Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

neviešame teismo posėdyje išnagrinėjo įtariamojo G. B. gynėjo advokato Aurimo Mieželaičio skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2012 m. balandžio 30 d. nutarties, kuria G. B. kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas trims mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2012 m. gegužės 3 d.

Teisėjas, susipažinęs su gauta ikiteisminio tyrimo bylos medžiaga ir išnagrinėjęs įtariamojo G. B. gynėjo skundą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

G. B. įtariamas tuo, kad 2010 m. vasario mėnesį dėl savanaudiškų paskatų – siekdamas turėti iš vykdomų nusikaltimų turtinę naudą, savo noru įsitraukė į V. K., S. Č., B. K. organizuotą nusikalstamą susivienijimą sunkiems nusikaltimams daryti, t. y. nusikalstamą veiką padarė šiomis aplinkybėmis:

G. B. laikotarpiu nuo 2010 m. vasario 13 d. iki 2010 m. vasario 16 d., veikdamas kartu su nusikalstamo susivienijimo nariais J. Z. ir M. K., kurie automobiliais „V“ valst. Nr. XXX ir „Š“ valst. Nr. XXX, lydėjo ir saugojo jo vairuojamą vilkiką „V“ valst. Nr. XXX, su puspriekabe valst. Nr. XXX, neteisėtai, kontrabandos būdu gabeno iš Baltarusijos Respublikos įvežtą į Lietuvos Respubliką 300 000 pakelių cigarečių „J“ su Rusijos Federacijos akciziniais ženklais už 1 962 668 Lt, krovinį nuo automobilių stovėjimo aikštelės, esančios (duomenys neskelbtini), Lenkijos Respublikos ir Vokietijos Federacinės Respublikos teritorija iki vietovės, esančios šalia (duomenys neskelbtini) miesto, kur šį krovinį su akcizais apmokestinamomis prekėmis paliko.

Taip pat, G. B. įtariamas tuo, kad laikotarpiu nuo 2010 m. vasario 28 d. iki 2010 m. kovo 3 d., veikdamas kartu su nusikalstamo susivienijimo nariais J. Z. ir M. K., kurie automobiliais „V“ valst. Nr. XXX, ir „Š“ valst. Nr. XXX, lydėjo ir saugojo jo vairuojamą vilkiką „V“ valst. Nr. XXX, su puspriekabe valst. Nr. XXX, neteisėtai, kontrabandos būdu gabeno iš Baltarusijos Respublikos įvežtą į Lietuvos Respubliką 300 000 pakelių cigarečių „J“ su Rusijos Federacijos akciziniais ženklais už 1 962 668 Lt, krovinį nuo automobilių stovėjimo aikštelės, esančios (duomenys neskelbtini), Lenkijos Respublikos ir Vokietijos Federacinės Respublikos teritorija iki vietovės, esančios šalia (duomenys neskelbtini) miesto, kur šį krovinį su akcizais apmokestinamomis prekėmis paliko.

Taip pat, G. B. įtariamas tuo, kad laikotarpiu nuo 2010 m. balandžio 15 d. iki 2010 m. balandžio 16 d., veikdamas kartu su nusikalstamo susivienijimo nariais J. Z. ir M. K., kurie automobiliu „V“ valst. Nr. XXX, ir tyrimo metu nenustatytu „W“ markės automobiliu, lydėjo ir saugojo jo vairuojamą vilkiką „V“ valst. Nr. XXX, su puspriekabe valst. Nr. XXX, neteisėtai, kontrabandos būdu gabeno iš Baltarusijos Respublikos įvežtą į Lietuvos Respubliką 5 940 000 cigarečių „J“ su Rusijos Federacijos akciziniais ženklais už 1 782 000 Lt, krovinį nuo automobilių stovėjimo aikštelės, esančios (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos teritorija, kol Muitinės kriminalinės tarnybos pareigūnai kelyje (duomenys neskelbtini) kilometre sustabdė jo vairuojamą krovininį vilkiką, patikrino ir jo puspriekabėje surado neteisėtai gabenamą akcizinių prekių krovinį.

G. B. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 140 straipsnio nustatyta tvarka sulaikytas 2011 m. balandžio 16 d. Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos Muitinės kriminalinės tarnybos Marijampolės skyriaus 2010 m. balandžio 17 d. nutarimu G. B. buvo paleistas iš sulaikymo. Marijampolės rajono apylinkės prokuratūros 2010 m. balandžio 16 d. nutarimu G. B. buvo paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti. 2011 m. lapkričio 3 d. G. B. BPK 140 straipsnio nustatyta tvarka sulaikytas. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 4 d. nutartimi įtariamajam G. B. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas vienam mėnesiui. Vėliau suėmimo terminas buvo tęsiamas.

Gynėjo nuomone, skundžiamojoje apygardos teismo nutartyje nurodyti kardomosios priemonės – suėmimo pagrindai numatyti BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte, BK 122 straipsnio 1 dalies 2 punkte ir BK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte, prieštarauja bylos medžiagai.

Nurodo, kad nėra duomenų apie tai, kad įtariamasis G. B. veikė kartu su V. K., S. Č. ar kitais nusikalstamame susivienijime dalyvavusiais asmenimis. Prašo atsižvelgti į tai, kad įtariamasis G. B. tik vairavo vilkiką ir nesuprato, jog daro nusikaltimus. Suimtasis būdamas laisvėje vienuolika mėnesių nebėgo ir nesislėpė. Gynėjo nuomone, skundžiamojoje nutartyje nepagrįstai nurodyta, kad įtariamasis pažeidė kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti. Pažymi, kad G. B. dirbo vairuotoju, todėl žinant tyrėjui, keturiolika kartų kirto Lietuvos Respublikos sieną. Be to, nutartyje nenurodoma, kokioje užsienio valstybėje ir su kokiais asmenimis įtariamasis turi ryšių.

Atkreipia dėmesį į tai, kad suimtasis duoda parodymus dėl jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų, turi stiprius socialinius ryšius, vedęs, augina mažamečius vaikus, turi pastovią gyvenamąją vietą, kreditinių įsipareigojimų, iki suėmimo dirbo, neteistas, nes ankstesnis teistumas yra išnykęs.

Motyvuojamoji dalis

Įtariamojo G. B. gynėjo skundas atmetamas.

Vilniaus apygardos teismo 2012 m. balandžio 30 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta. Apygardos teismas, pratęsdamas kardomosios priemonės – suėmimo terminą įtariamajam G. B. BPK 119 straipsnio, 121 straipsnio, 122 straipsnio, 127 straipsnio, 130 straipsnio reikalavimų nepažeidė.

Suėmimo kaip ir kitų kardomųjų priemonių privaloma sąlyga (conditio sine qua non) yra duomenų, leidžiančių manyti, kad įtariamasis galėjo padaryti nusikalstamą veiką, pakankamumas (BPK 121 straipsnio 2 dalis). Pažymima, kad šioje proceso stadijoje negalima nurodytu aspektu vertinti byloje esančių duomenų, kadangi teismas negali pateikti išankstinio įrodymų vertinimo. Tai gali ir turi padaryti tik pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą iš esmės, priešingu atveju būtų pažeistas teismo nepriklausomumo ir nešališkumo principai. Sprendžiant suėmimo skyrimo ar jo termino pratęsimo klausimus byloje esantys duomenys vertinami tik tiek, kiek tai yra susiję su šios kardomosios priemonės skyrimo ar jos termino pratęsimo sąlygų ir pagrindų buvimo ar nebuvimo nustatymu. Taip pat nėra būtina, kad duomenų byloje būtų tiek, kiek jų reikia norint priimti pagrįstą apkaltinamąjį (arba išteisinamąjį) nuosprendį.

Apeliacinis teismas mano, jog šioje ikiteisminio tyrimo medžiagoje yra pakankamai duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, kad įtariamasis G. B. galėjo padaryti jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas. Be to, pagrįstai manyti, kad įtariamasis padarė jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas, leidžia byloje surinktų duomenų visuma. Tai patvirtina byloje esantys liudytojų bei specialiojo liudytojo parodymai, liudytojo A. I. parodymų apie savo galimai padarytą nusikalstamą veiką apklausos protokolai, paties įtariamojo bei kitų įtariamųjų B. K., J. Z., R. K., E. V. (E. V.), O. K. (O. K.), V. T. (V. T.), V. M. (V. M.) apklausos protokolai, akistatų protokolai, asmens parodymo atpažinti pagal fotonuotrauką protokolai, specialistų išvados, slapto sekimo protokolai, telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos kontrolės protokolai, daiktų apžiūros, kratų protokolai, įvykių vietų apžiūrų medžiaga, telefoninių išklotinių analizė, tarnybiniai pranešimai bei kita ikiteisminio tyrimo metu surinkta ir kitų sujungtų ikiteisminių tyrimų bylų medžiaga.

Atkreipiamas dėmesys į tai, kad svarstant dėl kardomosios priemonės – suėmimo skyrimo ar jo termino pratęsimo teisėtumo bei pagrįstumo, suimtojo kaltės klausimas taip pat nesprendžiamas ir įrodymai nevertinami, vertinami tik faktiniai duomenys, kurie leidžia pagrįstai manyti, kad įtariamasis galėjo padaryti inkriminuotą nusikalstamą veiką.

Suėmimas, kaip griežčiausia kardomoji priemonė, gali būti taikomas, kai yra suėmimo skyrimo sąlygos, numatytos BPK 122 straipsnio 7 ir 8 dalyse, ir bent vienas iš BPK 122 straipsnio 1 dalyje ar 5 dalyje numatytų pagrindų.

Apeliacinis teismas pritaria Vilniaus apygardos teismo išvadai, kad šiuo metu švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis nebus galima pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų, t. y. užtikrinti įtariamojo G. B. dalyvavimą procese, netrukdomą ikiteisminį tyrimą, bylos nagrinėjimą teisme ir nuosprendžio vykdymą, todėl sąlygos pratęsti suėmimo terminą nėra išnykusios. Pažymėtina, kad Baudžiamojo proceso kodekso numatyti suėmimo skyrimo ir jo termino pratęsimo pagrindai yra alternatyvūs, todėl skiriant šią kardomąją priemonę ar pratęsiant jos terminą pakanka bent vieno iš jų. Vilniaus apygardos teismas G. B. suėmimo terminą pratęsė dėl to, kad yra neišnykę šios kardomosios priemonės taikymo ir jos termino tęsimo pagrindai, numatyti BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte, t. y. kad jis, būdamas laisvėje ir suvokdamas gresiančios baudžiamosios atsakomybės pobūdį, bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, trukdys procesui (BPK 122 straipsnio 1 dalies 2 punktas) ir darys naujus nusikaltimus, numatytus BPK 122 straipsnio 4 dalyje (BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

BPK 122 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kai pagrįstai manoma, kad įtariamasis bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, suėmimas gali būti paskirtas atsižvelgiant į įtariamojo šeiminę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, sveikatos būklę, ankstesnį teistumą, ryšius užsienyje ir kitas aplinkybes. Be to, tiek remiantis įstatymo formuluote (BPK 122 straipsnio 2 dalis), tiek iš teismų praktikos matyti, jog atskirais atvejais, kai remiantis minėtomis aplinkybėmis, t. y. nusikaltimo sunkumu bei įstatyme numatytos griežtos laisvės atėmimo bausmės tikimybe, galima padaryti išvadą, kad įtariamasis bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, vien jų gali pakakti skirti arba pratęsti suėmimą BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytu pagrindu.

BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytu pagrindu, suėmimas gali būti skiriamas arba pratęsiamas jo terminas, jeigu asmuo įtariamas bent vieno iš BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų padarymu, iki nuosprendžio priėmimo gali padaryti naujų labai sunkių, sunkių ar minėtame straipsnyje nurodytų apysunkių nusikaltimų. Pagrįstą manymą, kad asmuo gali padaryti bent vieną iš BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų, gali patvirtinti informacija apie to asmens teistumą, jo vaidmenį padarant nusikaltimus, įtarimas kelių nusikaltimų padarymu, pragyvenimo lėšų gavimas iš nusikalstamos veiklos bei kiti duomenys.

Bylos duomenys patvirtina, kad G. B. įtariamas padaręs sunkius ir labai sunkius nusikaltimus (BK 11 straipsnio 5, 6 dalys), nusikalstamas veikas darė Lietuvos Respublikos, Lenkijos Respublikos ir Vokietijos Federacinės Respublikos teritorijose. Pažymėtina, kad įtariamasis G. B. praeityje teistas (nors teistumas išnykęs), turi ryšių užsienyje, yra duomenų, kad pažeidė kardomosios priemonės – rašytinio pasižadėjimo neišvykti reikalavimus.

Apeliacinio teismo nuomone, šios nurodytos aplinkybės, susiformavusios kaltininko antivisuomeninės nuostatos leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad būdamas laisvėje ir siekdamas išvengti gresiančios baudžiamosios atsakomybės, G. B. gali bėgti (slėptis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo (BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punktas) ir daryti naujus nusikaltimus, numatytus BPK 122 straipsnio 4 dalyje (BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Apeliacinis teismas atsižvelgia į suimtojo gynėjo skunde nurodytas aplinkybes, jog G. B. turi stiprius socialinius ryšius, vedęs, augina mažamečius vaikus, turi pastovią gyvenamąją vietą, kreditinių įsipareigojimų, iki suėmimo dirbo, neteistas, nebėgo ir nesislapstė, duoda parodymus, neturi ryšių užsienyje bei nepažeidė paskirtos švelnesnės kardomosios priemonės sąlygų. Tačiau svarbu pažymėti, kad šios aplinkybės prieštarauja ikiteisminio tyrimo medžiagai bei nepaneigia pirmosios instancijos teismo nurodytų suėmimo termino pratęsimo pagrindų ir negali būti pakankamas pagrindas griežčiausiai kardomajai priemonei panaikinti.

Skiriant suėmimą BPK 122 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytu pagrindu, manymas, kad įtariamasis trukdys procesui, turi būti pagristas duomenimis, rodančiais, jog jis pats ar per kitus asmenis gali bandyti paveikti nukentėjusiuosius, liudytojus, ekspertus, kitus įtariamuosius, kaltinamuosius ar nuteistuosius, sunaikinti, paslėpti ar suklastoti daiktus bei dokumentus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti bylą teisme. Pagal teismų praktiką, BPK 122 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytu pagrindu skirdami suėmimą arba pratęsdami jo terminą, teismai privalo vadovautis BPK 122 straipsnio 3 dalies 1 ar 2 punkte nurodytomis aplinkybėmis, kurios turi būti pagrįstos bylos duomenimis.

Apeliacinio teismo nuomone, Vilniaus apygardos teismas nenustatęs pakankamo pagrindo, konstatavo, kad būdamas laisvėje įtariamasis gali trukdyti procesui. Byloje nėra objektyvių duomenų, kad G. B. būtų ėmęsis neteisėtų veiksmų, siekdamas paveikti kitus įtariamuosius, liudytojus, nukentėjusiuosius, ekspertus, kitus asmenis ar kitaip trukdyti procesui. Ši teismo išvada nepagrįsta jokiais faktiniais bylos duomenimis ir nutartyje visiškai nemotyvuota, paremta tik prielaidomis, todėl šis skundžiamojoje nutartyje nurodytas suėmimo pratęsimo pagrindas – manymas, kad įtariamasis G. B. galimai gali trukdyti procesui, nepripažįstamas pagrįstu ir šalintinas.

Skunde gynėjas nurodo, kad įtariamasis G. B. suimtas nuo 2011 m. lapkričio 4 d., tačiau buvo atlikti tik keli procesiniai veiksmai.

Atkreiptinas gynėjo dėmesys į tai, kad BPK 127 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad suėmimas gali būti taikomas ilgiau kaip šešis mėnesius dėl ypatingo bylos sudėtingumo ar didelės apimties. Ypatingas bylos sudėtingumas ar didelė apimtis yra papildomi suėmimo pratęsimo pagrindai, kai suėmimo terminas tęsiamas ilgiau nei šešis mėnesius. Pagal teismų praktiką, ypatingą bylos sudėtingumą ar didelę apimtį lemia padarytų nusikalstamų veikų, įtariamųjų ar nukentėjusiųjų bei liudytojų didelis skaičius, dalies proceso dalyvių (nukentėjusiųjų arba liudytojų) gyvenimas užsienio valstybėse, reikalingų duomenų gavimas iš užsienio valstybių įstaigų ir gautų dokumentų vertimas iš užsienio kalbų, daug laiko reikalaujančių ekspertizių atlikimas ir jų sudėtingumas, proceso veiksmų ar kitų dokumentų gausumas ir pan.

Iš teismui pateiktos ikiteisminio tyrimo bylos medžiagos matyti, kad byla yra sudėtinga ir didelės apimties, tyrimas atliekamas dėl nusikalstamo susivienijimo narių padarytų nusikalstamų veikų, susijusių su neteisėtu disponavimu akcizais apmokestinamomis prekėmis bei kontrabanda. Byloje atliekami įvairūs procesiniai veiksmai, t. y. pateikti nauji įtariamai šešeriems asmenims; buvo sulaikyti įtariamieji G. S., D. Č., Ž. G., G. P., S. R., A. S. (A. S.), Rusijos Federacijos piliečiai A. B. (A. B.) ir V. O. (V. O.), kuriems paskirtos atitinkamos kardomosios priemonės; apklaustas specialusis liudytojas A. I.; išsiųsti keturi teisinės pagalbos prašymai į Lenkijos Respubliką, Baltarusijos Respubliką, Rusijos Federacijos Respubliką ir pan. Teismo nuomone, atliktų ikiteisminio tyrimo veiksmų kiekis adekvatus ikiteisminio tyrimo trukmei, todėl G. B. suėmimo terminas pagrįstai tęsiamas ilgiau nei šešis mėnesius.

Pratęsdamas suėmimo terminą teismas turi patikrinti, ar nėra aplinkybių, numatytų BPK 127 straipsnio 7 dalyje, dėl kurių turi būti priimama nutartis nepratęsti suėmimo termino. Pažymima, kad vien ta aplinkybė, jog tyrimo veiksmai neatliekami su vienu iš įtariamųjų, nereiškia, kad ikiteisminio tyrimo veiksmai nėra atliekami. Patikrinus ikiteisminio tyrimo bylos medžiagą matyti, kad po paskutinio suėmimo pratęsimo buvo atliekami įvairūs ikiteisminio tyrimo veiksmai, t. y. byloje išskirti du ikiteisminiai tyrimai; gauti išpildyti teisinės pagalbos prašymai iš Baltarusijos Respublikos ir Lenkijos Respublikos; 2012 m. kovo 26 d. gauta fonoskopinė specialisto išvada; baigtas iš Vokietijos Federacinės Respublikos gautos dviejų baudžiamųjų bylų medžiagos vertimas iš vokiečių kalbos į lietuvių kalbą; 2012 m. balandžio 5 d. papildomai apklaustas įtariamasis G. B.; 2012 m. gegužės 5 d. buvo vykdoma akistata tarp įtariamojo G. B. ir liudytojo A. I. ir kt. Apeliacinio teismo nuomone, visos aukščiau paminėtos aplinkybės patvirtina, kad ikiteisminis tyrimas šioje byloje nėra vilkinamas, atliekamas kruopščiai ir kryptingai, nepažeidžiant įtariamojo teisių. Be to, pusiausvyra tarp galimai padarytų nusikalstamų veikų sunkumo ir griežčiausios kardomosios priemonės – suėmimo taikymo išlaikyta.

Apeliacinis teismas įvertinęs aukščiau išdėstytas aplinkybes konstatuoja, kad šiuo metu švelnesne kardomąja priemone negalima pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų, todėl nėra teisinių argumentų naikinti Vilniaus apygardos nutartį. Taip pat atsižvelgiant į aukščiau paminėtas aplinkybes darytina išvada, kad Vilniaus apygardos teismo 2012 m. balandžio 30 d. nutartyje padarytos išvados neprieštarauja Baudžiamojo proceso kodekso nuostatoms.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Įtariamojo G. B. gynėjo Aurimo Mieželaičio skundą atmesti ir palikti galioti Vilniaus apygardos 2012 m. balandžio 30 d. nutartį.

Nutartis galutinė ir neskundžiama.