Utenos apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

P. G., gimęs (duomenys neskelbtini), Ignalinoje, asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, įgijęs aukštąjį išsilavinimą, vedęs, vykdantis žemės ūkio veiklą, deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), faktinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), 2015 m. rugsėjo 21 d. Ignalinos rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pripažintas kaltu padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, 140 straipsnio 2 dalyje, paskirta bausmė laisvės apribojimas vieneriems metams. 2018 m. rugsėjo 27 d. Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmų nutartimi teistumas panaikintas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

jis, 2020 m. liepos 9 d. apie 22 valandą buto, esančio (duomenys neskelbtini), virtuvėje, be jokios priežasties, mušdamas - rankų kumščiais suduodamas į veidą, po to nugriuvusiai ant grindų spirdamas į veidą, o bandant išbėgti, buto koridoriuje, kitaip smurtaudamas - abejomis rankomis griebdamas už kaklo, plaukų, savo šeimos narei – sutuoktinei J. G. padarė galvos smegenų sukrėtimą, kuris vertinamas nesunkiu sveikatos sutrikdymu bei kraujosruvą kairiame žaste, kuris vertinamas nežymiu sveikatos sutrikdymu, tokiais veiksmais padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte.

2020 m. liepos 10 d. apžiūros protokole ir jo prieduose užfiksuota, kad apžiūrėta informacija registruota policijos registruojamų įvykių registre 2020 m. liepos 9 d. 22 valandą 9 minutės. Registruota informacija ROIK 0120000363548. Įvykio vietos adresas: (duomenys neskelbtini). Įvykio aplinkybės : "Pranešėjai paskambino motina, prašė kviesti policiją, kas vyksta neaišku, tik paminėjo kad jos patėvis turi GINKLĄ, dėl GMP neaišku, nepilnamečių vaikų nėra. Pranešėjo skambučio pradžios data ir laikas: 2020-07-09 22:06. Įvykio pranešėja: R. P. (I t., b.b.l. 84-90).

2020 m. rugsėjo 16 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. G. 2512/2020 (01) užfiksuota, kad J. G. konstatuotas galvos sumušimas pasireiškęs poodinėmis kraujosruvomis vokuose, minkštųjų audinių kraujosruva kaktos dešinėje, galvos sukrėtimu bei kraujosruva kairiame žaste. Konstatuotas galvos sumušimas kvalifikuojamas nesunkiu sveikatos sutrikdymu. Poodinė kraujosruva žaste kvalifikuojama nežymiu sveikatos sutrikdymu. Nustatyti sužalojimai padaryti mažiausiai trimis trauminiais poveikiais. Sužalojimai padaryti prieš atvykstant į gydymo įstaigą 2020-07-10. Galvos sumušimas griuvimui nėra būdingas. Kraujosruva žaste galėjo susidaryti ir atsitrenkiant į buką daiktą (I t., b.b.l. 115-118).

2020 m. lapkričio 26 d. uždarosios akcinės bendrovės Ignalinos sveikatos centras pažymoje Nr. SD3.5-259 nurodyti duomenys, jog J. G. nėra nustatyta liga-epilepsija, dėl traukulių nesikreipė, gydymas neskirtas (III t., b.b.l.38).

2020 m. spalio 13 d. apžiūros protokole ir jo prieduose užfiksuota, kad apžiūrėti J. G. mobilaus ryšio telefono aparate išlikę gauti trumpieji SMS pranešimai iš adresato įvardinto "P.", telefono numeris (duomenys neskelbtini). 2020-07-10 18 valandą 20 minučių : "Atleisk jei gali pasielgiau bjauriai buvo koks proto aptemimas". 2020-07-12 16 valandų 32 minutės : "Tau gal ko reikia maisto ar drabužių galiu atvežti, kai važiuosi namo duoki žinia, pasiimsiu, atleisk man, kad taip pasielgiau aš nežinau ką padaryčiau kad viskas grįžtų atgal, aš myliu tave". 2020-07-13 16 valandų 16 minučių : "Ko neatsiliepi, kas nuo to blogiau bus!". 2020-07-13 16 valandų 48 minutės : "Aš pasitarsiu kaip geriau, tau biuletenis nebūtinas, aš vis tiek viską apmokėsiu, ten kokie 80 Eur. už parą". 2020-07-14 08 valandą 37 minutės : "Tikriausiai tau šiandien paleis namo, parašyk kada nuvažiuot pasiimti, aš būsiu Utenoj reikia detalių". 2020-07-14 17 valandų 28 minutės : "Tu neatsakinėk, o tai idiotas, o tai kvailys nu kam aš tave taip sužalojau, kai pasveiksi nupirksiu tau mersą ir važinėk kur nori, gal taip atsikratysiu nesveiko pavydo. PAŽADU" (I t., b.b.l. 42-47).

Motyvuojamoji dalis

Baudžiamojo proceso kodekso 20 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta teismo teisė ir pareiga vertinti įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, kuris susiformuoja jam pačiam kruopščiai išnagrinėjus ir atskirai patikrinus iš kiekvieno šaltinio gaunamą informaciją. Taigi įstatymas numato išskirtinę bylą nagrinėjančio teismo kompetenciją nuspręsti, kurie iš byloje esančių duomenų turi įrodomąją vertę ir ar jų pakanka nustatyti visų konkrečios nusikalstamos veikos sudėties požymių buvimą asmens, kuriam ši veika inkriminuojama, veiksmuose. Įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva. Vertindamas įrodymus teismas turi įsitikinti, ar jie patikimi, ar gauti teisėtu būdu, ir nuspręsti, ar jais grįstinos teismo išvados, ar jie atmestini. Turi būti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir įrodymų visuma. Kasacinės instancijos teismo praktikoje pripažįstama, kad įrodymų visumos vertinimo reikalavimas (BPK 20 straipsnio 5 dalis) nereiškia, jog faktinėms aplinkybėms nustatyti turi būti išnaudojamos visos įmanomos įrodinėjimo priemonės. Teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-509/2010, 2K-P-89/2014 ir kt.). Teismo proceso dalyvių pateiktų prašymų ar versijų atmetimas, įrodymų vertinimas ne taip, kaip to norėtų nuteistasis, savaime nėra BPK pažeidimas, jeigu, kaip minėta, teismo sprendimas yra motyvuotas, neprieštaringas, padarytos išvados pagrįstos byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma.

P. G. kaltinamas tyčinio nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 2 dalies 3 p. padarymu. Pagal šį straipsnį atsako tas, kas sužalojo ar susargdino savo artimąjį giminaitį ar šeimos narį, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo, arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo BK 135 straipsnyje 1 dalyje nurodytų padarinių.

20Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodeksas (toliau – BPK) nenumato pareigos įtariamajam, kaltinamajam duoti parodymus prieš save, pripažinti kaltę. Naudodamasis šia procesine teise P. G. ikiteisminio tyrimo metu ir teisme ne kartą keitė duodamus parodymus, kaltės nepripažino, vėliau pripažino, o teisminio bylos nagrinėjimo nurodė kaltės nepripažįstąs. Teisminio bylos nagrinėjimo metu kaltinamasis P. G. pateikė savo versiją, kad fizinį smurtą sutuoktinės J. G. atžvilgiu (tempė už plaukų, delnu kelis kartus sudavė per veidą) naudojo siekdamas apsaugoti ją nuo ketinimo iššokti pro langą, o už plaukų ištempė į koridorių, kad pastaroji nesugriebtų virtuvėje esančių peilių ir nesusižalotų ar nesužalotų jo paties, tai yra fizinį smurtą prieš J. G. naudojo esant būtinajam reikalingumui. Taip pat nurodė, jog dalis specialisto išvadoje nurodytų sužalojimų atsirado ne dėl kaltinamojo veiksmų, o nukentėjusiajai nukritus ant grindų virtuvėje ištikus epilepsijos priepuoliui.

Tai, kad netoleruotinus, baudžiamojo įstatymo uždraustus tyčinius veiksmus kaltinamasis padarė nesant būtinojo reikalingumo, rodo byloje nustatytos ir teisminio bylos nagrinėjimo metu ištirtos įvykio aplinkybės: tiek nukentėjusioji J. G., tiek liudytoja E. P., tiek pats kaltinamasis P. G. nurodė, jog 2020 m. liepos 9 d. konfliktas tarp sutuoktinių kilo J. G. virtuvėje valantis dantis, kuomet prie jos priėjo kaltinamasis P. G.. Tiek nukentėjusioji J. G., tiek liudytoja E. P., tiek pats kaltinamasis P. G. nurodo, jog žodinis konfliktas prasidėjo dėl J. G. ketinimo kitą dieną vykti su anūke pas dukrą į Ignalinos miestą. Tiek liudytoja J. G., tiek liudytoja E. P. nurodo, jog būtent dėl šio sprendimo kaltinamasis P. G. ėmė mušti nukentėjusiąją (mušė rankomis, tampė už plaukų, o nugriuvus spardė kojomis), o mušama nukentėjusioji plačiau atidarė pravirą langą ne ketindama pro jį iššokti, o šaukdamasi pagalbos. Tai, jog fizinę jėgą kaltinamasis naudojo prieš nukentėjusiąją ne siekdamas ją sulaikyti nuo galimos iššokimo pro langą, t.y. siekdamas ją apsaugoti, o už valdytas pykčio, tyčia smurtaudamas prie sutuoktinę, patvirtina ne tik liudytojų J. G. ir E. P. parodymuose įtvirtinti duomenys, bet ir paties kaltinamojo P. G. po šio įvykio nukentėjusiajai rašytų sms žinučių, 2020 m. spalio 22 d. Panevėžio apygardos Utenos apylinkės prokuratūrai adresuoto P. G. prašymo turinys, į įvykio vietą atvykusių policijos pareigūnų tiek tarnybiniuose pranešimuose, tiek liudytojų L. Č., M. V. apklausos metu duoti parodymai, jog kaltinamasis nurodė sumušęs žmoną, siekdamas ją sudrausminti. Taip pat atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog tiek nukentėjusioji J. G., tiek pats kaltinamasis P. G. yra nurodę, jog sutuoktinių santykiai jau kurį laiką (apie pusmetį) buvo konfliktiški, o pagrindine konfliktų priežastimi tapdavo kaltinamojo reiškiamas nepasitenkinimas dėl nukentėjusiosios vykimo į Ignalinos miestą.

Baudžiamąją atsakomybę šalinanti aplinkybė – būtinasis reikalingumas, pagal BK 31 straipsnio 1 dalies nuostatas yra, kai asmuo veiką padaro siekdamas pašalinti jam pačiam, kitiems asmenims ar jų teisėms, visuomenės ar valstybės interesams gresiantį pavojų, jeigu šis pavojus negalėjo būti pašalintas kitomis priemonėmis ir padaryta žala yra mažesnė už tą, kurios siekta išvengti. Nagrinėjamu atveju, priešingai negu teigia kaltinamasis, nenustatyta, kad grėsė koks nors pavojus pačiam kaltinamajam ar nukentėjusiajai (nukentėjusioji J. G. nurodė, jog ji negrasino nusižudysianti ir neketino šokti pro langą, prie lango ėjo mušama, tikėdamasi prisišaukti pagalbos, jokių peilių tuo metu neturėjusi).

Teismo vertinimu, net ir tuo atveju, jei J. G. konflikto metu būtų sudariusi P. G. pagrindą manyti, kad siekia iššokti pro langą, nukentėjusiosios sutramdymui kaltinamojo pavartotų smurtinių veiksmų kiekis ir pobūdis (imant domėn ir nukentėjusiosios bei kaltinamojo fizinius duomenis, P. G. yra aiškiai fiziškai pranašesnis už nukentėjusiąją) buvo akivaizdžiai pertekliniai. J. G. suduotų smūgių kiekis, jos spardymas kojomis, tąsymas po kambarius už plaukų, mušimas per galvą sukeliant nesunkų sveikatos sutrikdymą, šiuo atveju, negalėtų būti pripažintini adekvačiomis priemonėmis.

Be to, jei nurodyti veiksmai, kaip teigia kaltinamasis, būtų buvę nukreipti vien nukentėjusiosios pasipriešinimui suvaldyti, ginantis, pastarajai nebūtų buvę jokio poreikio pabėgti iš namų (kaip pati nurodė „pavyko ištrūkti ir išbėgti į laiptinę“) ar kviesti policijos, kaip buvo šiuo atveju, o tai reiškia, kad nukentėjusioji jautė realią grėsmę iš kaltinamojo. Tai, jog tiek nukentėjusioji, tiek mažametė liudytoja buvo susijaudinusios ir išsigandusios, patvirtino: iš karto su jomis po įvykio bendravusi liudytoja K. R. bei į įvykio vietą atvykę policijos pareigūnai L. Č. ir P. R..

Pagal teismų suformuotą praktiką bylose kai ginčas kyla tarp sutuoktinių (sugyventinių), kurių santykiai pašliję, ruošiamasi ištuokai arba ji jau vyksta, jų santykiai įtempti, priešiški vienas kito atžvilgiu, teismas privalo labai įdėmiai ir atsargiai vertinti proceso dalyvių parodymus, turėdamas galvoje, kad tokioje konfliktinėje situacijoje proceso dalyviai gali elgtis ne visai teisėtai, neadekvačiai vertinti situaciją, turėti ne visai teisėtų motyvų, kad susijaudinę sutuoktiniai kartais nesugeba tinkamai motyvuoti ir pateisinti savo veiksmus, apkaltina kitą sutuoktinį. Tokios praktikos laikosi ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (Kasacinės nutartys Nr. 2K-71/2012, 2K-299/2013). Teismo vertinimu ši suformuota praktika aktuali ir šiai bylai.

Iš paties kaltinamojo P. G. sms žinučių rašytų po įvykio nukentėjusiajai J. G. turinio (kaltinamasis atsiprašinėjo už savo veiksmus, kuriuos įvardino kaip „proto aptėmimą“, ir kuriuos, pasak kaltinamojo, išprovokavo pavydas) (I t., b.b.l.42-47); 2020 m. spalio 22 d. Panevėžio apygardos Utenos apylinkės prokuratūrai adresuoto P. G. prašymo (kuriame kaltinamasis nurodė prisipažįstantis atlikęs smurtinius veiksmus prieš nukentėjusiąja, savo poelgį vertina neigiamai, nukentėjusiosios kelis kartus atsiprašęs bei atlyginęs žalą) (I t., b.b.l. 83); liudytojos L. Č. parodymuose užfiksuotų duomenų (liudytoja paaiškino, jog kaltinamasis po įvykio nurodė, kad nukentėjusiąją sumušė norėdamas sudrausminti, kad nevažiuotų į Ignaliną) (I t., b.b.l.159-160), matyti, jog kaltinamojo P. G. nusikalstama veika buvo tyčinė ir nukreipta ne į nukentėjusiosios sutramdymą (apsaugojimą), o tyčinį fizinio skausmo nukentėjusiajai sukėlimą. Be to, parodo, jog kaltinamasis P. G. suvokia nusikalstamą savo veiksmų pobūdį ir pavojingumą.

Teismas daro išvadą, kad pagal nurodytas faktines aplinkybes nėra pagrindo teigti apie būtinojo reikalingumo sąlygų, numatytų BK 31 straipsnio 1 dalyje, buvimą.

Nukentėjusiosios J. G. ir nepilnametės liudytojos E. P. parodymai dėl tarp kaltinamojo P. G. ir nukentėjusiosios J. G. kilusio konflikto priežasties, konflikto vietos ir eigos (suduotų smūgių), eiliškumo nuo ikiteisminio tyrimo pradžios iki bylos išnagrinėjimo teisme yra nuoseklūs ir netikėti šiais parodymais teismas neturi jokio pagrindo. Nukentėjusiajai padarytą nesunkų sužalojimą patvirtina specialisto išvada Nr. G. 2512/2020 (01), kurioje nurodyta, jog J. G. konstatuotas galvos sumušimas, kuris kvalifikuojamas nesunkiu sveikatos sutrikdymu, griuvimui nėra būdingas, t.y. padarytas trauminiais poveikiais (I t., b.b.l. 115-118).

Byloje esantys ir teismo posėdžio ištirti įrodymai: liudytojos (nukentėjusiosios) J. G. bylos nagrinėjimo teisme metu duoti parodymai (jog ji niekada nėra sirgusi epilepsija, o 2020 m. liepos 9 d. įvykusio konflikto metu nugriuvo dėl kaltinamojo P. G. jai suduotų smūgių), įvykį mačiusios liudytojos E. P. parodymai apie įvykusio konflikto eigą, 2020 m. lapkričio 26 d. uždarosios akcinės bendrovės Ignalinos sveikatos centras pažymoje Nr. SD3.5-259 nurodyti duomenys (jog J. G. nėra nustatyta liga-epilepsija, dėl traukulių nesikreipė, gydymas neskirtas), specialisto išvadoje Nr. G. 2512/2020 (01) nurodytų J. G. padarytų sužalojimų pobūdis (I t., b.b.l. 115-118), iš esmės paneigia kaltinamojo P. G. teiginį, jog dalis specialisto išvadoje nurodytų sužalojimų atsirado ne dėl kaltinamojo neteisėtų veiksmų, o nukentėjusiajai konflikto metu nukritus ant grindų virtuvėje ištikus epilepsijos priepuoliui ir susižalojus, o tokią kaltinamojo P. G. pasirinktą gynybos taktiką teismas vertintina kaip siekimą išvengti baudžiamosios atsakomybės.

Nors teismo posėdyje liudytoja apklausta M. V. nurodė, jog 2020 m. balandžio mėnesį J. G. buvo ištikęs epilepsijos priepuolis (buvo nugriuvusi), tačiau tikslinant jos parodymus, pastaroji negalėjo nurodyti tikslaus laiko bei apibūdinti J. G. būsenos tuo metu. Teismas minėtos liudytojos parodymus dalyje dėl galimų J. G. ištikusių epilepsijos priepuolių 2020 m. balandžio laikotarpyje vertina kritiškai, atsižvelgdamas į tai, jog: pirma, liudytoja su kaltinamuoju sieja darbiniai santykiai, kaip nurodė pati liudytoja „kaltinamasis ją atvežė į posėdį ir prašė papasakoti apie tai“; antra, liudytoja neturi medicininio išsilavinimo, o jos parodymai grįsti liudytojos nuomone, paremta gyvenimiškąja patirtimi. Be to, šie parodymai prieštarauja byloje surinktiems ir teismo posėdžio išanalizuotiems įrodymams.

Teismas, įvertinęs kaltinamojo P. G. parodymuose, nukentėjusiosios J. G., liudytojų E. P., R. P., P. R., L. Č., K. R., liudytojos J. G. parodymuose, 2020 m. spalio 28 d. nukentėjusiosios J. G. parodymų patikrinimo vietoje protokole ir jo prieduose (fotolentelėse), 2020 m. liepos 10 d. apžiūros protokole ir jo prieduose, 2020 m. liepos 9 d. Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Ignalinos rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus patrulio L. Č. tarnybiniame pranešime, 2020 m. liepos 10 d. J. G. asmens apžiūros protokole ir jo prieduose, 2020 m. rugsėjo 16 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. G. 2512/2020 (01),2020 m. lapkričio 26 d. uždarosios akcinės bendrovės Ignalinos sveikatos centras pažymoje Nr. SD3.5-259, 2020 m. spalio 13 d. apžiūros protokole ir jo prieduose, bei kitoje ikiteisminio tyrimo medžiagoje užfiksuotus duomenis, juos sulygindamas ir sugretindamas tarpusavyje, daro išvadą, kad šie įrodymai, susijungę į nuoseklią ir logišką grandinę, atskleidžia išsamų įvykio vaizdą, neabejotinai patvirtinantį apie kaltinamojo prieš nukentėjusiąją atliktus jam kaltinime inkriminuotus tyčinius smurtinius veiksmus, atitinkamai sukėlusius nukentėjusiajai nesunkų sveikatos sutrikdymą.

P. G. inkriminuota nusikalstama veika laikytina visiškai įrodyta, yra kvalifikuota teisingai ir atitinka Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte įtvirtintos normos dispoziciją.

Dėl bausmės skyrimo.

Pagal baudžiamąjį įstatymą bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui (BK 41 straipsnio 1 dalis). Bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalies 1–5 punktai). Bausmės paskirtis yra sąlygojama minėtų tikslų visuma. Tokius reikalavimus turi atitikti kiekviena konkrečiam nuteistajam skiriama bausmė.

P. G. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, jog kaltinamasis savo noru atlygino padarytą žalą ( BK 59 straipsnio 1 d. 3 p.).

P. G. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia, į kaltinamojo P. G. padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį (kaltinamojo P. G. padaryta nusikalstama veika priskirtina apysunkių nusikaltimų grupei (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 11 str. 4 d); į kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, kaltininko asmenybę (kaltinamasis P. G. yra (duomenys neskelbtini) (II t., b.b.l. 73-74), (duomenys neskelbtini) seniūno charakterizuojamas teigiamai (I t., b.b.l. 85), ūkininkauja (I t., b.b.l. 86-90), galiojančių administracinių nuobaudų neturi, teistumas (2015-09-21 Ignalinos rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pripažintas kaltu padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, 140 straipsnio 2 dalyje) 2018-09-27 Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmų nutartimi teistumas panaikintas), taip pat kitas Baudžiamojo kodekso 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, daro išvadą, kad bausmės tikslams pasiekti – sulaikyti kaltinamąjį nuo nusikalstamų veikų darymo, atimti galimybę daryti naujas veikas bei užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 str. 2 d.), kaltinamajam P. G. už padarytą nusikalstamą veiką skirtina vienintelė BK 138 straipsnio 2 dalies 3 p. sankcijose numatyta bausmės rūšis – terminuotas laisvės atėmimas (BK 50 str.), kurios terminas (atsižvelgus į nustatytą atsakomybę lengvinančią aplinkybę) nustatytinas artimas laisvės atėmimo bausmės minimumui.

P. G. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 140 straipsnio tvarka buvo sulaikyta nuo 2020 m. liepos 9 d. 22 val. 30 min., iki 2020 m. liepos 10 d. 14 val. 37 min. (II t., b.b.l. 189-193).

Vadovaujantis Baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į paskirtą bausmę P. G. įskaitytinas laikinojo sulaikymo laikas nuo 2020 m. liepos 9 d. 22 val. 30 min., iki 2020 m. liepos 10 d. 14 val. 37 min. (1 para).

P. G. 2020 m. liepos 10 d. Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų ikiteisminio tyrimo teisėjo nutarimu paskirta kardomoji priemonė- įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusiojo asmens ir nesiartinti prie jo (II tomas 39-44 lapai), paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus-panaikintina.

Dėl bausmės vykdymo atidėjimo (Baudžiamojo kodekso 75 straipsnis).

Pagal BK 75 straipsnio 2 dalį asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

Bausmės vykdymo atidėjimas yra teismo teisė, o ne pareiga. Spręsdamas, ar bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, teismas turi atsižvelgti į visas bylos aplinkybes ir įvertinti nusikaltimo pavojingumo laipsnį, jo padarymo aplinkybes, kaltininko asmenybę. Pažymėtina ir tai, kad bausmės vykdymo atidėjimas yra išimtinė bausmės realizavimo forma, galima tada, kai bylos aplinkybių visuma neleidžia abejoti, kad laisvės atėmimo bausmė realiai gali būti neatliekama, tačiau iškilus pagrįstai abejonei šis institutas neturi būti taikomas. BK 75 straipsnio taikymas galimas tik byloje esant tam tikrai įstatymo numatytai sąlygų visumai, be to, net ir esant šių sąlygų visumai bausmės vykdymo atidėjimas yra teismo teisė, nes tik teismas sprendžia, ar yra pakankamas pagrindas manyti, kad konkrečiam nuteistajam bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

Atsižvelgiant į tai, jog P. G. dirbantis (duomenys neskelbtini), ankščiau neteistas (teistumas panaikintas), (duomenys neskelbtini) seniūno charakterizuojamas teigiamai, savo noru atlygino nusikalstama veika padarytą žalą, todėl, esant pakankamam pagrindui manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio pagrindu atidėtinas.

Atidėdamas kaltinamajam laisvės atėmimo bausmės vykdymą, teismas skiria jam baudžiamajame įstatyme numatytus įpareigojimus, padėsiančius kontroliuoti kaltinamojo P. G. elgesį laisvėje. Įpareigojimai skirtini atsižvelgus į jų tarpusavio suderinamumą bei į, teismo nuomone, svarbias aplinkybes: kaltinamojo veiklos pobūdį (kaltinamasis P. G. yra (duomenys neskelbtini) (II t., b.b.l. 86-90)) ir gyvenamąją vietą (šiuo metu kaltinamasis P. G. gyvena (duomenys neskelbtini), patalpose, o butas, adresu (duomenys neskelbtini), asmeninės nuosavybės teise priklauso nukentėjusiajai J. G.).

Dėl civilinių ieškinių.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 109 straipsnis numato galimybę asmeniui, kuris dėl nusikalstamos veikos patyrė turtinės ar neturtinės žalos, teisę baudžiamajame procese pareikšti ieškinį.

Teismo posėdžio metu nukentėjusioji J. G. nurodė, jog atsisako baudžiamojoje byloje 2020 m. liepos 27 d. pateikto ir 2020 m. spalio 8 d. ieškinio dėl turtinės ir neturtinės žalos priteisimo(I t., b.b.l. 77, 80), kadangi kaltinamasis atlygino žalą (II t., b.b.l. 29-30, 33,34,35-36, 38).

2020 m. spalio 16 d. Panevėžio teritorinė ligonių kasa pateiktu pareiškimu (I t., b.b.l. 133), atsisakė nuo baudžiamojoje byloje 2020 m. rugpjūčio 19 d. pareikšto civilinio ieškinio (I t., b.b.l. 125-127), konstatavo, jog P. G. pilnai atlygino žalą.

Dėl išlaidų advokato apmokėjimo.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau- BPK) 104 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad proceso dalyvis, kuris savo nuožiūra pakvietė dalyvauti procese ekspertą, specialistą, gynėją ar atstovą arba turėjo kitų išlaidų, jas apmoka pats iš savo lėšų. Proceso dalyvis gali prašyti teismo, kad šios išlaidos būtų pripažintos proceso išlaidomis ir išieškotos iš nuteistojo. Advokato darbo apmokėjimas, kaip atskira proceso išlaidų rūšis, reglamentuotas BPK 106 straipsnyje, kurio 2 dalyje numatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti.

Nukentėjusioji J. G. 2020 m. lapkričio 23 d. pateikė teismui prašymą dėl patirtų 200 Eur bylinėjimosi išlaidų baudžiamojoje byloje Nr. 144-664/2021 (buvęs Nr. 1-738-664/ 2020) išieškojimo iš kaltinamojo P. G. (II t., b.b.l. 158) ir pateikė patirtas išlaidas patvirtinančius dokumentus – atstovavimo sutartį, advokato orderį ir pinigų priėmimo kvitą (I t., b.b.l. 156,157,159). Kaip matyti iš baudžiamosios bylos medžiagos bei pateiktų dokumentų, advokatas R. B. suteikė nukentėjusiajai teisines paslaugas, atstovaudamas ją tiek ikiteisminio tyrimo, tiek bylos nagrinėjimo teisme metu. Teismas, įvertinęs nurodytas aplinkybes, nukentėjusiosios atstovo advokato darbo laiko sąnaudas atstovaujant nukentėjusiosios interesus, suteiktų paslaugų apimtį, kaltinamojo turtinę padėtį, sprendžia, kad bendra nukentėjusiosios J. G. turėtų išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti suma – 200 Eur, yra pagrįsta, ne per didelė, atitinka teisingumo bei protingumo principus, todėl priteistina iš kaltinamojo P. G..

Dėl daiktinių įrodymų.

Vaizdo ir garso įrašas, fiksuojantis nepilnametės E. P. apklausas ikiteisminio tyrimo metu (1 diskas), saugomas prie baudžiamosios bylos medžiagos (III t.), nuosprendžiui įsiteisėjus paliktinas byloje kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiaga (BPK 94 str. 1 d. 3 p.).

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273, 297, 303-307 straipsniais, teismas

nusprendžia:

P. G. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte, ir paskirti bausmę – laisvės atėmimą vieneriems metams ir trims mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaityti laikino sulaikymo laiką nuo 2020 m. liepos 9 d. 22 val. 30 min., iki 2020 m. liepos 10 d. 14 val. 37 min. (1 para).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 1, 6, 8 punktais, laisvės atėmimo bausmės vykdymą P. G. atidėti dvejiems metams, P. G. skiriant šiuos įpareigojimus: 1) per mėnesį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atsiprašyti nukentėjusios; 2) per šešis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos dalyvauti elgesio pataisos programoje; 3) per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

P. G. 2020 m. liepos 10 d. Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų ikiteisminio tyrimo teisėjo nutarimu paskirtą kardomąją priemonę - įpareigojimą gyventi skyrium nuo nukentėjusiojo asmens ir nesiartinti prie jo, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus-panaikinti.

Priteisti iš P. G. J. G. naudai, 200 Eur (du šimtus eurų) proceso išlaidų turėtų advokato teisinei pagalbai apmokėti.

Vaizdo ir garso įrašą, fiksuojantį nepilnametės E. P. apklausą, įdėtą į baltos spalvos voką ir saugomą prie baudžiamosios bylos medžiagos, nuosprendžiui įsiteisėjus palikti byloje kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiagą.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo, o esant suimtam nuteistajam nuo nuosprendžio nuorašo jam įteikimo dienos, gali būti apeliacine tvarka skundžiamas Panevėžio apygardos teismui per Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmus.