Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

2018-01-30 · Baudžiamoji byla Nr. 1-743-1058/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2018-01-30
Bylos Nr.
1-743-1058/2018
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-03728-2018-4
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Giedrė Telksnienė
Kaltinamasis
A. A.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-743-1058/2018Teisminio proceso Nr. 1-01-1-03728-2018-4Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.4.6.2.1.; 2.12.1.4. (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. sausio 30 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Giedrė Telksnienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi prokuroro pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir susipažinusi su baudžiamąja byla, kurioje A. A. (A. A.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą deklaravęs adresu (duomenys neskelbtini), nevedęs, niekur nedirbantis, neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. A. sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariui, o būtent: jis 2018 m. sausio 21 d., apie 17.40 val., (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 2,08 promilės girtumas) du kartus kumščiu sudavė savo buvusiai sugyventinei V. V. į veido sritį, tokiais savo veiksmais sukeldamas jai fizinis skausmą.

Kaltinamasis A. A. ikiteisminio tyrimo metu apklaustas įtariamuoju savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad šiuo metu gyvena adresu (duomenys neskelbtini), pas savo draugą R., gyvena su juo dviese. Jis yra senas ir sergantis žmogus, todėl jis (A. A.) gyvena pas jį ir jį prižiūri. Šeštadienį, t.y. 2018 m. sausio 20 d. pas juos atvažiavo V. ir R.. V. yra buvusi jo sugyventinė, su ja prieš tai daug metų gyveno kartu. Šeštadienį jai atvykus pas juos į svečius, jie visi kartu vartojo alkoholinius gėrimus ir viskas tarp jų buvo gerai. Pas R. bute atsirado blakių, todėl V. liepė eiti R. į „Senukus“ pirkti „Kobros“, kad išnuodyti tas blakes R. lovoje. R. buvo neblaivus ir niekur nesiruošė eiti. Tuomet V. pradėjo kelti skandalus. Jis (A. A.) norėdamas, kad V. nekeltų skandalų apglėbė ją rankomis ir norėjo ištempti į lauką, kad ji nusiramintų ir nerėktų, nes V. rėkė taip garsiai, kad girdėjo visi kaimynai. V. pradėjo priešintis ir nenorėjo eiti į lauką. Tuomet jis jai du kartus sudavė ranka į veidą ir jai iš nosies pradėjo bėgti kraujas. V. pas juos dažnai atvažiuoja į svečius. Labai gailisi, kad sudavė V. ranka į vedą (b. l. 29).

Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji V. V. parodė, kad gyvena adresu (duomenys neskelbtini). Vakar, t.y. 2018 m. sausio 20 d., apie 15 val. nuvažiavo adresu (duomenys neskelbtini) pas draugą R., kur gyvena ir jos buvęs sugyventinis A. Su A. jie buvo sugyventiniai maždaug prieš 6-7 metus, bet šiuo metu kartu negyvena. Jie visi trys visą laiką gėrė dvi dienas ir viskas buvo gerai. Vakar, t.y. 2018 m. sausio 20 d., apie 17.40 val. A. kažkas užėjo ir jis paėmęs ją už kojos pradėjo traukti į laiptinę. Tuomet jam pasakė, kad iškvies policijos pareigūnus. Jis dėl to susinervino dar labiau ir du kartus kumščiu trenkė jai į nosį, dėl ko pradėjo bėgti kraujas ir ji pajuto fizinį skausmą. Tuomet ji vis tiek grįžo atgal ir pasakė, kad kuomet R., t.y. buto savininkas ją išvarys tada ji ir išeis, bet R. tuo metu miegojo ir nieko nematė. Tarp jos ir A. kilo dar didesnis žodinis konfliktas ir ji iškvietė policijos pareigūnus. Atvykę policijos pareigūnai sulaikė A. Į medikus nesikreipė, nes jai nebuvo padaryti jokie dideli kūno sužalojimai (b. l. 12).

Iš BIRT ataskaitų žiūryklės matyti, kad 2018 m. sausio 21 d., 17.38 val. Bendrasis pagalbos centras gavo pranešimą, jog (duomenys neskelbtini), pranešėja V. konfliktuoja su sugyventiniu A. A. (b. l. 4).

Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato patrulių rinktinės vyriausiojo patrulio T. S. tarnybiniame pranešime dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo nurodyta, kad 2018 m. sausio 21 d., apie 17.40 val. iš Vilniaus apskrities VPK budėtojo buvo gautas pranešimas, kad (duomenys neskelbtini), tarp sugyventinių vyksta konfliktas. Atvykę į įvykio vietą nustatė, kad pasak pranešėjos V. V., jos sugyventinis, su kuriuo ji gyvena 8 metus, kilus žodiniam konfliktui, trenkė jai dešine ranka į nosį, dėl ko ji patyrė fizinį skausmą. A. A. patvirtino, kad kilus žodiniam konfliktui dešine ranka trenkė sugyventinei į nosį. Ant patyrusios smurtą V. V. veido matėsi galimo smurto žymės – kraujuojanti žaizda. Abu asmenys atrodė neblaivūs (b. l. 17-18).

Alkotesterio rodmenys patvirtina, kad 2018 m. sausio 21 d., 18.02 val. A. A. buvo nustatytas 2,08 promilių neblaivumas (b. l. 35).

Motyvuojamoji dalis

Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas savo artimam giminaičiui ar šeimos nariui sukėlė fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Pagal BK 248 straipsnio 2 dalį nusikaltimą padariusio asmens šeimos nariai yra kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, taip pat nusikaltimą padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikaltimą padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio tėvai. Sprendžiant apie šeimos santykių buvimą svarbios tokios bylos aplinkybės, kurios liudija apie paties kaltinamojo požiūrį į kartu su juo gyvenusį asmenį, tarpusavio atsakomybės supratimą ir atitinkamą pareigų prisiėmimą vienas kitam, ir kurios būtų pagrindas išvadai, jog šių asmenų santykiai vertintini kaip šeimos narių, pavyzdžiui, neįregistravusių santuokos (partnerystės), t. y. sugyventinių santykiai. Nors pagal bylos duomenis šiuo konkrečiai momentu kaltinamasis ir nukentėjusioji kartu negyvena, tačiau nukentėjusioji atvykusiems pareigūnams prisistatė A. A. sugyventine, t. y. tokia save vis dar laiko, jie daug metų gyveno kartų, vedė bendrą ūkį, toliau palaiko tarpusavio santykius, turi bendrų draugų, susitinka, nukentėjusioji dažnai atvažiuoja pas kaltinamąjį į svečius. Įvertinęs šias aplinkybes teismas daro išvadą, kad A. A. fizinio skausmo sukėlimas šeimos nariui inkriminuotas pagrįstai.

Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad kaltinamasis A. A. 2018 m. sausio 21 d., apie 17.40 val., (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio smurtaudamas prieš savo buvusią sugyventinę V. V., tyčia du kartus kumščiu sudavė jai į veidą, šiais savo veiksmais sukeldamas nukentėjusiajai fizinį skausmą. Išdėstytų aplinkybių visuma leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad kaltinamojo nusikalstama veika pagal BK 140 straipsnio 2 dalį kvalifikuota teisingai.

Kaltinamasis A. A. proceso užbaigimui teismo baudžiamuoju įsakymu neprieštaravo, su prokuroro siūloma bausmės rūšimi sutiko (b. l. 45).

Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, kaltininko kaltės formą ir rūšį – padarytas tyčinis nesunkus smurtinis nusikaltimas prieš šeimos narį. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad A. A. prisipažino padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, jog kaltinamasis nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, apibūdinančius kaltinamojo asmenybę – A. A. neteistas (b. l. 37), baustas administracine tvarka, turi galiojančių nuobaudų (b. l. 37-38), niekur nedirba, registruotas Darbo biržoje (b. l. 44), duomenų apie psichiatrinį ar priklausomybės ligų gydymą nėra. Įvertinęs nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam už nusikalstamą veiką paskyrus įstatymo sankcijoje numatytą ir prokuroro pasiūlytą bausmės rūšį – laisvės apribojimą. Prokuroro siūlomas bausmės dydis – 1 metai laisvės apribojimo, šiuo konkrečiu atveju yra protingas ir proporcingas, todėl mažinti ar didinti jį nėra pagrindo. Atsižvelgiant į tai, kad baudžiamoji byla išnagrinėta teismo baudžiamuoju įsakymu, A. A. skirtina bausmė, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu mažintina vienu trečdaliu.

Įvertinus padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir padarymo aplinkybes, prokuroro pasiūlyta poveikio priemonė – per 6 mėnesius sudalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose ir įpareigojimai – būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu bei laisvės apribojimo laikotarpiu neatlygintinai išdirbti 90 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose, kurios rūpinasi neįgaliais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, teismo vertinimu yra tikslingi ir galintys daryti teigiamą įtaką kaltinamajam.

Ikiteisminio tyrimo metu A. A. buvo laikinai sulaikytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 140 straipsnyje nustatyta tvarka nuo 2018 m. sausio 21 d., 17.45 val. iki 2018 m. sausio 22 d., 13.37 val., t. y. vieną parą (b. l. 21, 22), todėl vadovaujantis BK 65, 66 straipsnių nuostatomis, laikino sulaikymo laikas įskaitytinas į bausmės laiką, vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.

Kaltinamajam ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 30-31) – paliktina nepakeista iki baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

A. A. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir A. A. paskirti galutinę – 8 (aštuonių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 6 dalies 1 ir 5 punktais, įpareigoti A. A. visą bausmės laiką būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu, per laisvės apribojimo laikotarpį neatlygintinai išdirbti 90 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose, kurios rūpinasi neįgaliais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72² straipsniu, A. A. taikyti baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, nustatant šį įpareigojimą įvykdyti per šešis mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2018 m. sausio 21 d., 17.45 val. iki 2018 m. sausio 22 d., 13.37 val. (vieną parą), vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio baudžiamojo įsakymo nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

A. A. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus – panaikinti.

Išaiškinti A. A., kad:

1. Asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos; vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų; nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus.

2. Jeigu nuteistasis dėl objektyvių priežasčių negali įvykdyti nustatytų įpareigojimų, teismas, bausmę vykdančios institucijos teikimu, gali atleisti jį nuo bausmės, vietoj jos paskirdamas baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę.

3. Jeigu asmuo vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, ši bausmė jam keičiama areštu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.

4. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

5. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

6. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.

Teisėja Giedrė Telksnienė