- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-03-04
- Bylos Nr.
- N-444-644-11
- Teisėjai
- Antanas Ablingis (pirm.), Ričardas Piličiauskas, Virgilijus Valančius (pran.)
- Kategorijos
- 45.4.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio (kolegijos pirmininkas), Ričardo Piličiausko ir Virgilijaus Valančiaus (pranešėjas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Klaipėdos apskrities VPK Kelių policijos biuro apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010 m. vasario 18 d. nutarimo M. A. administracinio teisės pažeidimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2010 m. vasario 18 d. nutarimu pripažino M. A. kaltu padarius Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 123 straipsnio 6 dalyje ir 124¹ straipsnio 6 dalyje numatytus administracinius teisės pažeidimus ir paskyrė jam subendrintą administracinę nuobaudą – 120 (vieno šimto dvidešimties) litų baudą. Tuo tarpu bylą dalyje dėl ATPK 126 straipsnio 5 dalyje įtvirtinto administracinio teisės pažeidimo teismas nutraukė. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad Klaipėdos apskrities Vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Institucija) Patrulių rinktinės policijos pareigūnas administracinį teisės pažeidimo protokolą pagal ATPK 126 straipsnio 5 dalį ir 124¹ straipsnio 6 dalį M. A. surašė už tai, kad jis 2009 m. gruodžio 21 d., 21 val. 40 min., Klaipėdos mieste, šalia prekybos centro „Maxima“ Šilutės plente, buvo sustabdytas vairuojant automobilį būdamas apsvaigęs nuo narkotinių ir psichotropinių medžiagų, su savimi neturėdamas vairuotojo pažymėjimo, transporto priemonės registravimo ir techninės apžiūros dokumentų bei už tai, kad vairavo transporto priemonę neapdraudus transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu. Pažymėjo, jog pats M. A. tikino, kad dokumentai kelios dienos iki sustabdymo buvo pavogti, bet jis nevairavo apsvaigęs nuo narkotinių medžiagų, nes rūkė „žolės“ (kanapių) iki sustabdymo, prieš dvi savaites. Nurodė, jog M. A. kaltė dėl ATPK 123 straipsnio 6 dalyje ir 124¹ straipsnio 6 dalyje numatytų pažeidimų buvo visiškai įrodyti bylos duomenimis, o dalyje dėl pažeidimo pagal ATPK 126 straipsnio 5 dalį administracinė byla nutrauktina, nesant leistinų įrodymų, kad pažeidėjas vairavo transporto priemonę būdamas apsvaigęs nuo narkotinių ar psichotropinių medžiagų, t. y. byloje pateikta VšĮ Klaipėdos universitetinės ligoninės 2009 m. gruodžio 19 d. pažyma apie toksinių-narkotinių medžiagų nustatymo šlapime tyrimą nėra leistinas įrodymas nustatinėjant vairavimą apsvaigus – šioms aplinkybėms įrodyti turi būti pateiktas medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti aktas, kuris turi atitikti Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 452 nustatytą formą ir turinį. Pridūrė, jog tiriamųjų medžiagų ištyrimas dėl apsvaigimo nustatymo turi būti atliekamas, ne kaip šiuo atveju, VšĮ Klaipėdos universitetinėje ligoninėje, o Mykolo Romerio universiteto teismo medicinos instituto toksikologijos laboratorijoje teismo medicinos eksperto, kaip numatyta Medicininės apžiūros neblaivumui (girtumui) ar apsvaigimui nuo psichiką veikiančių medžiagų nustatyti atlikimo metodikoje, patvirtintoje 2006 m. birželio 20 d. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymu Nr. V-505 (toliau – ir Medicininės apžiūros girtumui ar apsvaigimui nustatyti metodika; Metodika) (3, 5, 8, 9, 10, 11 punktai). Skirdamas nuobaudą teismas atsižvelgė į tai, kad M. A. yra baustas administracine tvarka už Kelių eismo taisyklių pažeidimą.
II.
Institucija, nesutikdama su Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010 m. vasario 18 d. nutarimu, pateikė apeliacinį skundą (b. l. 24 – 25), kuriuo prašo skundžiamą nutarimą panaikinti ir priimti naują sprendimą. Apeliaciniame skunde nurodo, kad teismas, priimdamas nutarimą pilnai neįvertino visus byloje surinktus įrodymus ir administracinę bylą pagal ATPK 126 straipsnio 5 dalį nutraukė neteisėtai. Mano, kad teismo pozicija, jog 2009 m. gruodžio 19 d. VšĮ Klaipėdos universitetinės ligoninės pažyma apie toksinių medžiagų nustatymo šlapime tyrimą nėra leistinas įrodymas nustatinėjant vairavimą apsvaigus, yra neteisėta, nes 2006 gegužės 12 d. Lietuvos Respublikos vyriausybės nutarimo Nr. 452 „Dėl transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo taisyklių patvirtinimo“ 10 punktas aiškiai apibrėžia, kada asmuo pristatomas į asmens sveikatos priežiūros įstaigą medicininei apžiūrai. Pažymi, jog visa tyrimo eiga jau nepriklauso nuo policijos pareigūno ir jis negali nurodinėti gydytojams, kaip atlikti savo darbą, todėl tą tvarką turi žinoti patys medicinos darbuotojai. Teigia, jog jeigu teismui netiko tokia pažyma, jis privalėjo išsireikalauti iš sveikatos įstaigos kitokią pažymą. Priduria, jog vykdant tokį tyrimą Mykolo Romerio universiteto teismo medicinos instituto toksikologijos laboratorijoje, negalima būtų surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolo, o gavus tokią išvadą būtų problema surasti patį asmenį. Teigia, jog M. A. parodymai, kad rūkė „žolės“ prieš dvi savaites bei medikų išvada parodo, kad pažeidimą M. A. padarė, o jo nesutikimas vertintinas kaip bandymas išvengti administracinės atsakomybės.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija k o nstatuoja:
III.
Apeliacinis skundas atmestinas.
Administracinę atsakomybę pagal ATPK 126 straipsnio 5 dalį užtraukia transporto priemonių vairavimas, esant vairuotojams apsvaigusiems nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų.
Šioje byloje ginčas kyla dėl to, jog skundžiamu pirmosios instancijos teismo nutarimu M. A. atžvilgiu teisena pagal ATPK 126 straipsnio 5 dalį buvo nutraukta, nesant leistinų įrodymų, kad jis vairavo transporto priemonę būdamas apsvaigęs nuo narkotinių ar psichotropinių medžiagų.
Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, patikrinusi bylą įrodymų vertinimo aspektu, su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis sutinka ir sprendžia, kad M. A. kaltė padarius jam inkriminuojamą administracinį teisės pažeidimą nebuvo įrodyta. Atkreiptinas dėmesys, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Administracinių teisės pažeidimų bylose patrauktojo administracinėn atsakomybėn asmens kaltę turi įrodyti administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusi institucija, o visi neaiškumai traktuojami administracinėn atsakomybėn patraukto asmens naudai (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartį administracinėje byloje Nr. N9-990/2006).
Medicininės apžiūros girtumui ar apsvaigimui nustatyti metodikos 2 punkte įtvirtinta, jog medicininę apžiūrą sudaro bendras asmens būklės vertinimas, tiriamųjų medžiagų paėmimas, tiriamųjų medžiagų ištyrimas ir išvados formulavimas. Šios metodikos 10.1 punkte numatyta, jog tyrimui dėl psichiką veikiančių medžiagų kiekio nustatymo imama ne mažiau kaip 50 ml šlapimo, jei neaišku, kokių psichiką veikiančių medžiagų asmuo vartojo – ne mažiau kaip 100 ml, ir ne mažiau kaip 10 ml kraujo. Nagrinėjamu atveju atliekant M. A. medicininę apžiūrą, buvo paimta 40 ml šlapimo. Be to, pabrėžtina, jog pagal Metodikos 4.3 punktą, tiriamųjų medžiagų ištyrimą atlieka Mykolo Romerio universiteto Teismo medicinos instituto toksikologijos laboratorijos teismo medicinos ekspertai, o pagal Metodikos 11.1 punktą, išvada dėl asmens neblaivumo ar apsvaigimo formuluojama tik gavus atsakymą iš toksikologijos laboratorijos. Iš bylos duomenų matyti, jog Mykolo Romerio universiteto Teismo medicinos instituto toksikologijos laboratorijos teismo medicinos ekspertai M. A. šlapimo netyrė, todėl negali būti daroma ir kategoriška išvada dėl to, jog M. A. transporto priemonę vairavo apsvaigęs nuo narkotinių medžiagų, o teismas byloje esančia VšĮ Klaipėdos universitetinės ligoninės 2009 m. gruodžio 19 d. pažyma apie toksinių-narkotinių medžiagų nustatymo šlapime tyrimą pagrįstai nesivadovavo. Pridurtina, jog vien M. A. paaiškinimas, jog jis prieš dvi savaites rūkė „žolę“, neįrodo jo apsvaigimo ginčijamo įvykio dieną fakto, o jokių kitų objektyvių įrodymų, galinčių įrodyti, jog minėtą dieną M. A. transporto priemonę vairavo apsvaigęs nuo narkotinių medžiagų, taigi įrodyti jo kaltę padarius ATPK 126 straipsnio 5 dalyje numatytą pažeidimą, byloje nėra.
Tuo tarpu tas Institucijos nurodomas argumentas, jog vykdant tokį tyrimą Mykolo Romerio universiteto teismo medicinos instituto toksikologijos laboratorijoje, negalima būtų surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolo, o gavus tokią išvadą būtų problema surasti patį asmenį, yra atmestinas, nes Metodikos 9.2 punkte yra nustatyta, jog tyrimo išvada siuntusiai medicininei įstaigai pateikiama nedelsiant, atlikus tyrimą, bet ne vėliau kaip per dvi darbo dienas, taigi nepažeidžiant bendrųjų administracinės nuobaudos skyrimo terminų (ATPK 35 straipsnis). Kritiškai ir bylos baigčiai neaktualiu vertintinas ir tas Institucijos argumentas, jog policija negali kištis į gydytojų darbą, nes, kaip minėta anksčiau, administracinių teisės pažeidimų bylose patrauktojo administracinėn atsakomybėn asmens kaltę turi įrodyti būtent administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusi institucija.
Atsižvelgiant į tai, kas nustatyta, spręstina, jog pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes (ATPK 284 straipsnio 1 dalis), tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257 straipsnis), todėl naikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010 m. vasario 18 d. nutarimo apeliaciniame skundo nurodytais motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu,
nutaria:
Klaipėdos apskrities VPK Kelių policijos biuro apeliacinį skundo netenkinti.
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010 m. vasario 18 d. nutarimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.