Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Erika Zablockaja, rašytinio proceso tvarka nagrinėdama civilinę bylą pagal ieškovo BĮ Vilniaus teritorinės ligonių kasos ieškinį atsakovui A. U. dėl žalos atlyginimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovas BĮ Vilniaus teritorinė ligonių kasa kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo A. U. 86,14 Eur žalos atlyginimą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Ieškovas ieškinyje nurodo, jog Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto 1-iojo PK Kriminalinės policijos skyrius atliko ikiteisminį tyrimą byloje Nr. 12-1-02169-12 dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 180 straipsnio 1 dalyje, t.y. dėl plėšimo. Remiantis ikiteisminio tyrimo duomenimis, nustatyti įtariamasis A. U., nukentėjusioji K. C., gim. (duomenys neskelbtini). Ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad 2012-06-06 netoli namo, esančio Žirmūnų g. 67B, Vilniuje, atsakovas A. U., panaudojęs fizinį smurtą, t. y. kumščiu sudavęs K. C. į veidą ir galva trenkęs į nosį, iš jos pagrobė Ž. C. priklausantį mobiliojo ryšio telefoną. Tokiais veiksmais atsakovas nukentėjusiajai K. C. padarė nežymų sveikatos sutrikdymą. Nurodo, jog įtariamojo nusikalstamais veiksmais sužalota K. C. dėl patirtų sužalojimų gydyta asmens sveikatos priežiūros įstaigose: VšĮ Antakalnio poliklinikoje nuo 2012-06-07 iki 2015-07-02 nukentėjusiajai buvo suteiktos vaikų neurologo, vaikų oftalmologo, radiologo, vaikų ortopedo traumatologo paslaugos. Vaikų ligoninėje, VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų filiale 2012-06-12 K. C. buvo suteiktos otorinologo paslaugos dėl nosies kaulų lūžimo. Asmens sveikatos priežiūros paslaugos buvo apmokėtos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (toliau – PSDF) biudžeto lėšų. Suteiktų gydymo paslaugų kaina – 86,14 Eur. Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros prokurorės Neringos Pačėsaitės 2012-12-18 nutarimu nutraukti ikiteisminį tyrimą, kaltininkui susitaikius su nukentėjusiąja, konstatuota, kad atsakovo A. U. veiksmuose yra nusikaltimo, numatyto BK 180 straipsnio 1 dalyje, požymių, ir ikiteisminis tyrimas Nr. 12-1-02169-12 nutrauktas atleidus A. U. nuo baudžiamosios atsakomybės, vadovaujantis BK 38 straipsniu ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 212 straipsnio 5 punktu. Atsakovas savo kaltę pripažino visiškai ir susitaikė su nukentėjusiosiomis K. C. ir Ž. C.. Nurodo, kad baudžiamojo proceso nutraukimas šiuo pagrindu neatleidžia nuo civilinės deliktinės atsakomybės – nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimo. Ieškovo teigimu, dėl atsakovo neteisėtų veiksmų sužalotas asmuo buvo gydomas sveikatos priežiūros įstaigose, o sveikatos priežiūros paslaugos apmokėtos iš PSDF fondo biudžeto lėšų. Atsakovui buvo siųstas raginimas savanoriškai atlyginti žalą, padarytą PSDF biudžetui, tačiau, ieškovo teigimu, žala iki šiol nėra atlyginta.

Ieškinys ir jo priedai atsakovui įteikti tinkamai, CPK 130 straipsnyje nustatyta tvarka. Atsakovas per nustatytą terminą nepateikė teismui atsiliepimo į pareikštą ieškinį. Ieškovas ieškinyje yra pareiškęs prašymą priimti sprendimą už akių, todėl yra visi CPK 142 straipsnio 4 dalyje, 285 straipsnyje numatyti pagrindai priimti sprendimą už akių.

Ieškinys tenkintinas.

Vadovaujantis CPK 285 straipsnio 2 dalies nuostatomis, teismas, priimdamas sprendimą už akių, atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t.y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, kad Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto 1-iojo PK Kriminalinės policijos skyriuje buvo atliekamas ikiteisminis tyrimas byloje Nr. 12-1-02169-12 dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 180 straipsnio 1 dalyje, t.y. dėl plėšimo (e.b.l. 6). Remiantis ikiteisminio tyrimo duomenimis, nustatyti įtariamasis A. U., nukentėjusioji K. C., gim. (duomenys neskelbtini). Ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad 2012-06-06 netoli namo, esančio Žirmūnų g. 67B, Vilniuje, atsakovas A. U., panaudojęs fizinį smurtą, t. y. kumščiu sudavęs K. C. į veidą ir galva trenkęs į nosį, iš jos pagrobė Ž. C. priklausantį mobiliojo ryšio telefoną. K. C. dėl patirtų sužalojimų gydyta asmens sveikatos priežiūros įstaigose: VšĮ Antakalnio poliklinikoje nuo 2012-06-07 iki 2015-07-02 nukentėjusiajai buvo suteiktos vaikų neurologo, vaikų oftalmologo, radiologo, vaikų ortopedo traumatologo paslaugos. Vaikų ligoninėje, VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų filiale 2012-06-12 K. C. buvo suteiktos otorinologo paslaugos dėl nosies kaulų lūžimo ir suteiktos paslaugos už 86,14 Eur sumą (e.b.l. 10). Kaip nurodo ieškovas, K. C. teiktos sveikatos priežiūros paslaugos apmokėtos PSDF biudžeto lėšomis. Ieškovas ragino atsakovą atlyginti PSDF biudžetui padarytą žalą (11 e. b. l.), tačiau, kaip nurodo ieškovas, atsakovas žalos neatlygino.

Deliktinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, atsirandanti dėl žalos padarymo neįvykdžius įstatymuose nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti, arba pažeidus bendro pobūdžio pareigas elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.245 str. 4 d., 6.246 str.). CK 6.263 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais nepadarytų kitam asmeniui žalos, o šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad žalą, padarytą asmeniui, turtui, privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo. CK 6.283 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, padarytą asmeniui, jeigu šis suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, privalo atlyginti už tai atsakingas asmuo. Pagal CK 6.280 straipsnį atlyginęs kito asmens padarytą žalą asmuo turi į padariusį žalą asmenį regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo, jeigu įstatymai nenustato kitokio dydžio. Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktuose, 31 straipsnio 1 punkte, 34 straipsnio 1 punkte, nurodyta, kad PSDF biudžetą vykdo, jo lėšas naudoja Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos ir teritorinės ligonių kasos. Minėto įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 6 punkto c papunktyje nurodyta, kad PSDF biudžeto pajamas, be kitų įplaukų, sudaro iš fizinių ir juridinių asmenų išieškotos lėšos už apdraustojo privalomuoju sveikatos draudimu sveikatai padarytą žalą, kai už jam suteiktas sveikatos priežiūros paslaugas sumokama iš šio biudžeto lėšų.

Duomenų apie tai, jog atsakovas būtų atlyginęs ieškovui žalą, nėra (CPK 178, 185 str.). Nagrinėjamu atveju ieškovo patirta žala buvo sąlygota atsakovo veiksmų. Teismas sprendžia, kad ieškovas, apmokėjęs už atsakovo veiksmais sužaloto asmens sveikatos priežiūros paslaugas, įgijo regreso teisę reikalauti kompensacijos iš asmens, dėl kurio kaltės padaryta žala. Teismo vertinimu, šiuo atveju egzistuoja visos būtinos sąlygos atsakovo civilinei atsakomybei atsirasti (žala (nuostoliai), neteisėti veiksmai, kaltė ir priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusių nuostolių, CK 6.246-6.249 str.), todėl bylos įrodymų pagrindu ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovo 86,14 Eur žalą yra tenkintinas.

CK 6.37 straipsnyje numatyta, kad skolininkas, neįvykdęs savo piniginės prievolės, turi mokėti įstatymų nustatyto dydžio ar šalių susitartas palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. CK 6.210 straipsnio 1 dalis numato, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą. Atsižvelgiant į tai, ieškovui iš atsakovo priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą (86,14 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2015-09-22) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 str. 2 d., 6.210 str. 1 d.).

Ieškovas pagal įstatymą (CPK 83 str. 1 d. 5, 10 p.) yra atleistas nuo žyminio mokesčio už pareikštą ieškinį mokėjimo. Ieškinys pareikštas 86,14 Eur sumai. Teismas ieškinį patenkino visiškai, todėl už jį mokėtinas 15 Eur dydžio žyminis mokestis, kuris priteistinas iš atsakovo valstybei (CPK 96 str. 1 d., 80 str. 1 d. 1 p., 7 d.).

Atsižvelgiant į tai, kad šioje byloje procesinių dokumentų siuntimo išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011-11-07 įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 nustatytos minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos – procesinių dokumentų siuntimo išlaidos iš atsakovo nepriteistinos (CPK 92 str.).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93, 96 straipsniais, 142 straipsnio 4 dalimi, 279 straipsnio 2 dalimi, 285-286 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Priimti sprendimą už akių.

Ieškinį tenkinti.

Priteisti iš atsakovo A. U., a.k. (duomenys neskelbtini) 86,14 Eur (aštuoniasdešimt šešių eurų 14 ct) skolą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (86,14 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2015-09-22) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ieškovui BĮ Vilniaus teritorinei ligonių kasai, į.k. 188783796.

Priteisti iš atsakovo A. U., a.k. (duomenys neskelbtini) 15 Eur (penkiolika eurų) bylinėjimosi išlaidų valstybei. Ši suma turi būti įmokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią „Swedbank”, AB, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660, arba į sąskaitą Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, esančią banke Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyriuje, banko kodas 21400, įmokos kodas 5660. Sumokėjus šias išlaidas, teismui būtina pateikti tai patvirtinančius įrodymus.

Atsakovas per dvidešimt dienų nuo sprendimo priėmimo dienos Vilniaus miesto apylinkės teismui gali pateikti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo turi būti nurodyta: 1) teismo, priėmusio sprendimą už akių, pavadinimas; 2) šalies, paduodančios pareiškimą, pavadinimas; 3) aplinkybės, liudijančios atsiliepimo nepateikimo teismo nustatytu terminu priežasčių svarbumą, taip pat įrodymai, pagrindžiantys šias aplinkybes; 4) aplinkybės, galinčios turėti įtakos sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, bei įrodymai, patvirtinantys šias aplinkybes, taip pat visi kiti šalies reikalavimai, argumentai ir įrodymai, susiję su byla; 5) pareiškimą paduodančios šalies prašymas; 6) prie pareiškimo pridedamos šalies medžiagos sąrašas; 7) pareiškimą paduodančios šalies parašas ir pareiškimo surašymo data. Kartu su pareiškimu turi būti pateikti visi šalies turimi įrodymai, susiję su byla, ir pareikšti prašymai teismui padėti išreikalauti turinčius bylai reikšmės įrodymus, kurių šalis pati negali gauti. Teismui pateikiama tiek pareiškimo ir jo priedų kopijų, kiek yra kitų šalių ir trečiųjų asmenų.

Ieškovas turi teisę šį teismo sprendimą per 30 d. apeliaciniu skundu skųsti Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Atsakovas neturi teisės šį teismo sprendimą skųsti apeliacine ir kasacine tvarka.