Kauno apylinkės teismo nutarimas

Kauno apylinkės teismo teisėjas Darius Urbonas, nedalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui R. J., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje R. J., a. k. (duomenys neskelbtini), įtrauktas į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą, Lietuvos Respublikos pilietis, baustas administracine tvarka, traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau - ATPK) 50 str.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2016 m. sausio 27 d., 14.09 val., (duomenys neskelbtini) esančioje parduotuvėje „Maxima“, R. J. praėjo pro kasas nesumokėjęs už keptų viščiukų ketvirčius, kurių bendra vertė 0,95 Eur. Šiais veiksmais R. J. įvykdė smulkųjį svetimo turto pagrobimą.

Administracinio teisės pažeidimo bylą teisėjas nagrinėja vienasmeniškai, todėl posėdžio protokolas nerašomas (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 285 str.).

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo į teismo posėdį neatvyko, apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką jam pranešta tinkamai, prašymas atidėti bylos nagrinėjimą negautas, todėl vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 272 str. 1 d., byla nagrinėjama administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui nedalyvaujant.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo R. J. kaltę dėl padaryto pažeidimo pripažino, gailisi, paaiškinime nurodė, kad neturėjo lėšų maistui įsigyti (b. l. 2).

Motyvuojamoji dalis

R. J. padaryto administracinio teisės pažeidimo faktą ir jo kaltę įrodo administracinio teisės pažeidimo protokolas su asmens pasiaiškinimu (b. l. 2), UAB „Maxima LT“ pareiškimas (b. l. 3), UAB „Maxima LT“ darbuotojo paaiškinimas (b. l. 4), UAB „Maxima LT“ išėmimo aktas (b. l. 5), pažyma apie galiojančias nuobaudas (b. l. 8).

Teismo ištirtų įrodymų visuma nustatyta, kad R. J. padarė smulkųjį svetimo turto pagrobimą, t. y. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 50 str., todėl yra baustinas.

Skirdamas administracinę nuobaudą, teismas atsižvelgia į padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdį, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra ne kartą konstatavęs, kad konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja tai, jog už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2008 m. sausio 21 d., 2011 m. sausio 31 d., 2012 m. rugsėjo 25 d. ir kt. nutarimai). Individualizuodami skiriamas nuobaudas teismai turi nuodugniai įvertinti pavojingumą, kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams konkrečiu atveju kelia administracinis teisės pažeidimas. Tais atvejais, kai padaryto pažeidimo ir jį padariusio asmens pavojingumas neatitinka įstatymo sankcijoje numatytos nuobaudos griežtumo ir dydžio, turi būti skiriamos švelnesnės nuobaudos. ATPK 30¹ straipsnio 1 dalies nuostatos leidžia asmeniui, padariusiam administracinį teisės pažeidimą, skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Dėl nuobaudos švelninimo ar jos neskyrimo sprendžiama, atsižvelgus į ATPK 30 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, taip pat į ATPK 31 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais. ATPK 30¹ straipsnis gali būti taikomas tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius kaltininko asmenybę ir jo padarytą pažeidimą apibūdinančių aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos skyrimas šiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant, visumą.

Skirdamas administracinę nuobaudą teismas atsižvelgia į tai, kad R. J. administracine tvarka baustas vieną kartą už tai, kad perėjo per gatvę neleistinoje vietoje. Smulkųjį svetimo turto pagrobimą įvykdė pirmą kartą, teisindamasis lėšų stygiumi maisto produktams įsigyti. Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Taip pat parduotuvei padarytas itin mažas nuostolis.

Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, teismas mano, kad net ir minimali sankcijoje už šį pažeidimą numatyta administracinė nuobauda bus neadekvati ir neproporcinga padarytam pažeidimui, todėl nei teisinga, nei protinga. Teismo įsitikinimu, paskyrus švelnesnę, nei sankcijoje numatyta, administracinę nuobaudą, bus pasiekti Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 20 str. numatyti administracinės nuobaudos tikslai – auklėti administracinį pažeidimą padariusį asmenį, kad jis laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles ir nepadarytų naujų teisės pažeidimų.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 29 str., 30¹ str., 31 str., 50 str., 286 str., 287 str., teismas

nutarė:

R. J., a. k. (duomenys neskelbtini), pripažinti padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 50 str., ir skirti įspėjimą.

Nutarimas per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.