Kauno apylinkės teismo įsakymas

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 4-ojo skyriaus prokurorės Aistės Česaitienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą, kurioje:

D. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), nevedęs, registruotas Užimtumo tarnyboje, gyvenantis ir gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), teistas:

1) Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. sausio 23 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 178 straipsnio 2 dalį ir, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmė, paskiriant auklėjamojo poveikio priemonę – elgesio apribojimą 6 mėnesiams, įpareigojant auklėjamojo poveikio priemonės laikotarpiu be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti pasirinktos gyvenamosios vietos, būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su mokslu ar darbu, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, pradėti mokytis arba tęsti mokslą ir nebendrauti su tam tikrais asmenimis;

2) Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. gegužės 17 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 4 dalį, 259 straipsnio 2 dalį, 178 straipsnio 1 dalį ir, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, paskirta subendrinta 1 metų laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant laisvės apribojimo bausmės atlikimo laikotarpiu būti namuose nuo 21 val. iki 6 val. ir tęsti mokslą. Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 ir 2 dalimis, paskirta sumažinta 8 mėnesių laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant laisvės apribojimo bausmės atlikimo laikotarpiu būti namuose nuo 21 val. iki 6 val. ir tęsti mokslą.

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. liepos 13 d. nutartimi, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, subendrintos Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. sausio 23 d. teismo baudžiamuoju įsakymu ir Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. gegužės 17 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės ir paskirta subendrinta 11 mėnesių laisvės apribojimo bausmė, paskiriant auklėjamojo poveikio priemonę – elgesio apribojimą 6 mėnesiams, ir įpareigojant šios auklėjamojo poveikio priemonės laikotarpiu be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti pasirinktos gyvenamosios vietos, būti pasirinktuose namuose laikotarpiu nuo 22 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su mokslu ar darbu, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, pradėti mokytis arba tęsti mokslą, nebendrauti su tam tikrais asmenimis. Bausmė atlikta 2024 m. sausio 15 d., teistumas neišnykęs,

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

2023 m. gruodžio 27 d. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalistinių tyrimų valdybos Specialiosios parengties skyriaus specialisto T. V. tarnybinis pranešimas, iš kurio nustatyta, kad 2023 m. gruodžio 27 d. apie 11.22 val., (duomenys neskelbtini), priešais esantį (duomenys neskelbtini) esančioje maršrutinių autobusų stotelėje buvo pastebėtas jaunuolis, kuris pamatęs tarnybinę transporto priemonę bandė slėpti veidą, taip sukeldamas įtarimą, kad asmuo gali turėti draudžiamų daiktų ar būti ieškomas. Privažiavus prie minėto jaunuolio, asmens buvo paprašyta pateikti asmens tapatybe patvirtinantį dokumentą. Jis pateikė asmens tapatybės kortelę ir paaiškėjo, kad nurodytas jaunuolis yra D. R.. Pasiteiravus D. R. ar šis prie savęs neturi draudžiamų daiktų, jaunuolis teigė, kad jokių draudžiamų daiktų neturi, tačiau bendraujant su mintu asmeniu, šis bendravo nedrąsiai. Atliekant D. R. dalinę asmens apžiūrą, iš jo dėvimų kelnių buvo šiek tiek išlindęs permatomas celofaninis maišelis. Siekiant patikrinti kas minėtame maišelyje ir atitraukus D. R. dėvimas kelnes, ties jaunuolio sėdmenimis buvo pastebėta. kad minėtame permatomame maišelyje yra augalinės kilmės, galimai narkotinės medžiagos. Ištraukus maišeli, D. R. iškart pasakė „čia ne mano". Pasiteiravus jo kas čia per medžiagos, D. R. nurodė, kad tai yra narkotinė medžiaga „marichuana“, priklausanti draugui. Daugiau draudžiamų daiktų pas D. R. nebuvo rasta. Patikrinus duomenų bazėje, buvo nustatyta, kad 2022 m. D. R. buvo baustas administracine tvarka dėl narkotinių medžiagų vartojimo. D. R. 2023 m. gruodžio 27 d., apie 11.30 val., (duomenys neskelbtini), buvo sulaikytas ir pasodintas į tarnybinio automobilio laikino sulaikymo kamerą. Spec. priemonės nenaudotos. Vėliau D. R. buvo pristatytas į Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų Skubios pagalbos skyrių šlapino testui atlikti (1 t., b. l. 86);

2023 m. gruodžio 27 d. įvykio vietos apžiūros protokolas, iš kurio nustatyta, kad buvo atlikta įvykio vietos, adresu (duomenys neskelbtini), apžiūra. Atvykus į įvykio vietą, kairėje pusėje matoma važiuojamoji kelio dalis. Dešinėje pusėje matomas pėsčiųjų takas, stiklinė autobusų sustojimo stotelė. Matoma, kad autobusų stotelė yra neapšviesta, o jos grindinys grįstas cementinėmis plytelėmis, kurios yra sausos. Autobusų stotelėje matomas suoliukas, o jos dešinėje pusėje matoma šiukšlių dėžė bei autobusų sustojimo stotelės kelio ženklas. Ant autobusų stotelės stiklinės sienos matoma pakabinta informacinė iškaba. Apžiūrėjus įvykio vietą, joje tyrimui reikšmingų daiktų, objektų ir pėdsakų nėra. Įvykio vieta vaizdo stebėjimo kameromis nestebima (1 t., b. l. 35–37);

2024 m. vasario 1 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos toksikologijos laboratorijos specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini), iš kurios nustatyta, kad D. R. šlapime rasta metilendioksimetamfetamino (MDMA), metilendioksiamfetamino (MDA), tetrahidrokanabinolio karboksirūgšties, nustatyta mažiausia koncentracija 0,27 promilės etilo alkoholio. Imuninės analizės duomenimis šlapime benzodiazepinukokais, kokaino metabolitų, opiatų nerasta (1 t., b. l. 62);

2024 m. birželio 19 d. Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Kriminalistinių tyrimų valdybos specialisto išvada, iš kurios nustatyta, kad žalsvos spalvos augalinės kilmės medžiaga iš maišelio, pateikto voke „Policija 146751“, yra narkotinė medžiaga – kanapės (antžeminės dalys), kurių masė yra 2,363 g, delta-9-tetrahidrokanabinolio kiekis jose yra 0,6 proc. Rudos ir žalsvos spalvos augalinės kilmės medžiagų mišinio iš popieriaus lankstinuko, pateikto voke „Policija 146751“, sudėtyje yra narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių), kurių masės nustatyti nėra galimybės, nes mišinys smulkus ir susimaišęs. Mišinyje nustatyta psichotropinė medžiaga – delta-9-tetrahidrokanabinolis, kurio masė yra 0,002 g (1,4 proc). Rudos spalvos augalinės kilmės medžiagos iš suktinės, pateiktos voke „Policija 146751“, sudėtyje narkotinių (psichotropinių) medžiagų nenustatyta (1 t., b. l. 70–74);

2024 m. liepos 8 d. Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Kriminalistinių tyrimų valdybos specialisto išvada, iš kurios nustatyta, kad ant pateiktų tirti maišelio ir paketėlio (pateiktų voke su plomba Nr. 146751), rasta ne mažiau nei dviejų asmenų susimaišiusių biologinių pėdsakų (mėg. Nr. 1, Nr. 2), netinkamų asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR. Ant pateiktos tirti suktinės (pateiktos voke su plomba Nr. 146751), rasta žmogaus biologinių pėdsakų (mėg. Nr. 3), netinkamų asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR (1 t., b. l. 79–82).

Kaltinamasis laikė mažiau nei 5 g kanapių (antžeminių dalių), todėl jo padaryta veika teisingai kvalifikuota pagal BK 259 straipsnio 2 dalį. Bylos aplinkybės yra aiškios, kaltinamojo kaltė padarius šią nusikalstamą veiką teismui jokių abejonių nekelia, kadangi kaltinamojo kaltė įrodyta aukščiau paminėtais įrodymais, jis savo kaltę pripažino, tuo tarpu specialisto išvada patvirtina, kad kaltinamasis laikė būtent narkotinę medžiagą – kanapes (antžeminės dalys).

Šioje byloje kaltinamasis D. R. taip pat buvo kaltinamas ir BK 259 straipsnio 2 dalyje numatyta alternatyvia veika, t. y. neteisėtu narkotinių medžiagų įgijimu, nurodant, jog jis, tiksliai ikiteisminiu tyrimu nenustatytu laiku ir vietoje, neturėdamas tikslo psichotropinių ar narkotinių medžiagų parduoti ar kitaip platinti, neteisėtai, iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens įgijo vieną plastmasinį maišelį, kurio viduje buvo narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminės dalys), kurių masė yra 2,363 g, delta-9-tetrahidrokanabinolio kiekis jose yra 0,6 proc. ir popieriaus lankstinuką, ant kurio buvo narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminės dalys), delta-9-tetrahidrokanabinolis, kurio masė yra 0,002 g (1,4 proc.).

Vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika (pavyzdžiui, nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-218/2009; 2K-405-507/2015 ir kt.), inkriminuojant narkotinių ar psichotropinių medžiagų įgijimo požymį, būtina nustatyti esmines tokios medžiagos įgijimo aplinkybes: kas konkrečiai, kur, kaip, kokiais veiksmais, iš kokio asmens įgijo narkotines medžiagas. Teismas apkaltinamajame nuosprendyje turi išdėstyti ir įrodyti pripažintas nusikalstamos veikos aplinkybes, t. y. nurodyti jos padarymo vietą, laiką, būdą, padarinius bei kitas svarbias aplinkybes, taip pat įrodymus, kuriais grindžiamos teismo išvados, ir motyvus, kuriais vadovaudamasis teismas atmetė kitus įrodymus (BPK 305 straipsnio 1 dalies 1, 2 punktai). Teismas nuosprendį pagrindžia tik tais įrodymais, kurie buvo išnagrinėti teisiamajame posėdyje (BPK 301 straipsnio 1 dalis). Pagal baudžiamojo proceso įstatymą apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, todėl kiekvienas inkriminuojamos nusikalstamos veikos sudėties požymis gali būti konstatuojamas jo buvimą pagrindus įrodymais, kurių visuma neginčijamai patvirtina kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką. Analogiški įstatymo reikalavimai – neginčijamais įrodymais pagrįsti kiekvieną inkriminuojamos nusikalstamos veikos sudėties požymį – taikytini ir tais atvejais, kai BK specialiosios dalies tame pačiame straipsnyje nurodomos kelios alternatyvios veikos, kurių kiekviena, ją padarius, gali būti savarankišku kaltininko baudžiamosios atsakomybės pagrindu. Nagrinėjamu atveju liko neįrodyta kada tiksliai, kokiais veiksmais, iš kokio asmens D. R. įgijo narkotinę medžiagą – kanapes (antžeminės dalys), todėl minėtos aplinkybės dėl narkotinės medžiagos įgijimo šalintinos iš kaltinimo. Ši kaltinimo korekcija nesunkina kaltinamojo teisinės padėties, nekeičia juridinės veikos kvalifikacijos, nepažeidžia kaltinamojo teisės į gynybą, todėl yra leistina.

Kaltinamojo D. R. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.

Prokurorė savo pareiškime siūlo kaltinamajam D. R. už nusikalstamą veiką, numatytą BK 259 straipsnio 2 dalyje, skirti 18 (aštuoniolikos) mėnesių laisvės apribojimo bausmę. Taikyti BK 64¹ straipsnio nuostatas, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti 12 mėnesių laisvės apribojimo bausmę, paskiriant tokiam pačiam laikotarpiui elgesio apribojimą, įpareigojant mokytis arba dirbti, sudalyvauti valstybinių ar nevalstybinių įstaigų bei organizacijų rengiamose socialinio ugdymo ar reabilitacijos priemonėse per 6 mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Kaltinamasis neprieštarauja, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, sutinka su siūloma bausmės rūšimi bei dydžiu (2 t., b. l. 114–118), todėl esant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 418 straipsnio 1 dalyje numatytiems pagrindams, darytina išvada, jog šis procesas gali būti baigiamas priimant teismo baudžiamąjį įsakymą.

Skiriant kaltinamajam D. R. bausmę, teismas atsižvelgia į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, numatytus BK 54 straipsnyje, tai yra: į nusikalstamos veikos rūšį, – padarytas baudžiamasis nusižengimas; į kaltės formą ir rūšį, – baudžiamasis nusižengimas padarytas esant tiesioginei tyčiai, suvokiant daromos veikos pavojingumą; į nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, – veika baigta; į kaltinamojo asmenybę ir socialinį statusą, – teistas (1 t., b. l. 179–184), baustas administracine tvarka, įvykdęs ne visas paskirtas nuobaudas (1 t., b. l. 145–178), priklausomybės ligų įskaitoje neįrašytas (1 t., b. l. 143), į kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę.

BK 259 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytos viešųjų darbų, laisvės apribojimo, baudos ir arešto bausmės.

Kaltinamasis neišreiškė sutikimo atlikti viešuosius darbus, todėl ši bausmės rūšis jam neskirtina. Kaltinamasis nedirba, turto neturi, todėl jam neskirtina baudos bausmė. Kaltinamasis yra jauno amžiaus, ankstesniu nuosprendžiu paskirtą bausmę atlikęs, nėra nuolatinis priešingos teisei veiklos vykdytojas, todėl yra pagrindo manyti, kad kaltinamojo nusikalstami polinkiai gali būti pakeisti ir be trumpalaikio ar terminuoto laisvės atėmimo bausmės atlikimo. Esant šioms aplinkybėms, siekiant pakeisti nusikalstamus kaltinamojo polinkius, kaltinamajam skirtina laisvės apribojimo bausmė, jos dydį parenkant artimą sankcijos vidurkiui. Pagrindo skirti kitokią bausmę ar jos dydį nei prašo prokurorė, nėra, todėl įvertinus aukščiau paminėtas aplinkybes, kaltinamajam skirtina 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmė, paskiriant auklėjamojo poveikio priemonę – elgesio apribojimą 12 (dvylikos) mėnesių laikotarpiui, įpareigojant D. R. šios auklėjamojo poveikio priemonės atlikimo laikotarpiu mokytis arba dirbti, ir per 6 (šešis) mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos sudalyvauti valstybinių ar nevalstybinių įstaigų bei organizacijų rengiamose socialinio ugdymo ar reabilitacijos priemonėse.

Teismo vertinimu, būtent tokios rūšies ir dydžio bausmė, atsižvelgus į aukščiau paminėtas bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes, bus adekvati padarytos veikos pavojingumui bei neprieštaraus proporcingumo ir teisingumo principams.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 ir 2 dalimis, paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu ir kaltinamajam skirtina galutinė sumažinta 12 (dvylikos) mėnesių laisvės apribojimo bausmė, paskiriant auklėjamojo poveikio priemonę – elgesio apribojimą 12 (dvylikos) mėnesių laikotarpiui, įpareigojant D. R. šios auklėjamojo poveikio priemonės atlikimo laikotarpiu mokytis arba dirbti, ir per 6 (šešis) mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos sudalyvauti valstybinių ar nevalstybinių įstaigų bei organizacijų rengiamose socialinio ugdymo ar reabilitacijos priemonėse.

Laisvės apribojimo bausmės pradžia skaičiuotina nuo įsiteisėjusio teismo baudžiamojo įsakymo gavimo šią bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (2 t., b. l. 98–101), paliktina galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, kardomoji priemonė panaikintina.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, maišelis, paketėlis ir suktinė, saugomi Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Turto valdymo valdybos Paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyriuje (2 t., b. l. 118–119), teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus sunaikintini.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 418 straipsniu, 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421–422 straipsniais,

nusprendžia:

D. R. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 259 straipsnio 2 dalyje ir skirti 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, paskiriant auklėjamojo poveikio priemonę – elgesio apribojimą 12 (dvylikos) mėnesių laikotarpiui, įpareigojant D. R. šios auklėjamojo poveikio priemonės atlikimo laikotarpiu mokytis arba dirbti, ir per 6 (šešis) mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos sudalyvauti valstybinių ar nevalstybinių įstaigų bei organizacijų rengiamose socialinio ugdymo ar reabilitacijos priemonėse.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 ir 2 dalimis, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti sumažintą 12 (dvylikos) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, paskiriant auklėjamojo poveikio priemonę – elgesio apribojimą 12 (dvylikos) mėnesių laikotarpiui, įpareigojant D. R. šios auklėjamojo poveikio priemonės atlikimo laikotarpiu mokytis arba dirbti, ir per 6 (šešis) mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos sudalyvauti valstybinių ar nevalstybinių įstaigų bei organizacijų rengiamose socialinio ugdymo ar reabilitacijos priemonėse.

Laisvės apribojimo bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio teismo baudžiamojo įsakymo gavimo šią bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Išaiškinti D. R., kad asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo: laikytis nustatytų draudimų, vykdyti paskirtas baudžiamojo poveikio priemones, auklėjamojo poveikio priemones ir (ar) įpareigojimus, informuoti Probacijos tarnybą apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus; pranešti Probacijos tarnybai apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų; intensyvios priežiūros metu dėvėti elektroninį stebėjimo įtaisą ir laikytis intensyvios priežiūros sąlygų, pranešti Probacijos tarnybai apie šio įtaiso praradimą ar pastebėtą gedimą. Jei asmuo vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, ši bausmė jam keičiama areštu pagal BK 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.

Laisvės apribojimo bausmę vykdanti institucija yra Lietuvos probacijos tarnybos Vidurio Lietuvos skyrius. Pagal Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo 14 straipsnio 1 dalies nuostatas kaltinamasis privalo atvykti į Probacijos tarnybą per tris darbo dienas nuo nuosprendžio, kuriuo paskirta laisvės apribojimo bausmė, įsiteisėjimo ar Probacijos tarnybos šaukimo gavimo dienos.

Kaltinamajam paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, kardomąją priemonę panaikinti.

Daiktus, turėjusius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, maišelį, paketėlį ir suktinę, saugomus Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Turto valdymo valdybos Paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyriuje, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus sunaikinti.

D. R. išaiškinti, kad nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per 14 dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo jam įteikimo dienos paduoti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmams prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Tokiu atveju šis teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, tai yra išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 dienų nuo jo įteikimo kaltinamajam dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.