Kauno apygardos teismo nutartis

2018-09-21 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-727-238/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2018-09-21
Bylos Nr.
1S-727-238/2018
Teisminio proceso Nr.
1-78-1-00102-2008-0
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Kęstutis Dargužis, Danguolė Šiugždinytė, Algerdas Urbšys
Nuteistasis
V. P.
Kategorijos
Nr. 1S-727-238/2018
Teisminio proceso Nr. 1-78-1-00102-2008-0Procesinio sprendimo kategorija 2.5.19 (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. rugsėjo 21 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Kęstučio Dargužio, Danguolės Šiugždinytės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Algerdo Urbšio,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo V. P. skundą dėl Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2018 m. rugpjūčio 16 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Alytaus pataisos namuose (toliau – Komisija) 2018 m. liepos 25 d. nutarimą Nr. 357-176 taikyti nuteistajam V. P. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 15 d. nuosprendžiu V. P. nuteistas pagal LR BK 24 straipsnio 6 dalį, 300 straipsnio 2 dalį, 300 straipsnio 2 dalį, 182 straipsnio 2 dalį, ir, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis bausmes subendrinus, jam paskirta galutinė bausmė – 11 metų 6 mėnesiai laisvės atėmimo. Bausmės pradžia – 2009 m. birželio 3 d., bausmės pabaiga – 2020 m. birželio 18 d. Neatlikta laisvės atėmimo bausmės dalis – 1 metai 10 mėnesių 23 dienos (Komisijos nutarimo priėmimo dieną, t. y. 2018 m. liepos 25 d.).Komisijos 2018 m. liepos 25 d. nutarimu Nr. 357-176 nutarta nuteistajam V. P. taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos neatlikus 1 metų 10 mėnesių 23 dienų paskirtos laisvės atėmimo bausmės. Komisija tokią išvadą padarė atsižvelgusi į tai, kad nuteistasis dėl lygtinio paleidimo pristatomas ketvirtą kartą, šiuo metu yra atlikęs daugiau kaip 4/5 dalis paskirtos laisvės atėmimo bausmės ir palyginti su paskirtąja bausme, likusi bausmės dalis yra nedidelė. Visos bausmės atlikimo metu pastebimas nuteistojo elgesio ir mąstymo pokytis. Nors jis ir buvo baustas aštuonis kartus drausminėmis nuobaudomis, tačiau šiuo metu nuobaudos negaliojančios, paskutinė nuobauda skirta 2013 m., vėliau nuteistasis pažeidimų nedarė, už nepriekaištingą elgesį yra paskatintas aštuonis kartus, buvo perkeltas bausmę atlikti į lengvąją grupę, į pareikštas pastabas reaguoja, stengiasi daryti išvadas, motyvuotas koreguoti elgesį teigiama linkme. Nuteistojo emocinė būsena stabili, jis turi ilgalaikius ateities planus, žino, kaip juos įgyvendinti. Laisvėje planuoja įsidarbinti statybose. Bausmės atlikimo metu nuteistasis dirba, paskirtas užduotis atlieka laiku ir gerai. Vykdo finansinius įsipareigojimus, šiuo metu yra atlyginęs 1 273,01 Eur sumą. Visa tai rodo, jog nuteistasis turi teigiamas nuostatas ir prisiima atsakomybę už savo praeitį. Socialiniai ryšiai nenutrūkę, bendrauja su motina, seserimi, turi pastovią gyvenamąją vietą, laisvėje gyvens su motina. Teigia, jog ryšys su artimaisiais yra tvirtas, jaučia jų palaikymą ir laisvėje tikisi jų pagalbos. Nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika nuosekliai mažėjo, pirminio vertinimo metu rizika buvo 53 balai, o šiuo metu rizika yra 38 balai. Esant tokioms aplinkybėms, Komisija padarė išvadą, jog tikslinga nuteistajam švelninti teisinę padėtį ir jį lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos, nes yra pagrindas manyti, kad laisvėje jis laikysis įstatymų ir nenusikals, todėl bausmės tikslai gali būti pasiekti nuteistajam likusią bausmę atliekant neizoliuotam nuo visuomenės, bet prižiūrimam.Alytaus apylinkės teismas 2018 m. rugpjūčio 16 d. nutartimi atsisakė patvirtinti Komisijos nutarimą dėl nuteistojo V. P. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, konstatavęs, jog nuteistasis V. P. neatitinka nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos – jo pažanga mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką nesudaro pagrindo manyti, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, todėl lygtinis paleidimas iš pataisos namų jam negali būti taikomas.Skunde nuteistasis V. P. prašo panaikinti Alytaus apylinkės teismo 2018 m. rugpjūčio 16 d. nutartį ir priimti dėl skundo naują sprendimą – patvirtinti Komisijos nutarimą, kuriuo nutarta taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Skunde nurodo, kad teismas neįsigilino į aplinkybes, faktus, ir netinkamai jas įvertinęs atsisakė patvirtinti Komisijos nutarimą taikyti jo atžvilgiu lygtinį paleidimą. Teismas pažymėjo, kad jis yra atlikęs didžiąją dalį paskirto bausmės laiko, nuoširdžiai gailisi, rodė iniciatyvą pasitaisyti sumažindamas pakartotinio elgesio riziką iki žemos, tačiau visas šias aplinkybes įvertino netinkamai. Taip pat nurodo, kad jis pataisos namuose dirbo, pagal galimybes atlygino padarytą žalą, buvo perkeltas į lengvąją grupę. Atkreipia dėmesį, kad likusi bausmės dalis nėra didelė ir lygtinis paleidimas tik dar labiau sustiprintų jo atsakomybę prieš visuomenę.Nuteistojo V. P. skundas atmetamas.Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Taigi sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos vertintina nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir pažanga ją mažinant. Iš BVK 157 straipsnio 1 dalies lingvistinio aiškinimo matyti, jog pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką vertinama ne tik esant vidutinei arba aukštai nusikalstamumo rizikai, bet ir tuomet, kai nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika yra žema. BVK 164 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija apsvarsto nuteistojo prašymą ir socialinio tyrimo išvadą, nuteistajam taikytas socialinės reabilitacijos priemones ir jų įgyvendinimo rezultatus, nusikalstamo elgesio rizikos pokyčius, BVK 157 straipsnio 8 dalyje nurodytą nukentėjusiojo atsiliepimą, jeigu jis buvo gautas, ir priima motyvuotą nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos arba jo netaikyti. Tuomet klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą patvirtinimo sprendžiantis teismas vertina, ar komisijos nutarime išdėstytos išvados atitinka faktines aplinkybes ir ar tinkamai taikytos BVK nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos (BPK 360 straipsnio 2 dalis).Nagrinėjamu atveju byloje esantys duomenys patvirtina, kad V. P. laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra atlikęs privalomą įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kada gali būti sprendžiamas asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimas, tačiau, kaip jau minėta, lygtiniam paleidimui taikyti taip pat būtina sąlyga – manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį sąlygoja žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant. Bylos duomenys patvirtina, kad atlikus nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą, naudojant OASys metodiką, nustatyta, kad V. P. priklauso žemos rizikos grupei – 38 balai. Taigi, sprendžiant klausimą dėl galimybės taikyti lygtinį paleidimą, šiuo atveju turi būti įvertinta pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką ir nustatymas aplinkybės, ar ji sudaro pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals. Aukštesniojo teismo nuomone, įvertinus socialinio tyrimo išvadoje nurodytus duomenis, nėra pagrindo išvadai, kad išėjęs į laisvę nuteistasis V. P. laikysis įstatymų ir nenusikals. Kaip jau minėta, byloje esantys duomenys patvirtina, kad V. P. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra žema, tačiau artima vidutinei, be to, kaip matyti iš bylos duomenų, po paskutinio vertinimo rizika sumažėjo nežymiai. Pažymėtina ir tai, kad net 18 balų yra dinaminiai, todėl darytina išvada, kad nuteistasis turi realią galimybę juos ženkliai sumažinti. Teisėjų kolegija sprendžia, kad V. P. nededa pakankamų pastangų savo elgesio koregavimui teigiama linkme. Nuteistasis už tyčinius nusikaltimus anksčiau yra daug kartų teistas, jam buvo taikytas lygtinis paleidimas, tačiau jis nepateisino teismo jam parodyto pasitikėjimo ir vėl padarė nusikalstamų veikų, o tai nuteistąjį charakterizuoja neigiamai bei neleidžia daryti išvados, kad jis gali laikytis jam paskiriamų įpareigojimų bei nedaryti naujų nusikaltimų.Socialinio tyrimo išvadoje nurodoma, kad nuteistasis vidaus tvarkos taisykles yra pažeidęs ir drausmine tvarka baustas net aštuonis kartus, penkis iš jų už labai grubius pažeidimus – administracijos nurodymų nevykdymą, dėl ko jam buvo skiriamos vienos griežčiausių nuobaudų – uždarymas į baudos izoliatorių. Nuteistasis savo elgesį koreguoja tik nuo 2014 m., kuomet drausmės pažeidimų jis nebedarė, t. y. praėjus penkeriems metams nuo bausmės pradžios. Pažymėtina ir tai, kad nuteistojo elgesio pokyčiai nuo bausmės pradžios nebuvo nuoseklūs, nes tuo pat metu, kai buvo skatinamas, jis buvo ir baudžiamas drausmine tvarka. Šios aplinkybės rodo, kad nuteistasis nepakankamai stengėsi koreguoti savo elgesį ir gyvenimo būdą, o tai leidžia spręsti apie neigiamas nuteistojo nuostatas ir požiūrį į taikomą priežiūrą bei nustatytus draudimus. Be to, nustatyti ir reikšmingi kriminogeniniai veiksniai – netinkamas elgesio modelio pasirinkimas, netinkamas pažįstamų rato pasirinkimas, nemokėjimas tvarkyti finansinių lėšų. Šių duomenų kontekste darytina išvada, kad nuteistasis dar nėra pasiruošęs integruotis į visuomenę, kadangi net būdamas įkalinimo įstaigoje, kurioje jam taikomi griežti apribojimai, nuteistasis jų nesilaikė, dėl ko negalima daryti išvados, kad laisvėje nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals. Aukštesnysis teismas visiškai sutinka ir su kitais pirmosios instancijos teismo motyvais dėl lygtinio paleidimo nuteistajam netaikymo ir jų nekartoja. Lygtinio paleidimo taikymas nėra imperatyvus įpareigojimas teismui kiekvienam nuteistajam, atlikusiam BVK 157 straipsnio 2 ar 3 dalyje numatytą laisvės atėmimo bausmės terminą ir atitinkančiam formaliuosius reikalavimus, jį taikyti. Tai išimtinė teismo teisė, ir tik teismas, įvertinęs visas nuteistajam palankias ir nepalankias aplinkybes, atsižvelgdamas į tai, ar nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, priima sprendimą. Įvertinus anksčiau paminėtas aplinkybes darytina išvada, kad nuteistasis V. P. yra linkęs nusikalsti, nepaklusti visuomenėje priimtoms elgesio taisyklėms, yra socialiai pavojingas, o jo siekis kuo greičiau išeiti į laisvę negali būti viršesnis už visuomenės interesą būti apsaugotai nuo nusikalstamų veikų darymo. Pripažintina, kad pastaruoju metu yra tam tikrų teigiamų nuteistojo elgesio pokyčių (nuteistasis nepažeidinėja vidaus tvarkos taisyklių, yra skatinamas, buvo perkeltas į lengvąją grupę), tačiau atsižvelgiant į visas nustatytas aplinkybes akivaizdu, kad šiuo metu dar nėra pagrindo teigti, jog V. P. neabejotinai daro pakankamą pažangą mažindamas nusikalstamo elgesio riziką, todėl nėra ir pakankamo pagrindo išvadai, jog išėjęs į laisvę jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Šiuo metu teismas neturi pakankamo pagrindo patikėti nuteistuoju ir manyti, kad jis ateityje nenusikals, kuomet byloje nėra pakankamų objektyvių duomenų, leidžiančių manyti, jog nuteistasis iš tiesų pasitaisė. Nuteistojo V. P. skunde nurodomos aplinkybės savaime nepaneigia tų aplinkybių, dėl kurių, teismo nuomone, taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos šiuo metu netikslinga.Aukštesnysis teismas, atsižvelgdamas į visas aukščiau išdėstytas aplinkybes, daro išvadą, jog Komisijos nutarime išdėstytos išvados atitinka faktines aplinkybes, tačiau jos nesudaro besąlyginio pagrindo išvadai, kad nuteistasis V. P. padarė pakankamą pažangą mažindamas nusikalstamo elgesio riziką, kuri leistų konstatuoti, jog lygtinai paleistas laikysis įstatymų ir nenusikals. Taigi pripažinti, kad apylinkės teismas, atsisakydamas tvirtinti Komisijos nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą, netinkamai įvertino šiam klausimui išspręsti reikšmingas aplinkybes, nėra pagrindo. Todėl nuteistojo V. P. skundas atmetamas, o Alytaus apylinkės teismo 2018 m. rugpjūčio 16 d. nutartis paliekama galioti.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo V. P. skundą atmesti ir Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2018 m. rugpjūčio 16 d. nutartį palikti galioti.

Ši nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.

Teisėjai Kęstutis DargužisDanguolė ŠiugždinytėAlgerdas Urbšys