- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2023-03-16
- Bylos Nr.
- e2YT-3419-1080/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-24932-2022-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Dovilė Baradinskienė
- Pareiškėjas
- V. R.
- Suinteresuotas asmuo
- Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius
- Advokatai
- Mantas Mikalopas
suinteresuoto asmens Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus atstovėms
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo V. R. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuotas asmuo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Pareiškėjas V. R. kreipėsi į teismą su pareiškimu, prašydamas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjas laikotarpiais nuo 1985 m. rugpjūčio 1 d. iki 1986 m. kovo 2 d. ir nuo 1990 m. kovo 1 d. iki 1991 m. kovo 31 d. (duomenys neskelbtini) dirbo Gamybų, cechų, profesijų ir pareigų sąrašo Nr. 2 XXV skyriuje nurodytus darbus, t. y. dirbo ypatingomis darbo sąlygomis.
2. Pareiškėjas nurodo, kad jis 1985 m. rugpjūčio 1 d. įsidarbino (duomenys neskelbtini), kuriame užimdamas skirtingas pareigas dirbo iki 1992 m. birželio 15 d. Atsižvelgdamas į tai, kad visą darbo santykių galiojimo laikotarpį buvo dirbama egzistuojant kenksmingoms darbo sąlygoms, pareiškėjas kreipėsi į Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrių (toliau – ir VSDFV Vilniaus skyrius) su prašymu skirti pareiškėjui kompensaciją už darbą ypatingomis sąlygomis. Vilniaus skyrius 2022 m. vasario 28 d. sprendimu Nr. (10.12E) VPE_SP1E-3716 atmetė pareiškėjo prašymą, motyvuodamas tuo, kad pareiškėjas Lietuvos Respublikos socialinio draudimo pensijų įstatymo numatytų sąlygų kompensacijai už ypatingas darbo sąlygas gauti neatitinka, t. y. pareiškėjo užimtos pareigos (biochemiko, vyresniojo inžinieriaus, vyresniojo biochemiko pareigybės) nėra įvardytos Lietuvoje galiojusiame Gamybų, cechų, profesijų ir pareigų sąraše Nr. 2. Nesutikdamas su Vilniaus skyriaus 2022 m. vasario 28 d. sprendimu, pareiškėjas pareiškė skundą Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir VSDFV), kuri 2022 m. rugsėjo 12 d. priėmė sprendimą, kuriuo konstatavo Vilniaus skyriaus sprendime egzistavusius netikslumus – neteisingą atsisakymo skirti pareiškėjui kompensaciją už darbą ypatingomis sąlygomis pagrindą, tačiau pripažino, jog Vilniaus skyrius, neskirdamas kompensacijos, iš esmės veikė teisėtai.
3. Pareiškėjas laikosi pozicijos, kad byloje pateikti dokumentai (jų visuma) patvirtina kompensacijai už ypatingas darbo sąlygas gauti reikšmingą juridinį faktą, kad pareiškėjas laikotarpiais nuo 1985 m. rugpjūčio 1 d. iki 1986 m. kovo 2 d. ir nuo 1990 m. kovo 1 d. iki 1991 m. kovo 31 d. dirbo ypatingomis darbo sąlygomis, t. y. tokiomis pačiomis sąlygomis, kuriomis buvo dirbta ir laikotarpiais nuo 1986 m. kovo 3 d. iki 1990 m. vasario 28 d. bei nuo 1991 m. balandžio 1 d. iki 1992 m. birželio 15 d. (VSDF pripažino, kad nurodytais laikotarpis pareiškėjas dirbo ypatingomis darbo sąlygomis). Pareiškėjo teigimu, pareiškėją perkėlus iš bandomosios linijos inžinieriaus–biochemiko pareigybės į bakterinio interferono gamybos bandomosios linijos gatavų vaistinių formų laboratorijos inžinieriaus–biochemiko pareigybę, o vėliau pakeitus pareiškėjo pareigybės pavadinimą iš eksperimentinės gamybinės bazės genoinžinerinių baltyminių preparatų skyriaus vyresniojo biochemiko pareigybės į genoinžinerinės biotechnologijos skyriaus genoinžinerinių baltyminių preparatų eksperimentinės laboratorijos inžinieriaus pareigybę, tiek jo pareigos, tiek jų pobūdis nepasikeitė.
Atsiliepimas
4. Suinteresuotas asmuo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriame nurodė, kad byloje esančių įrodymų nepakanka juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymui, kartu nurodydamas, jog galutinę savo nuomonę pareikš teismo posėdžio metu.
Šalies argumentai
5. Teismo posėdžio metu pareiškėjas ir jo atstovas palaikė pareiškime išdėstytus argumentus ir aplinkybes, prašė tenkinti prašymą. Pareiškėjas papildomai paaiškino, kad, nepaisant jo, jog keitėsi pareigybių pavadinimai, jis visą laiką dirbo kenksmingomis sąlygomis: dirbo su ultragarsu, taip pat su cheminėmis medžiagomis (įvairiomis rūgštimis, acetonais, floridais, bromidais, alkoholiu), be to, daugiau nei pusę dienos darbines funkcijas vykdydavo šaltoje patalpoje, esant 6 °C temperatūrai. Priedas už kenksmingas darbo sąlygas pareiškėjui buvo mokamas nuo pat jo įsidarbinimo iki darbo santykių pabaigos. Už darbą kenksmingomis sąlygomis pareiškėjui pagal tuometinę tvarką taip pat buvo skiriamas pienas. Pareiškėjo atstovas pažymėjo, kad pagal teismų praktiką, sprendžiant, ar priskirti asmenį kaip dirbusį kenksmingomis sąlygomis, turėtų būti sprendžiama ne pagal formą, bet pagal turinį, t. y. ne pagal formalų pareigų pavadinimą, bet pagal tai, ką žmogus iš tikrųjų dirbo. Pareiškėjo atstovo įsitikinimu, vien byloje pateiktų dokumentų pakanka konstatuoti, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiais dirbo ypatingomis darbo sąlygomis: 1985 m. rugpjūčio 2 d. įsakyme, kuriuo pareiškėjas buvo priimtas į darbą inžinieriaus–biochemiko pareigose, nurodyta, kad bus mokama 12 rublių mėnesinė priemoka už kenksmingas darbo sąlygas; 1986 m. kovo 3 d. įsakyme, kuriuo pareiškėjas buvo perkeltas į kitą laboratorijos skyrių, pareiškėjui taip pat nustatyta priemoka už kenksmingas darbo sąlygas; 1990 m. kovo 1 d. įsakymu nutarta darbuotojus laikyti dirbančiais vardiniame etatų sąraše nurodytose pareigose, tačiau pačios darbuotojų pareigos šiuo įsakymu nekeičiamos; iš 1991 m. balandžio 1 d. įsakymo taip pat matyti, kad buvo keičiamas pareiškėjo pareigybės pavadinimas, tačiau pačios darbo sąlygos nekito.
6. Teismo posėdžio metu suinteresuoto asmens Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus atstovė nurodė, kad (duomenys neskelbtini) buvo mokslinis tiriamasis institutas su eksperimentine laboratorija, o ne gamykla, kurioje būtų vykusi konvejerinė gamyba. Suinteresuoto asmens atstovės teigimu, pareiškėjas laikotarpiais nuo 1985 m. rugpjūčio 1 d. iki 1986 m. kovo 2 d. ir nuo 1990 m. kovo 1 d. iki 1991 m. kovo 31 d. laboratorijoje dirbo inžinieriumi–biochemiku, tačiau nėra duomenų, kad jis pats dalyvavo medicininių preparatų gamyboje. Suinteresuoto asmens atstovė taip pat pažymėjo, kad inžinieriaus pareigybė nebuvo įvardyta Gamybų, cechų, profesijų ir pareigų sąraše Nr. 2. Apibendrindama savo poziciją, suinteresuoto asmens atstovė prašė klausimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo spręsti teismo nuožiūra.
7. Teismo posėdžio metu liudytoja G. V. nurodė, kad ji kartu su pareiškėju 1986–1992 metais dirbo (duomenys neskelbtini). Liudytoja nurodė, kad ji kartu su pareiškėju visą laiką dirbo kenksmingomis sąlygomis (šaltoje patalpoje, su cheminėmis medžiagomis). Paaiškino, kad darbo sąlygos ir darbo pobūdis išliko tas pats, nepriklausomai nuo besikeitusių pareigybių pavadinimų.
8. Teismo posėdžio metu liudytoja V. P. nurodė, kad 1985–1992 metais kartu su pareiškėju dirbo (duomenys neskelbtini) (kai pareiškėjas įsidarbino šioje darbovietėje, liudytoja jau dirbo). Liudytoja nurodė, kad tiek pačios darbovietės, tiek pareigybių pavadinimai nuolat keitėsi, tačiau ji ir pareiškėjas visą laiką dirbo toje pačioje patalpoje, toje pačioje laboratorijoje (liudytoja buvo pareiškėjo asistentė). Nurodė, kad darbas buvo kenksmingomis sąlygomis, šaltoje patalpoje, teko daug dirbti su įvairiomis cheminėmis, radioaktyviomis medžiagomis. Su šiomis medžiagomis dirbo ir pareiškėjas.
9. Teismo posėdžio metu liudytoja R. Š. nurodė, kad 1986–1992 metais kartu su pareiškėju dirbo (duomenys neskelbtini). Liudytoja nurodė, kad jos pareigybių pavadinimai nuolat keitėsi (liudytoja buvo chemikė, biochemikė, inžinierė), tačiau darbo funkcijos, pobūdis ir vieta niekada nekito. Darbo sąlygos buvo kenksmingos, nes buvo dirbama su eksperimentine interferono linija, su genų inžinerija, darbas buvo šaltoje patalpoje (esant 5 °C temperatūrai) su įvairiomis cheminėmis medžiagos. Tokiomis pačiomis sąlygomis visą laiką dirbo ir pareiškėjas. Už darbą kenksmingomis sąlygomis liudytoja su kolegomis gaudavo priedus, pieną, vitaminus.
10. Teismo posėdžio metu liudytoja V. V. A. nurodė, kad kartu su pareiškėju dirbo institute su interferono linija. Liudytoja šioje darbovietėje dirbo 1972–1992 metais. Darbas vyko sudėtingomis sąlygomis, šaltoje patalpoje, su chemikalais, genetiškai modifikuotais organizmais. Tokiomis sąlygomis dirbo ir pareiškėjas. Už kenksmingas darbo sąlygas liudytoja ir kiti darbuotojai, įskaitant pareiškėją, gaudavo premijas, pieną. Liudytojos ir pareiškėjo pareigos buvo vienodos. Nors pareigybių pavadinimai keitėsi, pačios pareigos nekito.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Pareiškimas tenkintinas
11. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jis laikotarpiais nuo 1985 m. rugpjūčio 1 d. iki 1986 m. kovo 2 d. ir nuo 1990 m. kovo 1 d. iki 1991 m. kovo 31 d. (duomenys neskelbtini) dirbo Gamybų, cechų, profesijų ir pareigų sąrašo Nr. 2 XXV skyriuje nurodytus darbus, t. y. dirbo ypatingomis darbo sąlygomis.
12. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 444, 445 straipsnius juridinę reikšmę turintys faktai nustatinėjami tik esant visoms šioms aplinkybėms: 1) prašomas nustatyti faktas turi turėti juridinę reikšmę; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą. Pagal bendrąją įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklę šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti (CPK 12, 178 straipsniai).
13. Kompensacijos už ypatingas darbo sąlygas skiriamos ir mokamos vadovaujantis Lietuvos Respublikos socialinio draudimo pensijų įstatymo (toliau – Pensijų įstatymas) 62 straipsniu ir Socialinio draudimo pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatais, patvirtintais socialinės apsaugos ir darbo ministro 2017 m. gruodžio 27 d. įsakymu Nr. A-670. Pagal Pensijų įstatymo 62 straipsnio 2 dalį teisę gauti kompensaciją už ypatingas darbo sąlygas turi asmenys, kurie iki 1994 m. gruodžio 31 d. nustatytą laiką dirbo požeminius darbus, darbus kenksmingomis darbo sąlygomis ir karštuosiuose cechuose, nurodytus Lietuvoje galiojusiame gamybos, cechų, profesijų ir pareigų sąraše Nr. 1, taip pat kitus darbus sunkiomis sąlygomis, nurodytus sąraše Nr. 2.
14. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad pareiškėjas nuo 1985 m. rugpjūčio 1 d. iki 1992 m. birželio 15 d. dirbo (duomenys neskelbtini). Nurodytu laikotarpiu pareiškėjo pareigybės (jų pavadinimai) keitėsi:
14.1. Nuo 1985 m. rugpjūčio 1 d. iki 1986 m. kovo 2 d. pareiškėjas ėjo bandomosios linijos inžinieriaus–biochemiko pareigas.
14.2. Nuo 1986 m. kovo 3 d. iki 1987 m. vasario 1 d. pareiškėjas ėjo bakterinio interferono gamybos bandomosios linijos gatavų vaistinių formų laboratorijos inžinieriaus–biochemiko pareigas.
14.3. Nuo 1987 m. vasario 2 d. iki 1988 m. vasario 29 d. pareiškėjas ėjo bakterinio interferono gamybos bandomosios linijos gatavų vaistinių formų laboratorijos vyresniojo inžinieriaus–biochemiko pareigas.
14.4. Nuo 1988 m. kovo 1 d. iki 1989 m. kovo 9 d. pareiškėjas ėjo bakterinio interferono gamybos bandomosios linijos gatavų vaistinių formų laboratorijos vyresniojo biochemiko pareigas.
14.5. Nuo 1989 m. kovo 10 d. iki 1990 m. vasario 28 d. pareiškėjas ėjo eksperimentinės gamybinės bazės genoinžinerinių baltyminių preparatų skyriaus vyresniojo biochemiko pareigas.
14.6. Nuo 1990 m. kovo 1 d. iki 1991 m. kovo 31 d. pareiškėjas ėjo genoinžinerinės biotechnologijos skyriaus genoinžinerinių baltyminių preparatų eksperimentinės laboratorijos inžinieriaus pareigas.
14.7. Nuo 1991 m. balandžio 1 d. iki 1992 m. birželio 15 d. pareiškėjas ėjo vyresniojo biochemiko pareigas.
15. Laikydamasis pozicijos, kad visą nurodytą laikotarpį (nuo 1985 m. rugpjūčio 1 d. iki 1992 m. birželio 15 d.) buvo dirbama kenksmingomis darbo sąlygomis, pareiškėjas kreipėsi į Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrių su prašymu skirti pareiškėjui kompensaciją už darbą ypatingomis sąlygomis.
16. VSDFV Vilniaus skyrius 2022 m. vasario 28 d. sprendimu nusprendė neskirti pareiškėjui kompensacijos už ypatingas darbo sąlygas, šį sprendimą motyvuodamas tuo, kad pareiškėjas neatitinka Pensijų įstatymo 62 straipsnio nustatytų sąlygų, nes jo eitos pareigos (inžinierius–biochemikas, vyresnysis inžinierius, vyresnysis biochemikas) neįvardytos Gamybų, cechų, profesijų ir pareigų sąrašuose Nr. 1 ir Nr. 2.
17. Nesutikdamas VSDFV Vilniaus skyriaus 2022 m. vasario 28 d. sprendimu, pareiškėjas 2022 m. liepos 18 d. pateikė skundą Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. Išnagrinėjusi pareiškėjo skundą, VSDF Valdyba 2022 m. rugsėjo 12 d. priėmė sprendimą, kuriuo konstatavo, jog VSDFV Vilniaus skyrius 2022 m. vasario 28 d. sprendime nurodė neteisingą atsisakymo skirti kompensaciją pagrindą, tačiau pagrįstai neskyrė kompensacijos už ypatingas darbo sąlygas, nes pareiškėjas kenksmingomis sąlygomis dirbo 5 metus 2 mėnesius ir 11 dienų, o tokios trukmės stažo nepakanka teisei gauti kompensaciją ar jos dalį. VSDF Valdyba nurodė, kad pareiškėjas, eidamas biochemiko pareigas, laikotarpiais nuo 1986 m. kovo 3 d. iki 1990 m. vasario 28 d. ir nuo 1991 m. balandžio 1 d. iki 1992 m. birželio 15 d. dirbo Gamybų, cechų, profesijų ir pareigų sąrašo Nr. 2 XXV skyriuje nurodytus darbus, todėl šie laikotarpiai turi būti įskaityti į pareiškėjo darbo stažą kompensacijai gauti. VSDF Valdyba sprendė, kad laikotarpis nuo 1985 m. rugpjūčio 1 d. iki 1986 m. kovo 2 d. negali būti įskaitytas į pareiškėjo darbo laiką kompensacijai gauti, nes byloje nėra dokumentų, patvirtinančių, kad pareiškėjas dirbo sąrašo Nr. 2 XXV skyriuje nurodytus darbus, o laikotarpis nuo 1990 m. kovo 1 d. iki 1991 m. kovo 31 d. negali būti įskaitytas į pareiškėjo darbo laiką kompensacijai gauti, nes inžinieriai sąrašo Nr. 2 XXV skyriuje nenurodyti, o dokumentų, patvirtinančių, kad šiuo laikotarpiu pareiškėjo dirbtų darbų pobūdis atitiko biochemiko darbo pobūdį, byloje nėra.
18. VSDF Valdyba 2022 m. rugsėjo 12 d. sprendime, be kita ko, išaiškino pareiškėjui teisę dėl juridinę reikšmę turinčio fakto – darbo pobūdžio laikotarpiais nuo 1985 m. rugpjūčio 1 d. iki 1986 m. kovo 2 d. ir nuo 1990 m. kovo 1 d. iki 1991 m. kovo 31 d. – kreiptis į bendrosios kompetencijos teismą. Pareiškėjas, pasinaudodamas CPK XXVI skyriuje įtvirtinta teise, pateikė teismui pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.
19. Pareiškėjo vertinimu, bylos medžiaga sudaro pakankamą pagrindą konstatuoti, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiais – nuo 1985 m. rugpjūčio 1 d. iki 1986 m. kovo 2 d. ir nuo 1990 m. kovo 1 d. iki 1991 m. kovo 31 d. – dirbo ypatingomis darbo sąlygomis, t. y. tokiomis pačiomis sąlygomis, kuriomis buvo dirbta ir laikotarpiais nuo 1986 m. kovo 3 d. iki 1990 m. vasario 28 d. bei nuo 1991 m. balandžio 1 d. iki 1992 m. birželio 15 d. (ginčo dėl šių laikotarpių byloje nėra, šie laikotarpiai yra įskaityti į pareiškėjo darbo stažą kompensacijai gauti). Anot pareiškėjo, keičiantis jo pareigybių pavadinimams, tiek jo pareigos, tiek jų pobūdis nesikeitė, todėl laikytina, kad jis visą darbo santykių laikotarpį dirbo tomis pačiomis, t. y. kenksmingomis darbo sąlygomis.
20. Byloje pateiktas (duomenys neskelbtini) generalinio direktoriaus 1985 m. rugpjūčio 2 d. įsakymas, kuriuo pareiškėjas buvo priimtas į darbą bandomosios linijos inžinieriaus–biochemiko pareigose. Nurodytu įsakymu pareiškėjui, be kita ko, buvo nustatyta 12 rublių dydžio mėnesinė priemoka už kenksmingas darbo sąlygas. Taigi pats 1985 m. rugpjūčio 2 d. įsakymo turinys suponuoja, kad darbas, į kurį buvo priimtas pareiškėjas, buvo atliekamas esant kenksmingoms darbo sąlygoms.
21. Jau nurodyta, kad pareiškėjo pareigybės (jų pavadinimai) toje pačioje darbovietėje atskirais laikotarpiais keitėsi: pareiškėjas ėjo inžinieriaus–biochemiko, vyresniojo inžinieriaus–biochemiko, vyresniojo biochemiko, inžinieriaus pareigas (sprendimo 14.1 – 14.7 papunkčiai). Byloje pateiktų darbdavio įsakymų, kurių pagrindu keitėsi pareiškėjo pareigybių pavadinimai, turinio analizė neteikia pagrindo spręsti, kad keičiantis pareigybių pavadinimams būtų keitęsi ir pareiškėjo faktiškai einamų pareigų pobūdis, darbo vieta ir sąlygos. Priešingai, liudytojais byloje apklausti asmenys (ginčo laikotarpiu kartu su pareiškėju toje pačioje darbovietėje dirbusios darbuotojos G. V., V. P., R. Š., V. V. A.) nurodė, kad tiek pačios darbovietės pavadinimas, tiek pareigybių pavadinimai ne kartą keitėsi, tačiau ir darbo vieta, ir darbo sąlygos liko tos pačios. Tiek pats pareiškėjas, tiek liudytojos teismo posėdžio metu paaiškino, kad visą laiką dirbo kenksmingomis darbo sąlygomis (šaltoje patalpoje, esant 5–6 °C temperatūrai, dirbo su įvairiomis rūgštimis, acetonais ir kitomis cheminėmis medžiagomis, įskaitant ir radioaktyvias medžiagas, taip pat su genetiškai modifikuotais organizmais), o už kenksmingas darbo sąlygas buvo mokami priedai bei skiriamas pienas. Aptariamu atveju visų liudytojų teismo posėdžio metu duoti parodymai yra logiški, nuoseklūs, neprieštaraujantys vieni kitiems, todėl teismas neturi pagrindo nesivadovauti šiais liudytojų parodymais.
22. Nagrinėjamoje byloje nustatyta ir nėra ginčo dėl aplinkybės, kad pareiškėjas laikotarpiais nuo 1986 m. kovo 3 d. iki 1990 m. vasario 28 d. bei nuo 1991 m. balandžio 1 d. iki 1992 m. birželio 15 d. dirbo Gamybų, cechų, profesijų ir pareigų sąrašo Nr. 2 XXV skyriuje nurodytus darbus, ir šie laikotarpiai yra įskaityti į pareiškėjo darbo stažą kompensacijai gauti. Ši aplinkybė konstatuota VSDF Valdybos 2022 m. rugsėjo 12 d. sprendimu. Tačiau tuo pačiu sprendimu VSDF Valdyba sprendė, kad ginčo laikotarpiai nuo 1985 m. rugpjūčio 1 d. iki 1986 m. kovo 2 d. ir nuo 1990 m. kovo 1 d. iki 1991 m. kovo 31 d. negali būti įskaityti į pareiškėjo darbo laiką kompensacijai gauti, nes nėra pakankamai duomenų, patvirtinančių, kad pareiškėjas dirbo sąrašo Nr. 2 XXV skyriuje nurodytus darbus. VSDFV Vilniaus skyriaus atstovė teismo posėdžio metu paaiškino, kad atskiri pareiškėjo darbo laikotarpiai buvo vertinti skirtingai dėl to, kad atitinkamais laikotarpiais keitėsi laboratorijos, kurioje dirbo pareiškėjas, pavadinimas, t. y. laboratorijos pavadinime atsirado žodis „gamybinė“ (2023 m. kovo 2 d. teismo posėdžio garso įrašo įrašas nuo 1 val. 1 min. 50 sek. iki 1 val. 2 min. 40 sek.).
23. Teismo vertinimu, sprendžiant, ar atitinkamas darbas buvo atliekamas ypatingomis (kenksmingomis) sąlygomis, ar ne, esminė reikšmė teiktina ne formaliam pareigybės ar tam tikros darbo atlikimo vietos (šiuo atveju – laboratorijos) pavadinimui, bet faktiškai eitų pareigų pobūdžiui ir darbo sąlygoms. Byloje nustačius, kad per visą darbo (duomenys neskelbtini) laikotarpį (nuo 1985 m. rugpjūčio 1 d. iki 1992 m. birželio 15 d.) pareiškėjo faktiškai eitos pareigos, darbo pobūdis ir sąlygos nekito, darytina išvada, kad nėra jokio pagrindo atskirus laikotarpius (šiuo atveju – nuo 1985 m. rugpjūčio 1 d. iki 1986 m. kovo 2 d. ir nuo 1990 m. kovo 1 d. iki 1991 m. kovo 31 d.) vertinti kitaip nei likusius laikotarpius, kurie buvo įskaityti į pareiškėjo darbo stažą kompensacijai gauti, konstatavus, kad šiais laikotarpiais pareiškėjas dirbo Gamybų, cechų, profesijų ir pareigų sąrašo Nr. 2 XXV skyriuje nurodytus darbus.
24. Apibendrinant tai, kas išdėstyta, išklausius dalyvaujančių byloje asmenų ir liudytojų paaiškinimus, ištyrus ir įvertinus byloje esančius rašytinius įrodymus, darytina labiau tikėtina išvada, kad pareiškėjas laikotarpiais nuo 1985 m. rugpjūčio 1 d. iki 1986 m. kovo 2 d. ir nuo 1990 m. kovo 1 d. iki 1991 m. kovo 31 d. dirbo Gamybų, cechų, profesijų ir pareigų sąrašo Nr. 2 XXV skyriuje nurodytus darbus, t. y. dirbo ypatingomis darbo sąlygomis.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 270, 279 straipsniais, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktu, 445, 448 straipsniais,
nusprendžia:
patenkinti pareiškėjo V. R. pareiškimą.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjas V. R. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) laikotarpiais nuo 1985 m. rugpjūčio 1 d. iki 1986 m. kovo 2 d. ir nuo 1990 m. kovo 1 d. iki 1991 m. kovo 31 d. (duomenys neskelbtini) dirbo Gamybų, cechų, profesijų ir pareigų sąrašo Nr. 2 XXV skyriuje nurodytus darbus, t. y. dirbo ypatingomis darbo sąlygomis.
Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas kompensacijai už ypatingas darbo sąlygas gauti.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo nuorašo gavimo dienos gali būti skundžiama apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.