- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-09-03
- Bylos Nr.
- A-858-1053-10
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Artūras Drigotas (pirm.), Irmantas Jarukaitis (pran.), Vaida Urmonaitė-Maculevičienė
- Pareiškėjas
- J. P.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šalčininkų
- Trečiasis asmuo
- J. S., V. B.
- Kategorijos
- 15.2.3.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas), Irmanto Jarukaičio (pranešėjas) ir Vaidos Urmonaitės – Maculevičienės,
atsakovo atstovui Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovei Jovitai Gedgaudaitei-Fiodorovienei,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo J. P. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. rugsėjo 3 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo J. P. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šalčininkų rajono policijos komisariato, tretiesiems suinteresuotiems asmenims J. S. (J. S.), V. B. dėl neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjas J. P. (toliau – ir pareiškėjas) skundu (b. l. 2) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas priteisti jam 50 000 000 Lt moralinei žalai atlyginti.
Pareiškėjas nurodė, kad ne kartą kreipėsi į policijos komisariatą, prašydamas imtis priemonių prieš jo kaimynus – chuliganus ir vagis, bei miesto moksleivius už jų chuliganišką elgesį, tačiau policijos komisariatas jau dešimt metų prieš juos nesiima jokių priemonių, nekelia baudžiamųjų bylų. Pažymėjo, kad pateikė prašymus, pristatė vaizdo įrašus, tačiau policijos komisaras, jo pavaduotojas ir kiti pareigūnai tyčiojasi iš jo gyvenamojoje teritorijoje ir policijos kabinetuose.
Atsiliepimas
Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šalčininkų rajono policijos komisariato (toliau – ir atsakovas), atsiliepimu į skundą (b. l. 40, 62) prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.
Atsakovas nurodė, kad 2009 m. pareiškėjas keturis kartus kreipėsi į Šalčininkų rajono policijos komisariatą su pareiškimais dėl kaimynų E. M., P. Č., S. V. ir I. T., kurie su savo vaikais nuolat trukdo ilsėtis (žaisdami kamuoliu), įžeidinėja, sukelia fizinį skausmą. Pažymėjo, kad Šalčininkų rajono policijos komisariatas pagal visus pareiškėjo pranešimus ir pareiškimus priėmė sprendimus ir išaiškino, kad kaimynų veiksmuose pažeidimų nebuvo. Policijos pareigūnai su pareiškėju bendravo mandagiai ir korektiškai. Pabrėžė, kad pareiškėjas nuolat skundžiasi dėl kaimynų elgesio.
II.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2009 m. rugsėjo 3 d. sprendimu (b. l. 76 – 78) pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.
Teismas nustatė, kad 2009 m. kovo 29 d. policijos patruliai J. M. (J. M.) ir A. V. nuvyko pagal pareiškėjo iškvietimą. Nuvykus pareiškėjas jiems paaiškino, kad jo kaimyno I. T. sūnus A. T. (A. T.) savo kieme žaisdamas krepšinį neduodavo pareiškėjui ilsėtis. 2009 m. balandžio 3 d. nutarimu nuspręsta dėl šio įvykio nepradėti administracinio teisės pažeidimo teisenos. 2009 m. balandžio 3 d. nutarimu nuspręsta nepradėti administracinio teisės pažeidimo bylos teisenos dėl 2009 m. kovo 31 d. pareiškėjo nusiskundimo dėl I. T. vaikų keliamo triukšmo. 2009 m. balandžio 10 d. policijos pareigūnai apklausė I. T., S. V., P. Č. dėl pareiškėjo skundų. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šalčininkų rajono policijos komisariatas atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimą pagal pareiškėjo pareiškimą. Pareiškėjas patirtą neturtinę žalą sieja su Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šalčininkų rajono policijos komisariato pareigūnų neveikimu dėl jo pateiktų prašymų policijai. Skunde teismui konkrečiai įvardina policijos pareigūnus – J. S. ir V. B. (tiksli pareigūno pavardė yra B., ne B., kaip pareiškėjas nurodė skunde). Teismas pažymėjo, kad pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 15 straipsnio 1 dalies 3 punktą administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (Civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 str.). CK 6.271 straipsnis nustato deliktinės atsakomybės atvejį, kai (turtinė) žala atlyginama dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų. Deliktinė atsakomybė yra viena iš civilinės atsakomybės rūšių, todėl jai atsirasti yra būtina nustatyti bendrosios civilinės atsakomybės sąlygų visumą, nurodytą CK 6.246–6.250 straipsniuose, t. y. neteisėti veiksmai (veikimas arba neveikimas), asmens kaltė dėl nurodytų veiksmų, kitam asmeniui padaryta žala (nuostoliai arba neturtinė žala) ir priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų bei atsiradusios žalos. Pagal CK 6.247 straipsnį atlyginami tik tie nuostoliai, kurie gali būti laikomi neteisėtų veiksmų rezultatu. Speciali valstybės pareiga atlyginti žalą pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas atsiranda dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. CK 6.271 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Atkreipė dėmesį, kad neturtinės žalos atsiradimo konstatavimui nebūtina nustatyti, kad asmeniui yra padaryta ir turtinė žala, todėl pareiškėjo reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo gali būti tenkinamas tik nustačius Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šalčininkų rajono policijos komisariato neteisėtus veiksmus (aktus), neturtinės žalos padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos. Pažymėjo, kad pareiškėjas skunde kaip vieną iš argumentų dėl pareigūnų neteisėtų veiksmų nurodė tai, kad pareigūnai nekelia baudžiamųjų bylų. Atkreipė dėmesį, kad pagal ABTĮ 16 straipsnio 2 dalį administracinių teismų kompetencijai nepriskiriama tirti <...> ikiteisminio tyrimo pareigūnų ir antstolių procesinių veiksmų, susijusių su teisingumo vykdymu ar bylos tyrimu, taip pat su sprendimų vykdymu. Pagal Baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 164 straipsnio 1 dalį ikiteisminį tyrimą atlieka ikiteisminio tyrimo pareigūnai. Ikiteisminį tyrimą organizuoja ir jam vadovauja prokuroras. Prokuroras gali nuspręsti pats atlikti visą ikiteisminį tyrimą ar jo dalį. Atlikdama ikiteisminį tyrimą baudžiamojoje byloje, policija veikia kaip ikiteisminio tyrimo įstaiga (BPK 165 str.). Policijos pareigūnų veiksmai dėl atsisakymo pradėti ikiteisminį tyrimą skundžiami BPK 168 straipsnio nustatyta tvarka. Byloje nenustatyta, kad pareigūnų veiksmai dėl atsisakymo pradėti ikiteisminį tyrimą būtų apskųsti BPK 168 straipsnio nustatyta tvarka, taip pat nenustatyta, kad tokie pareigūnų veiksmai būtų pripažinti neteisėtais ir nepagrįstais. Pareiškėjas skunde taip pat nurodė, kad policijos pareigūnai nesiima jokių veiksmų dėl pareiškėjo pareiškimų jau dešimt metų, tačiau teismas pabrėžė, jog šios savo pozicijos pareiškėjas nepagrindė jokiais įrodymais. Pažymėjo, kad prie skundo pareiškėjas pridėjo tik 2009 m. jo pateiktus policijai skundus ir 2009 m. policijos priimtus dokumentus. Taigi teismas vertino policijos pareigūnų veiksmų (neveikimo) pagrįstumą ir teisėtumą tik remdamasis byloje esančiais įrodymais. Nurodė, jog iš bylos medžiagos matyti, kad dėl pareiškėjo pateiktų skundų buvo atliekami Administracinių teisės pažeidimų kodekse (toliau – ir ATPK) numatyti veiksmai – 2009 m. kovo 29 d. policijos patruliai J. M. ir A. V. nuvyko pagal pareiškėjo iškvietimą patikrinti. Nuvykus pareiškėjas jiems paaiškino, kad jo kaimyno I. T. sūnus A. T. savo kieme žaisdamas krepšinį neduodavo pareiškėjui ilsėtis; 2009 m. balandžio 3 d. priimti nutarimai nepradėti administracinio teisės pažeidimo bylos teisenos; 2009 m. balandžio 10 d. policijos pareigūnai apklausė I. T., S. V., P. Č. dėl pareiškėjo skundų. Pareiškėjas teismo posėdyje teigė, kad apskundė 2009 m. balandžio 3 d. nutarimą nepradėti administracinio teisės pažeidimo teisenos, tačiau nepateikė tai patvirtinančių įrodymų, be to, nurodė, kad minėtą nutarimą skundė ne ATPK nustatyta tvarka, o prokurorui. Pažymėjo, kad byloje nėra įrodymų, jog pareiškėjas, nesutikdamas su policijos priimtais aktais, būtų juos skundęs ATPK nustatyta tvarka (ATPK dvidešimt trečiame skirsnyje numatyta nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje apskundimo tvarka ir terminai). Taigi šiuos 2009 m. balandžio 3 d. policijos nutarimus teismas laikė teisėtais ir pagrįstais. Atsižvelgus į išdėstytas aplinkybes, teismo manymu, nėra pagrindo konstatuoti, kad Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šalčininkų rajono policijos komisariato pareigūnai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Teismas laikė, kad nenustačius Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šalčininkų rajono policijos komisariato neteisėtų veiksmų (neveikimo), t. y. nenustačius bent vienos iš būtinų civilinės atsakomybės sąlygų, pareiškėjo reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo negali būti tenkinamas.
III.
Pareiškėjas apeliaciniu skundu (b. l. 80) prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. rugsėjo 3 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – jo skundą tenkinti.
Pareiškėjas nurodo, kad teismui pateikė visus įrodymus – dokumentinius faktus ir vaizdo medžiagą dėl policijos pareigūnų veiksmų, tačiau teismas priėmė neteisingą sprendimą.
Atsiliepimas
Atsakovas atsiliepimu į apeliacinį skundą (b. l. 87 – 89) prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime nurodomi šie pagrindiniai nesutikimo su apeliaciniu skundu argumentai:
1. Jokie norminiai aktai nagrinėjamu atveju pažeisti nebuvo, prareiškėjas nepateikė jokių rašytinių įrodymų apie padarytus norminių aktų pažeidimus.
2. Pareiškėjas nedetalizuoja, kokias konkrečiais pareigūnų veiksmais jam buvo padaryta žala, taip pat nenurodo priežastinio ryšio tarp tariamos žalos ir pareigūnų veiksmų. Pareiškėjo teiginiai yra abstraktūs ir nepagrįsti jokiais faktiniais duomenimis. Iš pareiškėjo skundo visiškai nėra aišku, kokios neigiamos fizinės ar emocinės pasekmės sąlygojo pareiškėjo reikalavimus ir kuo remiantis neturtinė žala įvertinta 50 000 000 Lt. Visi pareiškėjo argumentai yra paremti asmenine nuomone bei subjektyviu aplinkybių vertinimu, todėl prašymas atlyginti žalą yra nepagrįstas CK 6.245 – 6.255 straipsnių bei CK 6.271 straipsnio prasme.
3. Žala yra vienas iš civilinės atsakomybės atsiradimo pagrindų, kurio neįrodžius civilinės atsakomybės santykiai neatsiranda, nes nėra delikto. Šia nuostatas vadovaujamasi, ir kai prašoma priteisti neteisėtais valstybės institucijų veiksmais padarytą neturtinę žalą ar atlyginti žalą, padarytą neteisėtais veiksmais vykdant teisingumą. Todėl turi būti įrodyti ne tik neteisėti, t. y. teisės aktų neatitinkantys institucijų ar pareigūnų veiksmai ar neveikimas, bet ir su tuo susijusi asmeniui padaryta neturtinė žala, t. y. asmens dvasiniai išgyvenimai, sukrėtimai, emocinė depresija, pažeminimas, nepatogumai ir kita, jeigu tai gali būti teismo įvertinta pinigais.
Trečiasis suinteresuotas asmuo J. S. atsiliepimu į apeliacinį skundą (b. l. 92) prašo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Trečiasis suinteresuotas asmuo V. B. atsiliepimu į apeliacinį skundą (b. l. 93) prašo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Apeliacinis skundas atmestinas.
Byloje ginčas kyla dėl neturtinės žalos atlyginimo, kuri, pareiškėjo teigimu, padaryta neteisėtu pareigūnų neveikimu.
Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad buvo pateikęs visus reikiamus įrodymus, tačiau pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė tenkinti jo skundą, nors konkrečių ginčijamo sprendimo neteisėtumo ir nepagrįstumo motyvų nepateikia.
Teisėjų kolegija pažymi, kad šiai bylai reikšmingos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) nuostatos, reglamentuojančios civilinės deliktinės atsakomybės klausimus. Pažymėtina, kad bendrosios civilinės atsakomybės sąlygos yra apibrėžtos CK 6.246-6.250 straipsniuose: neteisėti veiksmai (veikimas ar neveikimas), asmens kaltė dėl neteisėtų veiksmų, kitam asmeniui padaryta žala ir priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos. Tuo tarpu Civilinio kodekso 6.271 straipsnio 1 dalis numato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės, o CK 6.271 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad valstybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti.
Vertindama pirmosios instancijos teismo sprendimą teisės aiškinimo aspektu teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai išaiškino byloje taikytinas teisės normas ir pagrįstai konstatavo, jog pareiškėjo reikalavimas dėl žalos atlyginimo gali būti tenkinamas tik nustačius Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šalčininkų rajono policijos komisariato neteisėtus veiksmus (aktus), neturtinės žalos padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos. Kolegija taip pat pažymi, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė Baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 168 straipsnio nuostatas, reglamentuojančias ikiteisminio tyrimo įstaigų atsisakymo pradėti ikiteisminį tyrimą apskundimo tvarką.
Kaip matyti iš pirmosios instancijos teismo sprendimo, skundą jis atmetė dėl, to, kad nenustatė vienos iš būtinų civilinės deliktinės atsakomybės sąlygų – neteisėtų pareigūnų veiksmų. Šiuo, teisės taikymo aspektu teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino faktines bylos aplinkybes ir joms pritaikė atitinkamas teisės normas. Iš bylos medžiagos matyti, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog byloje nėra įrodymų, kad pareigūnų atsisakymas pradėti ikiteisminį tyrimą būtų apskųstas BPK 168 straipsnio nustatyta tvarka. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai apsiribojo 2009 m. pareiškėjo policijai pateiktų ir 2009 m. policijos priimtų dokumentų vertinimu, nes į bylą buvo pareikti įrodymai būtent dėl 2009 metų įvykių. Bylos medžiaga (b.l. 41-47) leidžia daryti išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog byloje nėra įrodymų, kad 2009 m. balandžio 3 d. priimtus nutarimus nepradėti administracinio teisės pažeidimo bylos teisenos pareiškėjas būtų skundęs Administracinių teisės pažeidimų kodekso nustatyta tvarka, o tai reiškia, kad šie nutarimai laikytini teisėtais ir pagrįstais.
Atsižvelgdama į pirmiau išdėstytus motyvus teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai išaiškino teisės normas ir jas pritaikė bylos aplinkybėms, todėl pagrindo naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą nėra.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo J. P. apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. rugsėjo 3 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.