Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės J. A. ieškinį atsakovams L. K., V. A. dėl tėvystės nuginčijimo ir tėvystės nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Atsakovas V. A. ir Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai, prašė bylą nagrinėti jiems nedalyvaujant, šių asmenų dalyvavimas posėdyje neturi įtakos sprendimo priėmimui, be to, atsakovas V. A. teisme dalyvauja per atstovę advokatę Ritą Pechovską, todėl byla išnagrinėta atsakovui V. A. ir Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovui nedalyvaujant (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 388 straipsnio 2 dalis, 398 straipsnis).

Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Tarnyba) išvadoje nurodyta, kad Tarnyba pritaria ieškinio reikalavimams.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, kad 2009-10-21 Šalčininkų rajono apylinkės teismo sprendimu buvo nutraukta ieškovės J. K. ir L. K. santuoka. Sprendimas įsiteisėjo 2009-11-23 (b. l. 11, 13-14). (duomenys neskelbtini) J. K. (po santuokos – A.) gimė sūnus D. K.. Vaiko gimimo liudijime jo tėvu nurodytas L. K. (b. l. 10). Tarnybos 2022-07-14 surašytame Šeimos aplinkos sąlygų tyrimo akte nurodyta, kad J. A. nenutraukusi santuokos su L. K. pradėjo gyventi su V. A.. Vėliau teismo sprendimu jos ir L. K. santuoka buvo nutraukta, tačiau iki sprendimo įsiteisėjimo jai ir V. A. gimė sūnus D. K.. Nepilnametis sūnus žino, kad jo tėvas yra V. A., apie ką patvirtino pats vaikas, Tarnybos specialistams išklausius jo nuomonę.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.150 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad nuginčyti tėvystę, kai vaikas gimė susituokusiems tėvams arba nepraėjus daugiau kaip trims šimtams dienų po santuokos pabaigos, galima tik įrodžius, kad asmuo negali būti vaiko tėvas.

CK 3.152 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas 1 metų ieškinio dėl tėvystės nuginčijimo senaties terminas. Šis terminas skaičiuojamas nuo tos dienos, kada asmuo, kuris kreipiasi į teismą, sužinojo apie ginčijamus duomenis, įrašytus vaiko gimimo įraše, arba paaiškėjo aplinkybių, duodančių pagrindą teigti, kad duomenys neatitinka tikrovės.

Ieškovė prašė atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą, kadangi laiku kreiptis į teismą neturėjo finansinių galimybių. Visą laiką žinojo, kad jos vaiko D. K. biologinis tėvas yra V. A.. Pastarasis augina sūnų nuo pat jo gimimo, jį išlaiko, visi trys kartu gyvena.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (toliau – LAT) išaiškino, kad sprendžiant, ar yra pagrindas atnaujinti ieškovui praleistą ieškinio senaties terminą turi būti vertinama, ar pareiškėjas ėmėsi veiksmų laiku inicijuoti atitinkamą procesą, ar kyla grėsmė vaikui, nuginčijus tėvystę, netekti tėvo ir materialinio išlaikymo, ar yra galimybė nustatyti biologinį vaiko tėvą ir kitos teisiškai reikšmingos aplinkybės, iš kurių visumos sprendžiama, kokia yra teisinga susiduriančių interesų pusiausvyra konkrečiu atveju (LAT 2018-10-12 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-362-969/2018).

Įvertinus bylos aplinkybes matyti, kad nepaisant to, kad ieškovė daugiau kaip dešimčia metų praleido ieškinio senaties terminą vaiko tėvystei nuginčyti, šiuo metu tėvystės nuginčijimas nepakenks vaiko interesams, kadangi vaiką nuo gimimo augina, išlaiko bei kartu su juo gyvena V. A., kuris laiko save vaiko tėvu ir siekia nustatyti tėvystę šio vaiko atžvilgiu. Vaiko gimimo liudijime įrašyto L. K. vaikas nepažįsta, jokių tarpusavio santykių L. K. ir D. K. nepalaiko. Nepilnametis D. K. savo tėvu laiko V. A., todėl nuginčijus L. K. tėvystę vaiko D. K. atžvilgiu bei nustačius V. A. tėvystę, bus teisiškai sutvarkyta faktiškai bylos dalyvių gyvenime susiklosčiusi situacija. Taigi teismas sprendžia, kad yra pagrindas atnaujinti ieškovei J. A. vienerių metų kreipimosi į teismą terminą dėl tėvystės nuginčijimo jos sūnaus D. K., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) atžvilgiu.

Byloje nustatyta, kad J. K. ir L. K. santuoka nutraukta Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2009-10-21 sprendimu, kuris įsiteisėjo 2009-11-23 ir nuo šios dienos santuoka laikoma nutraukta. J. K. (duomenys neskelbtini), t. y. dar galiojant jos santuokai su L. K., gimė sūnus D. K.. Vadinasi vaikas gimė susituokusiems tėvams. Teismo posėdyje ieškovė paaiškino bei atsakovas L. K. patvirtino, kad jie kartu nebegyveno dar oficialiai būdami susituokę, artimų santykių nebepalaikė, J. A. pradėjo gyventi kartu su V. A., todėl J. A. buvęs sutuoktinis L. K. negali būti jos vaiko D. K. tėvu. Taigi atsižvelgdamas į byloje surinktus įrodymus, teismas sprendžia, kad yra pagrindas pripažinti, kad L. K., a. k. (duomenys neskelbtini) nėra vaiko D. K., a. k. (duomenys neskelbtini) tėvas, o D. K., a. k. (duomenys neskelbtini) nėra L. K., a. k. (duomenys neskelbtini) sūnus.

Nuginčijus atsakovo L. K. tėvystę nepilnamečio vaiko D. K. atžvilgiu, būtina nustatyti kas yra D. K. tėvas.

CK 3.148 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad pagrindas tėvystei nustatyti yra moksliniai įrodymai (ekspertizių įrodyti giminystės ryšį išvados) ir kitos Civilinio proceso kodekse numatytos įrodymų priemonės. Jei šalys atsisako ekspertizės, pagrindu tėvystei nustatyti gali būti įrodomieji faktai, patikimai patvirtinantys tėvystę: bendras vaiko motinos ir spėjamo vaiko tėvo gyvenimas, bendras vaiko auklėjimas, išlaikymas, taip pat ir kiti įrodymai.

Šalys byloje neprašė skirti ekspertizės nepilnamečio vaiko ir spėjamo jo tėvo giminystės ryšiui patvirtinti. Niekas iš jų neginčijo, kad vaiko tėvas yra ne kas kitas, bet V. A.. Pastarojo atstovė advokatė R. Pechovska bei ieškovė J. A. patvirtino, kad J. A. ir V. A. gyveno kartu dar iki vaiko gimimo ir ieškovei dar būnant santuokoje su L. K.. Byloje ištirti įrodymai patvirtina, kad J. A. ir toliau gyvena kartu su V. A., (duomenys neskelbtini) jie sudarė santuoką (b. l. 12). V. A. laiko save vaiko tėvu, augina jį, rūpinasi juo, teikia išlaikymą, o vaikas D. K., apklaustas Tarnybos specialistų, pareiškė, kad savo tėvu laiko V. A., gerai su juo sutaria, užaugęs norėtų kaip ir tėtis būti tolimųjų reisų vairuotoju. Visa tai duoda pagrindą išvadai, kad D. K. biologinis tėvas yra V. A., todėl nustatytina, kad V. A., a. k. (duomenys neskelbtini) yra vaiko D. K., a. k. (duomenys neskelbtini) tėvas, o D. K., a. k. (duomenys neskelbtini) yra V. A., a. k. (duomenys neskelbtini) sūnus.

Nustačius, kad vaiko D. K. tėvas yra V. A. ir tėvams prašant, yra pagrindas pakeisti vaiko D. K., a. k. (duomenys neskelbtini) pavardę į „A.“.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis CK 3.146 str. 2 d., 3.148 str. 1 d., 3.150 str. 1 d., 3.152 str. 1 d., CPK 259 str., 270 str., 392 str., 399 str.,

nusprendžia:

Ieškinį patenkinti visiškai.

Atnaujinti ieškovei vienerių metų kreipimosi į teismą terminą dėl tėvystės nuginčijimo jos sūnaus D. K., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) atžvilgiu;

Pripažinti, kad L. K., a. k. (duomenys neskelbtini) nėra vaiko D. K., a. k. (duomenys neskelbtini) tėvas, o D. K., a. k. (duomenys neskelbtini) nėra L. K., a. k. (duomenys neskelbtini) sūnus;

Nustatyti, kad V. A., a. k. (duomenys neskelbtini) yra vaiko D. K., a. k. (duomenys neskelbtini) tėvas, o D. K., a. k. (duomenys neskelbtini) yra V. A., a. k. (duomenys neskelbtini) sūnus;

Pakeisti vaiko D. K., a. k. (duomenys neskelbtini) pavardę į „A.“.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmus.