- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2017-05-24
- Bylos Nr.
- 1-391-1033/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-45196-2015-6
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Rolandas Bužinskas
- Kaltinamasis
- S. D.
- Advokatai
- Darius Katauskas
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje S. D., a.k. (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, nebaigto aukštojo išsilavinimo, išsituokęs, nedirbantis, registruotas darbo biržoje, gyvenantis Vilniuje, (duomenys neskelbtini), neteistas,
kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau –BK) 260 straipsnio 2 dalį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
S. D. ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku ir nenustatytoje vietoje, neteisėtai, iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens įgijo bendrai 4,795 g narkotinės medžiagos – heroino ir 0,047 g psichotropinės medžiagos – metamfetamino, kurias neteisėtai laikė jam priklausančiame bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Vilniuje, iki 2015 m. rugpjūčio 13 d., tikslu parduoti S. T., gim. (duomenys neskelbtini), tačiau nepardavė ir neišplatino, nes 2015 m. rugpjūčio 13 d. 14.00 val., buvo sulaikytas policijos pareigūnų, kurie kratos metu pas jį bute surado ir paėmė minėtą kiekį narkotinės ir psichotropinės medžiagos.
Šiais savo veiksmais jis padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 260 straipsnio 2 dalyje.
Kaltinamasis S. D. savo kaltės nepripažino ir teisme bei rašytiniuose paaiškinimuose (3 t., b. l. 56-64) parodė, kad byloje nėra jokių duomenų, kad jis neteisėtai, iš nenustatyto asmens įsigijo narkotines ir psichotropines medžiagas. Jis niekada nepirko narkotinių medžiagų, jų nevartojo ir jomis neprekiavo. Net nežino, kur galima įsigyti narkotikų, galbūt tabore, nes tą visi žino. Vieninteliai duomenys apie įsigijimą - tai liudytojos S. T. parodymai, tačiau ji pati važiuodavo į taborą pirkti narkotikų. Jis net nežino kaip narkotikai perkami, negali atskirti jų kokybės, perkant jį apgautų. S. T. vartojo narkotines medžiagas, ji turėjo naujausią informaciją ir geriausiai žinojo, kur ir kokiomis kainomis prekiauja narkotikais. Nėra priežasčių, kas jai būtų trukdę įsigyti narkotikų, nes pati uždirba daug, vartoja narkotikus daug metų. Kratos metu jo bute rasti narkotikai priklauso ne jam, o S. T., kuri pas jį nuomojo kambarį ir jis matė, kad ji vartoja narkotikus, kuriuos ji laikė seife po savo lova. Narkotikai buvo rasti būtent S. T. kambaryje jos seife, tačiau byloje neteisingai nurodyta, kad rasti pas jį. Kratos metu viskas rasta S. T. kambaryje. Ji išnuomotame kambaryje tvarkėsi kaip norėjo. Tai, kad jis nuomojo butą narkomanei negali būti laikoma nusikalstama veika. S. T. buvo namuose, kai buvo atliekama krata, pati galėjo atidaryti seifą ir turi atsakyti už savo veiksmus. S. T. per kratą sakė, kad čia jos kambarys, tačiau pamelavo, kad nežino seifo kodo. Pareigūnai net nepasiūlė jai seifo atidaryti, patys atidarė, o tai buvo jiems palanku siekiant pareikšti jam nepagrįstus kaltinimus. Kiek tiksliai pinigų rasta pas S. T. seife nežino. Kratos metu jis buvo įrašytas tik dėl to, kad yra buto savininkas. Liudytojas L. T. teigia, kad turėjęs duomenų apie jo daromą nusikaltimą, bet tokių duomenų byloje nėra. Informacija, kuria disponavo pareigūnai, tikėtina buvo dėl S. T. veiklos, o ne dėl jo. Galėjo būti kokie stoties narkomanų gandai dėl jų gyvenimo kartu, nes kitos merginos pavydėjo S. T., kad ji turi saugius namus ir tai didino apkalbas. Galima naudoti tik tuos duomenis, kurie yra tinkamai užfiksuoti, o ne remtis gandais. Pareigūnai apie jį duomenų neturėjo, kad užeitų į butą. Atvykę jie Nekilnojamojo turto registre aiškinosi kas yra savininkas ir tada nuėjo patikrinti nefiksuotos informacijos kratos būdu. Informaciją apie S. T. pareigūnai galėjo gauti iš kitų merginų ar tabore esančių asmenų, nes tai jų prižiūrima teritorija. Pati S. T. yra parodžiusi, kad veždavosi narkotikus iš taboro. Krata pas jį namuose atlikta neteisėtai, nebuvo pateikta teismo nutartis dėl kratos, padaryta pažeidžiant įstatymus ir net nepradėjus ikiteisminio tyrimo. Kratos metu patalpoje vaikščiojo pašaliniai asmenys, galėjo ką nori išnešti ar įnešti nepastebėti. Buvo kažkoks „filmuotojas“, tačiau filmuota medžiaga byloje nepateikta. Pareigūnai nesurinko visų įkalčių dėl S. T. narkotikų vartojimo, jų dozių ruošimo, nepaėmė pirštų antspaudų. Kratos metu seife ar kitur jokių iš anksto paruoštų pardavimui dozių nerasta, vadinasi pati S. T. pasiruošdavo narkotikų tiek, kiek jai reikia tam kartui ar nakčiai. Tai matyti iš jos stalo nuotraukų su dozavimo įrankiais, tačiau tie įrankiai (peilis, šaukštelis, popierėliai ir kt.) dingo. Ant stalo rasti įkalčiai rodo, kad S. T. ką tik buvo pavartojusi narkotikų, kuriuos buvo pati paėmusi iš savo seifo, nes tuo metu savo kambaryje buvo viena. Vadinasi kodą nuo seifo ji žinojo. Tuo metu, kai S. T. vartojo narkotikus, jis buvo kieme. Byloje pateiki dokumentai neatitinka faktinių aplinkybių, informacija pateikta suklastota. Nuotraukose matosi, kad užfiksuota neteisingai. Kratos protokolas buvo surašytas komisariate. Jis nematė ką pareigūnai iš seifų paėmė ir kur padėjo, jie nieko nefiksavo, rastų pinigų neskaičiavo. Iš buto pareigūnai išnešė daug daiktų jų nesurašę, seifas iš buto išneštas neužantspauduotas, bute nesurašius kratos protokolo ir nepateikus jo pasirašyti. Seifai pareigūnų buvo perimti neteisėtam valdymui ir be dokumentų. Jo dalyvavimas seifų atidaryme buvo tik formalus. Po kratos dingo kai kurie jo daiktai (fotoaparatas, grynieji pinigai). Narkotikai supakuoti ir užantspauduoti tik 2015-08-19, t. y. po 6 dienų nuo poėmio. Jau pradedant ikiteisminį tyrimą buvo pažeisti įstatymai, pareigūnai veikė ne savo veiklos teritorijoje, yra neatitikimai pagal atliktų veiksmų laiką. Atvykus pareigūnams daryti kratos, jis buvo savo kieme, nieko blogo nedarė, nesipriešino pareigūnams ir nebuvo agresyvus. Tai privati valda, nenorėjo rodytis su glaudėmis, ketino apsirengti, tačiau pareigūnai pribėgo, pargriovė ant žemės ir uždėjo antrankius, pasakė, kad atėjo daryti kratos, nors teismo nutarties neturėjo. Jo nepilnametis sūnus ir S. T. buvo nuvežti į policijos komisariatą, vaikas buvo išgąsdintas. Pareigūnas L. T. davė nurodymą kratos metu rastus daiktus sudėti į vieną vietą. Iš rastų pinigų dalis priklauso S. T., kita dalis - jam. L. T. visus pinigus iš jo seifo surašė, kad buvo su narkotikais seife. S. T. turėjo apie kelis šimtus eurų. Pareigūnai piktnaudžiavo atlikdami procesinius veiksmus, buvo nusistatę prieš jį ir dar jį šmeižia.
Kaltinamasis S. D. taip pat paaiškino, kad su S. T. susipažino, kai dirbo taksi vairuotoju, žinojo, kad ji narkomanė. Ji neturėjo kur gyventi, todėl jis išnuomojo merginai kambarį savo bute. S. T. pas jį bute apsigyveno prieš 5 metus (2009 m. gruodyje). Prieš tai ją pažinojo metus laiko. Iš pradžių ji kambarį nuomojo kartu su drauge R. J.. Jos pačios pasiprašė pas jį apsigyventi. Susitarė, kad už nuomą dalimis jos mokės 900 Lt per mėnesį. Kai R. mirė gal 2011 m. pavasaryje, jis susitarė su S. T., kad ji mokės už kambario nuomą 600 Lt per mėnesį. Kambarį išnuomojo S. T. ir jos draugei iš žmoniškumo, kad nevartotų narkotikų gatvėje, nenakvotų stotyje. Taip išsprendė socialinę problemą. Tokį sprendimą priėmė spontaniškai, geresnio būdo padėti merginoms nesugalvojo. Bendro ūkio su S. T. nevedė, ji nebuvo jo sugyventinė, intymių santykių su ja nepalaikė, gyveno kiekvienas sau. Ji turėjo atskirą raktą nuo jo buto, santykiai tarp jų buvo draugiški. Sekso už narkotikus nebuvo. Jis rūpinosi S. T. išvaizda ir sveikata, nenorėjo, kad kiti matytų, jog ji narkomanė. Įkalbinėjo, kad nevartotų narkotikų, dėjo pastangas, bet tai nedavė rezultatų. 2013 metais buvo nuvežęs užregistruoti darbo biržą, norėjo nuvežti pas medikus reabilitacijai, į narkologinį, siūlė padėti jai pinigais, bet nieko nesigavo. 2014 m. gruodžio pabaigoje pas jį atėjo gyventi sūnus H. D. (gim. (duomenys neskelbtini)), kuriam 15 metų. Kadangi butas buvo dviejų kambarių, galvojo, ką daryti su S. T., kad vaikas nematytų, jog moteris vartoja narkotikus, norėjo apsaugoti nuo neigiamo poveikio ir tai jam pavyko. Sūnus nežinojo, kad S. T. vartoja narkotikus iki pat kratos atlikimo. Jis nenorėjo S. T. išvaryti žiemos metu, todėl nusprendė izoliuoti - jos kambarį atitvėrė širma. Gavosi trys kambariai – jam, sūnui ir S. T.. Kambariai nebuvo rakinami. S. T. nuomojama patalpa buvo privati jos erdvė, ji laikė ją savo namais, į kurią jos neatsiklausus, be retų išimčių, nebuvo einama. Ji laisvai naudojosi ir bendromis patalpomis ir juose esančia įranga, taip pat turėjo skyrius bendrose spintose. Iš savo lėšų jis nupirko nuomininkei seifą, kuriame ji galėtų laikyti narkotines medžiagas, švirkštus, kitus asmeninius daiktus. Seifas buvo perduotas naudotis S. T. pagal numos sutartį su visais baldais. Ji seifo neprašė, bet ir neprieštaravo. Duotu seifu ji naudojosi, žinojo kodą, seife laikė savo daiktus, narkotikus. Seifas buvo padėtas po jos lova. Jis irgi žinojo šio seifo kodą, nes pirko, turėjo pirkimo dokumentus. Jis nupirkdavo S. T. švirkštų, kadangi negerai būdavo leistis su senu dėl infekcijos ar kraujo užkrėtimo, parūpino svarstykles, kad ji galėtų pasisverti narkotikų ir neperdozuotų, nes ne kartą matė, kad prisileisdavo narkotikų tiek, jog tekdavo gaivinti, net užmigdavo su cigarete. Jo namas medinis, todėl buvo gaisro rizika. Jis nenorėjo, kad visa tai matytų jo nepilnametis sūnus. Pats narkotikų S. T. nesverdavo. Svarstyklės jai praktiškai nebuvo reikalingos, jomis ji naudojosi gal tik iš pradžių. Tai daugiau buvo kaip ginčo priemonė, kad neperdozuotų. Jis studijavo fizikos mokslus, todėl mėgsta tikslumą. S. T. pareigūnai neteisėtai, viršydami savo įgaliojimus iškraustė. Po to jis nebuvo jos sutikęs, matė tik policijoje apklausos metu. S. T. niekur nedirbo, vertėsi prostitucija stoties rajone. Uždirbdavo apie 100 Eur per dieną, taigi per mėnesį apie 3000 Eur. Iš to gyveno, galėjo pasitaupyti ir turėjo pinigų narkotikams įsigyti. Už būsto nuomą ji mokėdavo jam 180 Eur per mėnesį. Rašytinės nuomos sutarties nebuvo sudaręs, mokesčių valstybei nemokėjo, pajamų nedeklaravo. Jo pajamos buvo iš taksi veiklos, tuo metu buvo apie 1000 Lt per mėnesį. Oficialiai jis nedirba nuo 2013 m. pradžios, kai nustojo verstis taksi veikla. S. T. nebeveždavo į taborą, kai nebedirbo taksistu. Kai dirbdavo veždavo ją kaip pagal užsakymą. Savo kambaryje jis turėjo kitą seifą, kuris buvo stipriai pritvirtintas ir kuriame laikė savo santaupas (apie 6000 Eur), vaiko santaupas (apie 100 Eur), kitą valiutą ir daiktus, tačiau po kratos šiuos pinigus pareigūnai sudėjo į S. T. seifą šalia narkotikų, neva jie gauti iš prekybos narkotikais. Tai yra melas ir faktų klastojimas, kad pagrįsti jam pateiktus kaltinimus. Šį klastojimą parodo atidarytų seifų nuotraukos. Jo seife narkotikų nebuvo. Iš santaupų norėjo pirkti automobilį, planavo užsiimti informacinėmis technologijomis, imtis interneto svetainių kūrimo ar kita veikla (buvo baigęs sunkvežimio vairuotojo kursus). Kitą dalį santaupų laikė banke, garaže. Piniginių lėšų turėjo, nes buvo pardavęs savo verslą, sėkmingai veikusios UAB (duomenys neskelbtini) akcijas, buvo dividendai, turėjo pajamų iš būsto nuomos ir taksi veiklos. Be to, registravosi darbo biržoje, gaudavo pašalpą. Turimų lėšų jam užteko, todėl motyvo imtis nelegalios veiklos pasipelnymo tikslais tikrai nebuvo. Seife rastos užsienio valiutos buvo iš taksi klientų, kai jis dirbo prie aerouosto. Be to, pats yra keliavęs po užsienį. Užsienietiški pinigai jam patikdavo, todėl neiškeisdavo. Vagystėmis niekada neužsiėmė. Viena auksinė grandinėlė yra jam dovanota, o iš kokio ji metalo nesigilino. Apie jokius rastus maišelius nieko nežino, neaišku iš kur jie paimti. Šių daiktų nėra kratos protokole. Prašo nelaikyti jų įrodymu. Jis žinojo, kad nuomininkė S. T. vartojo heroiną ir amfetaminą. Kasdien suvartodavo virš 1 gramo narkotikų. Per dieną vartodavo apie 8 kartus, vidutiniškai kas 3 val. Kiek jai reikėdavo narkotikų tiksliai per dieną, kiek dozių nežino. Tik buvo susitarę, kad jis šiek tiek pakontroliuos, kad nepadaugintų. Nėra kokių tai normų. Ji būdavo „iš akies“ dėdavosi narkotikų, juos vartodavo įsipylusi į šaukštelį, susitraukia į švirkštą ir susileidžia. Leidosi į visas kūno dalis. S. T. buvo nurodžiusi, kad 1 g kainuoja 60 eurų. Apie narkotikų kainas jis žino, nes girdėjo, kaip merginos kalbėdavo kiek kainuoja narkotikai. Vienas „čekis“ kainuodavo 20 Lt, bet kiek „čekyje“ yra gramų nežino. „Čekis“ yra pardavimo norma. Kokios kainos eurais nežino, nes pasikeitė. S. T. per dieną reikėjo 10-12 čekių (ji taip rašo), todėl vienas „čekis“ turėtų būti apie 0,1 g. Be to, nuo nuotaikos priklausė daugiau ar mažiau reikia. Skaičiavimus atliko pagal liudytojos S. T. parodymus. Jis nesutiko, kad seifai būtų atidaryti jo namuose, nes pareigūnai neturėjo teismo nutarties. Abu seifai buvo išvežti ir atidaryti policijoje, nes jis manė, kad taip bus geriau. Komisariate jis savo seifą atidarė. S. T. buvo sulaikyta ir buvo kartu komisariate, todėl pasakė pareigūnams, kad ji pati turi atidaryti savo seifą, bet pareigūnai jos net neatvedė atidaryti seifo, nesudarė tokios galimybės. S. T. seifą atidarė kažkoks pašalinis civilis asmuo. Turi pagrįstų įtarimų, kad seifai jau buvo atidaryti ir patikrinti iki jo atėjimo, jam nematant, todėl pareigūnai galėjo manipuliuoti seifų turiniu, ką nori galėjo į juos įdėti ar išimti. Jis nesutiko atidaryti S. T. seifo ir dėl to, kad nenorėjo liesti įkalčių, nes po to nuo to seifo buvo daromi DNR mėginiai, o pareigūnai, matyt, norėjo suklastoti tyrimui teikiamus duomenis - pateikti jo DNR duomenis ant objektų. Nesutinka, kad S. T. parodymai yra nuoseklūs. Pirmųjų apklausų metu ji davė parodymus negeranoriškai, o priversta. Be to, iš pradžių tvirtino, kad jos narkotikų seife nebuvo, tačiau vėliau tą pačią dieną akistatos metu parodė, kad seife buvo jos narkotikų 3 dozės. Vadinasi viso tyrimo metu melavo, kad seife buvo tik jo narkotikai. Liudytoja S. T. iš pradžių nurodė, kad jis narkotikus pardavinėjo taboro kainomis, t. y. 6 Eur už dozę, tačiau vėliau sakė, kad dar turėjo mokėti už kelią. Jis mano, kad S. T. tikrai nepirktų narkotikų brangiau, kai netoliese yra taboras, kur galima jų įsigyti pigiau ir dar paieškoti geresnės kokybės. S. T. buvo sulaikyta ir pralaikyta apie 9 val. komisariate, jai buvo daromas spaudimas. Buvo nuvežta paimti kraują, skundėsi, kad skaudėjo kaulus. Ji galėjo bet ką pasakyti, kad tik greičiau ją paleistų, nes kentė nuo absitinencijos. Jis pašto dėžutėje rado S. T. raštelį gal pirmoje sausio mėnesio pusėje 2016 metais, kuriame ji nurodė, kad rasti narkotikai buvo jos. 2016 m. vasario mėnesį gavo SMS žinutę iš S. T., kad ji nori eiti į policiją ir pakeisti parodymus. Turi išsaugojęs šią žinutę. Žino, kad S. T. bijojo būti sulaikyta. Narkotikus ji vartojo kas 4-5 val. todėl sulaikyta ilgiau, kaip 6 val. jautėsi blogai. S. T. jam rašė SMS žinutes, su Naujaisiais metais pasveikino. Mano, kad S. T. parodymais negalima remtis nes teisme apklausta ji nebuvo. Akistatos metu jis turėjo ribotas galimybes užduoti klausimų S. T., ar ginčytis, nes iki tol jam neleido susipažinti su bylos medžiaga, nepateikė prašomų dokumentų, jis nežinojo ką iki tol buvo parodžiusi S. T., todėl buvo pažeisti akistatos reikalavimai. Per akistatą ji parodymus pakeitė, t. y. nurodė, kad seife buvo jos narkotikų, tačiau parodymų pakeitimo priežastys nebuvo išsiaiškintos. Liudytoja S. T. neatvyksta į teismą, nes bijo pareigūnų ir nenori liudyti prieš jį. Pažymi, kad S. T. dalyvavimas nusikalstamoje veikoje nebuvo pradėtas tirti daugiau kaip 9 mėnesius, prieš ją jokie tyrimo veiksmai nebuvo atliekami, kas kelia tam tikrų abejonių tinkamu pareigų atlikimu. Tuo pačiu per šį laiką dingo jo nekaltumą galintys patvirtinti įrodymai. S. T. atžvilgiu ikiteisminis tyrimas nutrauktas jo kaltės sąskaita ir tik jam vienam pareikšti įtarimai, nors jo kaltę pagrindžiančių įrodymų byloje nėra. Kad yra pardavęs narkotikų S. T. yra tik liudytojos parodymai, kurie pateikti, siekiant išvengti savo atsakomybės ir įtakojant šališkiems pareigūnams. Faktiškai dėl Vilniaus miesto 2 policijos komisariato pareigūnų pareigų neatlikimo, jį teisinantys duomenys liko nefiksuoti, visi kaltinimai remiasi tik vienos liudytojos S. T. parodymais. Byloje nėra jo kaltę dėl prekybos narkotinėmis medžiagomis patvirtinančių įrodymų, viskas tik prielaidos, kurios turi būti vertinamos kaltinamojo naudai. Atsižvelgiant į tai prašo jį išteisinti nepadarius nusikalstamos veikos.
Kaltinamojo gynėjas D. Katauskas papildomai nurodė, kad platinimu negali būti laikomas pardavimas vienam asmeniui, platinimui būdinga daug klientų. Liudytoja S. T. gydėsi psichiatrinėje ligoninėje yra neadekvati. Nėra duomenų apie S. T. psichinę būklę, todėl jos parodymais negalima remtis. Pačiai liudytojai S. T. įtarimai buvo pareikšti, tik po metų, kas rodo, jog pareigūnai liudytoja manipuliavo kaip norėjo. Ji visus parodymus davė tik pareigūnų akivaizdoje, jai buvo daromas spaudimas. Jeigu teismas pripažintų S. D. kaltu, prašo taikyti BK 75 straipsnį ir bausmės vykdymą atidėti, nes S. D. anksčiau neteistas, yra nusipelnęs teismų sistemai, jo įmonė kūrė teismų informacinę sistemą. Be to, pasodinus S. D. į kalėjimą nepilnametis vaikas liktų be tėvo, nebūtų kam jį prižiūrėti, vaikui reikėtų grįžti į vaikų namus, pablogėtų jo mokslo rezultatai.
Liudytojas L. T. parodė, kad dirba Vilniaus apskrities VPK Kriminalinės policijos nusikaltimų valdybos 3 skyriuje tyrėju. Gavo duomenų, kad S. D. platina narkotines medžiagas savo bute gyvenančiai laisvo elgesio merginai. Ji „uždirbtus“ pinigus neša šiam piliečiui. Surinkę pakankamai duomenų, jis su porininku D. R. nuvyko pas S. D., parodė tarnybinius pažymėjimus. S. D. sėdėjo lauke kieme, gėrė arbatą, buvo su apatiniais rūbais. Pamatęs pareigūnus S. D. bandė pasišalinti, nenorėjo įsileisti, bandė užrakinti duris. S. D. jį pastūmė, pradėjo bėgti, todėl buvo sulaikytas. Kai jie prisistatė prasidėjo konfliktinė situacija. Sakė, kad tikrina informaciją. S. D. atsakė, kad nieko nežino, buvo pasimetęs, nesitikėjo. S. D. bandė pabėgti, todėl kovinius veiksmus panaudojo. Turėjo žinių, kad S. D. kažkokį kovos meną praktikuoja. Nenorėjo, kad būtų sužalojimų. Kambaryje dar buvo sūnus ir mergina. Viduje mėtėsi visokie švirkštai, rado seifus, tačiau pilietis nenorėjo jų atidaryti. Narkotinės medžiagos buvo, svarstyklės, pinigai seife. Kratos metu buvo fotografuojama. Kitą seifą rado kitame kambaryje. S. D. sakė, kad ne jo seifai, tačiau pats atrakino vieną seifą. Kitą seifą atrakino su visrakčiu iškviestas asmuo. Kur tiksliai seifai buvo atrakinti neatsimena. Atrodo, kad pasiėmė į komisariatą. Mergina sakė, kad tai ne jos seifai, ir priėjimo neturi. Kratos metu buvo pakankamai daug žmonių, kadangi dėl pasipriešinimo pareigūnams buvo iškviesta pagalba. Informacija, kurią turėjo iš kriminalinės žvalgybos veiksmų ir dėl kurios važiavo patikrinti į S. D. namus pasitvirtino. S. D. teigė, kad tai merginos seifas, ne jo. Kas viduje nežino. Iš kur gavo informaciją apie S. D. atskleisti negali, bet tai buvo informacija labai konkreti su visa schema, ir kiek galėjo, tiek pasakė - tai riboto naudojimo informacija. Policijos įstaigos pasiskirstytos tam tikromis teritorijomis. Jų grupė konkrečiai užsiima narkotinių medžiagų platinimu. Sulaikyta S. T. buvo namie, ji turėjo savo kampelį, išmėtyti buvo švirkštai. Nepavadintų tai kambariu - buvo bendra patalpa su didžiuoju kambariu. Buto savininkas buvo S. D.. Jie surašė daiktus, bet kuriuos tiksliai dabar pasakyti negali. Tikrino daiktų numeracijas su kompiuteriu. Surašė ir išsivežė su savimi kas buvo reikšminga tyrimui. Surašymas vyko bute. Abejuose seifuose buvo pinigų. Informacija pasitvirtino, kas nurodyta ikiteisminiame tyrime. Visą informaciją ikiteisminiame tyrime kur buvo, ją ir panaudojo. Asmenys, kurie suteikia informaciją, jų nerodo, nes dažniausiai po to jie nukenčia nuo asmenų, prieš kuriuos bus panaudota ta informacija. Informacija buvo panaudota teisėtai ir buvo pradėtas tyrimas. Neatsimena ką tiksliai iš buto išvežė, vaiko teisės nebuvo pažeistos, suteikė jam pagalbą. Jeigu ir neatitinka laikas, tai gali būti dėl sistemos sutrikimų, tada neišeina iškart užfiksuoti. Žvalgybinė informacija buvo gauta. Laikas gali skirtis, nes sistemos stringa. Rezoliuciją jis pasirašė ir pradėjo ikiteisminį tyrimą. Kas įveda ir kas įregistruoja nežino. Pradėjęs ikiteisminį tyrimą jis paskambino budėtojui ir pasakė, kad reikia užregistruoti. Iškart užregistruoti ikiteisminį tyrimą negali, nes nesinešioja kompiuterio. Kas ir kada užregistravo tyrimą nežino. Ikiteisminio tyrimo registravimas vyksta taip: jie surašo tarnybinius pranešimus arba informuoja, kad būtų pradėtas ikiteisminis tyrimas. Apie nustatytas veikas informuoja ir ryšio priemonėmis, jei nėra kitų galimybių. Dėl ikiteisminio tyrimo registravimo jau atsakė, o jeigu norima gilintis į sistemos niuansus, reikia aiškintis su IT specialistais. Visi duomenys yra tvarkingi. Kai buvo atidarytas seifas ir išimti narkotikai, pinigai S. D. sakė, kad tai ne jo seifas. Kas skaičiavo rastus pinigus neatsimena. Jis atliko kratą ir pasirašė. Tarp tų narkotikų buvo pinigų. S. D. iš pradžių sakė, kad tai ne jo seifas, o paskui įkalbėtas atidarė. S. T. nurodė iškart, kad tai ne jos seifas. Merginos kambaryje seifas buvo po lova, nepritvirtintas. Ji sakė, kad nieko nežino. Abu seifai buvo S. D.. Abiejuose seifuose buvo rasta pinigų. Kratos metu kviestinių nekvietė, nes dalyvavo buto savininkas. Kaip buvo surašytas protokolas ir kokie duomenys yra byloje. Kratos metu rastus daiktus patikrino ar nėra vogti. Po šio įvyko S. T. jis nematė.
Liudytojas D. R. parodė, kad detaliai įvykio neatsimena, seniai tai buvo. Dirbo pagal L. T. turimą informaciją dėl narkotinių medžiagų. Buvo nuspręsta daryti kratą. Atsimena, kad buvo seifai, moteris, sūnus bute, kuriame sulaikė S. D.. Viename seife buvo pinigai, kitame - pinigai ir narkotikai. Iš pradžių buvo dviese su L. T., paskui po S. D. pasipriešinimo atvažiavo daugiau pareigūnų. Kai atėjo pas S. D., jis lauke gėrė arbatą. Jiems prisistačius, kas tokie, S. D. norėjo pasišalinti, susistumdė su L. T., buvo panaudoti antrankiai. Kambaryje buvo narkomanė ir sūnus. Seifus rado dviejuose kambariuose. Prašė S. D. atidaryti tuos seifus. Iš pradžių jis atsisakė, nebuvo linkęs bendrauti, reikalavo advokato. Seifus išvežė į komisariatą. Gaisrininkai padėjo išmontuoti. Kiek pamena, moteris dirbo prostitute ir S. D. jai duodavo narkotines medžiagas. Nežino iš kur L. T. turėjo informacijos - tai kriminalinės žvalgybos informacija. S. D. neleido užeiti į kambarį, buvo su L. T. grumtynės, jis nenorėjo su pareigūnais bendrauti, sakė, kad nepamena seifo kodo. Jie klausė, kas yra seifuose, bet S. D. nesakė. Patalpoje, kur miegojo S. T., matėsi švirkštai. Kratos protokolas buvo surašytas bute, S. D. atsisakė visur pasirašinėti. Vieną seifą atidarė Vilniaus miesto 2 PK iškvietus specialistą, kitą atidarė S. D.. S. T. sakė, kad tai S. D. seifas. Viename seife buvo narkotinės medžiagos ir pinigai, o kitame - pinigai. Jis apklausė liudininkę S. T. vieną kartą, daugiau jos nekvietė į apklausas. Ji sakė, kad ne jos narkotikai, o S. D.. Nedarė jokio spaudimo S. T., ji davė parodymus savanoriškai. Viskas vyko natūraliai, nusistatymo neturėjo nei prieš S. T., nei prieš S. D.. Prieš liudytoją S. T. nebuvo prievartos dėl apklausos, kuri vyko kelias valandas, tai natūralus dalykas. Ji sakė, kad narkotikus jai duodavo S. D.. Po kratos ji buvo sulaikyta ir pristatyta į policijos komisariatą.
Žemesnės instancijos teismas
Liudytojos S. T. (gim. (duomenys neskelbtini)) nepavyko tris kartus atvesdinti į teismą, jos buvimo vieta nežinoma, ji nedirba, todėl negalima įteikti šaukimo per darbovietę. Teismas išnaudojo visas priemones liudytoją surasti ir pristatyti į teismą, tačiau to padaryti nepavyko. Dėl šių priežasčių, vadovaujantis BPK 276 straipsnio 4 dalimi, nesant galimybės apklausti liudytojos teisiamajame posėdyje, buvo pagarsinti jos parodymai duoti ikiteisminio tyrimo metu, kuriuos teismas vertina visumoje su kita bylos medžiaga.
Apklausta 2015 m. rugpjūčio 13 d. ikiteisminio tyrimo metu liudytoja S. T. parodė, kad ji gyvena (duomenys neskelbtini), Vilniuje, jau 4 metus kartu su pažįstamu S. D.. Jie su juo susipažino, kai jis dirbo taksistu. Vieną kartą ji paprašė, kad jis nuvežtų į taborą, nes jau tuo metu vartojo narkotines medžiagas. Paėmė jo numerį ir taip pradėjo bendrauti. Maždaug po metų bendravimo persikėlė pas jį gyventi, prieš tai gyveno su savo mama. S. D. visada žinojo, kad ji yra narkomanė. Iš pradžių ji gyveno pas S. D. su savo drauge R. L.. Po to ji buvo išėjusi ir negyveno su S. D. porą mėnesių, tačiau vėl grįžo pas jį. Tuomet S. D. jau turėdavo narkotinių medžiagų ir joms narkotikus duodavo už pinigus, kuriuos jos uždirbdavo stotyje. Kuomet jos neturėdavo pinigų, duodavo į skolą. Kartais už narkotikus atsiskaitydavo sekso paslaugomis. Po kiek laiko numirė R. L. nuo plaučių uždegimo ir ji liko viena. Ir taip gyveno su juo apie 3 metus. Kiekvieną vasarą jis veždavo ją prie jūros, ten taip pat imdavo narkotikus, pusę duodavo į skolą, pusę duodavo tik už tai, kad ji būdavo su juo. Žino, kad narkotikus jis imdavo iš čigonų, tais atvejais, kai važiuodavo su juo kartu, jis nupirkdavo ir duodavo laikyti jai, kol juos atveš į namus. Bet paskutinius kartus jis nepasitikėdavo ir važiuodavo pirkti narkotikų vienas. Atvežęs narkotikus jis visada laikydavo namuose seife. Tas seifas stovėdavo ten, kur ji miegodavo. Ji niekuomet nežinojo seifo kodo. Kuomet jai reikėdavo narkotikų, jis pats atidarydavo seifą, jai atsverdavo su svarstyklėmis, visą tai ji matydavo. Tame pačiame kambaryje buvo ir jos švirkštai, kuriuos jai jis taip pat nupirkdavo. Kartais kalbėdavo, kad kas būtų, jei pas jį namie rastų narkotikus, jis visada sakydavo, kad narkotikus reiktų „pasiimti jai”. Per dieną jai maždaug reikia 1 g heroino ir 1 g amfetamino. Maždaug į dieną S. D. už narkotikus sumokėdavo 60 eurų, kuriuos uždirbdavo stotyje. Kitų asmenų, kurie ateitų pas jį į namus ir pirktų heroiną ar kitus narkotikus, ji nematė. Paskutinius du mėnesius su jais kartu gyveno ir jo sūnus H. D., jam 16 metų, jis apie narkotikus nieko nežinojo, jie viską slėpdavo, todėl mano, kad sūnus neįtarė, kad ji vartoja ar jo tėvas laiko namie narkotikus (1 t., b. l. 105).
Apklausta 2015 m. rugpjūčio 14 d. liudytoja S. T. parodė, kad ji tvirtai laikosi savo anksčiau duotų parodymų ir jų nekeičia. Papildomai paaiškino, kad ji apie 4 metus gyvena (duomenys neskelbtini),Vilniuje, su draugu S. D., jis nėra jos sugyventinis. Butas priklauso jam, o ji pas jį nuomoja kambarį - 6 Eurai parai. 2-3 mėnesius su jais dar gyvena jo sūnus H. D.. Seifas (didesnis, pilkos spalvos), rastas pas ją kambaryje po lova, priklauso S. D.. Kitas seifas (mažesnis, šviesiai žalios spalvos), kuris irgi jam priklauso, stovėjo po S. D. lova. Tik jis žino kodą nuo minėtų seifų. Pilkos spalvos seife buvo laikomos narkotinės medžiagos, svarstyklės, kitame seife, ji nežino ką jis laikė. Seifų kodų ji nežino. S. D. pats nevartoja narkotinių medžiagų. Visas narkotines medžiagas perka jis ir pats deda į seifą. Ji niekada nebuvo atidarius ir uždarius šių seifų. Narkotines medžiagas jis perka tam, kad vėliau jai parduoti. Jai tai yra patogu, nes nereikia pačiai važiuoti į miestą, taborą narkotikų pirkti. Jis laiko heroiną ir amfetaminą, kadangi ji vartoja būtent šias medžiagas. Heroino viena dozė, t. y. vienas „čekis“ pas jį kainuoja: 6 eurai, 12 eurų – 1 g amfetamino. Visi pinigai, kurie rasti kratos metu, priklauso S. D.. Ji neturi pinigų, raktų nuo buto. Jo bute turi tik savo drabužius. Visi daiktai, kurie buvo rasti ir paimti bute, priklauso tik S. D.. Niekas kitas pas jį neateidavo pirkti narkotinių medžiagų. Narkotikus jis pirkdavo ir parduodavo tik jai. Ji nežino iš kur jis perka narkotines medžiagas, to nematė. Jai yra draudžiama vesti draugus ar klientus pas jį į butą (1 t., b. l. 107-108).
Apklausta 2016 m. birželio 9 d., kaip įtariamoji, kurios atžvilgiu ikiteisminis tyrimas 2016 m. rugpjūčio 29 d. buvo nutrauktas, S. T. parodė, kad visus narkotikus įsigijo S. D.. Po jo sulaikymo 2015 m. vasaros pabaigoje, tikslios datos nepamena, ji pas jį nebegyvena. Kadangi 2-3 mėnesius su jais dar gyveno S. D. nepilnametis sūnus H. D., todėl S. D. nusipirko du seifus, tikslu laikyti narkotikus juose, kad sūnus nepamatytų ir nepaimtų narkotinių medžiagų. S. D. puikiai žinojo, kad ji yra narkomanė ir vartoja narkotines medžiagas - heroiną ir amfetaminą. Seifas, kuris rastas pas ją kambaryje po lova, priklauso jam, jis didesnis, pilkos spalvos, S. D. šiame seife laikė narkotines medžiagas ir pinigus, tačiau ką jis dar galėjo padėti ji nežino, pati į seifą nelindo, nes nežinojo jo kodo, tik matė, kaip iš šio seifo išiminėjo jai narkotikus. Kur buvo laikomos svarstyklės neatsimena, tikriausiai seife prie narkotikų. Kitas seifas mažesnis, šviesiai žalios spalvos, kuris irgi priklauso S. D., stovėjo po jo lova. Tame seife S. D. laikė pinigus, dokumentus. Nuo šio seifo ji kodo irgi nežinojo. Kodus nuo minėtų seifų žinojo tik S. D.. Jis tikrai nevartoja narkotinių medžiagų. Ji neatsimena, kokiomis aplinkybėmis S. D. sutiko jai pirkti heroiną ir amfetaminą, ar ji jo paprašė, ar jis pats pasiūlė. Tačiau pats S. D. jai pirkdavo narkotikus, po ko, jos prašymu jai pardavinėjo: heroino viena dozė pas jį kainavo 6 Eurai, o amfetamino 1 g - 12 eurų. Per parą, kai gyveno pas S. D., jai reikėjo 10-12 „čekių“ heroino, o amfetamino 0,5 g. Jis kiekvieną dieną jai parduodavo tiek heroino, tiek amfetamino. Kur, kokiomis aplinkybėmis ir iš ko jis įsigydavo narkotines medžiagas ji nežino, gal tabore. Asmeniškai su juo nepirkdavo narkotinių medžiagų. Niekas pas S. D. į butą neateidavo įsigyti narkotikų. Ji nematė, kad jis kažkam pardavinėtų narkotikus. Visi pinigai, narkotikai, svarstyklės ir kiti daiktai, kurie rasti kratos metu, priklauso tik S. D.. Jo bute ji turėjo tik savo drabužius. Seifais ir svarstyklėmis ji nesinaudojo. Šiais daiktais naudojosi S. D.. Šiuo metu ji gyvena pas motiną (duomenys neskelbtini), Vilniuje, jos telefono Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 136).
Apklausta 2016 m. rugpjūčio 23 d. kaip įtariamoji S. T., kurios atžvilgiu ikiteisminis tyrimas 2016 m. rugpjūčio 29 d. nutrauktas, papildomai parodė, kad pasilieka prie savo anksčiau duotų parodymų, jų nekeičia. Sutinka papildyti ir atsakyti į tyrėjos klausimus. Akistatos metu į S. D. klausimą, kaip ji iki vakaro būtų be narkotikų, nes nesiruošė niekur eiti iki vakaro tą dieną, kai buvo sulaikytas S. D., ji atsakė, kad iš anksto nusipirko narkotikus ir jie buvo laikomi seife po jos lova. Tai reiškia, kad porą dozių (kiek pamena nusipirko 5 dozes su heroinu), ji iš anksto, t. y. ryte, tą pačią dieną prieš S. D. sulaikymą, nusipirko iš jo, nes kol turėjo daugiau pinigų, tai nusipirko į priekį, tačiau visų dozių heroino iš seifo jai S. D. nedavė (jis duodavo jai narkotikus tik jos prašymu), kadangi ji iš karto suvartojo tik 2 dozes heroino, likusios 3 dozės heroino liko seife, nes jai tuo metu tiek heroino nereikėjo. Ji galvojo, kad paprašys jo jau įsigytų narkotikų (heroino) tik tada, kai jai bus reikalinga (kadangi ji atvyko į namus po nakties, tai iš karto nusipirko heroino 5 dozes, iš karto suvartojo 2 dozes heroino (jis jai padarė dozes) ir nuėjo miegoti, ir norėjo po miego dar paprašyti S. D. jai duoti jos likusias heroino dozes, t. y. 3 dozes, tačiau jis buvo sulaikytas). Matė, kad minėtame seife po jos lova S. D. laikė maišelių su milteliais, t. y. su heroinu, kiek tų maišelių buvo nepamena, negali tvirtinti, ir kai ji prašė jo heroino dozių, tai jis jai fasuodavo heroino dozes ir duodavo jai. Pati nedozuodavo sau heroino. Įsigijo į priekį minėtą heroiną negalvodama, kad gali atvykti pareigūnai, kurie sulaikys S. D. ir paims seifus. Prisipažįsta, kad iš anksto įsigijo iš S. D. heroiną ryte tą dieną prieš jo sulaikymą, už 36 Eur (30 eurų už heroiną ir + 6 eurus jis paėmė „už kelią“ - toks buvo jų susitarimas, ji pastoviai mokėdavo dar + 6 eurus). Kur jis padėjo šiuos pinigus ji nežino, nematė. Taigi minėti iš anksto įsigyti narkotikai - heroino likusios 3 dozės jau priklausė jai, tačiau buvo laikomos S. D. seife, kurio kodo ji nežinojo ir todėl pati neturėjo galimybės atidaryti seifą ir paimti jai priklausančius narkotikus (1 t., b. l. 138).
Apklausta 2016 m. spalio 12 d. liudytoja S. T. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad ji pasilieka prie savo anksčiau (kaip liudytojos ir kaip įtariamosios) duotų parodymų, jų nekeičia. Sutinka atlikti parodymų patikrinimą vietoje, t. y. S. D. bute (duomenys neskelbtini), Vilniuje (2 t., b. l. 9).
Parodymų patikrinimo vietoje 2016 m. spalio 12 d. protokole užfiksuota, kad liudytoja S. T. parodė S. D. butą, esantį (duomenys neskelbtini), Vilniuje, kambarį kuriame ji gyveno, seifo vietą po jos lova, apie kurį anksčiau davė parodymus, taip pat vietą, kur buvo padėta dėžė su vienkartiniais nepanaudotais švirkštais. Parodė kambarius ir lovas, kur miegodavo S. D. ir jo sūnus H. D., vietą, kur stovėjo kitas S. D. seifas (2 t., b. l. 10-17).
Apklausta 2016 m. lapkričio 25 d. liudytoja S. T. ikiteisminio tyrimo metu paaiškino, kad jai tyrėja parodė jos ranka rašytą raštą, kuriuo ji neva prisipažino, kad visi narkotikai seife yra jos. Minėtą raštą ji parašė jau labai seniai, apie jį net pamiršo. Jai buvo labai bloga, buvo abstinencijos būklės, reikėjo skubiai dozės, tačiau pinigų neturėjo. Tada ji, neatsimena tiksliai kokiomis aplinkybėmis, ar paskambino S. D., ar atėjo pas jį tiesiai į jo butą ir paprašė pinigų. Jis sutiko jai duoti pinigų, bet liepė parašyti minėtą raštą ir jai diktavo ką rašyti. Minėtą raštą rašė jo akivaizdoje, jo bute. Ji anonimiškai minėto rašto į jo pašto dėžutę nebuvo įmetusi. Seife rasti narkotikai priklauso S. D.. Ji tvirtai laikosi anksčiau duotų parodymų, jų nekeičia (2 t., b. l. 172-173).
Akistatos protokolas patvirtina, kad 2016 m. birželio 9 d. vykusios akistatos tarp S. D. ir S. T. metu, dalyvaujant įtariamojo S. D. gynėjui advokatui D. K. ir įtariamosios S. T. gynėjai advokatei A. G., atsakydami į užduotus klausimus S. D. ir S. T. parodė:
Į klausimą, kam priklauso seifas, kuris 2015 m. rugpjūčio 13 d. kratos metu buvo rastas po S. T. lova, bute (duomenys neskelbtini), S. D. atsakė, kad minėtas seifas priklauso jam, tačiau juo naudojosi S. T.. Įtariamoji S. T. atsakė, kad minėtas seifas yra ne jos, o S. D..
Į klausimą, kam priklauso seifas, kuris 2015 m. rugpjūčio 13 d. rastas kratos metu po S. D. lova, bute (duomenys neskelbtini), S. D. atsakė, kad minėtas seifas priklauso jam. S. T. atsakė, kad minėtas seifas priklauso S. D., jo bute jos daiktų nebuvo.
Į klausimą, kas žino (-ojo) kodus nuo minėtų seifų, S. D. atsakė, kad kodus nuo minėtų seifų žinojo jis, kaip šių seifų savininkas. Taip pat nuo seifo, kuris buvo po S. T. lova, kodą žinojo ir pati S. T.. Įtariamoji S. T. atsakė, kad ji nežinojo seifų kodų.
Į klausimą, kas naudojosi minėtais seifais, S. D. atsakė, kad seifu, kuris buvo po jo lova, naudojosi jis, o seifu, kuris buvo po S. T. lova, naudojosi S. T.. Įtariamoji S. T. atsakė, kad ji minėtų seifų nelietė, jais nesinaudojo.
Į klausimą, kam priklauso maišeliai su milteliais su narkotine medžiaga, kurie buvo rasti kratos metu, įtariamasis S. D. atsakė, kad jam nepriklauso, jie priklauso S. T.. Įtariamoji S. T. atsakė, kad jai nepriklauso, ji jų neįgijo.
Į klausimą, kas įsigijo minėtą narkotinę medžiagą, kokiu tikslu ir kokiomis aplinkybėmis, S. D. atsakė, kad įsigydavo S. T. sau, kokiomis aplinkybėmis, nežino. S. T. atsakė, kad minėtą narkotinę medžiagą įsigijo S. D. tikslu jai parduoti.
Žemesnės instancijos teismas
Į klausimą, kam priklauso pinigai, kurie buvo rasti kartu su narkotine medžiaga kratos metu seife po S. T. lova bute (duomenys neskelbtini), įtariamasis S. D. atsakė, kad viskas, kas buvo seife po S. T. lova, priklauso S. T.. Įtariamoji S. T. atsakė, kad jai nepriklausė, tikriausiai priklausė S. D..
Į klausimą, kam priklauso el. svarstyklės ir kas jomis naudojosi, kurios buvo rastos kratos metu įtariamasis S. D. atsakė, kad minėtos svarstyklės priklauso jam, tačiau jomis naudojosi S. T., nes jis jai davė naudotis, tačiau kartais ir jis naudojosi, tam kad S. T. nebūtų perdozavimo, kad ji nedaugintų dozės narkotikų. Įtariamoji S. T. atsakė, kad minėtos svarstyklės jai nepriklauso, ji jomis nesinaudojo.
Į įtariamosios S. T. gynėjos-advokatės A. G. klausimą, ar žinojo, kad seife yra laikomi narkotikai, S. D. atsakė, kad žinojo, nes S. T. yra narkomanė. Todėl dėl saugumo įsigijo seifus.
Į įtariamojo gynėjo-advokato D. K. klausimą, kiek laiko gyveno pas S. D., įtariamoji S. T. atsakė, jog gyveno 4 metus, nuomojo kambarį.
Į įtariamojo gynėjo-advokato D. K. klausimą, ar vartoja narkotikus, S. T. atsakė, kad vartoja.
Žemesnės instancijos teismas
Į įtariamojo gynėjo advokato D. K. klausimą, ar žino, kad seife laikomi narkotikai bei kas juos laikė ir kokiais tikslais, įtariamoji S. T. atsakė, kad žinojo, jog seife laikomi narkotikai, juos laikė S. D., su tikslu jai parduoti šiuos narkotikus.
Į įtariamojo gynėjo-advokato D. K. klausimą, ar kam nors be jos S. D. dar pardavinėja narkotikus, įtariamoji S. T. atsakė, kad ne.
Žemesnės instancijos teismas
Į įtariamojo gynėjo-advokato D. K. klausimą, ar minėtame bute, adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, vartoja narkotikus, įtariamoji S. T. atsakė, kad vartojo.
Į įtariamojo gynėjo-advokato D. K. klausimą, ar būdavo taip, kad pavartojus narkotikus palikdavo narkotikus, švirkštus ant stalo kambaryje, įtariamoji S. T. atsakė, kad narkotikų nepalikdavo, o švirkštus palikdavo, tačiau ne ant stalo, o dėžutėje, kur buvo kiti panaudoti švirkštai.
Į įtariamojo gynėjo-advokato D. K. klausimą, ar dalyvavo kratoje, įtariamoji S. T. atsakė, kad kai atėjo pareigūnai ji buvo minėtame bute, tačiau ją išvežė į komisariatą, kratos metu jos nebuvo.
Į įtariamojo gynėjo-advokato D. K. klausimą, ar atvykę pareigūnai klausė, kam priklauso seifai, įtariamoji S. T. atsakė, kad tiksliai neprisimena, turbūt klausė.
Į įtariamojo gynėjo-advokato D. K. klausimą, kokiu tikslu S. D. pardavinėjo jai narkotikus, įtariamoji S. T. atsakė, kad nežino.
Į įtariamojo S. D. klausimą, ar ruošėsi kur nors išeiti iš buto, kai atvyko pareigūnai, įtariamoji S. T. atsakė, kad ji miegojo ir nesiruošė niekur eiti.
Į įtariamojo S. D. klausimą, kada planavo išeiti iš buto, įtariamoji S. T. atsakė, kad planavo išeiti vakare.
Į įtariamojo S. D. klausimą, ar pareigūnai pas ją rado narkotikų ir pinigų, įtariamoji S. T. atsakė, kad nerado.
Į įtariamojo S. D. klausimą, ar jis tvarkydavo jos kambarį, įtariamoji S. T. atsakė, kad tiksliai neprisimena, gal tvarkydavo.
Į įtariamojo S. D. klausimą, kaip iki vakaro ji būtų išbuvusi be narkotikų, įtariamoji S. T. atsakė, kad iš anksto buvo nusipirkusi narkotikų.
Į įtariamojo S. D. klausimą, kur buvo minėti narkotikai, kurie buvo pirkti iš anksto, įtariamoji S. T. atsakė, kad narkotikai buvo seife (2 t., b. l. 36-37)
Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto 2 policijos komisariato Kriminalinės policijos skyriaus 2017 m. kovo 14 d. raštas patvirtina, kad Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto 2 PK Kriminalinės policijos skyriuje buvo gauta ir 2015 m. rugpjūčio 13 d. užfiksuota tyrėjo L. T. įslaptintame ir turinčiame RIBOTO NAUDOJIMO slaptumo žymą, tarnybiniame pranešime (Reg. Nr. 10-13(DS)-178-RN) informacija, kad (informacijos turinys neįslaptintas): „S. D. pardavinėja heroiną, amfetaminą arba jį iškeičia į vogtus daiktus, kuriuos atneša narkomanai. Narkotikų platinimu užsiima jau labai ilgą laiką. Parduoda namuose (duomenys neskelbtini), Vilniuje, tik patikimiems narkomanams. Narkotikus ir kitus vertingus daiktus laiko seife, kuris yra paslėptas.“ (3 t., b. l. 76).
Iš 2015 m. rugpjūčio 13 d. Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto 2 policijos komisariato Kriminalinės policijos skyriaus tyrėjo L. T. tarnybinio pranešimo matyti, kad 2015 m. rugpjūčio 13 d. jis gavo iš anonimo duomenų apie tai, kad S. D., gyvenantis (duomenys neskelbtini), Vilniuje, pardavinėja narkotines ir psichotropines medžiagas, laiko nusikalstamu būdu įgytus pinigus ir narkotines medžiagas seife. Buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-45196-15 pagal BK 260 straipsnio 1 dalį. Nuvykus kartu su tyrėju D. R. minėtu adresu, rado S. D. sėdintį kieme ant kėdės. Jie prisistatė, parodė tarnybinius pažymėjimus ir paprašė užeiti į namus. S. D. pasakė, kad niekur neis, pradėjo labai jaudintis, dairytis į šalis. Jam buvo paaiškinta, kad bus atliekama neatidėliotina krata. Tada S. D. bandė bėgti, jį pasivijo, prispaudė prie durų staktos. S. D. bandė vengti teisėto sulaikymo ir aktyviais veiksmais priešinosi, neklausė teisėtų reikalavimų. Prieš jį buvo panaudota fizinė jėga, koviniai imtynių veiksmai ir uždėti antrankiai. S. D. neigė turintis narkotinių ar psichotropinių medžiagų, atsisakė atidaryti seifus, todėl jie buvo išvežti į Vilniaus miesto 2 PK, kur pasitelktas specialistas vieną seifą atidarė. Tada S. D. sutiko atidaryti antrą seifą. Atlikus kratą buvo rasta ir paimta iš minėto buto seifų pinigai, elektroninės svarstyklės, kaip įtariama narkotinės medžiagos heroino ir psichotropinės medžiagos amfetamino (1 t., b. l. 18).
2015 m. rugpjūčio 13 d. tyrėjo L. T. nutarimas daryti kratą patvirtina, kad buvo nutarta neatidėliotinai atlikti kratą S. D. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Vilniuje, nes buvo pagrindo įtarti, kad bute gali būti laikomos narkotinės ir psichotropinės medžiagos, nusikalstamu būdu įgytų daiktų, kurie vėliau gali būti paslėpti, sunaikinti ar perduoti 3 asmenims (1 t., b. l. 20).
Iš 2015 m. rugpjūčio 13 d. kratos protokolo su fotonuotraukomis matyti, kad 2015 m. rugpjūčio 13 d. atlikus kratą S. D. gyvenamojoje vietoje, adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, buvo rasta ir paimta: 6365,70 eurų, 305 JAV doleriai, 50 Lenkijos zlotų, 125 Anglijos svarai sterlingai, 100 Rusijos rublių, 1150 Norvegijos kronų; polietileniniai maišeliai su miltelių likučiais, 3 vnt.; polietileniniai maišeliai su milteliais viduje, 4 vnt.; elektroninės svarstyklės su likučiais ant paviršiaus; sidabrinės spalvos grandinėlės, 4 vnt.; žiedas geltono metalo; rankinis laikrodis „Tissot 1853“, 1 vnt.; rankinis laikrodis „Ledfort quartz“, 1 vnt.; juodos spalvos piniginės, 2 vnt.; kietasis diskas ADATA HD710, 1 vnt.; 244 vnt. švirkštų pakuotėse (dėžėje po lova); 1 panaudotas švirkštas, buvęs ant stalo (1 t., b. l. 20-30).
Iš 2015 m. rugpjūčio 13 d. PVM sąskaitos-faktūros Nr. 17448 matyti, kad Vilniaus apskrities VPK sumokėjo UAB „Ozo servisas“ 121,00 Eur už seifo atidarymą (t. 1, b. l. 31).
Iš 2015 m. rugpjūčio 18 d. apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėti S. D. bute kratos metu rasti ir paimti daiktai. Po apžiūros dalis daiktų pagal pakvitavimą grąžinta S. D. (1 t., b. l. 38-58, 59).
Iš 2015 m. rugpjūčio 13 d. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, kad namo, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, 15/100 dalių nuosavybės teise priklauso S. D. pagal 1998-08-24 dovanojimo sutartį (1 t., b. l. 32-34).
Iš Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 17 d. nutarties matyti, kad buvo patvirtintas kratos, atliktos 2015 m. rugpjūčio 13 d. S. D. bute (duomenys neskelbtini), Vilniuje, teisėtumas (1 t., b. l. 36-37).
Vilniaus apygardos teismo 2016 m. vasario 11 d. nutartimi atmestas S. D. skundas dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 17 d. nutarties, kuria patvirtintas kratos teisėtumas, panaikinimo ir apylinkės teismo nutartis palikta galioti (2 t., b. l. 117-119).
Žemesnės instancijos teismas
Lietuvos policijos Kriminalistinių tyrimo centro specialisto 2016 m. vasario 5 d. išvadoje Nr. 140- (5256)-IS1-108 nurodyta, kad:
1. pilkos spalvos medžiagos likučių iš plastikinio maišelio ir iš praplyšusio plastikinio maišelio su pilkos spalvos medžiagos likučiais, esančio maišelio viduje (Nr. 5), 2015 m. rugpjūčio 13 d. rastų pas S. D. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Vilniuje, sudėtyje yra narkotinės medžiagos – heroino, kurio bendroji masė yra 0,037 g;
pilkos spalvos medžiagos iš praplyšusio plastikinio paketėlio užlydytu galu, supakuoto į plastikinį maišelį (Nr. 5), 2015 m. rugpjūčio 13 d. rastos pas S. D. bute (duomenys neskelbtini), Vilniuje, sudėtyje yra narkotinės medžiagos – heroino, kurio masė yra 3,218 g;
pilkos spalvos medžiagos iš plastikinio maišelio, supakuoto į foto juostelės dėžutę (Nr. 5), 2015 m. rugpjūčio 13 d. rastos pas S. D. bute (duomenys neskelbtini), Vilniuje, sudėtyje yra narkotinės medžiagos – heroino, kurio masė yra 1,536 g;
baltos spalvos medžiagos iš 2 vnt. plastikinių maišelių, supakuotų į foto juostelės dėžutę (Nr. 5), 2015 m. rugpjūčio 13 d. rastos pas S. D. bute (duomenys neskelbtini), Vilniuje, sudėtyje yra psichotropinės medžiagos – metamfetamino, kurio bendroji masė yra 0,047 g ir psichotropinės medžiagos – 3-FMA. Nustatyti 3-FMA kiekio tirti pateiktos baltos spalvos medžiagos sudėtyje negalima, nes LP KTC nėra šios standartinės (pamatinės) medžiagos;
pilkos spalvos medžiagos likučių iš plastikinio maišelio, supakuoto į foto juostelės dėžutę (Nr. 5), 2015 m. rugpjūčio 13 d. rastos pas S. D. bute (duomenys neskelbtini), Vilniuje, sudėtyje yra narkotinės medžiagos – heroino, kurio masė yra 0,004 g.
2. Vatos tamponuose, kuriais paimtos S. T. dešinės ir kairės rankų nuoplovos, narkotinių ar psichotropinių medžiagų pėdsakų nerasta. Vatos tamponuose, kuriais paimtos S. D. dešinės ir kairės rankų nuoplovos, narkotinių ar psichotropinių medžiagų pėdsakų nerasta.
3. Ant tuščio iki 1 ml pažymėto vienkartinio švirkšto (Nr. 5), 2015 m. rugpjūčio 13 d. paimto pas S. D. bute (duomenys neskelbtini), Vilniuje, vidinių paviršių rasti narkotinės medžiagos – heroino pėdsakai. Ant tuščio plastikinio maišelio, supakuoto į foto juostelės dėžutę (Nr. 5), 2015-08-13 paimto pas S. D. bute (duomenys neskelbtini), Vilniuje, vidinių paviršių narkotinių ar psichotropinių medžiagų pėdsakų nerasta.
4. Ant tyrimui pateiktų elektroninių svarstyklių (Nr. 6), 2015-08-13 rastų pas S. D. bute (duomenys neskelbtini), Vilniuje, paviršių rasti narkotinės medžiagos – heroino pėdsakai bei psichotropinių medžiagų – metamfetamino ir 3-FMA pėdsakai (1 t., b. l. 85-89).
Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 1-ojo skyriaus prokuroro Gaudento Balčiūno 2016-08-29 nutarimu nutrauktas ikiteisminis tyrimas dalyje dėl S. T. nesurinkus pakankamai duomenų, pagrindžiančių įtariamosios kaltę dėl BK 259 str. 1 d. numatytos nusikalstamos veikos padarymo (2 t., b. l. 1-6).
Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijos 2015 m. rugpjūčio 17 d. specialisto išvada patvirtina, kad iš 2015 m. rugpjūčio 13 d. 22.30 val. paimto S. T. šlapimo nustatyta, kad jos šlapime rasta amfetamino, metamfetamino, morfino, kodeino ir 6-monoacetilmorfino (6-MAM). Medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti akte Nr. 1345 nurodyta, kad S. T. buvo apsvaigusi nuo narkotinių medžiagų (1 t., b. l. 154-155).
Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijos 2015 m. rugpjūčio 17 d. specialisto išvados ir Medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti akto Nr. 1346 matyti, kad S. D. šlapime opijatų ir etilo alkoholio nerasta, jis narkotinių medžiagų ir alkoholio nėra vartojęs (2 t., b. l. 24-25).
Iš 2016 m. spalio 12 d. parodymų vietoje protokolo matyti, kad buvo atlikti parodymų patikrinimo vietoje veiksmai su ir įtariamuoju S. D., kuris parodė kur buvo jo, S. T. ir jo sūnaus kambariai (2 t., b. l. 40-43).
Motyvuojamoji dalis
S. D. padarytos nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados
Lietuvos Respublikos BK 260 straipsnio 2 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas neteisėtai gamino, perdirbo, įgijo, laikė, gabeno ar siuntė didelį kiekį narkotinių ar psichotropinių medžiagų, turėdamas tikslą jas parduoti ar kitaip platinti arba pardavė ar kitaip platino didelį kiekį narkotinių ar psichotropinių medžiagų. Įstatymo dispozicijoje nusikalstamos veikos požymiai nurodyti alternatyviai, todėl BK 260 straipsnio 2 dalis taikoma padarius bent vieną iš joje nurodytų veikų. Subjektyvioji šios nusikalstamos veikos pusė pasireiškia tiesiogine tyčia, t. y. kaltininkas suvokia savo veiksmų neteisėtumą ir nori taip veikti. Teismų praktikoje kitokiu platinimu laikomas narkotinių ar psichotropinių medžiagų perdavimas kitiems asmenims. Ar šios medžiagos platinamos atlygintinai ar neatlygintinai, esminės reikšmės veikos baudžiamajam teisiniam vertinimui neturi. Narkotinių ir psichotropinių medžiagų tiek pardavimas, tiek kitoks realizavimas yra baigtas nuo to momento, kai asmuo pardavė ar kitaip išplatino (realizavo) šias medžiagas bent vienam asmeniui. Tolesni įgijėjo veiksmai su įgytomis medžiagomis kaltininko veikos kvalifikavimui įtakos neturi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-12-27 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-549/2013, 2016-11-29 nutartis byloje Nr. 2K-371-139/2016).
Byloje nustatyta, kad gavus duomenų, jog S. D., gyvenantis (duomenys neskelbtini), Vilniuje, galimai neteisėtai prekiauja narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis, keičia jas į vogtus daiktus, kuriuos atneša narkomanai, 2015-08-13 apie 14 val. policijos pareigūnai L. T. ir D. R. nuvyko minėtu adresu ir atliko neatidėliotiną kratą S. D. bute, siekiant surasti galimai laikomas narkotines ir psichotropines medžiagas, vogtus daiktus, taip pat daiktus narkotinėms ir psichotropinėms medžiagoms dozuoti, fasuoti, neteisėtai įgytus pinigus. Kratos metu S. D. namuose buvo rasti ir paimti du seifai, kuriuose buvo pinigai: 6365,70 Eur įvairiomis kupiūromis ir monetomis, 125 svarų sterlingų, 100 rublių, 1150 norvegiškų kronų, 50 lenkiškų zlotų, 305 JAV dolerių, du laikrodžiai, sidabriniai ir auksiniai papuošalai, dvi piniginės, elektroninės svarstyklės su miltelių pėdsakais, maišeliai su narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis (4,795 g heroino ir 0,047 g metamfetamino), tušti maišeliai, taip pat kiti daiktai. Po lova rasta kartoninė dėžė su naujais vienkartiniais švirkštais pakuotėse (244 vnt.), ant stalo rastas panaudotas vienkartinis švirkštas su kraujo pėdsakais, galimai su narkotinės medžiagos likučiais. Iš pradžių S. D. nurodė, kad liudytojos S. T. kambaryje rastas seifas ne jo, jis nežino kas jame laikoma ir koks yra seifo kodas, tačiau tyrimo eigoje parodė, kad minėti rasti seifai priklauso jam, pirko juos iš savo lėšų, turi pirkimo dokumentus ir žino abiejų seifų kodus, tačiau vieną seifą buvo davęs naudotis nuomininkei S. T. laikyti jos vartojamiems narkotikams, kad šių medžiagų negalėtų paimti bute kartu gyvenantis jo nepilnametis sūnus. Teigė, kad perduotu seifu naudojosi S. T., jis šiuo seifu nesinaudojo. S. D. nurodė, kad pinigai ir daiktai, kurie buvo laikomi jo seife, priklauso jam, bet visos narkotinės medžiagos, buvusios seife po S. T. lova, priklauso nuomininkei. Specialisto išvada patvirtina, kad kratos metu S. T. kambaryje rastame seife buvo laikomos narkotinės ir psichotropinės medžiagos (heroinas ir metamfetaminas). S. D. su krata nesutiko, priešinosi pareigūnams, nevykdė jų teisėtų reikalavimų, stengėsi išvengti sulaikymo, neigė pareigūnų nustatytas aplinkybes, ginčijo 2015-08-13 jo bute atliktos kratos teisėtumą, tačiau jo skundai teismų buvo atmesti, kaip nepagrįsti. Krata yra teisėta, todėl teismas, priimdamas nuosprendį, neturi pagrindo abejoti jos metu surinktų duomenų teisingumu.
Kaltinamasis S. D. su jam pareikštu kaltinimu nesutiko, kaltės nepripažino, nuo pat tyrimo pradžios pareikštus kaltinimus neigė, tačiau teismas įvertinęs teismo posėdyje ištirtų įrodymų visumą, konstatuoja, kad S. D. kaltė padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatytą BK 260 straipsnio 2 dalyje, yra visiškai įrodyta. Kaltinamojo kaltę patvirtina liudytojų L. T., D. R. parodymai, S. T. pagarsinti parodymai duoti ikiteisminio tyrimo metu, pareigūnų tarnybiniai pranešimai, kratos protokolas, apžiūros protokolas, akistatos protokolas, specialisto išvada, parodymų patikrinimo vietoje protokolai, taip pat iš dalies paties kaltinamojo S. D. parodymai bei kita bylos medžiaga.
S. D. argumentus, kad jis nevykdė prekybos narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis, paneigia bylos faktiniai duomenys. Visų pirma, narkotinės medžiagos buvo rastos S. D. nuosavybės teise priklausančiame bute ir jam priklausančiame seife, kurio kodą jis žinojo, pats tą pripažino, kadangi seifą nupirko būtent narkotinėms medžiagoms laikyti, kad jo nepilnametis sūnus nerastų narkotikų. Nustatyta, kad pats S. D. narkotinių medžiagų nevartoja, todėl narkotines ir psichotropines medžiagas jis įsigydavo tik platinimui. Šias medžiagas parduodavo savo nuomininkei liudytojai S. T., kuri daug metų vartoja narkotikus ir yra nuo jų priklausoma. Tokią aplinkybę jis žinojo jau priimdamas S. T. gyventi pas save. S. D. buvo žinoma kokias medžiagas ir kiek jų vartoja S. T., todėl įsigydavo tik tokias medžiagas, kokių reikėjo S. T.. Vykdydamas prekybą narkotinėmis medžiagomis S. D. buvo apgalvojęs šios neteisėtos veikos ypatybes, nes narkotines medžiagas laikė S. T. nuomojamame kambaryje esančiame seife, o ne savo kambaryje, pasirūpino svarstyklėmis dozėms sverti, nupirko naujų švirkštų, kad išvengti infekcijų ar kitokių nemalonumų. Taip pat buvo susitaręs su S. T., kad jeigu pareigūnai surastų narkotikus, visą atsakomybę reikėtų prisiimti jai. Taigi jis suprato ir buvo numatęs kokias pasekmes gali sukelti narkotikų laikymas ir platinimas, tačiau šios neteisėtos veikos nenutraukė, šią veiką vykdė ilgą laiką (nuo 2010-2011 metų iki kratos atlikimo 2015-08-13). Pareigūnui L. T. gavus kriminalinės žvalgybos duomenų apie neteisėtą S. D. (būtent jo, o ne S. T.) veiklą ir nuvykus šios informacijos patikrinti S. D. visais būdais stengėsi išvengti kratos, nevykdė teisėtų pareigūnų reikalavimų, atsisakė atidaryti seifus, motyvuodamas, kad ne jo, atsisakė pasirašyti kratos protokolą, o tai leidžia daryti išvadą, kad jis bet kokiomis priemonėmis siekė išvengti gręsiančių pasekmių ir baudžiamosios atsakomybės. S. D. nuo pat pradžios nurodydavo neteisingas aplinkybes (kad seifas ne jo, nežino, kas jame yra, nežino kodų, svarstyklėmis nesinaudojo ir kt.), siekė atsakomybę dėl narkotikų laikymo perkelti liudytojai S. T., kuri pas jį nuomojo kambarį. Kaltinamasis ir jo gynėjas proceso metu teigė, kad liudytojos S. T. parodymais negalima remtis, jie nėra patikimi, nes juos davė negeranoriškai, darant spaudimą pareigūnams, jie ilgai ją laikydavo sulaikę, ji buvo abstinencijos būsenoje ir galėjo sakyti ko prašo tyrėjai, kad tik ją greičiau paleistų. Gynyba teigia, kad liudytoja norėjo pakeisti savo parodymus, tačiau bijojo pareigūnų, sirgo psichine liga, gulėjo psichiatrinėje ligoninėje ir buvo neadekvati, todėl tokiais parodymais negalima remtis. Be to, jai pačiai įtarimai pareikšti tik po 9 mėnesių, kas rodo, kad buvo siekiama sunaikinti S. D. išteisinančius įrodymus, manipuliuojant liudytoja. Tačiau teismas tokius kaltinamojo ir jo gynėjo argumentus atmeta, nes S. T. buvo apklausiama ne vieną kartą (buvo apklausta 6 kartus), sutiko atlikti parodymų vietoje patikrinimą, taip pat, dalyvaujant jos gynėjai, buvo atlikta akistata su S. D., tačiau per visą tyrimo laikotarpį savo parodymų nekeitė, nuosekliai laikėsi duotų paaiškinimų, nors ne kartą galėjo parodymus pakeiti. Trumpoji SMS žinutė, kad S. T. nori pakeisti parodymus buvo atsiųsta iš jos telefono numerio S. D. 2016-03-23 (t. 3, b.l. 52-53), tačiau po tokios žinutės išsiuntimo S. T. buvo apklausta dar keturis kartus, buvo surengta akistata, tačiau ji parodymų nepakeitė, tik akistatos metu patikslino, kad seife buvo jos 3 dozės narkotinių medžiagų, kurias ji buvo iš anksčiau įsigijusi iš S. D. ir norėjo jas vėliau suvartoti. Kitų savo parodymų, kad narkotikus pirko iš S. D. visada nuosekliai laikėsi. Akistatoje dalyvavo ne tik tyrėjai, bet ir S. T. gynėja, todėl jos teisės duoti parodymus laisva valia buvo užtikrintos. S. D. byloje pateiktą S. T. vardu pasirašytą raštelį, kurį neva 2016 m. pradžioje jam į pašto dėžutę įmetė S. T. ir kuriame nurodoma, kad liudytoja prisipažįsta, kad seife rasti narkotikai yra jos, kad jai pareigūnai liepė rašyti, jog narkotikai S. D., tačiau iš tikrųjų ji narkotikus imdavo pas kitus, o ne iš S. D. (t. 2, b.l. 161) teismas vertina kritiškai, nes neaišku kada raštelis surašytas ir kokiomis aplinkybėmis, pati S. T. per apklausą parodė, kad šį raštelį jai liepė surašyti S. D., kai jai reikėjo pinigų narkotikams, pats padiktavo ką rašyti. Atsižvelgiant į tai teismas daro išvadą, kad kaltinamojo S. D. įvairūs interpretavimai dėl liudytojos ketinimų pakeisti parodymus yra tik gynybinė pozicija bandant išvengti atsakomybės.
Kaltinamojo gynėjas nurodė, kad liudytoja S. T. sirgo psichine liga ir nėra adekvati, tačiau iš VšĮ Respublikinės Vilniaus psichiatrijos ligoninės 2016-11-10 pažymos matyti, kad S. T. šioje ligoninėje gydyta nuo 2016-10-27 iki 2016-11-02. Diagnozė: psichikos ir elgesio sutrikimai dėl opioiodų vartojimo, abstinencijos būklė su delyru (F11.4). Psichikos ir elgesio sutrikimai dėl opioidų vartojimo, priklausomybės sindromas (F11.2) (t.3, b.l. 167). Taigi ji ligoninėje gydyta po visų apklausų ir akistatos, todėl abejoti jos parodymais dėl sveikatos psichinės būklės nėra pagrindo. Tai kad ji buvo narkomanė ir vartojo narkotines medžiagas nesudaro priežasties neigti jos visus parodymus. Byloje yra tik vienas medicininės apžiūros aktas, t. y. kad S. T. buvo pavartojusi narkotinių medžiagų 2015-08-13 (t. 1, b. l. 154-155), tačiau, kaip minėta, po to ji buvo apklausiama ne kartą ir nėra duomenų, kad per apklausas buvo pavartojusi narkotinių medžiagų, kad kentė nuo abstinencijos, negalėjo normaliai galvoti ir pan. Pažymėtina, kad apklausiant liudytoją S. T. jai buvo išaiškintos teisės ir pareigos su kuriomis ji susipažino bei tai patvirtino savo parašu, taip pat jai buvo išaiškinta galima atsakomybė už melagingų parodymų davimą, apklausiant kaip įtariamąją dalyvavo jos gynėja, vadinasi jos teisės duodant parodymus buvo užtikrintos. Parodymų teisingumą protokoluose ji patvirtino savo parašu, jokių pastabų dėl protokoluose užfiksuotų duomenų S. T. nereiškė. Visų apklausų ir akistatos metu S. T. nuosekliai laikėsi savo ankstesnių parodymų ir nekeitė jokių esminių faktinių aplinkybių, kas leidžia teigti, kad liudytojos valia, duodant parodymus ikiteisminio tyrimo metu, nebuvo suvaržyta. Pati S. T. nereiškė pretenzijų ir nepateikė jokių duomenų apie jai daromą psichologinį ar fizinį pareigūnų spaudimą. Liudytojas pareigūnas D. R. patvirtino, kad apklausiant S. T. psichologinis spaudimas nebuvo daromas. Liudytoja davė nuoseklius ir tapačius parodymus viso proceso metu, kas eliminuoja kaltinamojo teiginį, kad S. T. davė jį kaltinančius parodymus, būdama abstinencijos būklėje ar neadekvati. Teismas mano, kad S. D. nurodytos aplinkybės dėl liudytojos S. T. parodymų nepatikimumo yra tik siekis sumenkinti jos parodymus ir išvengti atsakomybės. Be to, atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad kaltinamojo S. D. ir liudytojos S. T. tarpusavio santykiai buvo geri, jokių nesutarimų nebūdavo, ką abu pažymėjo, todėl nėra jokio pagrindo S. T. apkalbėti kaltinamąjį ar duoti apie jį melagingus parodymus. Teismas liudytojos S. T. parodymus laiko patikimais ir objektyviais bei vertina juos kartu su kitais byloje esančiais įrodymais pagrįsdamas S. D. kaltę.
Kaltinamasis S. D. teigia, kad jis neturėjo motyvo ir tikslo pardavinėti narkotines medžiagas, nes piniginių lėšų turėjo pakankamai, tačiau pagal bylos duomenis nustatyta, kad S. D. dividendus (68000 Lt, kas atitinka 19694,16 Eur) gavo į banko sąskaitą 2006 m. sausio mėnesį, dirbo taksi vairuotoju, tačiau nuo 2013-01-30 niekur nedirbo, darbo biržoje registruotas tik nuo 2015-08-18 (po ikiteisminio tyrimo pradėjimo), nedarbo pašalpos negauna (t. 2, b.l. 55-57; t. 3, b.l. 9), kitų įplaukiančių pajamų, išskyrus gaunamus 180 Eur už kambario nuomą iš S. T., neturi. Todėl mažai tikėtina, kad dvejus su puse metų jis niekur nedirbdamas ir gaudamas tik 180 Eur per mėnesį už kambario nuomą galėtų išgyventi, susimokėti mokesčius, išlaikyti ūkį ir kartu gyvenantį nepilnametį sūnų ir dar susitaupyti didelę pinigų sumą (apie 6000 Eur), kurie buvo rasti seife su narkotinėmis medžiagomis. Nors S. D. teigė, kad tai yra jo santaupos, tačiau šią sumą sudaro daugumoje nedidelio nominalo kupiūros, todėl pagrįstai manytina, kad minėti pinigai buvo gauti iš prekybos narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis, o ne ilgai kauptos santaupos. Be to, jeigu tai būtų buvę santaupos, jis galėjo jas laikyti banke ar kitoje patikimesnėje vietoje, o ne seife su narkotikais, prie kurio priėjimą, pasak S. D. turėjo S. T.. Įvertinus šias aplinkybes teismas daro išvadą, kad kaltinamasis turėjo motyvą ir tikslą prekiauti narkotinėmis medžiagomis pas jį gyvenančiai ir narkotikus vartojančiai nuomininkei, siekiant gauti neteisėtų pajamų ir turėti iš to naudos.
Kaltinamasis teigia, kad liudytoja S. T. dirbo prostitute stoties rajone ir gerai uždirbdavo, jos pajamos per dieną siekdavo 100 Eur, ji galėdavo leisti sau įsigyti didesnius narkotinių medžiagų kiekius. Tačiau taip pat parodė, kad jis išnuomavo S. T. kambarį, nes nenorėjo, kad ji (ir jos buvusi draugė) nakvotų stotyje ar gatvėje, kad turėtų namus, nenorėjo išvaryti žiemą, kai atėjo gyventi sūnus. Šie paties kaltinamojo parodymų prieštaravimai suponuoja išvadą, kad liudytoja S. T. neturėjo tiek daug pajamų, kad galėtų įsigyti didelius narkotinių medžiagų kiekius, nes turėdama didesnes pajamas, būtų galėjusi ne tik įsigyti daugiau narkotikų, bet ir pagerinti savo buitį, išsinuomoti atskirą būstą ar gyventi viešbučiuose, o ne nuomotis pas S. D. dalį kambario. Be to, kaip matyti S. T., turėdama laisvų lėšų galėdavo įsigydavo tik kelias narkotikų dozes ("čekius"), kurio vieno kaina buvo 6 Eur. Šios aplinkybės paneigia S. D. teiginius, kad S. T. pagal savo pajamas galėjo įsigyti didesnius narkotinių medžiagų kiekius nei suvartodavo per dieną (parą). Tuo pačiu atmestini S. D. argumentai, kad S. T. neturėjo intereso pirkti narkotinių medžiagų iš jo, nes netoli yra taboras ir ten galima nusipirkti pigiau ir geresnės kokybės. Teismas mano, kad S. T. gyvendama pas S. D., kuris turėjo narkotinių medžiagų, buvo užtikrinta, kad bet kuriuo paros metu ji galės gauti reikalingą dozę (taip pat ir į skolą) ir čia pat ją suvartoti. Jai tai buvo patogu ir saugu, nereikėjo narkotinių medžiagų ieškoti, baimintis būti sulaikytai pareigūnų ir pan.
Liudytojos S. T. parodymai, liudytojo L. T. gauta informacija, kiti bylos duomenys patvirtina, kad narkotikus S. T. pardavinėjo S. D., kuriuos laikė seife po jos lova. Prireikus dozės, S. D. pats išimdavo narkotines medžiagas iš seifo, pasverdavo svarstyklėmis ir duodavo S. T., o seifą užrakindavo. Ji kodo nežinojo, atidaryti seifo negalėjo. S. D. pats narkotikų niekada nevartojo, tačiau žinojo, kur galima jų įsigyti, dirbo taksi vairuotoju, veždavo keleivius į taborą, tame tarpe ir S. T., todėl atmestini S. D. teiginiai, kad jis nežinojo kur galima įsigyti narkotikų. S. T. nurodė, kad už vieną dozę ji mokėdavo S. D. 6 Eur, per parą jai reikėdavo apie 10 dozių, todėl už narkotikus sumokėdavo apie 60 Eur. Teismas neturi pagrindo abejoti liudytojos S. T. parodymais, kurie yra išsamūs ir nuoseklūs, patvirtinti kitais byloje surinktais faktiniais duomenimis.
BK 269 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad narkotinės ir psichotropinės medžiagos yra medžiagos, įtrauktos į Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos patvirtintus narkotinių ir psichotropinių medžiagų sąrašus. Pagal šio straipsnio 2 dalį kokį narkotinių ar psichotropinių medžiagų kiekį laikyti nedideliu, kokį dideliu ir labai dideliu, nustatoma remiantis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos patvirtintomis rekomendacijomis. Taigi, sprendžiant klausimą, ar medžiaga, kurios disponavimas kontroliuojamas, yra narkotinė ar psichotropinė, taip pat nustatant jos kiekį, turintį įtakos baudžiamosios atsakomybės diferencijavimui, vadovaujamasi Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymais patvirtintais narkotinių ir psichotropinių medžiagų sąrašais bei rekomendacijomis dėl jų kiekio nustatymo.
Pagal Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. balandžio 23 d. įsakymą Nr. V-239 „Dėl narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijų“ (su vėlesniais pakeitimais) narkotinės medžiagos heroino didelis kiekis yra daugiau kaip 2 g, bet neviršija 10 g. Psichotropinės medžiagos metamfetamino didelis kiekis yra daugiau nei 20 g, bet ne daugiau 100 g. Bent vienos uždraustos medžiagos minėto kiekio įgijimas ir laikymas su tikslu platinti kvalifikuoja veiką pagal BK 260 straipsnio 2 dalį.
Kaltinamojo S. D. bute, jam priklausančiame seife kratos metu buvo rasta 4,795 g narkotinės medžiagos heroino ir 0,047 g psichotropinės medžiagos -metamfetamino. Surasto heroino kiekis viršija 2 g, todėl laikytina, kad S. D. disponavo dideliu narkotinių medžiagų kiekiu. Vis dėlto, pažymėtina, kad vien didelio narkotinės medžiagos – heroino kiekio nepakanka kaltinamojo veikai kvalifikuoti pagal BK 260 straipsnio 2 dalį. Pagal šio baudžiamojo įstatymo prasmę, atsakomybė už didelio narkotinių ar psichotropinių medžiagų neteisėtą gaminimą, perdirbimą, įgijimą, laikymą, gabenimą ar siuntimą kyla tik nustačius, jog kaltininkas turėjo tikslą jas parduoti ar kitaip platinti. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad, sprendžiant, ar kaltininkas turėjo tikslą parduoti ar kitaip platinti narkotines ar psichotropines medžiagas, svarbią reikšmę turi šių medžiagų kiekis, jų įgijimo, laikymo, suradimo aplinkybės, paruoštų vartoti dozių skaičius, taip pat tai, ar kaltininkas pats vartoja šias medžiagas, ar anksčiau jas yra platinęs, ar buvo susitarimas su vartotoju ir kiti objektyvūs bylos duomenys (kasacinės nutartys Nr. 2K-84/2007, 2K-781/2007, 2K-4/2009, 2K-36/2009, 2K-75/2009, 2K-279/2009, 2K-363/2011 ir kt.).
Teismo vertinimu, nagrinėjamoje byloje nustatytos faktinės aplinkybės ir ištirti įrodymai leidžia daryti išvadą, kad kaltinamasis S. D. narkotinę medžiagą – heroiną laikė turėdamas tikslą parduoti S. T. ir buvo pasiryžęs tęsti šią veiką, kadangi turėjo pasiruošęs svarstykles, maišelių narkotinių medžiagų pakavimui, buvo nupirkęs vienkartinių švirkštų (kratos metu surasta net 244 vnt. naujų švirkštų). Remiantis S. D. paskaičiavimu iš 1 g heroino galima paruošti vartojimui 10 dozių ("čekių") narkotikų, todėl iš rasto 4,795 g heroino būtų galima paruošti 47 dozes narkotikų. Akivaizdu, kad toks dozių kiekis, ypač, kai kaltinamasis pats narkotikų nevartoja, buvo skirtas platinimui.
Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, teismas konstatuoja, kad S. D. kaltė, įvykdžius jam inkriminuotą veiką numatytą BK 260 straipsnio 2 dalyje, yra visiškai įrodyta aptartų įrodymų visetu, jo veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 260 straipsnio 2 dalį.
Kaltinamojo S. D. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nėra.
Dėl S. D. skirtinos bausmės
Skirdamas bausmę S. D., teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis veikdamas tiesiogine tyčia padarė sunkų nusikaltimą, kurio sankcijoje numatyta tik laisvės atėmimo bausmė nuo aštuonerių iki dešimties metų. Kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdis itin pavojingas, šia veika keliama grėsmė visuomenės sveikatai, skatinamas priklausomybės narkotinėms medžiagoms formavimasis, be to, kaltinamasis S. D. laikė pavojingą narkotinę medžiagą – heroiną ir jį pardavinėjo ilgą laiką, taip pat į tai, kad nėra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, į S. D. asmenybę (neteistas, nedirba, baustas administracine tvarka, galiojančių nuobaudų neturi). Remdamasis šiomis aplinkybėmis teismas sprendžia, kad kaltinamajam už padarytą nusikaltimą skirtina BK 260 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta minimali laisvės atėmimo bausmė. Teismas nenustatė išimtinių aplinkybių dėl kurių būtų galima taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas ir paskirti švelnesnę, negu įstatymo numatyta bausmę. Pagal BK 75 straipsnį bausmės vykdymo atidėjimas šiuo atveju negalimas, nes padarytas sunkus nusikaltimas, už kurį numatyta minimali bausmė – 8 metai laisvės atėmimo.
Gynyba kelia klausimą, kad uždarius S. D. į įkalinimo įstaigą nebus kam prižiūrėti nepilnamečio vaiko H. D., gim. (duomenys neskelbtini), tačiau iš bylos duomenų matyti, kad vaikas turi motiną N. A., kuri gali juo pasirūpinti (t. 2, b. l. 18, 20). Be to vaikui jau 17 metų, jis nėra mažametis. Taipogi byloje nėra duomenų, kad vaikas atėjo gyventi pas S. D. iš vaikų namų ir, kad turės ten sugrįžti.
S. D. buvo laikinai sulaikytas BPK 140 straipsnio tvarka nuo 2015-08-13 14.00 val. iki 2015-08-14 15.30 val. (t. 2, b. l. 22, 49), todėl, vadovaujantis BK 66 straipsniu, laikino sulaikymo laikas (2 dienos) turi būti įskaitytas į paskirtą bausmę.
Ikiteisminio tyrimo metu S. D. paskirta kardomoji priemonė - rašytinis pasižadėjimas neišvykti (t. 2, b. l. 47-48) paliktina iki nuosprendžio vykdymo pradžios.
Prokuroro 2015-08-14 nutarimu S. D. paskirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas turtui: 6365,70 eurams, 305 JAV doleriams, 50 Lenkijos zlotams, 125 Anglijos svarams sterlingams, 100 Rusijos rubliams, 1150 Norvegijos kronoms, sidabrinės spalvos grandinėlėms, 4 vnt., auksinės spalvos grandinėlei, 1 vnt., žiedui geltono metalo, 1 vnt., rankiniams laikrodžiams "Tissot 1853", 1 vnt., ir "Ledfort quartz", 1 vnt., nustatant visišką nuosavybės teisių apribojimą, uždraudžiant disponuoti visu turtu. Turto saugotoju paskirtas Vilniaus apskrities VPK, esantis Birželio 23-osios g. 10, Vilniuje (t. 1, b. l. 60-62, 65-77). Išnagrinėjus bylą nustatyta, kad grynieji pinigai – 6365,70 eurai yra gauti kaip rezultatas iš nusikalstamos veikos, t. y. narkotinių medžiagų prekybos, todėl, vadovaujantis BK 72 straipsnio 2, 3 dalimis, ši suma turi būti konfiskuota iš S. D. ir perduota valstybės nuosavybėn.
Laikinas nuosavybės teisių apribojimas S. D. į 6365,70 eurus paliktinas iki teismo nuosprendžio įvykdymo turto konfiskavimo dalyje, dienos. Kitam turtui, tai yra: 305 JAV doleriams, 50 Lenkijos zlotams, 125 Anglijos svarams sterlingams, 100 Rusijos rubliams, 1150 Norvegijos kronoms, sidabrinės spalvos grandinėlėms, 4 vnt., auksinės spalvos grandinėlei, 1 vnt., žiedui geltono metalo, 1 vnt., rankiniams laikrodžiams "Tissot 1853", 1 vnt., ir "Ledfort quartz", 1 vnt., laikinas nuosavybės teisių apribojimas, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintinas ir šis turtas grąžintinas S. D. (BPK 151 str. 8 d.).
Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:
- seifas „East King Electronic Digital“, seifas „Vagner SDH Electronic Digital“, dėžė su 3 pakuotėmis su 244 vnt. nenaudotų supakuotų švirkštų (1 t., b. l. 63-64), vokas su polietileniniais maišeliais 7 vnt. ir manikiūrinės lopetėle, du vokai su tyrimo objektais po cheminio, biologinio ir daktiloskopinio tyrimo (1 t., b. l. 98-101), saugomi Centrinėje daiktinių įrodymų saugykloje, esančioje Buivydiškių g. 19, Vilniuje;
- vokas su 4,715 g grynos narkotinės medžiagos heroino, 0,045 g psichotropinės medžiagos metamfetamino ir medžiagos 3-FMA, kurios kiekis nenustatytas (1 t., b. l. 90), saugomas PD prie VRM Aptarnavimo skyriaus Sandėlių poskyrio sandėlyje-saugykloje, Liepyno g. 7, Vilniuje, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikintini.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 151, 297-298, 303-307 straipsniais, teismas
nusprendžia:
S. D. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 260 straipsnio 2 dalyje ir skirti jam 8 (aštuonerių) metų laisvės atėmimo bausmę.
Nustatyti, kad bausmė turi būti atliekama pataisos namuose.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo S. D. sulaikymo vykdant šį nuosprendį dienos.
Vadovaujantis BK 66 straipsnio 2 dalimi, į paskirtos laisvės atėmimo bausmės laiką įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2015-08-13 14.00 val. iki 2015-08-14 15.30 val. (dvi dienas).
Paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį įsipareigojimą neišvykti palikti galioti iki nuosprendžio vykdymo pradžios.
Paskirti S. D. BK 72 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę - turto konfiskavimą ir perduoti valstybės nuosavybėn 6365,70 Eur (šešių tūkstančių trijų šimtų šešiasdešimt penkių eurų 70 ct) sumą.
S. D. paskirtą laikiną nuosavybės teisių apribojimą į 6365,70 eurus palikti iki teismo nuosprendžio įvykdymo turto konfiskavimo dalyje dienos. Kitam turtui, tai yra: 305 JAV doleriams, 50 Lenkijos zlotams, 125 Anglijos svarams sterlingams, 100 Rusijos rubliams, 1150 Norvegijos kronoms, sidabrinės spalvos grandinėlėms, 4 vnt., auksinės spalvos grandinėlei, 1 vnt., žiedui geltono metalo, 1 vnt., rankiniams laikrodžiams "Tissot 1853", 1 vnt., ir "Ledfort quartz", 1 vnt., laikiną nuosavybės teisių apribojimą, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti ir grąžinti šį turtą S. D..
Daiktinius įrodymus – seifą „East King Electronic Digital“, seifą „Vagner SDH Electronic Digital“, dėžę su 3 pakuotėmis su 244 vnt. nenaudotų supakuotų švirkštų, voką su polietileniniais maišeliais 7 vnt. ir manikiūrine lopetėle, du vokus su tyrimo objektais po cheminio, biologinio ir daktiloskopinio tyrimo, saugomus Centrinėje daiktinių įrodymų saugykloje, esančioje Buivydiškių g. 19, Vilniuje, bei voką su 4,715 g grynos narkotinės medžiagos heroino, 0,045 g psichotropinės medžiagos metamfetamino ir medžiagos 3-FMA, kurios kiekis nenustatytas, saugomą PD prie VRM Aptarnavimo skyriaus Sandėlių poskyrio sandėlyje-saugykloje, Liepyno g. 7, Vilniuje – nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.