Vilniaus apygardos teismo nutartis

2013-06-12 · Civilinė byla Nr. 2S-800-798/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Atskirasis skundasNutartis · 2013-06-12Vilniaus apygardos teismas
  2. KasacijaNutartis · 2014-06-02Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2013-06-12
Bylos Nr.
2S-800-798/2013
Teisminio proceso Nr.
2-02-3-08171-2012-9
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Antanas Rudzinskas
Ieškovas
V. B.
Atsakovas
Z. Š.
Kategorijos
  • 122.2pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 122.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr.2S-800-798/2013Teisminio proceso Nr. 2-02-3-08171-2012-9Procesinio sprendimo kategorija: 122.2; 122.3.; 99.1.2
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2013 m. birželio 12 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Antanas Rudzinskas teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. B. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. vasario 7 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo V. B. ieškinį atsakovei Z. Š. dėl skolos priteisimo.

Teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 21 d. galutiniu sprendimu buvo išnagrinėta civilinė byla pagal ieškovo V. B. ieškinį atsakovei Z. Š. dėl skolos priteisimo. Teismas nusprendė Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012-09-20 preliminarų sprendimą panaikinti ir ieškinį atmesti bei priteisti iš ieškovo V. B. atsakovės Z. Š. naudai 1000 Lt išlaidų už advokato teisinę pagalbą.

Vilniaus miesto apylinkės teisme 2013 m. sausio 18 d. buvo gautas ieškovo V. B. apeliacinis skundas.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. sausio 21 d. nutartimi ieškovui buvo nustatytas terminas iki 2013-02-04 apeliacinio skundo trūkumams pašalinti: sumokėti 2792,00 Lt žyminį mokestį ir pateikti teismui sumokėjimą patvirtinančius įrodymus.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. vasario 7 d. nutartimi pirmos instancijos teismas nutarė laikyti nepaduotu ir grąžinti ieškovo V. B. apeliacinį skundą civilinėje byloje pagal ieškovo V. B. ieškinį atsakovei Z. Š. dėl skolos priteisimo, nes ieškovas teismo nustatytu terminu nepašalino apeliacinio skundo trūkumų.

Šalies argumentai

I. V. B. atskiruoju skundu prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. vasario 7 d. nutartį panaikinti ir perduoti klausimą pirmos instancijos teismui spręsti iš naujo. Apeliantas nurodo, kad šiuo metu turi laikinų finansinių sunkumų, todėl dabar neturi galimybės sumokėti 2792,00 Lt žyminį mokestį už apeliacinį skundą. Pažymi, kad teismo prašė leisti šį mokestį sumokėti vėliau, teismui buvo pateikęs savo banko sąskaitos išrašą, taip pat nurodęs, kad turi nekilnojamojo turto, kuris yra įregistruotas viešame nekilnojamojo turto registre, tačiau dabar neturi galimybės skubiai realizuoti to turto, kad galėtų sumokėti žyminį mokestį. Pasak ieškovo, jis turi pakankamai turto, kad vėliau galėtų sumokėti žyminį mokestį nepriklausomai nuo bylos baigties. Apelianto nuomone, jei pirmos instancijos teismas konstatavo, jog trūksta įrodymų, kurie patvirtintų sunkią ieškovo finansinę situaciją, tai turėjo ieškovui nustatyti pakankamą terminą trūkumams pašalinti.

Atsiliepimas

Atsakovė Z. Š. atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. vasario 7 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsakovė pažymi, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013-01-21 nutartimi netenkino ieškovo prašymo dėl žyminio mokesčio atidėjimo arba atleidimo nuo jo mokėjimo ir nustatė ieškovui terminą apeliacinio skundo trūkumams pašalinti bei išaiškino ieškovui, kad nepašalinus nurodytų trūkumų apeliacinis skundas bus laikomas nepaduotu ir grąžintas ieškovui. Atsakovė pažymi, kad minėta nutartis galėjo būti apskųsta atskiruoju skundu, tačiau šia procesine teise ieškovas nepasinaudojo. Atsakovės nuomone, bet kuriuo atveju ieškovas neįrodė, kad jo finansinė padėtis yra sunki. Įsiteisėjus Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-01-21 nutarčiai ir ieškovui nepašalinus nutartyje nurodytų trūkumų, pasak atsakovės, pirmos instancijos teismas pagrįstai laikė nepaduotu ir grąžino ieškovui jo apeliacinį skundą.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą tik dėl apskųstos dalies ir tik analizuodamas atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė, todėl pasisako tik dėl atskirojo skundo argumentų. Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.).

Kaip matyti iš bylos medžiagos, nagrinėjamu atveju kilo ginčas dėl to, ar pirmos instancijos teismas tinkamai taikė procesines teisės normas, ieškovui nesumokėjus žyminio mokesčio už apeliacinį skundą, apeliacinį skundą laikydamas nepaduotu ir grąžindamas ieškovui.

Atkreiptinas apelianto dėmesys, kad ieškovo argumentai dėl žyminio mokesčio atidėjimo arba atleidimo nuo žyminio mokesčio buvo analizuojami Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. sausio 21 d. nutartyje. Minėta nutartis dabar yra įsiteisėjusi ir galiojanti, todėl proceso šalims turi įstatymo galią ir yra privaloma (CPK 18 str.). Ieškovo skundžiama Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. vasario 7 d. nutartis yra įsiteisėjusios Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. sausio 21 d. nutarties, kurios įpareigojimų ieškovas neįvykdė, pasekmė, todėl nagrinėjamu atveju reiktų vertinti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. vasario 7 d. nutarties teisėtumo ir pagrįstumo klausimą.

Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 ir 13 straipsniuose, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio pirmojoje dalyje yra įtvirtintas teisminės gynybos prieinamumo ir universalumo principas, kurio esmė yra ta, jog kiekvienam asmeniui, manančiam, kad jo teisės yra pažeistos, yra garantuojama ir prieinama teisminė gynyba. Pažymėtina, kad ši teisė negali būti aiškinama, kaip asmens galimybė kreiptis į teismą bet kokiu būdu, nes teisė kreiptis į teismą yra realizuojama tam tikra Civilinio proceso kodekse nustatyta tvarka, kuri yra privaloma kiekvienam besikreipiančiam į teismą asmeniui. Viena tinkamo kreipimosi į teismą sąlygų yra žyminio mokesčio, t. y. įstatymo nustatytos pinigų sumos, kurią turi sumokėti asmuo už tam tikrus įstatyme numatytus teismo atliekamus procesinius veiksmus, sumokėjimas (CPK 80 str.). Pažymėtina, kad įstatymų leidėjas, nustatydamas žyminį mokestį siekė kelių viešajam interesui svarbių tikslų: netiesiogiai užkirsti galimybę nepagrįstiems reikalavimams, padengti tam tikrą dalį valstybės išlaidų, skirtų teismams išlaikyti, skatinti šalis ieškoti taikių ginčų sprendimo būdų ir pan.

CPK 306 str. 3 d. nurodyta, kad kartu su apeliaciniu skundu turi būti pateikiami duomenys apie tai, kad už skundą sumokėtas žyminis mokestis (arba kad nuo žyminio mokesčio apeliantas atleistas, arba kad žyminio mokesčio sumokėjimas atidėtas). CPK 80 str. 1 d. 2 p. numatyta, kad už apeliacinius ir kasacinius skundus mokamas tokio paties dydžio žyminis mokestis, koks mokėtinas paduodant ieškinį. Turtiniuose ginčuose už apeliacinius ir kasacinius skundus nurodyti žyminio mokesčio dydžiai skaičiuojami nuo ginčijamos sumos. Ieškovas (apeliantas) ginčija 93 054,72 Lt sumą, todėl už apeliacinį skundą jis turėjo sumokėti 2792,00 Lt žyminį mokestį. Iš bylos medžiagos matyti, kad žyminis mokestis už apeliacinį skundą sumokėtas nebuvo.

Apeliacinės instancijos teismo nuomone, ieškovui nepašalinus Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. sausio 21 d. nutartyje nurodytų trūkumų, t.y. nesumokėjus 2792,00 Lt žyminio mokesčio, pirmos instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai ieškovo apeliacinį skundą laikė nepaduotu ir grąžino ieškovui.

Be to, šios bylos kontekste pažymėtina ir tai, kad įstatymų leidėjas atleidimą iš dalies nuo žyminio mokesčio mokėjimo, žyminio mokesčio mokėjimo atidėjimą sieja ne tik su šiuo metu susiklosčiusia asmens turtine padėtimi, bet su visa pareiškėjo turtine padėtimi apskritai. Turtinę asmens padėtį (tiek fizinio, tiek ir juridinio) rodo nekilnojamojo turto registro, bankų, valstybinio socialinio draudimo, VĮ „Regitra“ pažymos, turto ir pajamų deklaracijos, kiti dokumentai (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1418/2010). Atkreiptinas ieškovo dėmesys, kad įrodinėjimo pareiga tenka būtent asmeniui, prašančiam atidėti žyminio mokesčio už apeliacinį skundą sumokėjimą (CPK 12 str., 178 str.).

Nagrinėjamu atveju ieškovas, prašydamas atidėti žyminio mokesčio už apeliacinį skundą sumokėjimą, įrodymų, patvirtinančių realią ir išsamią savo turtinę padėtį apeliacinio skundo padavimo metu, nepateikė. Apelianto teiginys, kad jo turtinė padėtis yra šiuo metu sunki yra deklaratyvus ir nepagrįstais jokiais objektyviais įrodymais (CPK 12 str., 178 str.). Priešingai, iš ieškovo su atskiruoju skundu pateiktų įrodymų (b.l. 163-165) matyti, kad ieškovas turi nemažai nekilnojamojo turto, o tai suteikia pagrindą išvadai, kad apskritai ieškovo finansinė padėtis nėra tokia itin sunki, kad nebūtų galimybės sumokėti 2792,00 Lt žyminį mokestį. Be to, atmestini ir apelianto argumentai, kad jam sunku skubiai realizuoti turimą nekilnojamąjį turtą, todėl teismas turėtų atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, norint sumokėti nė trijų tūkstančių nesiekiantį žyminį mokestį, neracionalu būtų parduoti didelės vertės nekilnojamąjį turtą. Atsižvelgiant į tai konstatuotina, kad apeliantas neįrodė, jog įstatyme nustatyto dydžio žyminio mokesčio už apeliacinį skundą sumokėjimas jam yra per didelė našta, dėl kurios būtų pagrindas atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą iki apeliacinės instancijos teismo sprendimo (nutarties) priėmimo (CPK 84 str., 178 str., 185 str.).

Remdamasis išdėstytomis aplinkybėmis, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį. Apelianto atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo naikinti pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl apelianto atskirasis skundas atmestinas, o skundžiama Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. vasario 7 d. nutartis paliktina nepakeista. (CPK 337 str. 1 d. 1 p., CPK 338 str.)

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 336 str., 337 str. 1 d. 1 p., 338 str. teismas

nutarė:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. vasario 7 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėjas Antanas Rudzinskas