Kauno apygardos teismo sprendimas

2019-06-28 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. AN2-307-493/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Data
2019-06-28
Bylos Nr.
AN2-307-493/2019
Teisminio proceso Nr.
4-69-3-00700-2019-1
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Arūnas Paštuolis
Pažeidėjas
S. V. K.
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. AN2-307-493/2019Teisminio proceso Nr. 4-69-3-00700-2019-1Procesinio sprendimo kategorijos: 19.9.; 21.11.10 (S)
Kauno apygardos teismasNutarTIsLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. birželio 28 d.Kaunas
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Arūnas Paštuolis,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens S. V. K. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. gegužės 20 d. nutarimo, kuriuo S. V. K. pripažintas padaręs administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 505 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. S. V. K. Kauno apylinkės teismo 2019 m. gegužės 20 d. nutarimu nubaustas pagal ANK 505 straipsnio 1 dalį už tai, kad jis, būdamas UAB „I.“ vadybininku, 2019 m. kovo 25 d. iki 17 val. 00 min. nepateikė Kauno teritorinei muitinei, adresu: (duomenys neskelbtini), raštais Nr. (15.4/20)-1B-2374 (2019 m. kovo 1 d.) ir Nr. (15.4/20)-1B-2983 (2019 m. kovo 18 d.) prašomų dokumentų ir nevykdė teisėtų muitinės pareigūno reikalavimų. Savo veiksmais pažeidė 2013 m. spalio 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 952/2013, kuriuo nustatomas Sąjungos muitinės kodeksas, 15 straipsnio 1 dalį ir 2004 m. balandžio 27 d. Lietuvos Respublikos muitinės įstatymo 26 straipsnio 1 dalies nuostatas.

Šalies argumentai

2. Nesutikdamas su priimtu nutarimu, S. V. K. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2019 m. gegužės 20 d. nutarimą ir administracinio nusižengimo teiseną jo atžvilgiu nutraukti.

2.1. Nesutikdamas su skundžiamu nutarimu, apeliantas nurodė, kad UAB „I.“ 2009 m. liepos 1 d. su Muitinės departamentu yra sudariusi Elektroninių duomenų, naudojamų eksporto ir importo muitinės formalumams atlikti, mainų sutartį Nr. 11B-71. 2010 m. gegužės 10 d. šalys sudarė papildomą susitarimą, kuriuo 3 punktu pakeitė Sutarties 2.4.2 punktą ir, be kita ko, numatė UAB „I.“ teisę sudarytose atstovavimo sutartyse įtraukti nuostatas dėl muitinės dokumentų saugojimo importuotojo ar eksportuotojo patalpose, numatant pastarojo pareigą pateikti reikalaujamus muitinės dokumentus. Tokiu būdu su UAB „N.“ 2013 m. liepos 16 d. buvo sudaryta būtent tokia sutartis, pagal kurią minėta bendrovė įsipareigojo saugoti atitinkamus dokumentus ir, esant reikalui, juos pateikti. UAB „N.“ yra bankrutavusi ir nuo (duomenys neskelbtini) išregistruota iš Juridinių asmenų registro, muitinės reikalaujami dokumentai archyve rasti nebuvo. S. V. K. pažymėjo, kad Muitinės departamentas sutartimi numatė teisę bendrovei UAB „I.“ pačiai nesaugoti muitinės dokumentų, todėl jis negalėjo numatyti, kad UAB „N.“ bankrutuos ir archyvui nepateiks turimų muitinės dokumentų.

2.2. Apibendrindamas skundo argumentus, apeliantas pažymėjo, kad jis niekada nesiekė, kad muitinei dokumentai būtų nepateikti, todėl nėra jo kaltės dėl dokumentų nepateikimo muitinei, o pats dokumentų nepateikimo dėl įmonės bankroto faktas nėra tiek pavojingas, kad būtų pagrindu traukti asmenį administracinėn atsakomybėn.

Atsiliepimas

3. Institucija atsiliepime į S. V. K. apeliacinį skundą prašo palikti skundžiamą Kauno apylinkės teismo 2019 m. gegužės 20 d. nutarimą nepakeistą ir S. V. K. apeliacinio skundo netenkinti.

3.1. Atsiliepime nurodoma, jog Kauno teritorinė muitinė, gavusi Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prašymą dėl informacijos pateikimo, raštais Nr. (15.4/20)-1B-2374 ir Nr. (15.4/20)-1B-2983 kreipėsi į UAB „I.“, prašydama pateikti elektroninių importo deklaracijų (gavėjas UAB „N.“) 44 langelyje nurodytus dokumentus. Prašomi dokumentai Kauno teritorinei muitinei pateikti nebuvo. UAB „I.“ nurodė, kad prašomi dokumentai saugomi UAB „N.“ pagal tarpusavio sutartį, tačiau Kauno teritorinė muitinė pažymėjo, kad nėra sudariusi jokio susitarimo su UAB „N.“, todėl neturi jokio pagrindo iš minimos įmonės reikalauti dokumentų. Taip pat ir pagal 2010 m. gegužės 10 d. tarp UAB „I.“ ir Muitinės departamento pasirašytą papildomą susitarimą nėra numatyta UAB „I.“ teisė perleisti dokumentų pateikimo muitinei pareigą kitam juridiniam asmeniui.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

4. S. V. K. apeliacinis skundas netenkinamas.

5. ANK 652 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą. Iš administracinio nusižengimo byloje esančių duomenų nustatyta, kad UAB „I.“ vadybininkas S. V. K., būdamas atsakingas už muitinės sandėlio veiklą bei klausimų, susijusių su muitinės veikla sprendimus įmonėje, muitinės pareigūnui pareikalavus nepateikė prašomų dokumentų. Tokiu būdu S. V. K. pažeidė Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 952/2013, nustatančio Sąjungos muitinės kodeksą (toliau – Sąjungos muitinės kodeksas), 15 straipsnio 1 dalį, kuriame nurodyta, kad bet kuris asmuo, tiesiogiai arba netiesiogiai dalyvaujantis atliekant muitinės formalumus arba muitinį tikrinimą, muitinės prašymu per nustatytą terminą tinkama forma pateikia jai visus būtinus dokumentus bei informaciją ir suteikia visą tiems formalumams arba tikrinimui atlikti būtiną pagalbą; Muitinės įstatymo 26 straipsnio 1 dalį, kuriame nurodyta, kad visi asmenys privalo vykdyti jiems taikytinus muitinės įstaigų sprendimus ir teisėtus muitinės pareigūnų nurodymus. Apygardos teismo nuomone, S. V. kaltė dėl jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo įrodyta visiškai.

6. ANK 505 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad kliudymas įstatymų įgaliotiems pareigūnams įgyvendinti jų veiklą reglamentuojančiuose įstatymuose jiems nustatytas teises ar atlikti jiems pavestas pareigas, šių pareigūnų teisėtų nurodymų ir reikalavimų, taip pat valstybės pareigūnų ar kolegialių institucijų sprendimų (nutarimų) nevykdymas ar netinkamas vykdymas (pareigūnų neįleidimas į tikrinamas teritorijas, patalpas (išskyrus žmogaus būstą) ar kitus objektus, nepateikimas pareigūnams informacijos, duomenų ar dokumentų arba klaidingų ar tikrovės neatitinkančių informacijos ar duomenų pateikimas, atsisakymas paaiškinti ar suteikti duomenis, dokumentų nuslėpimas, vengimas atvykti ir duoti paaiškinimus ir kt.), išskyrus šio kodekso 224 straipsnio 1 dalyje, 317, 318, 322, 506 straipsniuose nurodytus atvejus, užtraukia administracinę atsakomybę.

7. Iš S. V. K. apeliacinio skundo turinio matyti, jog apeliantas neneigia muitinės pareigūnams nepateikęs pagal 2019 m. kovo 1 d. ir 2019 m. kovo 18 d. raštus „Dėl informacijos ir dokumentų kopijų pateikimo“ reikalaujamų dokumentų, tačiau teigia, kad reikalaujamų dokumentų negalėjęs pateikti, kadangi minėti dokumentai sutarčių pagrindu buvo perduoti saugoti šiuo metu bankrutavusiai įmonei UAB „N.“. Iš Raseinių rajono savivaldybės administracijos Bendrųjų reikalų ir informacinių technologijų skyriaus rašto matyti, kad UAB „N.“ archyvinio fondo dokumentuose reikalaujamų importo deklaracijų taip pat nerasta (1 t., b. l. 24).

8. Iš byloje esančios elektroninių duomenų, naudojamų eksporto ir importo muitinės formalumams atlikti, mainų sutarties matyti, kad minėta sutartimi UAB „I.“, deklaruojanti prekes pasirinktai muitinės procedūrai įforminti, įsipareigojo turėti elektroninėje deklaracijoje nurodytus dokumentus, tvarkingai juos saugoti, adresu: (duomenys neskelbtini), ne trumpiau kaip 6 metus po atitinkamos elektroninės deklaracijos įforminimo, ir, Muitinei pareikalavus, pateikti šiuos dokumentus tikrinti (išskyrus dokumentus, kurie atlikus jų muitinį tikrinimą paliekami Muitinėje) (1 t., b. l. 26, 2.4.2 punktas). Papildomu susitarimu 2.4.2. punktas buvo papildytas, išdėstant jį taip: turėti elektroninėje deklaracijoje nurodytus dokumentus, tvarkingai juos saugoti, adresu: (duomenys neskelbtini), ne trumpiau kaip 6 metus po atitinkamos elektroninės deklaracijos įforminimo, ir, Muitinei pareikalavus, pateikti šiuos dokumentus tikrinti (išskyrus dokumentus, kurie atlikus jų muitinį tikrinimą paliekami Muitinėje). Asmuo turi teisę sudarant atstovavimo sutartis, į jas įtraukti nuostatas dėl muitinės dokumentų saugojimo importuotojo ar eksportuotojo patalpose ir Asmeniui pareikalavus, importuotojo ar eksportuotojo atstovas privalo pristatyti reikalaujamus muitinės dokumentus (1 t., b. l. 29). Tokiu būdu sutiktina su apeliacinio skundo argumentais, jog S. V. K. sąmoningai nepasirinko priešingo teisei veikimo būdo, tačiau negalima sutikti su tokiu minėtų sutarčių nuostatų aiškinimu, kuriuo apeliaciniame skunde remiasi administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo. Pirminės sutarties nuostatos imperatyviai numatė elektroninėje deklaracijoje nurodytus dokumentus saugoti UAB „I.“ būstinėje, tuo tarpu papildomu susitarimu UAB „I.“ buvo suteikta teisė minėtus dokumentus saugoti importuotojo ar eksportuotojo, nagrinėjamu atveju UAB „N.“, patalpose. Tačiau tokios nuostatos jokiu būdu nereiškia UAB „I.“ teisės perleisti dokumentų pateikimo muitinei pareigą kitam juridiniam asmeniui, kadangi būtent pagrindinė sutartis numatė UAB „I.“ atsakomybę už sutarties įsipareigojimų nevykdymą arba netinkamą vykdymą, be to Kauno teritorinė muitinė susitarimo su UAB „N.“ nėra sudariusi. Tokiu būdu būtent UAB „I.“ kilo pareiga pateikti Muitinės reikalaujamus dokumentus, tačiau leidžiant minėtai įmonei pasirinkti jų saugojimo vietą.

9. Be to, apygardos teismas pažymi tai, jog iš byloje esančių vadybininko pareiginių nuostatų matyti, jog S. V. K. įmonėje UAB „I.“ dirba nuo 2007 metų, todėl konstatuotina, jog jam yra gerai žinoma prekių deklaravimo tvarka ir įmonės teisės ir pareigos pagal minėtas sutartis. Nesutiktina ir su kitu apeliacinio skundo argumentu, jog dokumentų nepateikimo dėl įmonės bankroto faktas nėra tiek pavojingas, kad būtų pagrindas traukti asmenį administracinėn atsakomybėn. Kaip matyti iš ANK 505 straipsnio nuostatų, šis nusižengimas aprašytas formaliąja nusižengimo sudėtimi, tai reiškia, kad pats, šiuo konkrečiu atveju, įsakymo nevykdymo faktas yra neteisėtas ir užtraukia atsakomybę. Tuo atveju, jeigu dėl neteisėtų apelianto veiksmų kiltų ir kitokio pobūdžio padarinių, galėtų būti plečiamos administracinės atsakomybės ribos, tačiau šiuo atveju pakanka nustatyti, kad nusižengimas padarytas ir nereikalaujama, kad kiltų kokie nors padariniai. Toks teisės normos aiškinimas negali būti suprantamas kaip formalus teisės taikymas, nes šioje byloje administracinės atsakomybės esmė ir yra ta, kad asmuo nevykdo iš teisės aktų kylančių reikalavimų, kas jau savaime sutrikdo tiek institucijų darbą, tuo labiau, kad nagrinėjamu atveju minėti dokumentai buvo reikalingi siekiant atlikti patikrinimą.

10. ANK 569 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad teismas įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. Nagrinėjamu atveju laikoma, kad įrodymų vertinimo taisyklės pažeistos nebuvo, o pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, tinkamai jį motyvavo. Apygardos teismas, remiantis visuma aukščiau išdėstytų argumentų, išnagrinėjęs pateiktą medžiagą ir apeliacinio skundo argumentus, konstatuoja, kad apylinkės teismo nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl naikinti jo apeliacinio skundo motyvais nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalimi,

nutaria:

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. gegužės 20 d. nutartį palikti nepakeistą ir S. V. K. apeliacinio skundo netenkinti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.

Teisėjas Arūnas Paštuolis