Kauno apylinkės teismo nutartis

2018-12-10 · Civilinė byla Nr. e2VP-27971-451/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2018-12-10
Bylos Nr.
e2VP-27971-451/2018
Teisminio proceso Nr.
2-69-3-20377-2017-9
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Giedrė Jakštienė
Pareiškėjas
uždarosios akcinės bendrovės „Sergel“
Suinteresuotas asmuo
L. K., E. K.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2VP-27971-451/2018Teisminio proceso Nr. 2-69-3-20377-2017-9Procesinio sprendimo kategorijos: 3.5.1; 3.5.21.1 (S)
KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2018 m. gruodžio 10 d.KaunasKauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Giedrė Jakštienė

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Sergel“ pareiškimą dėl skolininko turto dalies bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje nustatymo, suinteresuoti asmenys L. K. ir E. K., antstolė R. G..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėja pareiškimu prašo teismo nustatyti, kad skolininkui E. K. priklauso ½ dalis sutuoktinės L. K. gaunamų su darbo santykiais susijusių pajamų, įskaitant jos darbo užmokestį, gaunamą iš Kauno Bernardo Brazdžionio mokyklos.

Pareiškėja nurodo, kad antstolė R. G. pagal Kauno apylinkės teismo priimtą teismo įsakymą Nr. eL2-27454-451/2017 vykdo skolos išieškojimą iš skolininko E. K.. 2018 m. rugsėjo 11 d. patvarkymu antstolė R. G. pasiūlė išieškotojai kreiptis į teismą dėl skolininko turto dalies nustatymo, kuriame nurodė, kad skolininko sutuoktinė L. K. gauna nuolatines pajamas, kurios bendra jungtine nuosavybę priklauso skolininkui. L. K. dirba Kauno Bernardo Brazdžionio mokykloje.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkinamas.

Įsiteisėjusio teismo sprendimo privalomumo principas įtvirtintas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 18 straipsnio, kuriame numatyta, jog įsiteisėję teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi valstybės ir savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Tais atvejais, kai sprendimas nevykdomas, asmenys, kurių naudai priimtas sprendimas, gali prašyti sprendimą įvykdyti priverstinai. Teismo sprendimų vykdymas yra baigiamoji civilinio proceso stadija, kurios metu sprendimas realizuojamas, o išieškotojas ir skolininkas realiai patiria teisinius ir turtinius teismo sprendimo padarinius.

CPK 667 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad jeigu skolininkui priklausanti turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalis nenustatyta, antstolis areštuoja bendrąjį turtą ir pasiūlo skolininkui per dvidešimt dienų nuo turto arešto akto surašymo dienos pateikti antstoliui Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos sutikimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka.

CPK 667 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad tais atvejais, kai skolininkas nepateikia antstoliui šio straipsnio 1 dalyje nurodyto sutikimo, nebepageidauja sudaryti notarine tvarka tvirtinamo susitarimo dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo ar bent vienas išieškotojas per šio straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą pateikia antstoliui rašytinį prieštaravimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo notarine tvarka, taip pat jeigu per šio straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą antstoliui nepateikiamas notarine tvarka patvirtintas susitarimas dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo, antstolis pasiūlo išieškotojui, o reikiamais atvejais ir bendraturčiams kreiptis į teismą su prašymu dėl skolininko turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalies nustatymo. Jeigu per antstolio nustatytą terminą šis prašymas teismui nepateikiamas, antstolis išieškojimą iš to turto nutraukia. Pakartotinai nukreipti išieškojimą į šį turtą pagal tuos pačius vykdomuosius dokumentus galima ne anksčiau kaip praėjus vieneriems metams po išieškojimo iš to turto nutraukimo dienos.

Iš kartu su pareiškimu pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad antstolės R. G. kontoroje vykdomas išieškojimas pagal Kauno apylinkės apylinkės teismo 2017 m. spalio 6 d. teismo įsakymą Nr. eL2-27454-451/2017 dėl 362,03 Eur skolos iš skolininko E. K. išieškojimo išieškotojos UAB „Sergel“ naudai.

Iš vykdomosios bylos nustatyta, kad skolininkas E. K. piniginių lėšų neturi, transporto priemonių, nekilnojamojo turto, neturi, Sodros duomenimis vykdo individualią veiklą, kitų pajamų negauna. Skolininkas yra (duomenys neskelbtini) sudaręs santuoką su L. K., kuri gauna pajamas, dirbdama Kauno Bernardo Brazdžionio mokykloje. 2018 m. spalio 8 d. priimtas patvarkymas dėl skolininko sutuoktinei priklausančių išmokų arešto, kuriuo pasiūlyta skolininkui per 20 dienų nuo patvarkymo įteikimo dienos pateikti antstoliui sutikimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka.

Vykdant išieškojimą iš skolininko – fizinio asmens – išieškoma iš jam asmeninės nuosavybės teise priklausančio turto, taip pat iš jo dalies, įeinančios į bendrąją dalinę ar jungtinę nuosavybę. CK 3.87 straipsnio 1 dalyje įtvirtina nuostata, kad turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė. Preziumuojama, kad turtas yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (CK 3.88 straipsnio 2 dalis). CK 3.88 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kas yra pripažįstama bendrąja jungtine nuosavybe, 3.88 straipsnio 1 dalies 5 punktas numato, kad bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė yra pajamos, gautos po santuokos sudarymo iš sutuoktinių ar vieno jų darbinės ar intelektinės veiklos, dividendai, taip pat pensijos, pašalpos bei kitokios išmokos, išskyrus tikslinės paskirties išmokas (žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo, taip pat neturtinės žalos atlyginimas, gauta tikslinė materialinė parama, skirta tik vienam sutuoktiniui, ir kita).

Remiantis ankščiau paminėtomis įstatymo nuostatomis, šis turtas laikomas bendrąja skolininko ir jo sutuoktinės nuosavybe, nes pajamos gaunamos po santuokos sudarymo. Be to, teismas nenustatė, kad sutuoktiniai santuokoje įgytą turtą būtų pasidalinę arba kitaip nustatę jo teisinį režimą, taip pat nėra duomenų apie suinteresuotų asmenų santuokos nutraukimą. Taigi, konstatuotina, kad skolininko ir jo sutuoktinės po santuokos sudarymo gautos pajamos yra jų bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė (CK 3.88 straipsnis).

CK 3.117 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta prezumpcija, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios. Teismas gali nukrypti nuo lygių dalių principo atsižvelgdamas į nepilnamečių vaikų interesus, vieno sutuoktinio sveikatos būklę ar jo turtinę padėtį arba kitas svarbias aplinkybes (CK 3.123 straipsnio 1 dalis). Nukrypimas nuo lygių dalių principo galimas tik esant įstatyme nustatytam kriterijui ir teismo pripažintoms svarbioms aplinkybėms bei nustačius realų tokio nukrypimo poreikį.

Skolininkui neturint turto ir pajamų, į kuriuos būtų galima nukreipti priverstinį skolos išieškojimą, atsižvelgiant į CK 3.88 straipsnio 1–2 dalių, 3.117 straipsnio 1 dalies nuostatas bei į tai, kad byloje nepaneigta įstatymo nustatyta prezumpcija dėl sutuoktinių bendro turto dalių, pareiškimas tenkinamas, nustatoma, kad skolininkui priklauso ½ dalis jos sutuoktinės gaunamų pajamų, t. y. iš šios dalies galimas priteistos skolos išieškojimas (CPK 667 straipsnio 2 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290–291 straipsniais, 667 straipsniu,

nutaria:

pareiškimą tenkinti.

Nustatyti, kad skolininkui E. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priklauso sutuoktinės L. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ½ dalis gaunamų su darbo santykiais susijusių pajamų, įskaitant jos darbo užmokestį, gaunamą iš Kauno Bernardo Brazdžionio mokyklos.

Nutartis per 7 dienas nuo jos patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.

Teisėja Giedrė Jakštienė