Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Veslavos Ruskan (kolegijos pirmininkė), Rūtos Miliuvienės (pranešėja) ir Raimondo Blauzdžiaus, sekretoriaujant Aurelijai Pauliukaitei, dalyvaujant pareiškėjui A. M., jo atstovui adv. padėjėjui Gyčiui Gaurilčikui, atsakovo atstovei Kristinai Bernadišiūtei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. M. skundą atsakovui Vilniaus apskrities viršininko administracijai, dėl įsakymo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus apskrities viršininko 2000 m. rugsėjo 25 d. įsakymu Nr. 3261-41 patvirtintame Vilniaus rajono pikeliškių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte pareiškėjui Liubavo kaime buvo suprojektuotas 4,00 ha žemės sklypas (duomenys neskelbtini). Atsižvelgiant į tai, kad šis žemės sklypas buvo suprojektuotas pažeidžiant aukščiau nurodytas teisės normas (suprojektuotame žemės sklype negalėjo būti projektuojamas miškas), Vilniaus apskrities viršininko 2005 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. 2.3-2259-41 buvo patikslintos netinkamai suprojektuoto žemės sklypo ribos ir plotas, paimant 2,52 ha į laisvos valstybinės žemės fondą. Todėl, atsakovo teigimu, šis apskrities viršininko įsakymas yra teisėtas ir pagrįstas. Atkreipia dėmesį, kad pats A. M. sutiko su pakoreguotomis sklypo ribomis ir plotu, pasirašydamas žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo akte bei žemės sklypo plane. Vilniaus apskrities viršininko administracijos 2005 m. kovo 30 d. sprendimu Nr. 2.5-41-20162 A. M. buvo atkurtos nuosavybės teisės į 1,72 ha žemės perduodant nuosavybėn lygiavertį bendrą 1,48 ha žemės sklypą. Sprendimo 4 p. nurodyta, jog nuosavybės teisės į likusią pareiškėjui tenkančią 3,41 ha žemės dalį bus atkurtos vėliau.

Nurodo, kad Vilniaus apskrities viršininko administracijos 2005 m. kovo 30 d. sprendimu Nr. 2.5-41-20162 A. M. nuosavybės teises atkūrus į dalį iki nacionalizacijos valdytos žemės, jam pagal 1999 m. birželio 1 d. išvadą Nr. 1166 liko atkurti 3,41 ha žemės, kurios vertė 2 052 Lt. Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 16 str. 2 d. nustatyta, kad kai valstybė atlygina piliečiams už nekilnojamąjį turtą, kuris pagal šį įstatymą negrąžinamas natūra, laikomasi negrąžinamo turto ir vietoj jo perduodamo kito turto, kuriuo atlyginama už valstybės išperkamą turtą, lygiavertiškumo principo. Vadinasi, atkuriant pareiškėjui nuosavybės teises pagal išvadą turi būti projektuojamas lygiavertis sklypas turėtajam 3,41 ha žemės sklypui. Šiuo atveju projektuojamo lygiaverčio turėtajam žemės sklypo plotas atitinkamai priklausys nuo žemės vertės.

Pažymi, kad dėl likusios dalies pareiškėjas yra įtrauktas į Vilniaus apskrities viršininko 2006 m. spalio 20 d. įsakymu Nr. 2.3-10198-41 paskelbtą Pikeliškių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto papildymą. Vilniaus apskrities viršininko 2007 m. sausio 10 d. įsakymu Nr. 2.3-42-41 buvo patvirtintas (patikslintas Vilniaus apskrities viršininko 2008 m. kovo 5 d. įsakymu Nr. 2.3-2342-(41)) sąrašas piliečių, pageidaujančių Vilniaus rajone Riešės seniūnijoje Pikeliškių kadastro vietovėje gauti žemę nuosavybėn neatlygintinai. Minėtame sąraše pareiškėjas įtrauktas kaip 10 eiliškumo grupės pretendentas ir nuosavybės teisių atkūrimas jam bus vykdomas teisės aktų nustatyta tvarka.

Teismo posėdyje pareiškėjas ir jo atstovas skundą palaikė remdamiesi jame nurodytais motyvais.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Bylos duomenis nustatyta, kad 1999 m. birželio 1 d. A. M. vardu buvo parengta išvada dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn Nr. 1166, pagal kurią pareiškėjas turi teisę atkurti nuosavybės teises į 5,13 ha žemės, iš kurios 4,91 ha priskirtina grąžintinai žemei ir 0,22 ha - grąžintinam miškui (b. l. 43).

A. M. 1999 m. rugpjūčio 10 d. Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriui pateikė prašymą suteikti neatlygintinai žemės sklypą D. Riešės kadastrinėje vietovėje, Riešės seniūnijoje, Vilniaus rajone, lygiavertį turėtam Utenos apskrityje Ignalinos rajone, Kazitiškio kaime (b. l. 42).

Vilniaus apskrities viršininko 2000 m. rugsėjo 25 d. įsakymu Nr. 3261-41 (b. l. 49) buvo patvirtintas Pikeliškių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektas ir jame suformuotos žemės sklypų ribos, nustatytos specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygos. Jame A. M. buvo suformuotas 4 ha ploto žemės ūkio paskirties žemės sklypas, kurio projektinis (duomenys neskelbtini), esantis Liubavo kaime, Riešės seniūnijoje, Vilniaus rajone. 2004 m. rugsėjo 1 d. buvo paženklintas vietovėje 1,48 ha žemės sklypas (projektinis (duomenys neskelbtini)). Pareiškėjas su tokiomis sklypo ribomis ir plotu sutiko. Tai liudija jo parašas žemės sklypo ribų paženklinimo - parodymo akte (b. l. 32). Pareiškėjas sutiko ir su patikslintomis žemės sklypo ribomis.

Vykdant nuosavybės teisių atkūrimo procedūras atsakovas nustatė, kad žemės sklype (duomenys neskelbtini) galėjo būti tik žemė; miškas minėtame žemės sklype negalėjo būti projektuojamas, todėl Vilniaus apskrities viršininko 2005 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. 2.3-2259-41 (b. l. 33) buvo patikslintas Liubavo kaime suformuoto sklypo (duomenys neskelbtini) plotas ir ribos, paimant 2,52 ha miško plotą į laisvos valstybinės žemės fondą.

Vilniaus apskrities viršininko 2005 m. kovo 30 d sprendimu Nr. 2.5-41-20162 (b. l. 44) atkurtos nuosavybės teisės į pareiškėjui tenkančią 1,72 ha žemės dalį, perduodant neatlygintinai lygiavertį turėtajam 1,48 ha žemės sklypą Liubavo kaime. Minėto sprendimo 4 p. pažymėta, kad nuosavybės teisės į piliečiui tenkančios žemės valdos dalį 3,41 ha žemės bus atkurtos vėliau.

Vilniaus apskrities viršininko 2006 m. spalio 20 d. įsakymu Nr. 2.3-10198-41 (b. l. 62-65) buvo patvirtintas Riešės seniūnijos Pikeliškių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto tęstinumas, o 2007 m. sausio 10 d. įsakymu Nr. 2.3-42-41 buvo patvirtintas sąrašas piliečių, pageidaujančių Pikeliškių kadastro vietovėje gauti žemę nuosavybėn neatlygintinai. Minėtas sąrašas buvo patikslintas Vilniaus apskrities viešininko 2008 m. kovo 5 d. įsakymu Nr. 2.3-2342-(41) (b. l. 55-57). Šiame sąraše A. M. nurodytas kaip 10 eiliškumo grupės pretendentas, pageidaujantis gauti nuosavybėn neatlygintinai 3,41 ha (b. l. 59).

Piliečių nuosavybės teisių atkūrimo į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 16 str. 5 d. numatė, kad žemė, kurios susigrąžinti natūra turėtoje vietoje piliečiai nepageidauja, jiems gali būti grąžinama perduodant nuosavybėn lygiavertį turėtajam žemės sklypą iš laisvos žemės fondo pagal Žemės reformos įstatyme piliečiams nustatytą žemės plotų įsigijimo eiliškumą, taip pat perduodamas nuosavybėn neatlygintinai jo naudojamas lygiavertis žemės sklypas prie nuosavybės teise turimų pastatų. Pagal to paties straipsnio 6 d. tais atvejais, kai didžioji dalis piliečio nuosavybės teise turėtos žemės ūkio naudmenų žemės pagal šio įstatymo 12 str. yra priskirta valstybės išperkamai žemei, jam pageidaujant, už likusį laisvos žemės plotą, jeigu jame žemės ūkio naudmenų lieka mažiau kaip 3 ha arba ūkį atkurti netikslinga, atlyginama šiame straipsnyje nurodytais būdais. Šiais atvejais sprendimą dėl ūkio atkūrimo tikslingumo priima apskrities viršininkas pagal žemės reformos žemėtvarkos projekto autoriaus duomenis. Miškas, kurio susigrąžinti natūra turėtoje vietoje piliečiai nepageidauja, jiems gali būti grąžinamas perduodant nuosavybėn lygiavertį miško plotą iš laisvo miško fondo tik už turėtą mišką ir žemę, apaugusią mišku, ir tik tose apskrityse, kuriose gyvena šie piliečiai.

Iš šio teisinio reglamentavimo akivaizdu, kad už turėtą žemę, kurios pilietis nepageidauja susigrąžinti natūra ir kuri nėra valstybės išperkama, gali būti suteikiamas neatlygintinai tik lygiavertis žemės sklypas (taigi, miškas sklype (duomenys neskelbtini) negalėjo būti projektuotinas), todėl teismas sprendžia, kad atsakovas pagrįstai patikslino Liubavo kaime suformuoto sklypo (duomenys neskelbtini) plotą ir ribas, paimant 2,52 ha miško plotą į laisvos valstybinės žemės fondą. Nuosavybės teisių atkūrimo procedūra, nepatikslinus minėto žemės sklypų ploto ir ribų, būtų vykdoma iš esmės pažeidžiant Piliečių nuosavybės teisių atkūrimo į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 16 str. reikalavimus.

Vilniaus apskrities viršininko 2005 m. kovo 30 d. sprendimu Nr. 2.5-41-20162 A. M. buvo atkurtos nuosavybės teisės į 1,72 ha žemės perduodant nuosavybėn lygiavertį bendrą 1,48 ha žemės sklypą. Sprendimo 4 p. nurodyta, jog nuosavybės teisės į likusią pareiškėjui tenkančią 3,41 ha žemės dalį (vertė 2 052 Lt) bus atkurtos vėliau, todėl, kolegijos nuomone, pareiškėjo reikalavimas įpareigoti Vilniaus apskrities viršininką įstatymo nustatyta tvarka atkurti nuosavybės teises į buvusio savininko V. B. Biržiškinės kaime, Ignalinos rajone, Utenos apskrityje valdytą 5,13 ha žemės plotą, perduodant nuosavybėn neatlygintinai lygiavertį turėtajam būtent 4,00 ha dydžio žemės sklypą Liubavo kaime, Riešės seniūnijoje, Vilniaus apskrityje, suprojektuotą Vilniaus apskrities viršininko 2000 m. rugsėjo 25 d. įsakymu Nr. 3261-41 patvirtintame Pikeliškių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte (sklypo (duomenys neskelbtini)), visiškai neatsižvelgiant į žemės sklypo vertę, negali būti tenkintinas ir dėl šios priežasties.

Pažymėtina ir tai, kad pareiškėjas skunde neįvardijo konkrečių teisės normų, kurias tariamai pažeidė atsakovas, priimdamas skundžiamą 2005 m. kovo 30 d. įsakymą Nr. 2.3-2259-41.

Dėl išvardintų priežasčių kolegija sprendžia, kad nėra juridinio pagrindo naikinti Vilniaus apskrities viršininko 2005 m. kovo 30 d. įsakymą Nr. 2.3-2259-41 ir įpareigoti atsakovą įstatymo nustatyta tvarka atkurti nuosavybės teises į buvusio savininko V. B. Biržiniškės kaime, Ignalinos rajone, Utenos apskrityje valdytą 5,13 ha žemės plotą, perduodant nuosavybėn neatlygintinai lygiavertį turėtajam 4,00 ha dydžio žemės sklypą Liubavo kaime, Riešės seniūnijoje, Vilniaus apskrityje, suprojektuotą Vilniaus apskrities viršininko 2000 m. rugsėjo 25 d. įsakymu Nr. 3261-41 patvirtintame Pikeliškių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte (sklypo (duomenys neskelbtini)).

Pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas (Administracinių bylų teisenos įstatymo 88 str. 1 d. 1 p.).

Šiuo atveju A. M., kaip 10 eiliškumo grupės pretendentui, nuosavybės teisių atkūrimas bus vykdomas teisės aktų nustatyta tvarka, t. y. atsakovas iš esmės neatsisako atkurti nuosavybės teisių į žemę.

Kaip matyti iš 2008 m. rugsėjo 18 d. įmokos mokėjimo kvito (b. l. 2), pareiškėjas, teikdamas teismui skundą, sumokėjo 123 Lt žyminio mokesčio, t. y. daugiau nei įpareigoja įstatymas (Administracinių bylų teisenos įstatymo 39 str. 1 d. numato, kad administracinėse bylose už kiekvieną skundą (prašymą), nepaisant to, kiek jame keliama reikalavimų, mokamas 100 Lt žyminis mokestis), todėl remiantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 42 str. 1 d. 1 p., Vilniaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija įpareigotina grąžinti A. M. dalį (23 Lt) sumokėto žyminio mokesčio.

Rezoliucinė dalis

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 42 str., 85 - 88 str. 1 d. 1 p., 127 str. 1 d., teisėjų kolegija

nusprendė:

pareiškėjo A. M. skundą atmesti.

Įpareigoti Vilniaus apskrities valstybinę mokesčių inspekciją grąžinti A. M. 23 Lt sumokėto žyminio mokesčio.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą tiesiogiai šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.