Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

2023-12-14 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. II-1069-369/2023

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2023-12-14
Bylos Nr.
II-1069-369/2023
Teisminio proceso Nr.
4-68-3-01272-2023-0
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Ovidijus Ramanauskas
Pažeidėjas
M. G.
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. II-1069-369/2023Teisminio proceso Nr. 4-68-3-01272-2023-0Procesinio sprendimo kategorija 16.9.3. (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2023 m. gruodžio 14 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Ovidijus Ramanauskas,sekretoriaujant Vilmai Žičkienei, Audrai Grimovič,

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui M. G. (nuotoliniu būdu per ZOOM platformą),

nedalyvaujant Institucijos, priėmusios skundžiamą nutarimą, atstovui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens M. G. (toliau – ir pareiškėjas), asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini), skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2023 m. spalio 12 d. nutarimo Nr. 10-ANR_N-24565-2023 panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2023 m. spalio 12 d. nutarimu Nr. 10-ANR_N-24565-2023 M. G. už administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 417 straipsnio 3 dalyje, padarymą buvo nubaustas 75 Eur bauda, t.y. dėl to, kad jis 2023 m. rugpjūčio 30 d. 16.38 val. (duomenys neskelbtini), vairuodamas automobilį „Tesla“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), rankomis naudojosi mobiliojo ryšio priemone. Tokiais veiksmais jis pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 patvirtintų Kelių eismo taisyklių 20 punktą (b.l. 1-4).

Šalies argumentai

Vilniaus miesto apylinkės teismui M. G. pateikė skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2023 m. spalio 12 d. nutarimą Nr. 10-ANR_N-24565-2023 ir administracinio nusižengimo bylą nutraukti. Skunde nurodoma, kad bylos nagrinėjimo metu buvo nustatyta, jog policijos pareigūnų filmuotoje medžiagoje nesimato, kad jis rankoje laikė telefoną. Kelių eismo taisyklės numato, kad vairuotojas negali rankose laikyti tik telefono, tačiau kavos puodelį ar jo minėtą elektros relę jis laikyti rankose galėjo (b.l. 17).

Atsiliepimas

Institucija, priėmusi skundžiamą nutarimą, atsiliepime į skundą prašė jį atmesti. Atsakydama į skundo argumentus nurodė, kad byloje surinktų įrodymų, kuriais rėmėsi pareigūnas nutarime, pakanka pripažinti pareiškėją kaltu dėl administracinio nusižengimo padarymo. Išnagrinėjus ir įvertinus surinktų įrodymų visumą mano, kad nutarimas administracinio nusižengimo byloje priimtas teisėtai ir pagrįstai. Pažeidimas įrodytas administracinio nusižengimo protokolu, nutarimu administracinio nusižengimo byloje, policijos pareigūno tarnybiniu pranešimu ir kita bylos medžiaga. Tam kad ANK 417 straipsnio 3 dalyje numatytas administracinis nusižengimas būtų laikomas baigtu, pakanka bet kokių veiksmų, nesusijusių su transporto priemonės vairavimu ir nukreipiančių vairuotojo dėmesį, pvz. mobiliojo ryšio priemonės laikymo rankoje. Tai, kad pareiškėjas rankose laikė būtent mobiliojo ryšio telefoną, pirmiausiai patvirtina policijos pareigūno tarnybinis pranešimas, kuriuo netikėti nėra pagrindo, kadangi byloje nėra duomenų, leidžiančių spręsti apie pareigūnų suinteresuotumą apkalbėti pareiškėją. Be to pareiškėjo vairuojamą automobilį pareigūnai stebėjo iš nedidelio atstumo ir turėjo galimybę matyti jo rankose laikomą telefoną. Skundo teiginiai ir abejonės, kritikuojantys kaltinančius įrodymus bei jų trūkumus nesukelia abejonių, kad byloje surinkti faktiniai duomenys pakankami ir patikimi. Nesutikimas su atliktu įrodymų vertinimu pats savaime nesudaro pagrindo konstatuoti, kad įrodymai buvo įvertinti neteisingai, byloje nėra faktinių duomenų, rodančių akivaizdžias įrodymų vertinimo klaidas, lėmusias nepagrįsto nutarimo priėmimą. Skunde išdėstytos aplinkybės vertintinos kaip bandymas išvengti administracinės atsakomybės (b.l. 30-31).

Institucijos atsakovas, būdamas tinkamai informuotas apie bylos nagrinėjimo vietą, datą ir laiką, į teismo posėdį neatvyko, prašė nagrinėti bylą jam nedalyvaujant. Esant nurodytoms aplinkybėms, skundas nagrinėjamas nedalyvaujant nutarimą priėmusios Institucijos atstovui (ANK 629 straipsnio 1 dalis).

Šalies argumentai

Pareiškėjas teismo posėdyje palaikė savo skundą ir pašė jį tenkinti jame nurodytais motyvais. Paaiškino, kad jis važiavo iš „X“ parduotuvės (duomenys neskelbtini) gatvėje, kur buvo nusipirkęs elektros relę ir elektros skydinės automatą, tai yra tokios dvi pilkos plokštelės. Prekes pasidėjo priekyje ant gretimos sėdynės. Leidžiantis nuo (duomenys neskelbtini) kalno, už greičio matuoklio yra vingis, praplatėjimas, ir gali būti, kad toje vietoje daiktai pradėjo slysti nuo sėdynės. Galimai darydamas posūkį, kad šie daiktai nenulėktų nuo sėdynės, pačiupo juos ir laikė rankoje. Jas buvo paėmęs į ranką vieną daiktą ar laikė prie sėdynės, rankos nebuvo pakėlęs. Jo rankoje buvo plonas daiktas, kurį pareigūnai galimai palaikė telefonu. Kurioje vietoje važiuojant tas daiktas atsidūrė jo rankoje, negali pasakyti. Nuvažiavo nuo (duomenys neskelbtini) kalno link (duomenys neskelbtini), ten iki sankryžos. Jį po (duomenys neskelbtini) žiedu sustabdė policijos pareigūnai. Jis nurodė, kad telefonu nekalbėjo. Neatsimena, kuris automobilis kurį aplenkė. Jis susigretino su policijos automobiliu ir važiavo šalimais. Paskui jie užlindo už jo automobilio ir įjungė švyturėlius. Jis telefono neturėjo ir rankoje nelaikė. Pareigūnams sustabdžius prekės gulėjo ant sėdynės. Jei pažeidė KET laikydamas ką pašalinio rankoje, dėl to gailisi, daugiau taip nedarys. Jam surašė protokolą su 60 Eur bauda. Kadangi jis apskundė, tai pakėlė baudą iki 75 Eur. Jo mobilus telefonas yra automobilio raktas, jie yra susieti. Kai jis prieina prie automobilio, šis atsirakina. Telefonas turi automobilyje atskirą vietą. Ant vairo yra mygtukas, kurį paspaudęs jis kalba telefonu per automobilio įrangą. Tam kad atsijungtų nuo laisvų rankų įrangos ir pridėtų telefoną prie ausies, jį reiktų atjungti nuo mašinos. Žinutei rašyti ar naršyti internete jis turi paimti telefoną, bet nieko tokio jis nedarė (b.l. 36).

Liudytoja E. L. teismo posėdyje paaiškino, kad jos darbo stažas virš dviejų metų. Ji sėdėjo automobilyje šalia kolegos. Pravažiavus pro sankryžą prieš viaduką ir prieš pat posūkį į (duomenys neskelbtini) žiedą ji pasisuko į dešinę ir matė, kad žmogus „sėdėjo“ telefone. Jie jį pralenkė. Ji pasakė kolegai, kad žmogus naudojosi telefonu. Jis pasakė: „palaukiam, susigretinsim“. Jie privažiavo, asmuo ir toliau naudojosi telefonu. Tada jį sustabdė. Ji du kartus matė vairuotoją naudojantis telefonu. Negali pasakyti, kokį atstumą nuvažiavo, kol jį sustabdė. Telefono korpusas buvo tamsus. Jis nelaikė telefono prie ausies, galbūt naršė telefone. Jiems matėsi, kad telefonas yra rankoje. Kai ji priėjo prie vairuotojo, žmogus buvo pasimetęs, telefono jo rankoje nebuvo. Neprisimena, ar matė telefoną. Paklausus, kodėl jis naudojosi telefonu, jis neatsakė, tylėjo. Dar kartą paklausė, ar jis yra baustas pagal šį straipsnį, nepamena, ką žmogus atsakė. Ji paėmė jo vairuotojo pažymėjimą ir nuėjo prie savo automobilio. Kai surašė protokolą ir norėjo jį įteikti, vairuotojas pradėjo aiškinti, kad nesutinka su pažeidimu, rodė parduotuvės čekius, nesusijusius su pažeidimu. Neatsimena, ar kas buvo ant priekinės keleivio sėdynės (b.l. 36-37).

Liudytojas Š. M., teismo posėdyje paaiškino, kad jis vairavo tarnybinį automobilį, važiavo (duomenys neskelbtini) gatve. Prasilenkė su automobiliu „Tesla“, pastebėjo, kad vairuotojas laiko telefoną. Tada pristabdė, vairuotojas juos pralenkė. Jis ir toliau laikė telefoną rankose. Jis matė telefoną jo rankoje. Neatsimena, koks buvo telefono korpusas. Telefoną laikė vairo lygyje priešais save, tikrai ne prie ausies. Jis asmeniškai su vairuotoju nekalbėjo (b.l. 37).

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas.

Teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 641 str.).

Vadovaujantis ANK 5 straipsnio 1 dalimi, administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Taigi asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK ypatingoje dalyje, sudėtis. Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę.

Vadovaujantis ANK 569 straipsnio nuostatomis, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Remiantis 569 straipsnio 5 dalimi, teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas.

ANK 417 straipsnio 3 dalyje nustatyta atsakomybė už draudimo vairuotojams, transporto priemonei dalyvaujant viešajame eisme (išskyrus atvejus, kai transporto priemonė stovi), naudotis mobiliojo ryšio priemonėmis, kai jomis naudojamasi rankomis, išskyrus mobiliojo ryšio priemonių valdymą naudojant laisvų rankų įrangą, kai mobiliojo ryšio priemonė pritvirtinta specialiame laikiklyje, ar naudojant transporto priemonės įrangą, nesilaikymą.

Kelių eismo taisyklių 20 punktas ir Saugaus eismo automobilių keliais (toliau SEAKĮ) įstatymo 13 punktas nustato, kad transporto priemonei dalyvaujant viešajame eisme (išskyrus atvejus, kai transporto priemonė stovi), vairuotojams draudžiama naudotis mobiliojo ryšio priemonėmis, jeigu jomis naudojamasi rankomis, išskyrus mobiliojo ryšio priemonių valdymą naudojant laisvų rankų įrangą, kai mobiliojo ryšio priemonė pritvirtinta specialiame laikiklyje, ar naudojant transporto priemonės įrangą. Transporto priemonių vairuotojai turi vengti bet kokių su transporto priemonės vairavimu nesusijusių veiksmų.

Pareiškėjas ginčija aplinkybę, esą byloje įrodyta, kad jis vairuodamas transporto priemonę, rankomis naudojosi mobiliojo ryšio priemone, nes pareigūnų filmuotoje medžiagoje ši aplinkybė nebuvo užfiksuota. Nutarime užfiksuota, kad atvykęs į žodinį bylos nagrinėjimą jis aiškino, kad jis 16.16 val. buvo nusipirkęs du elektroninius įrenginius (relę ir kontaktorių), kažkuriuo metu paėmė, palaikė ar prilaikė, kad nenuslystų ant posūkio koks nors popieriukas ar el. įvado automatas, telefonu nešnekėjo (b.l. 1). Teismas susipažinęs su byloje pateiktu su policijos pareigūnų iš jų tarnybinio automobilio filmuotu vaizdo įrašu, pripažįsta, kad jame nėra užfiksuotos aplinkybės, kaip vairuotojas naudojasi mobiliojo ryšio priemone, tačiau ne dėl to, kad matyti, kad pareiškėjas akivaizdžiai to nedaro, o dėl to, kad filmuojamas pravažiuojantis automobilis netinkamu kampu, ir vairuotojo veiksmai jame apskritai nematyti.

Kita vertus pareiškėjas akivaizdžiai pervertina vaizdo įrašo kaip įrodymo galią šioje byloje. Vadovaujantis ANK 569 straipsnio 5 dalimi, asmuo pripažįstamas kaltu dėl nusižengimo padarymo, remiantis ne vienu konkrečiu įrodymu, o vertinant visų byloje surinktų ir ištirtų duomenų visumą. Baudžiamojo proceso įstatymas nė vienai įrodymų rūšiai nesuteikia pirmenybės, nei viena įrodymų rūšis neįvardijama kaip turinti didesnę įrodomąją galią. Taigi ir pareiškėjo minimas vaizdo įrašas turi būti vertinamas kitų įrodymų visumoje ir santykyje su jais. Byloje yra pareiškėjo vairuojamą automobilį „Tesla“ stebėjusių ir sustabdžiusių policijos pareigūnų E. L. ir Š. M. tarnybiniai pranešimai. Juose pareigūnai nurodė, kad 2023 m. rugpjūčio 30 d. apie 16.38 val. pamatė kaip (duomenys neskelbtini) gatve važiuojančio automobilio „Tesla“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojas ranka naudojasi mobiliojo ryšio priemone. Pravažiavus automobilį „Tesla“ ir palaukus, kol automobilis susigretins su pareigūnų automobiliu, pamatė, kad vairuotojas ir toliau naudojasi mobiliojo ryšio priemone, todėl nusprendė jį sustabdyti (b.l. 9, 11-12). Analogiškas aplinkybes pareigūnė E. L. nurodė ir teismo posėdžio metu. Pažymėtina, kad pareigūnai pabrėžė, kad telefono laikymo faktą jie fiksavo ne vieną, o du kartus – pirmą kartą atsitiktinai pastebėję šį faktą, antrą kartą sąmoningai susigretinę su pareiškėjo vairuojamu automobiliu – vadinasi iš pakankamai artimo atstumo. Iš vaizdo įrašo matyti, kad pareiškėjo automobilis pravažiuoja pralenkdamas policijos automobilį iš dešinės, gretima eismo juosta, tai yra maksimaliai arti tarnybiniame automobilyje priekinėje keleivio sėdynėje sėdėjusios liudytojos E. L., po to policijos automobilis pasiveja dešinėje juostoje važiuojantį pareiškėjo automobilį ir pralenkia, po to sulėtinę praleidžia jį į priekį ir persirikiavę į eismo juostą už jo sustabdo garsinio signalo ir švyturėlių pagalba. Iš vaizdo įrašo matyti, kad automobiliai buvo susigretinę gretimose eismo juostose iš viso tris kartus, tad pareigūnė turėjo galimybę matyti iš arti pareiškėjo veiksmus. Buvo vasara, giedra, dienos metas, todėl kliūčių matomumui nebuvo. Teismas neturi pagrindo abejoti policijos pareigūnų nurodytomis aplinkybėmis, manyti, kad policijos pareigūnai yra suinteresuoti nurodyti klaidingas įvykio aplinkybes.

M. G. tvirtino, kad policijos pareigūnai suklydo mobilaus ryšio telefonu palaikę galimai jo rankoje laikytą pilko metalo elektros relę, kuri darant posūkio manevrą pradėjo slysti nuo sėdynės, todėl ją buvo paėmęs į ranką, kad nenukristų. Jis pateikė į bylą kvitą, iš kurio matyti, kad 2023 m. birželio 30 d. 16:16 val. (duomenys neskelbtini), parduotuvėje „X“ įsigijo dvi prekes: elektros relę ir kontaktorių. Teismas atmeta galimybę, kad jis galėjo rankoje laikyti elektros relę, nes kaip matyti iš pareiškėjo pateiktų nuotraukų, ji buvo supakuota į plastikinį maišelį, ir pareigūnai tą būtų pastebėję iš artimo atstumo. Įvertinęs byloje pateiktas prekių nuotraukas teismas laiko, kad pareigūnai negalėjo supainioti šių prekių su telefonu. Pirma, pareigūnė E. L. nurodė, kad telefono korpusas buvo tamsus, o kontaktorius yra šviesus. Antra, kaip matyti iš vaizdo įrašo ir pareigūnės parodymų, sustabdytas ir apkaltintas, kad naudojo telefoną, M. G. nenurodė iš karto aplinkybės, kad jis laikė rankoje įgytą prekę. Kaip matyti iš vaizdo įrašo „export-j44co“, jis apskritai nieko neaiškino, tik parodė į ant priekinės panelės pritvirtintą planšetinį kompiuterį su nustatytu važiavimo maršrutu ir nebyliai papurtė galvą. Pareigūnei padarius pastabą, kad ji matė, kaip jis laikė rankoje telefoną, jis iš tarp sėdynių esančios daiktadėžės pakėlė juodą keturkampį daiktą, panašų į tuščią telefono dėklą ar laikiklį ir pademonstravo jį pareigūnei, rodydamas, kad tai ne telefonas. Tačiau jis nepakėlė ir neparodė pareigūnei jokio daikto, panašaus į pateiktoje nuotraukoje užfiksuotas prekes, nors akivaizdžiai žiūrėjo į priekinę keleivio sėdynę, ir ant jos jo teigimu gulinčios prekės turėjo jam kristi į akis ir sukelti asociacijas, kad keturkampis elektros įrenginys galėjo pasirodyti pareigūnams panašus į telefoną. Versiją apie rankoje laikytą prekę jis pareigūnei pateikė tik po protokolo surašymo, tai yra praėjus 10 minučių po sustabdymo, kai turėjo laiko pagalvoti ir sukurti gynybos versiją iš prieinamų aplinkoje daiktų.

Byloje esantys, Institucijos ištirti ir teismo patikrinti įrodymai patvirtina, kad M. G. 2023 m. rugpjūčio 30 d. 16.38 val. (duomenys neskelbtini), vairuodamas automobilį „Tesla“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), rankomis naudojosi mobiliojo ryšio priemone, šie jo veiksmai atitinka administracinio nusižengimo, numatyto ANK 417 straipsnio 3 dalyje sudėtį.

Nuobaudos individualizavimo klausimas nebuvo skunde keliamas. Nors pareiškėjas teismo posėdyje išreiškė nuomonę, kad bauda jam buvo padidinta dėl to, kad jis nepripažino padaręs administracinį nusižengimą, teismas konstatuoja, kad baudos dydį apsprendė administracinio nusižengimo teisenos ir nuobaudų skyrimo taisyklės. Administracinio nusižengimo protokole vadovaujantis ANK 610 straipsnio 1 dalies nuostatomis M. G. buvo surašytas administracinis nurodymas – pasiūlymas per penkiolika kalendorinių dienų nuo administracinio nusižengimo protokolo įteikimo dienos (iki 2023 m. rugsėjo 14 d.) sumokėti minimalią ANK 417 straipsnio 3 dalyje nustatytą baudą – 60 eurų. Pasiūlyta mokėti ne pusę minimalios baudos, o minimalią, nes tai buvo pakartotinai padarytas ANK 417 straipsnyje numatytas nusižengimas. Pagal ANK 613 straipsnio 1 dalies nuostatas administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui neįvykdžius administracinio nurodymo, šis nurodymas laikomas negaliojančiu ir ne anksčiau kaip po penkių, bet ne vėliau kaip po dešimt darbo dienų nuo šio kodekso 610 straipsnio 1 dalyje nustatytų terminų pabaigos administracinio nusižengimo protokolas pateikiamas institucijai, kurios pareigūnas įgaliotas nagrinėti administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka. Kadangi pareiškėjas nesutiko padaręs nusižengimą, neįvykdė administracinio nurodymo sumokėti minimalią baudą per nustatytą terminą, jo administracinis nurodymas 2023 m. rugsėjo 15 d. neteko galios, o byla buvo perduota nagrinėti Institucijai ne teismo tvarka protokole nurodytą datą 2023 m. rugsėjo 19 d. 13.00 val. Bylą išnagrinėjęs pareigūnas skyrė nuobaudą ir nustatė jos dydį, vadovaudamasis ANK 34 straipsnyje nustatytomis taisyklėmis.

ANK 34 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog išnagrinėjus administracinio nusižengimo bylą šio kodekso XXXIII ir XXXV skyriuose nustatyta tvarka, administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės rūšys parenkamos iš šio kodekso specialiosios dalies straipsnyje nurodytų administracinių nuobaudų ir administracinio poveikio priemonių rūšių, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Pagal šio straipsnio 2 dalį, baudos dydis nustatomas pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytų minimalios ir maksimalios baudų vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Kai yra vien atsakomybę lengvinančių aplinkybių, numatytų šio kodekso 35 straipsnyje, ir kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių aplinkybių, skiriama ne didesnė negu vidurkis, o kai yra vien atsakomybę sunkinančių aplinkybių, numatytų šio kodekso 36 straipsnyje, ir kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį bloginančių aplinkybių, skiriama ne mažesnė negu vidurkis bauda. Kai yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, taip pat kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių ir bloginančių aplinkybių, bauda skiriama atsižvelgiant į jų kiekį ir reikšmingumą.

Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką atnaujintose administracinių teisės pažeidimų bylose administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-7-4-2013,2AT-13-2013, 2AT-10-2014, 2AT-7-14-303/2017

Už ANK 417 straipsnio 3 dalyje numatytą administracinį nusižengimą sankcijoje yra nustatyta bauda nuo 60 iki 90 eurų, vadinasi sankcijos vidurkis yra 75 eurai. Šiuo atveju pareiškėjui nepripažįstant padarius nusižengimą, nebuvo nustatyta jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių, yra nustatyta sunkinanti aplinkybė, kad tame pačiame šio kodekso straipsnyje numatytas administracinis nusižengimas padarytas pakartotinai, kol dar nepasibaigęs šio kodekso 40 straipsnyje nustatytas terminas. Administracinių nusižengimų registro išrašas patvirtina, kad M. G. 2023 m. liepos 17 d., 2022 m. rugpjūčio 19 d., 2022 m. vasario 14 d. buvo baustas už ANK 417 straipsnio 2 dalyje numatytus nusižengimus, kelis kartus baustas už greičio viršijimus, nuobaudos galioja. Apie savo šeimyninę ar turtinę padėtį pareiškėjas nebuvo pateikęs Institucijai duomenų, todėl institucija atsižvelgdama į sankcijos vidurkio taisyklę, pažeidėją charakterizuojančius duomenis, paskyrė sankcijos vidurkį atitinkančią baudą. Jos mažinti nėra pagrindo, kadangi pareiškėjo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, tai jau ketvirtas ANK 417 straipsnyje numatyto nusižengimo padarymas, pagal baustumo administracine tvarka istoriją pareiškėjas nelaikytinas drausmingu vairuotoju, KET taisyklės pažeidžiamos sistemingai, ne atsitiktinai.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, konstatuotina, kad M. G. pagrįstai buvo pripažintas kaltu padaręs ANK 417 straipsnio 3 dalyje numatytą administracinį nusižengimą, bylą išnagrinėjo pareigūnas, turintis teisę spręsti šios kategorijos bylas, jis paskyrė nuobaudą, tinkamai įvertinęs nusižengimo pobūdį, jo padarymo aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, byloje buvusius duomenis, esminių proceso pažeidimų nenustatyta, todėl naikinti priimtą nutarimą nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 4 dalimi, 6 dalimi,

nutarė:

netenkinti administracinėn atsakomybėn patraukto asmens M. G. skundo ir palikti nepakeistą Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2023 m. spalio 12 d. nutarimą Nr. 10-ANR_N-24565-2023.

Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jos paskelbimo gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas Ovidijus Ramanauskas