Kauno apylinkės teismo sprendimas

sekretoriaujant Renatai Krasinskienei, Almai Veiverytei, Samantau Vicbelytei

tretiesiems asmenims Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos ir antstolei Astai Pliuškevičienei nedalyvaujant,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. E. ieškinį atsakovei V. B. dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, tretieji asmenys: Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos ir antstolė Asta Pliuškevičienė, ir atsakovės V. B. priešieškinį ieškovui A. E. dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės,

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Lietuvos apeliacinis teismas 2018-01-04 nutartimi civ. byloje Nr. 2KT-2-943/2018 sujungė Kauno apylinkės teismo Kauno Rūmuose nagrinėjamą civilinę bylą Nr. 2-1414-429/2018 ir Tauragės apylinkės teismo Šilutės Rūmuose nagrinėjamą civilinę bylą Nr. Nr. e2-233-204/2018, prijungiant civilinę bylą Nr. e2-233-204/2018 prie civilinės bylos 2-1414-429/2018, todėl sujungus bylas V. B. ieškinys atsakovui A. E. dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės laikytinas priešieškiniu (b.l. 52,53,60).

Atsakovė V. B. prašo V. B. ir A. E. santuoką įregistruotą (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos civilinės metrikacijos skyriuje, nutraukti. Pripažinti, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, V. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), palikti santuokinę – B. – pavardę, priteisti iš A. E., asmens kodas (duomenys neskelbtini), V. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), naudai turėtas bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovo atstovas advokatas R. Šimkaitis į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdžio laiką ir vietą pranešta CPK 119str. tvarka. Ieškovo atstovas prašo bylą nagrinėti jam nedalyvaujant, kadangi nuo ieškinio padavimo jokių duomenų apie ieškovo A. E. dabartinę buvimo vietą neturintis (b.l.57).

Atsakovės atstovė advokatė Diana Višinskienė prašo bylą nagrinėti atsakovei nedalyvaujant ir tenkinti atsakovės priešieškinį.

Tretieji asmenys Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos ir antstolė Asta Pliuškevičienė į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdžio laiką ir vietą pranešta CPK 123str.2d. tvarka, gauti prašymai nagrinėti bylą trečiajam asmeniui nedalyvaujant (b.l.87, 90).

Motyvuojamoji dalis

ieškinys tenkintinas, priešieškinys tenkintinas.

Iš bylos duomenų nustatyta, kad šalys susituokė 2012-03-14 Kaišiadorių raj. sav. Administracijos CMS, akto įrašo Nr. 45 ( prijungtas santuokos liudijimas). Šalių vardu registruoto nekilnojamojo turto nėra (b.l.,9,10). Šalių vardu registruotų transporto priemonių nėra (b.l.7,8). Antstolės Astos Pliuškevičienės žinioje yra vykdomas išieškojimas iš A. E. 1418,26Eur Valstybinei ligonių kasai prie LR Sveikatos apsaugos ministerijos.

Dėl santuokos nutraukimo.

Ieškovas ir atsakovė nurodo, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Ieškovas ieškinyje nurodo, kad 2 metus gyvena skyriumi, neveda bendro ūkio, nevykdo sutuoktinių pareigų, todėl santuoka faktiškai iširusi ir ją išsaugoti nėra galimybės.

Atsakovė priešieškinyje nurodo, kad santuokos pradžioje santykiai su atsakovu buvo geri ir atrodė, kad taip bus visada, kūrė ateities planus apie darnią šeimą. Tuo metu ieškovas atlikinėjo laisvės atėmimo bausmę pagal (duomenys neskelbtini) nuosprendį baudžiamojoje byloje Nr. 1-23- 733/2011. Ieškovui būnant įkalintam, bendravo telefonu, laiškais bei susitikdavome per pasimatymus. Atsakovas buvo labai romantiškas, žadėjo, kad jam išėjus iš įkalinimo įstaigos, apsigyvens kartu ir sukurs gražią šeimą.

2015 m. gegužės mėnesį, kai ieškovas buvo paleistas iš įkalinimo įstaigos, apsigyveno kartu pas jo tėvus, adr. (duomenys neskelbtini). Tačiau ieškovas pasidarė agresyvus, pradėjo ignoruoti bendrą šeimyninį gyvenimą, rodyti nepagarbą. Ieškovas paisė tik savo norų, nesirūpino šeimos gerove, neprisidėdavo prie namų priežiūros bei šeimos poreikių tenkinimo. Neberado su ieškovu bendros kalbos esminiais šeimyninio gyvenimo klausimais. Dėl jo rodomos nepagarbos tarp šalių išblėso santuokiniai santykiai, dėl to bendras gyvenimas tapo negalimas. Supratusi, kad manęs su atsakovu nesieja bendri interesai, šeimos vertybės, 2015 m. liepos mėn. palikusi ieškovą ir grįžusi gyventi į Kauną. Nuo to laiko su atsakovu jokių ryšių nepalaiko.

Šalys kartu negyvena jau nuo 2015 m. liepos mėn. Santuoka faktiškai iširo ir negali būti išsaugota. Šalys taikytis atsisako. Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad įstatyme sutuoktinio kaltė dėl santuokos iširimo apibrėžiama kaip sutuoktinių pareigų pažeidimas iš esmės. Sutuoktinio pareigos nustatytos CK 3.26–3.30; 3.35–3.36, 3.85, 3.92, 3.10 straipsniuose Tai lojalumo, tarpusavio pagalbos ir moralinės bei materialiosios paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima bei kitos įstatyme nustatytos pareigos. Teismas nurodo, kad santuokos nutraukimo sąlygos reglamentuojamos CK 3.60 straipsnio nuostatose, pagal kurias sutuoktinis gali reikalauti nutraukti santuoką, kai ji faktiškai iširo dėl kito sutuoktinio kaltės; teismas pripažįsta sutuoktinį kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo, kaip sutuoktinio, pareigas, numatytas CK trečiojoje knygoje, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas; preziumuojama, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, jei jis yra nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą arba yra neištikimas, arba žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais, arba paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpina. CK 3.61 straipsnyje nustatyta, kad sutuoktinis, kuriam pareikštas ieškinys dėl santuokos nutraukimo, gali prieštarauti dėl savo kaltės ir nurodyti faktų, patvirtinančių, kad santuoka iširo dėl ieškovo kaltės; teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, gali pripažinti, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės; pripažinus, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, atsiranda tos pačios pasekmės, kaip ir nutraukus santuoką sutuoktinių bendru sutikimu. Esant tokiam teisiniam reglamentavimui, teismo pareiga nustatyti priežastis lėmusias santuokos iširimą. Teismui nustatant, kokios priežastys lėmė santuokos iširimą, turi būti atsižvelgta į sutuoktinių tarpusavio santykius iki faktinio santuokos iširimo, kiekvieno iš sutuoktinių elgesį dėl santuokos išsaugojimo pablogėjus tarpusavio santykiams ir kitas reikšmingas objektyvias ir subjektyvias aplinkybes.

Teismo posėdžio metu atsakovės atstovė nurodė, kad šeimoje ieškovas buvo agresyvus, rodė nepagarbą jai, paisė tik savo norų, neberado bendros kalbos šeimoje, ignoravo šeimyninį gyvenimą.

Iš atsakovės atstovės advokatės paaiškinimų, darytina išvada, kad 2015 m. gegužės mėnesį, kai atsakovas buvo paleistas iš įkalinimo įstaigos, šalys , būdamos skirtingų charakterių ir pažiūrų, paisė tik savo norų, abi nesiekė ir nesirūpino šeimos gerove, neprisidėdavo prie namų priežiūros bei šeimos poreikių tenkinimo bendrai, neberado bendros kalbos esminiais šeimyninio gyvenimo klausimais, jokių artimų ryšių nepalaikė.

Abu sutuoktiniai pripažįstami kaltais dėl santuokos iširimo, nes nevykdė sutuoktinių pareigų vienas kitam, nebuvo lojalūs, tarpusavyje nesuteikė vienas kitam pagalbos ir moralinės bei turtinės paramos, abu, tiek šeimoje, tiek už jos ribų, neveikė bendru abipusiu susitarimu, ko ir prašo savo reikalavimais tiek ieškovas, tiek atsakovė nutraukti santuoką, pripažįstant abiejų sutuoktinių kaltę.

Tokiais savo veiksmais pripažintina, kad abu sutuoktiniai pažeidė savo pareigas – lojalumo, tarpusavio pagalbos ir moralinės bei materialiosios paramos, visapusiško rūpinimosi šeima.

Apžvelgus šalių tiek raštu nurodytas, tiek išsakytas pozicijas dėl santuokos iširimo priežasčių, pripažintina, kad abi šalys iš esmės pažeidė savo, kaip sutuoktinio, pareigas, numatytas CK trečiojoje knygoje, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas, todėl šalių sudaryta santuoka nutrauktina, pripažįstant abiejų sutuoktinių kaltę (CK 3.61straipsnis).

Sutuoktinis po santuokos nutraukimo gali pasilikti savo santuokinę arba iki santuokos turėtą pavardę (CK 3.69 straipsnio 1 dalis). Ieškovas prašo po santuokos nutraukimo palikti jam ikisantuokinę pavardę, atsakovė – santuokinę, todėl po santuokos nutraukimo šalims paliekamos pavardės: „E.“ , ir „ B.“.

Šalys sau išlaikymo iš viena iš kitos nereikalauja.

Dėl prievolių kreditoriams.

Byloje pateikti duomenys dėl šalių kreditorių. Ginčo tarp šalių dėl prievolės pobūdžio kreditoriams Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos ir antstolei Astai Pliuškevičienei nėra.

Teismas nurodo, kad pagal CPK 141 straipsnio 2 dalį, bet kurioje stadijoje atsakovas gali pripažinti ieškinį ar jo dalį. Tokiu atveju teismas surašo sutrumpintus motyvus (CPK 268 straipsnio 5 dalis).

Nagrinėjamu atveju ieškovas nurodė, kad jo įsipareigojimai kilo, prieš tai, kai šalys dar nebuvo sudarę santuokos : 2010-02-10, nes buvo pateikta išieškoti kreditoriui Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos vyk. raštas dėl 1418,16Eur sumos, kurį vykdė antstolė Asta Pliuškevičienė. Kreditoriai neprieštarauja, kad po santuokos nutraukimo prievolės būtų vykdomos asmeniškai ieškovo, todėl laikytina asmenine ieškovo prievole ir šie reikalavimai tenkinami.

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Vadovaujantis CPK 93 straipsniu, šaliai kurios naudai priimtas sprendimas atlygintinos jos turėtos bylinėjimosi išlaidos. Pagal bylos duomenis ieškovas patyrė šias išlaidas: 313,95 antrinės teisinės pagalbos teikimo išlaidų , kurios patenkinus ieškinį, turėtų būti priteisiamos iš atsakovės. Tačiau patenkinus atsakovės priešieškinį, atsižvelgiant į šalių procesinį elgesį, į tai, kad pačios šalys neatvyko nei į vieną posėdį, nesirūpino greitu bylos išnagrinėjimu, savo pareigas atstovaujant jų interesus permesdamos tik savo atstovams advokatams, todėl patirtos išlaidos nepriteistinos iš atsakovės - valstybei, o tuo pačiu nepriteistinos atsakovės patirtos bylinėjimosi išlaidos iš ieškovo ir šis jos reikalavimas atmestinas( CPK 93straipsnis 4 dalis, 96straipsnis).

Valstybė šioje byloje patyrė 18,08 Eur išlaidų susijusių su procesinių dokumentų siuntimu. Tenkinus ieškinio ir priešieškinio reikalavimus visiškai ši suma priteistina ir iš ieškovo ir iš atsakovės po 9,04Eur- valstybei.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 268, 270, 385 straipsniais teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti, priešieškinį tenkinti.

Nutraukti ieškovo A. E., gimusio (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir atsakovės V. B. gimusios (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini). administracijos civilinės metrikacijos skyriuje, (duomenys neskelbtini)CMS, akto įrašo Nr. 45 dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Po santuokos nutraukimo ieškovui A. E. palikti pavardę „E.“, atsakovei V. B. palikti santuokinę pavardę „B.“.

Po santuokos nutraukimo prievoles Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos ir antstolei Astai Pliuškevičienei laikyti asmeninėmis ieškovo A. E. asmens kodas (duomenys neskelbtini), prievolėmis.

Priteisti valstybei iš ieškovo A. E. asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir atsakovės V. asmens kodas (duomenys neskelbtini) - po 9,04 Eur išlaidų už procesinių dokumentų siuntimą. Šios išlaidos turi būti sumokėtos Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR FM (kodas 188659752) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT247300 010112394300, įmokos kodas 5660.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.