Kauno apygardos teismo nutartis

2014-07-29 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-1245-634/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-07-29
Bylos Nr.
1S-1245-634/2014
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Giedrius Endriukaitis
Nuteistasis
R. M.
Kategorijos
Byla Nr. 1S-1245-634/2014
Procesinio sprendimo kategorija: 2.5.19. (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. liepos 29 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Giedrius Endriukaitis rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo R. M. skundą dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2014 m. birželio 20 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Marijampolės pataisos namų 2014 m. birželio 3 d. nutarimą taikyti nuteistajam R. M. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos ir,

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. M., gimęs (duomenys neskelbtini), Vilniaus apygardos teismo 2005-10-18 nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 24 str. 4 d., 180 str. 2 d., 22 str. 1 d., 24 str. 4 d., 180 str. 3 d. , 24 str. 4 d., 129 str. 2 d. 9 p., 22 str. 1 d., 24 str. 4 d., 129 str. 2 d. 9 p., 24 str. 4 d., 129 str. 2 d. 9 p., 22 str. 1 d., 24 str. 4 d., 129 str. 2 d. 9 p. buvo išteisintas. Lietuvos apeliacinio teismo 2006-03-20 nuosprendžiu Vilniaus apygardos teismo 2005-10-18 nuosprendžio dalis panaikinta ir priimtas naujas nuosprendis – R. M. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 24 str. 4 d., 129 str. 2 d. 9 p., BK 24 str. 4 d., 302 str. 1 d., ir, vadovaujantis BK 63 str. 5 d. 2 p., jam paskirta subendrinta 11 metų laisvės atėmimo bausmė, prie kurios BK 64 str. 1, 2 d. pagrindu pridėta Ukmergės rajono apylinkės teismo 2003-01-08 nuosprendžiu paskirtos bausmės dalis ir R. M. paskirta galutinė subendrinta – 11 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Laisvės atėmimo bausmės pradžia – 2006-05-11, bausmės pabaiga – 2017-02-09.

Žemesnės instancijos teismas

Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija Marijampolės pataisos namuose (toliau - Komisija) 2014 m. birželio 3 d. nutarimu Nr. 696 nutarė nuteistajam R. M. taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 str. 2 d. 3 p., nuteistajam neatlikus 2 metų 8 mėnesių 6 dienų (Komisijos posėdžio dieną, t.y. 2014-06-03) paskirtos laisvės atėmimo bausmės.

Marijampolės rajono apylinkės teismas 2014-06-20 nutartimi atsisakė patvirtinti šį Komisijos nutarimą dėl nuteistojo R. M. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, konstatavęs, kad minėtas Komisijos nutarimas priimtas nesant Komisijos narių balsų daugumai, o surinktų duomenų visuma neleidžia daryti išvados, kad būdamas laisvėje nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals.

Šalies argumentai

R. M. skundu prašo panaikinti Marijampolės rajono apylinkės teismo 2014-06-20 nutartį ir jo atžvilgiu taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Skunde nuteistasis nurodo, jog skundžiamoje nutartyje teismas suabejojo Komisijos priimto nutarimo teisėtumu, todėl apeliavo į nepilną Komisijos sudėtį, tačiau tai neturi nieko bendro su Probacijos įstatymo taikymu ir nuteistųjų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos nuostatomis. Teismas privalėjo atsižvelgti į nuteistojo asmens charakteristiką, jo pavyzdingą elgesį per visą įkalinimo laikotarpį, o ne eskaluoti biurokratinį barjerą dėl vieno ar kito Komisijos narių skaičiaus. Mano, kad nutartyje taip pat klaidingai konstatuojama, jog nuteistasis nesugeba kritiškai vertinti savo nusikalstamo elgesio, o savianalizės įgūdžiai silpni, kadangi tokio pobūdžio išvadų nei psichologo išvadoje, nei Komisijos nutarime nėra. Atkreipia dėmesį, kad visada turėjo argumentuotą nuomonę, savo laiku apsigynė nuo pareikštų kaltinimų, padėjo Vilniaus apygardos teismui atskleisti inkriminuojamų veikų ir faktines padaryto nusikaltimo aplinkybes, davė pagrįstą atkirtį Vilniaus apygardos prokuratūros prokurorams, todėl negalima teigti, jog nuteistojo asmenybė yra demonstratyvi. Teigia, jog skirdamas bausmę teismas jau atsižvelgė į padarytų veikų sunkumą, todėl skundžiamoje nutartyje nepagrįstai minėti duomenys vertinami pakartotinai. Tai pat nepagrįstai R. M. paleidimo arba nepaleidimo iš laisvės atėmimo vietos klausimas kiekvieną kartą sprendžiamas nuteistojo F. A. R. padarytos nusikalstamos veikos kontekste.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo R. M. skundas atmestinas.

BVK 157 str. 1 d. numato, kad laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir pateikė Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos, ir kurių nusikalstamo elgesio rizika, elgesys bausmės atlikimo metu ir kitos reikšmingos aplinkybės sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Lygtinis paleidimas taikomas teismui įvertinus visas pataisos procesui reikšmingas aplinkybes ir padarius išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą. Taikyti lygtinį paleidimą yra teismo teisė, bet ne pareiga, todėl Komisijos nutarime padarytos išvados neįpareigoja teismo nuteistąjį lygtinai paleisti.

Kaip matyti iš teismui pateiktos medžiagos, nuteistasis R. M. atitinka formaliuosius lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos kriterijus, numatytus BVK 157 straipsnyje, t. y. įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir yra atlikęs privalomą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, tačiau sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą vien formaliojo pagrindo nepakanka – sprendimas paleisti lygtinai turi būti paremtas tiek formalaus, tiek materialaus pagrindų konstatavimu ir vertinimu. Ar yra materialusis pagrindas, t. y. ar yra pagrindas manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals teismas sprendžia iš bylos duomenų visumos.

Spręsdamas klausimą dėl nuteistojo R. M. lygtinio paleidimo, pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į jo elgesį bausmės atlikimo metu, į padaryto nusikaltimo pobūdį ir pavojingumo laipsnį, neatliktos bausmės dalį, ankstesnius teistumus bei kitas reikšmingas aplinkybes ir padarė pagrįstą išvadą, kad šiuo metu lygtinis paleidimas jam netaikytinas. Nors nuteistasis ir atitinka formalias lygtinio paleidimo sąlygas, jis yra atlikęs įstatyme numatytą bausmės dalį, tačiau, teismo manymu, jis neatitinka materialaus lygtinio paleidimo pagrindo, bet to, Komisijos nutarimas priimtas nesant komisijos narių balsų daugumai.

Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymo 2012-06-06 Nr. 1R-154 „Dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nuostatų patvirtinimo“ 6 dalyje nurodyta, kad komisijos sudaromos iš ne mažiau kaip 7 narių ir sekretoriaus, kuris nėra komisijos narys. Šio Įsakymo 22 dalyje be kita ko nurodyta, kad Komisijos posėdžiuose turi dalyvauti visi jos nariai. Kai komisijos posėdyje dėl svarbių priežasčių negali dalyvauti kuris nors jos narys, komisija gali dirbti, jeigu posėdyje dalyvauja daugiau kaip pusė komisijos narių. Įsakymo 34 dalyje nurodyta, kad Komisijos sprendimai priimami komisijos narių balsų dauguma. Komisijos posėdyje dalyvavusių komisijos narių balsams pasiskirsčius po lygiai, balsavimo rezultatus lemia komisijos pirmininko balsas. Nagrinėjamu atveju komisijos sudėtį šioje pataisos įstaigoje sudaro aštuoni komisijos nariai, todėl komisija galėjo dirbti, nes dalyvavo daugiau kaip pusė iš 8 komisijos narių.

Nuteistasis klaidingai nurodo, jog apylinkės teismas nepagrįstai įvertino Komisijos balsavimo rezultatų pasiskirstymą, kadangi netinkamai vertina LR teisingumo ministro įsakymo 2012-06-06 Nr. 1R-154 „Dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nuostatų patvirtinimo“ 34 punkto nuostatas, reglamentuojančias sprendimų priėmimo tvarką. Pažymėtina, jog šiame punkte nurodyta, kad Komisijos sprendimai priimami ne „dalyvaujančių komisijos narių“, tačiau „komisijos narių“ balsų dauguma. Nagrinėjamu atveju už lygtinio paleidimo taikymą balsavo trys iš aštuonių Komisijos narių, o tai nebuvo dauguma, nes du nariai pasisakė prieš lygtinio paleidimo taikymą. Be to, atkreiptinas dėmesys, jog probacijos įstatymu ir lygtinio paleidimo institutu siekiama įtraukti visuomenę į probacijos procesus, sudarant galimybę daugiau asmenų svarstyti šiuos aktualius klausimus, todėl Komisijos nariams suteikta ne tik teisė, bet ir pareiga dalyvauti komisijos posėdžiuose, išsamiai svarstyti bei vertinti aplinkybes. Įvertinus šias aplinkybes, daroma išvada, kad skundžiamoje nutartyje apylinkės teismas teisingai nurodė, kad Komisijos nutarimas taikyti lygtinį paleidimą R. M. atžvilgiu priimtas nesant Komisijos narių balsų daugumos, todėl negali būti laikomas pagrįstu ir pakankamu taikyti lygtinį paleidimą.

Be to, apylinkės teismas pagrįstai įvertino ir tas aplinkybes, jog R. M. anksčiau teistas 2 kartus, šis teistumas – 3. Iš ankstesnių jo teistumo matyti, kad jam jau buvo taikytos laisvės atėmimo bausmės vykdymą lengvinančios priemonės – bausmės vykdymo atidėjimas ir lygtinis paleidimas, tačiau tai nuteistojo teigiamai nekoregavo, jam parodyto pasitikėjimo pastarasis nepateisino ir vėl nusikalto, kas rodo, kad jis nesistengia laikytis visuomenėje priimtinos elgesio tvarkos ir yra pavojingas visuomenei. Šiuo metu atlieka bausmę už labai sunkaus ir apysunkio nusikaltimų padarymą. Paskutinis nusikaltimas sunkesnis nei ankstesni. Nors nuteistajam atlikus pakartotinio nusikalstamo elgesio vertinimą pagal „OASys“ metodiką, vertinimo rezultatas yra 16 balų – tai reiškia, kad nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo rizika yra žema, tačiau Psichologinės tarnybos išvadoje pažymėta, jog R. M. nelinkęs kalbėti apie praeities įvykius, kurie jį charakterizuotų neigiamai, dėl nusikaltimų kaltės nepripažįsta, save įvardina kaip aplinkybių auką, nesugeba priimti aplinkinių nuomonės, jautrus kritikai, neidentifikuoja dirgiklių ir motyvų, kurie turėjo įtakos daryti nusikaltimus, todėl asmenybė yra demonstratyvi, gebanti įgyti aplinkinių pasitikėjimą, manipuliuoti jais, o tai didina riziką pakartotinai nusikalsti. Socialinio tyrimo išvadoje išskiriami nuteistojo kriminogeniniai veiksniai, t.y. kriminalinė biografija, netinkamas elgesio modelio pasirinkimas.

Atsižvelgiant į išdėstytą, aukštesnysis teismas konstatuoja, kad apylinkės teismas, įvertinęs nuteistojo padarytas nusikalstamas veikas, jų pobūdį, pavojingumo laipsnį, nuteistojo asmenybę, jį charakterizuojančią medžiagą, elgesį viso bausmės atlikimo metu ir nusikalstamo elgesio rizikos lygį, pagrįstai nepadarė išvados, jog R. M. laikysis įstatymų ir nenusikals. Tuo pagrindu galima teigti, kad nuteistojo skunde nurodyti argumentai dėl jį teigiamai charakterizuojančių aplinkybių, jog atlikdamas laisvės atėmimo bausmę buvo 11 kartų skatintas, pataisos namuose dirba, palaiko socialinius ryšius su šeima, dalyvauja įvairiuose užsiėmimuose, yra nepakankami šiai nutarčiai panaikinti ir taikyti nuteistojo atžvilgiu lygtinį paleidimą. Pažymėtina ir tai, kad sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo klausimą taip pat svarbu atsižvelgti į visuomenės interesą, jog nusikalstamas veikas darantis asmuo būtų nubaustas adekvačia bausme, kuri paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų bei būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas, kad būtų įgyvendinta bausmės paskirtis, numatyta BK 41 str. 2 d.

Išdėstytos aplinkybės neduoda teismui pagrįsto pagrindo manyti, kad R. M. yra padaręs reikiamas išvadas ir todėl laikysis įstatymų bei nenusikals. Marijampolės rajono apylinkės teismo 2014 m. birželio 20 d. nutartis pagrįsta ir teisėta, ją naikinti nuteistojo skunde nurodytais argumentais nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 str. 8 d. 1 p., 9 d., teismas

nutaria:

nuteistojo R. M. skundą atmesti ir palikti galioti Marijampolės rajono apylinkės teismo 2014 m. birželio 20 d. nutartį.

Nutartis įsigalioja jos priėmimo dieną ir yra neskundžiama.

Teisėjas Giedrius Endriukaitis