Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

2023-02-15 · Baudžiamoji byla Nr. 1-303-1130/2023

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus regiono apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2023-02-15
Bylos Nr.
1-303-1130/2023
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-31799-2022-8
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Erlandas Stanislovaitis
Kaltinamasis
Z. P.
Nukentėjusysis
J. N.
Advokatai
Ernestas Bušmovičius
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-303-1130/2023Teisminio proceso Nr. 1-01-1-31799-2022-8Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.4.6.1.; 2.3.6.4.5.1.; 2.3.6.4.5.2 (S)
VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. vasario 15 d.Šalčininkai
Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų teisėjas Erlandas Stanislovaitis,sekretoriaujant Janinai Plančiūnienei,dalyvaujant prokurorei Jolitai Inčienei,kaltinamajam Z. P., jo gynėjui advokatui Ernestui Bušmovičiui,nukentėjusiajam J. N.,vertėjai Maženai Andruškevič,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje Z. P., (duomenys neskelbtini), nevedęs, turintis vidurinį išsilavinimą, dirbantis, neteistas,

kaltinamas pagal BK 140 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

kaltinamasis Z. P. 2022 m. rugpjūčio 21 d., apie 00.19 val., netoli namo, esančio (duomenys neskelbtini), priėjęs prie J. N., tyčia sudavė vieną kartą J. N. kumščiu į veidą, padarydamas nukentėjusiajam J. N. muštinę viršutinės lūpos žaizdą, t. y. sužalojimą, vertinamą nežymiu sveikatos sutrikdymu, t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.

Kaltinamasis Z. P. savo kaltę dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo prisipažino visiškai, sutiko, kad būtų atliekamas sutrumpintas įrodymų tyrimas ir kiti įrodymai nebūtų tiriami, parodė, kad su kaltinimu sutinka. Sutiko su abiem civiliniais ieškiniais.

Šalies argumentai

Nukentėjusysis J. N. parodė, kad be jokios priežasties buvo sumuštas, atvyko draugiškai nusiteikęs su tortu, po smūgio buvo prakirsta lūpa, liko randas, kuris primena apie šį nusikaltimą. Patyrė turtinę žalą nurodytą civiliniame ieškinyje, taip pat prašė priteisti ir neturtinę žalą už dvasinius išgyvenimus.

Kaltinamajam visiškai pripažinus savo kaltę, jam ir prokurorui sutikus, byloje buvo atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas ir buvo išvardinti bylos įrodymai (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsnio 1 dalis, 291 straipsnis): įvykio registravimo duomenys (t. 1, b. l. 5-10), pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolas (t. 1, b. l. 11-13), pareigūno D. Čibiro tarnybinis pranešimas (t. 1, b. l. 14), apžiūros protokolai (t. 1, b. l. 15-18, 66-67), blaivumo testo duomenys (t. 1, b. l. 19), asmens apžiūros protokolas (t. 1, b. l. 22-25), nukentėjusiojo J. N. parodymai (t. 1, b. l. 30-33), specialisto išvada (t. 1, b. l. 37), liudytojos G. T. parodymai (t. 1, b. l. 39-41, 44-47), kitų objektų apžiūros protokolai (t. 1, b. l. 68-71, 72-75). Surinkti įrodymai yra neprieštaringi, visiškai įrodo kaltinamojo kaltę padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką kaltinime nurodytomis aplinkybėmis, dėl kurių teismui neaiškumų nekyla.

Kaltinamojo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 1 dalį (fizinio skausmo sukėlimas).

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino dėl padarytos nusikalstamos veikos ir gailisi. Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Skiriant kaltinamajam bausmę, atsižvelgiama ir į tai, kad jis padarė vieną nusikalstamą veiką, kurią įstatymas priskiria prie nesunkių tyčinių nusikaltimų (BK 11 straipsnio 3 dalis). Skiriant bausmę, atsižvelgtina ir į kaltinamojo asmenybę: anksčiau neteistas (t. 1, b. l. 115-116), baustas administracine tvarka (t. 1, b. l. 117), dirba.

Atsižvelgdamas į tai, teismas skiria kaltinamajam laisvės apribojimą be intensyvios priežiūros, tačiau įpareigojant per visą laisvės apribojimo laikotarpį dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Taikant BK 64¹ straipsnį, paskirtos bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Nukentėjusysis J. N. pareiškė civilinį ieškinį, prašo iš kaltinamojo priteisti 206,40 Eur turtinės žalos atlyginimą, 600 Eur neturtinę žalą jo naudai. Ieškinyje ir teismo posėdyje nurodė, jog dėl kaltinamojo veiksmų patyrė 206,40 Eur išlaidas kurui, be to, dėl kaltinamojo veiksmų nukentėjusiajam liko randas, patyrė nepatogumus ir dvasinius išgyvenimus, teko važiuoti iš vienos gydymo įstaigos į kitą, jautė išgyvenimą ir gėdą, jautėsi nepatogiai. Kaltinamasis su nukentėjusiojo ieškiniu teismo posėdžio metu sutiko pilnai, pažadėjo atlyginti žalą.

Atsižvelgiant į prie ieškinio pridėtus išlaidas patvirtinančius įrodymus ir į tai, kas išdėstyta aukščiau taip pat į tai, kad kaltinamasis sutiko su ieškinio turtiniais reikalavimais, ieškinio dalis dėl turtinės žalos priteisimo tenkinamas pilna apimtimi.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnio 2 dalyje yra įtvirtinta nuostata, kad neturtinė žala yra atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo arba, kai žala padaryta asmens sveikatai. Remiantis CK 6.250 straipsniu neturtinė žala yra suvokiama kaip asmeninė žala, priklausanti nuo paties asmens išgyventų emocijų. Tai yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, teismo įvertinti pinigais (CK 6.250 straipsnio 1 dalis).

CK nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo – ją įvertinti turi teismas. Teisminėje praktikoje pripažįstama, kad neturtinės žalos dydžio pinigine išraiška tiksliai nustatyti neįmanoma ir todėl neįmanomas visiško bei objektyvaus žalos atlyginimo principo įgyvendinimas. Tačiau teismas yra įpareigotas nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio pažeidimus (dvasinius išgyvenimus, emocinę depresiją, bendravimo galimybių sumažėjimą ir pan.). CK 6.250 straipsnio 2 dalyje yra nustatyti neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai (sąrašas nėra baigtinis), į kuriuos teismas atsižvelgia: neturtinės žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, sąžiningumo, teisingumo, protingumo kriterijus. Teismas privalo pagrįsti šių kriterijų taikymą nagrinėjamoms bylos aplinkybėms bei vertinti jų visumą. Pagal teismų praktiką esminis neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijus yra jos pasekmės, kurios vertinamos, atsižvelgiant į asmenų patirtų praradimų dydį, jų įtaką tolesniam gyvenimui, darbinei veiklai, šeiminiams santykiams, žalą padariusio asmens turtinė padėtis negali būti laikoma lemiamu kriterijumi. Teismas pažymi, kad įstatymas suteikia galimybę nukentėjusiajam pačiam savarankiškai nustatyti atlyginimo už padarytą žalą dydį, tačiau tai neturi tapti būdu nukentėjusiajam pasipelnyti.

Nagrinėjamu atveju nukentėjusiajam kaltinamojo tyčiniais veiksmais padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, nukentėjusysis turėjo kreiptis į medikus, liko randas. Kaltinamasis teismo posėdžio metu sutiko atlyginti 600 Eur neturtinę žalą. Teismui nekyla abejonių, jog nukentėjusysis patyrė dvasinius išgyvenimus, nepatogumus dėl įvykdyto nusikaltimo, jautė skausmą, todėl įvertinus tiek nukentėjusiajam padarytų sužalojimų pobūdį, tiek jo patirtus išgyvenimus, patirtą fizinį skausmą, kaltinamojo atliktus veiksmus nukentėjusiojo atžvilgiu (suduotas vienas smūgis kumščiu), teismas vertina, kad nukentėjusiajam priteistinas 600 Eur neturtinės žalos dydis.

Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, dalyvavusio byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti.

Nukentėjusysis prašė priteisti 780 Eur turėtų išlaidų advokato, paslaugoms apmokėti, patirtos išlaidos įrodytos byloje esančia rašytine medžiaga. Kaip matyti, nukentėjusiojo atstovas susipažino su bylos medžiaga ir surašė bei teismui pateikė civilinį ieškinį. Teismas, įvertinęs, bylos nagrinėjimo rezultatą – Z. P. pripažinimą kaltu ir nukentėjusiojo pareikšto civilinio ieškinio visišką patenkinimą, taip pat advokato įdėto darbo kiekį ir laiko sąnaudas, nukentėjusiojo patirtų atstovavimo išlaidų dydį, vadovaudamasis protingumo, teisingumo, sąžiningumo bei proporcingumo, o taip pat bendruoju bylinėjimosi išlaidų paskirstymo tarp šalių principais, konstatuoja, kad nukentėjusiajam turi būti atlyginta visa atstovavimo išlaidų suma – 780 Eur, kadangi nukentėjusiojo, kuris šiuo atveju buvo ir civiliniu ieškovu, patirtos atstovavimo išlaidos yra realios ir protingos, neviršija rekomenduojamų priteisti užmokesčio už advokato baudžiamosiose bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalių dydžių. Pažymėtina, kad kaltinamasis teismo posėdžio metu sutiko su aukščiau nurodytomis advokato išlaidomis.

Atsižvelgiant į kaltinamojo turtinę padėti, kaltinamajam skiriamas įpareigojimas atlyginti turtinę 206,40 Eur žalą per keturių mėnesių terminą, skaičiuojamą nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Išaiškintina nukentėjusiajam, kad aukščiau minimas žalos atlyginimo terminas neužkerta jam kelio kreiptis į antstolius nedelsiant po nuosprendžio įsiteisėjimo prašant išieškoti visas priteistas sumas (206,40 Eur, 600 Eur, 780 Eur) civiline tvarka, nes 4 mėnesių įpareigojimas turtinės žalos atlyginimui yra taikomas kaip baudžiamosios priemonės elementas. Teismo nustatyta baudžiamojo poveikio priemonės trukmė ir kitos sąlygos, pvz., skiriant šią priemonę teismo nustatyti žalos ar jos dalies atlyginimo terminai, apimtys, neturi teisinės reikšmės civilinio proceso teisės normų reglamentuojamam priteisto turtinės ir (ar) neturtinės žalos atlyginimo vykdymui visa jo apimtimi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. balandžio 23 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-61-511/2021).

Vilniaus teritorinė ligonių kasa byloje pareiškė 54,66 eurų dydžio ieškinį, kurį sudaro gydymo išlaidos J. N. (t. 1, b. l. 82-84). Kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, pripažintinas kaltu padaręs nusikaltimą, dėl kurio buvo sužalotas ir gydomas J. N.. Kaltinamasis teismo posėdžio metu sutiko su ieškiniu, todėl ieškinys pripažintinas pagrįstu ir tenkinamas.

Šioje byloje nuteistajam gynėjas buvo paskirtas BPK 51 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu, t. y. šioje byloje siekiant įgyvendinti teisę į gynybą, gynėjo dalyvavimas buvo būtinas, nepriklausomai nuo nuteistojo valios, todėl Valstybinės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidos negali būti priteisiamos.

Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – naikintina nuosprendžiui įsiteisėjus.

Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – CD laikmeną, yra pagrindas palikti saugoti prie bylos medžiagos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsnio 1 dalimi, 291 straipsniu, 303 straipsnio 2 dalimi,

nusprendžia:

Z. P., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam laisvės apribojimą šešiems mėnesiams be intensyvios priežiūros įpareigojant per visą laisvės apribojimo laikotarpį dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos bei per 4 (keturių) mėnesių terminą, skaičiuojamą nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, atlyginti nusikalstama veika padarytą 206,40 Eur (dviejų šimtų šešių eurų ir 40 ct) turtinę žalą.

Taikant BK 64¹ straipsnį, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu bei skirti Z. P. už BK 140 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą sumažintą bausmę – laisvės apribojimą keturiems mėnesiams be intensyvios priežiūros įpareigojant per visą laisvės apribojimo laikotarpį dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos bei per 4 (keturių) mėnesių terminą, skaičiuojamą nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, atlyginti nusikalstama veika padarytą 206,4 Eur (dviejų šimtų šešių eurų ir 40 ct) turtinę žalą.

Civilinį ieškinį tenkinti ir priteisti J. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš kaltinamojo Z. P. (dviejų šimtų šešių eurų ir 40 ct) turtinę žalą, 600 Eur (šešių šimtų eurų) neturtinę žalą ir 780 Eur (septynių šimtų aštuoniasdešimties eurų) advokato išlaidas.

Kitoje dalyje nukentėjusiojo J. N. ieškinį atmesti.

Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį tenkinti ir priteisti iš Z. P. 54,66 Eur (penkiasdešimt keturių eurų ir 66 ct) dydžio žalos atlyginimą Vilniaus teritorinės ligonių kasos naudai.

Z. P. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – CD laikmeną, palikti saugoti prie bylos medžiagos.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmus.

Teisėjas Erlandas Stanislovaitis