Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

2015-03-03 · Civilinė byla Nr. 2-1451-797/2015

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apylinkės teismas
Data
2015-03-03
Bylos Nr.
2-1451-797/2015
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Edita Kavaliauskienė
Pareiškėjas
Šiaulių rajono Eimučių bendruomenės
Suinteresuotas asmuo
ŽŪB ,,A. E.“
2015 m. kovo 3 d.Šiauliai(S)
Šiaulių apylinkės teismo teisėja Edita Kavaliauskienė,

sekretoriaujant Loretai Ščerbakovienei, dalyvaujant pareiškėjo Šiaulių rajono Eimučių bendruomenės atstovėms E. K., advokatei A. M., suinteresuoto asmens ŽŪB ,,A. E.“ atstovui V. B.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo Šiaulių rajono Eimučių bendruomenės pareiškimą suinteresuotam asmeniui ŽŪB ,,A. E.“ dėl nuosavybės teisės pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėjo atstovės prašo nustatyti faktą, kad pareiškėjas įgyjamąja senatimi įgijo nuosavybės teisę į nekilnojamąjį daiktą – kultūros namus, kurių unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini) Pareiškime nurodė ir teismo posėdyje paaiškino, kad (duomenys neskelbtini) 1970 m. buvo pastatyti kultūros namai, juos valdė, jais naudojosi ir prižiūrėjo Eimučių ŽŪB, kurios balanse turtas buvo įtrauktas, bet nuosavybės teisė į pastatus nebuvo įregistruota. Kadangi kultūros namai bendrovei nebuvo reikalingi, todėl pagal pareiškėjo prašymą 2003-12-05 bendrovės narių visuotinio susirinkimo metu kultūros namai buvo perduoti pareiškėjui. Pareiškėjas nuo to laiko naudojasi pastatu, jį prižiūri, t. y. sąžiningai įgijo ir valdo šį turtą atvirai ir nepertraukiamai, kaip savo daugiau nei 10 m. Nurodo, jog kreipėsi į VĮ Registrų centrą, bet pastarasis atsisakė įregistruoti nuosavybės teisę, todėl pareiškėjas negali kitokia tvarka įgyvendinti savininko teisių ir turtu disponuoti. Atstovės paaiškino, kad pareiškėjas turtu visą laiką naudojosi kaip savu, niekas kitas to turto nevaldė, jis nepriklauso valstybei ar savivaldybei, nėra įregistruotas registre, nėra duomenų apie savavališką statybą. Prašo nustatyti faktą, kuris reikalingas nuosavybės teisei įregistruoti.

Atsiliepimas

Suinteresuoto asmens ŽŪM ,,A. E.“ atstovas su pareiškimu sutinka, prašo jį tenkinti. Paaiškino, kad pastatas statytas 1970 m., jis tuo metu priklausė kolūkiui. Pasikeitus santvarkai ir pareiškėjui paprašius perleisti turtą, bendrovės narių visuotinis susirinkimas perdavė kultūros namus bendruomenei, nuosavybės teisės į pastatus nebuvo įregistravę. Nurodo, jog pastatas pastatytas legaliai, be pareiškėjo niekas kitas to pastato nevaldo, juo nesirūpina, pareiškėjas turtu naudojasi virš 10 m.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Iš pateiktos nekilnojamojo turto objekto kadastrinių matavimų bylos matyti, kad pastatas – kultūros namai pradėti ir baigti statyti 1970 m., pastato adresas yra (duomenys neskelbtini), jam suteiktas unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (20-22 b. l.). Byloje esantis 2003-12-05 Eimučių ŽŪB narių visuotinio susirinkimo protokolas Nr. 2 įrodo, jog susirinkime nutarta kultūros namus, esančius (duomenys neskelbtini), priklausančius Eimučių ŽŪB perduoti iš balanso į balansą Eimučių bendruomenei, toks sprendimas priimtas vienbalsiai (7-14 b. l.). VĮ Registrų centro pateikti dokumentai patvirtina, kad daiktinės teisės į pastatą – kultūros namus - neįregistruotos, o pareiškėjui buvo atsakyta, kad pateiktas protokolas nepatvirtina pareiškėjo nuosavybės teisės atsiradimo į pastatą, todėl buvo atsisakyta įregistruoti daiktines teises (16-17 b. l.). Kadangi institucijos negali įregistruoti nekilnojamojo turto, pareiškėjas kreipėsi į teismą dėl juridinio fakto nustatymo, kad jis pastatą įgijo pagal įgyjamąją senatį. Iš pareiškėjo paaiškinimo ir iš VĮ Registrų centro pateiktų rašytinių įrodymų, byloje esančių dokumentų, bendrovės narių visuotinio susirinkimo 2003-12-05 protokolo Nr. 2 bei kadastrinės bylos (7-22 b. l.) matyti, kad pareiškėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į pastatą, daiktas nėra įregistruotas kito asmens vardu (27 b. l.).

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.47 str. 11 p. numato, kad įgyjamoji senatis yra savarankiškas nuosavybės teisės įgijimo būdas, kuris yra taikomas tada, kai asmuo nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktą iki sueinant terminams, nustatytiems Civilinio kodekso 4.68 str.1 d., o prašo teismo nustatyti, kad yra visos Civilinio kodekso 4.68–4.71 straipsniuose numatytos sąlygos. Teismui nustačius šias sąlygas, valdymo teisė transformuojasi į nuosavybės teisę. Nuosavybės teisės įgijimo faktas pagal įgyjamąją senatį yra taikomas tik esant šioms sąlygoms: asmuo nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktą kitokiu Civilinio kodekso 4.47 straipsnyje numatytu būdu; yra visos Civilinio kodekso 4.68-4.71 str. numatytos sąlygos, t.y. daikto valdymas yra prasidėjęs sąžiningai, daiktas nėra registruotas kito asmens vardu, visą valdymo laikotarpį daiktas buvo valdomas teisėtai ir sąžiningai, atvirai ir nepertraukiamai, daiktas buvo valdomas kaip savas, t. y. pareiškėjas elgėsi kaip daikto savininkas ir suvokė, kad kiti asmenys neturi daugiau teisių už jį į valdomą daiktą, valdymas tęsėsi Civilinio kodekso 4.68 str.1 dalyje nustatytą terminą.

Taikyti įgyjamosios senaties instituto normas ir jų pagrindu nustatyti nuosavybės teisės į daiktus faktą leidžiama, kai yra daikto valdymas prasidėjęs sąžiningai. Duomenų, kad pareiškėjas būtų užvaldęs pastatą, pažeisdamas kitų asmenų teises, byloje nėra, t. y. asmuo, užvaldydamas daiktą, turėjo būti pagrįstai įsitikinęs, kad niekas neturi daugiau už jį teisių į užvaldomą daiktą nei jis. Daikto valdymas laikomas teisėtu, kol neįrodyta priešingai (Civilinio kodekso 4.23 str.). Byloje nėra duomenų, jog pastatas yra savavališka statyba. Nustatyti, jog turtas buvo valdomas teisėtai, byloje leidžia įrodymai, jog nuo 2003 m. gruodžio 5 d. iki šio momento nei vienas asmuo nepareiškė valdytojui jokių pretenzijų į valdomą pastatą ir nėra jokių duomenų apie tai, jog daiktai buvo valdomi prieš kurio nors asmens valią. Ši faktinė aplinkybė taip pat patvirtina tai, jog daiktas visą valdymo laikotarpį buvo valdomas ir sąžiningai. Apie tai, jog daiktas buvo valdomas atvirai, leidžia teigti suinteresuoto asmens, pareiškėjo paaiškinimai. Tai, kad daiktas visą valdymo laikotarpį buvo valdomas kaip savas, paaiškino pareiškėjas, o visas daikto valdymas tęsėsi Civilinio kodekso 4.68 str. l d. nustatytą terminą ir tai patvirtina byloje esantys rašytiniai įrodymai (CPK 178 str.).

Paskelbus 2015-02-02 viešai apie bylos iškėlimą dėl pastato įgijimo įgyjamąja senatimi, nebuvo gauta suinteresuotų asmenų pareiškimo. Byloje nėra duomenų, kad daiktas priklauso valstybei ar savivaldybei. Suinteresuotas asmuo neprieštarauja pateiktam pareiškimui.

Byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad per visą laikotarpį nuo valdymo pradžios nekilnojamų daiktų valdymas atitiko Civilinio kodekso 4.68-4.71 str. numatytas sąlygas, todėl valdymo teisė transformavosi į nuosavybės teisę. Atsižvelgiant į byloje esančius įrodymus, nustatytas aplinkybes, nustatytinas juridinis faktas, kad pareiškėjas įgyjamąja senatimi įgijo nuosavybės teisę į nekilnojamąjį daiktą – kultūros namus, esančius Ievų g. 14, Eimučių k. Kairių sen. Šiaulių r. (Civilinio proceso kodekso 185, Civilinio kodekso 4.68-4.71 str.). Juridinio fakto nustatymas reikalingas nekilnojamojo turto nuosavybės teisei įregistruoti.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 270, 279, 307, 533 str., teismas

nusprendžia:

pareiškimą tenkinti.

Nustatyti faktą, kad pareiškėjas Šiaulių rajono Eimučių bendruomenė (į. k. 245797570) įgyjamąja senatimi įgijo nuosavybės teisę į į nekilnojamąjį daiktą – kultūros namus, kurių unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini).

Fakto nustatymas reikalingas nekilnojamojo turto nuosavybės teisei įregistruoti.

Sprendimas per 30 d. gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per šį teismą.

Teisėja Edita Kavaliauskienė