Klaipėdos apygardos teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje E. S., g. (duomenys neskelbtini), a/k (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyv. (duomenys neskelbtini), 8 kl. išsilavinimo, vedęs, teistas:

1) 2000-06-23 Klaipėdos m. apylinkės teismo pagal 1961 m. BK 16 str. 2 d. ir 271 str. 3 d. laisvės atėmimu 2 metams, pritaikius 2000-04-11 įstatymo "Dėl amnestijos akto" 3 str. 1 d. 1 p., bausmė sumažinta 1/3,

2) 2000-07-04 Šilutės raj. apylinkės teismo pagal 1961 m. BK 271 str. 2 d. laisvės atėmimu 6 mėnesiams,

3) 2000-11-22 Šilutės raj. apylinkės teismo pagal 1961 m. BK 271 str. 3 d., 234¹ str. 2 d., 281 str. 1 d. laisvės atėmimu 4 metams, BK 42 str. tvarka bausmė apėmimo būdu subendrinta su ankstesniais nuosprendžiais paskirtomis bausmėmis,

4) 2000-12-12 Šilutės raj. apylinkės teismo pagal 1961 m. BK 271 str. 3 d. laisvės atėmimu 2 metams 6 mėnesiams, su 1/4 turto konfiskavimu, pritaikius 2000-04-11 įstatymo "Dėl amnestijos akto" 3 str. 1 d. 1 p., bausmė sumažinta 1/3,

5) 2001-02-06 Šilutės raj. apylinkės teismo pagal 1961 m. BK 271 str. 2 d., 278 str.1 d. laisvės atėmimu 5 metams ir bauda. BK 42 str. tvarka bausmė apėmimo būdu subendrinta su 2000-11-22 nuosprendžiu paskirta bausme. Šilutės raj. apylinkės teismo 2001-05-22 nutartimi BK 42 str. tvarka apėmimo būdu subendrintos visos ankstesniais nuosprendžiais paskirtos bausmės. Šilutės raj. apylinkės teismo 2003-09-12 nutartimi veikos, už kurias nuteistas ankstesniais nuosprendžiais, perkvalifikuotos pagal naująjį BK ir paskirta galutinė subendrinta 4 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, kuri, pritaikius 2002-11-07 įstatymo „Dėl amnestijos“ 5 str., sumažinta 1/6, bausmę atliko 2004-09-13,

6) 2006-07-04 Klaipėdos m. apylinkės teismo pagal BK 22 str. 1 d. ir 178 str. 2 d., 187 str. 3 d. laisvės atėmimu 1 metams, bausmę atliko 2007-05-16,

7) 2009-07-30 Klaipėdos m. apylinkės teismo pagal BK 259 str. 2 d. 10 parų arešto, bausmę atliko 2009-07-30, teistumai neišnykę,

Aprašomoji dalis

nustatė:

kaltinamasis E. S. 2010 m. gegužės 15 d. apie 19.30 val. bendrabučio, esančio (duomenys neskelbtini), trečio aukšto bendro naudojimo koridoriuje tyčia dėl chuliganiškų paskatų du kartus spyrė M. B. į pilvą bei vieną kartą dūrė peiliu į dešinės kojos šlaunį, padarydamas nukentėjusiajam M. B. sunkų sveikatos sutrikdymą - dešinės šlaunies durtinę pjautinę žaizdą su paviršinės šlaunies arterijos ir paviršinės venos pakenkimu, hipovoleminį šoką.

Apklaustas teismo, kaltinamasis E. S. kaltu prisipažino iš dalies ir parodė, kad keletą mėnesių prieš įvykį pradėjo kartu gyventi su K. P., turinčia 3 mažamečius vaikus. Gyveno pas jo draugą A. K. bendrabučio kambaryje (duomenys neskelbtini). Su tame pačiame aukšte gyvenusiu M. B. palaikė normalius tarpusavio santykius, kartais kartu vartodavo narkotikus. 2010-05-15 apie pietus jis išėjo pas draugę daryti tatuiruotės (būdamas laisvėje, tokias paslaugas teikdavo už pinigus), sugyventinė dėl tokio jo elgesio supyko. Darydamas tatuiruotę, vaišinosi alkoholiu. Po kurio laiko K. P. telefonu atsiuntė jam žinutę, kad yra pas M. Š., kur ją pavaišino narkotikais ir ji blogai jaučiasi, todėl prašė jo grįžti. Žinodamas, kad M. Š. kambaryje nuolat renkasi narkomanai ir vartojami narkotikai, jis labai susinervino ir parbėgo namo. Namuose sugyventinės nerado, A. K. pasakė, kad ji su vaikais yra M. Š. kambaryje. Jis pradėjo ten belstis, norėdamas parsivesti sugyventinę, tačiau M. Š., paklaususi kas beldžia ir sužinojusi, kad tai jis, durų neatidarė. Girdėjosi, kad kambaryje yra K. P. ir dar kažkas. Jis bandė išspirti duris, o to padaryti nepavykus, atsinešė iš namų peilį ir bandė jo pagalba atidaryti duris. Tuo metu prie jo priėjo M. B. ir paprašė nesinervinti ir nespardyti M. Š. kambario durų, nes viduje yra jo žmona su vaiku. Jis susinervino, pagalvojo, kad ir M. B. vartoja narkotikus su jo sugyventine (pastaroji anksčiau nebuvo vartojusi narkotikų), todėl ėmė šaukti ant M. B., kad šis pratina jo sugyventinę prie narkotikų, bandė įspirti M. B. į pilvą, tačiau nepataikė. Priėjęs arčiau, bandė užsimoti ranka ir smogti M. B., tačiau tuo metu netyčia įdūrė jam rankoje laikomu peiliu į koją. Po to jis grįžo į savo kambarį, padėjo peilį į stalčių, išsinešė į koridorių kėdę ir atsisėdo laukti policijos. Atvykusiems pareigūnams parodė, kur padėjo peilį, kuriuo sužalojo nukentėjusįjį. Teigia, kad nenorėjo sužaloti M. B., tai padarė netyčia. Nukentėjusįjį aplankė ligoninėje, sutinka atlyginti padarytą žalą.

Nukentėjusysis M. B. parodė, kad kaltinamąjį, kuris gyveno pas A. K., pažinojo apie pusę metų, jų tarpusavio santykiai buvo normalūs. 2010-05-15 pavakariais jo žmona Rita bendro naudojimo virtuvėje virė vakarienę, su ja buvo ir jų mažametis vaikas. Tuo metu jis išgirdo koridoriuje triukšmą ir pamatė, kad E. S. spardo M. Š. kambario duris. Apžiūrėjęs visas bendro naudojimo patalpas, žmonos su vaiku nerado, nors virtuvėje tebevirė puodas su sriuba, todėl suprato, kad žmona su vaiku yra pas M. Š.. Vėliau žmona jam papasakojo, kad į tą kambarį pirmas nubėgo jų vaikas, kuris žaisdavo su M. Š. vaiku, o ji nuėjo jo parsivesti, ir tuo metu į kambarį ėmė brautis kaltinamasis. Jis paskambino M. Š. telefonu ir įsitikino, kad jo šeima yra pas ją, prašė juos išleisti, tačiau M. Š. nesutiko, sakė, kad iškvietė policiją. Tuo metu E. S., rankose laikydamas po peilį, keikdamasis ir grasindamas susidoroti, spardė M. Š. kambario duris. Norėdamas apraminti kaltinamąjį, priėjo prie jo ir paprašė nieko nedaryti jo žmonai. Tuo metu E. S. keikdamasis jį puolė, du kartus įspyrė į pilvo – krūtinės sritį, bandė dar kelis kartus spirti, bet nepataikė, o jam traukiantis, vienu iš rankoje laikomų peilių dūrė jam į koją. Nuo dūrio buvo pažeista arterija ir ėmė stipriai plūsti kraujas. Jis raišuodamas išėjo į laiptinę ir prarado sąmonę. Ligoninėje buvo operuotas, vėliau gydomas ambulatoriškai, tačiau sveikata po sužalojimo neatsistatė – jis sunkiai valdo sužalotą koją, dėl ko nebegali dirbti atsitiktinių darbų, iš kurių anksčiau pragyvendavo, gydytojų teigimu, yra reikalinga dar viena operacija. Kaltinamasis buvo atėjęs į ligoninę jo aplankyti, atsiprašė, davė keliasdešimt litų vaistams. Įsitikinęs, kad kaltinamasis jį sužalojo vienu iš įvykio metu turėtų dviejų didelių peilių, o ne byloje esančiu nedideliu peiliuku. Tvirtina, kad įvykio metu narkotikų nevartojo, K. P. to daryti nesiūlė, nežino, kad įvykio dieną M. Š. bute būtų vartojami narkotikai.

Nukentėjusioji R. B. parodė, kad 2010-05-15 pavakariais pas jos vyrą užėjo kaimynas ir pasiūlė išgerti vyno, o ji su vaiku išėjo į virtuvę gaminti vakarienės. Būnant virtuvėje, vaikas pamatė praviras M. Š. kambario duris, ir nubėgo ten pažaisti su Marijos vaiku. Tuo metu į bendrabutį grįžo E. S. ir nubėgo į savo kambarį, girdėjosi, kaip jis ištraukė stalčių, kuriame sudėti virtuvės įrankiai, nes jie išbyrėjo ant grindų. Išsigandusi ji nubėgo pas M. Š. pasiimti vaiko, ten dar buvo K. P. ir jos bei M. Š. vaikai. M. Š. greitai užtrenkė duris, kurias tuoj pat kažką šaukdamas ir keikdamasis ėmė spardyti bei daužyti kaltinamasis. Ji klausė, kas atsitiko, tačiau M. Š. pasakė, kad paaiškins vėliau, ir ėmė skambinti policijai, po to policijai skambino ir K. P.. Jos vyras taip pat telefonu skambino M. Š., prašydamas ją išleisti, bet dėl kaltinamojo veiksmų jos bijojo atidaryti duris. Atvykus policijai, jos išėjo iš kambario, ir kaimynė pasakė, kad sužalotas jos vyras. Tvirtina, kad įvykio metu M. Š. kambaryje narkotikai nebuvo vartojami. Ji pati anksčiau yra bandžiusi vartoti narkotikų, yra tai dariusi ir kartu su vyru bei E. S.. Būdamas blaivus, kaltinamasis elgdavosi normaliai, tačiau apsvaigęs elgdavosi neprognozuojamai, tapdavo agresyvus, su visais konfliktuodavo.

Liudytojas A. K. parodė, kad jo pažįstamas E. S. su sugyventine K. P. apie mėnesį laiko iki įvykio gyveno jo kambaryje. 2010-05-15 jo kambaryje buvo girtaujama. Po kiek laiko E. S. kažkur išėjo, o Kristina liko, tačiau kambaryje nuolat nebuvo, nes vis užeidavo pas M. Š., kur žaidė jos vaikai. Vakare grįžo girtas E. S., kuris apsvaigęs elgdavosi neprognozuojamai, tapdavo agresyvus, su visais konfliktuodavo. Ir šį kartą E. S., kažką parėkavęs, ištraukė stalčių su stalo įrankiais, kurie išbyrėjo ir, pasiėmęs peilį, išėjo į koridorių. Prieš tai E. S. sakė, jog Kristina jam parašė, kad ją pavaišino narkotikais. Girdėjo, kaip E. S. keikdamasis daužo M. Š. kambario duris. Po kiek laiko E. S. iš jo kambario pasiėmė kėdę, nusinešė prie M. Š. durų ir atsisėdo. Netrukus atvažiavo policija, išėjęs į koridorių, matė sužalotą M. B.. Koridoriuje rado du jam priklausančius didelius virtuvinius peilius, kuriuos kartu su kėde parsinešė atgal į kambarį. Po to į kambarį su E. S. atėjo policijos pareigūnai, jie klausė, kur peilis, kuriuo padarytas nusikaltimas, E. S. parodė į stalčiuje buvusį nedidelį peiliuką, ir pareigūnai jį išsinešė. Yra girdėjęs, kad M. Š. kambaryje vartojami narkotikai, tačiau nežino, ar jie buvo vartojami įvykio dieną.

Liudytoja K. P. parodė, kad 2 mėnesius iki įvykio kartu gyveno su E. S. ir 3 savo mažamečiais vaikais pas A. K. bendrabučio kambaryje (duomenys neskelbtini). Šiuo metu su E. S. santykių nebepalaiko. 2010-05-15 namuose girtavo kartu su A. K., E. S. ir jo pažįstama Siga. Po to E. S. su Siga išėjo girtauti kitur, o ji nuėjo pas draugę M. Š., kartu buvo jų vaikai ir Marijos draugas Miša. Po kurio laiko ji paskambino E. S. ir pasakė, kad yra pas Mariją. Žinojo, kad E. S. dėl kažkokių priežasčių nenori, kad ji bendrautų su Marija, tačiau ji nėra mačiusi, kad Marijos kambaryje būtų vartojami narkotikai ar rinktųsi narkomanai. Apie tai, kad būtų pavaišinta narkotikais ir blogai jaustųsi, E. S. nesakė ir tokio turinio žinutės nesiuntė. Iš šį kartą kaltinamasis labai supyko ir pagrasino, kad tuoj grįš ir užmuš Mariją. R. B. kambaryje atsidūrė atsitiktinai, kadangi prieš grįžtant E. S., į kambarį įbėgo jos vaikas, o Rita užėjo jo pasiimti. Tuo metu jos išgirdo, kad pareina kaltinamasis, ir Marija užrakino duris. E. S. pradėjo laužti duris, jas spardė, grasino Marijai, todėl jos abi su Marija pasikeisdamos skambino policijai. Tuo metu Marijai skambino ir M. B., prašydamas išleisti jo žmoną. Iš kambario išėjo, kuomet E. S. išsivežė policija, laiptinėje matė kraujo klanus. Paleistas iš policijos, E. S. buvo jau apsiraminęs, jis atėjo pas M. Š., kur ji tuo metu buvo, ir paprašė grįžti namo.

Liudytoja M. Š. parodė, kad su kaltinamuoju ir nukentėjusiaisiais bei K. P. palaikė normalius tarpusavio santykius. Jos kambaryje niekuomet nebuvo vartojami narkotikai ir nesirinkdavo narkomanai, todėl nežino, kodėl kaltinamasis ją apkalba. 2010-05-15 antroje dienos pusėje ji buvo namuose, kuomet atėjo K. P. su vaikais, ji buvo blogos nuotaikos, sakė, kad susipyko su E. S.. Joms būnant kambaryje, pažaisti su vaikais atėjo ir R. B. vaikas. Po kiek laiko ji norėjo eiti į virtuvę, tačiau atidariusi duris pamatė parbėgantį į savo kambarį E. S., kuris necenzūriniais žodžiais pagrasino jai susidoroti. E. S. tuo metu pro atidarytas duris galėjo užeiti į kambarį, tačiau jis nubėgo namo, matomai, pasiimti peilio. Girdėjo, kaip savo kambaryje E. S. garsiai atidarė stalčių su stalo įrankiais. Ji liepė R. B. vaikui greitai bėgti pas mamą, ši, matomai išgirdusi, atėjo pasiimti vaiko, tačiau laiko jiems išeiti jau nebebuvo, ir ji užrakino duris, kurias tuoj pat keikdamasis ėmė laužti ir spardyti E. S.. Tuo metu jai skambino M. B., prašydamas išleisti jo žmoną, tačiau ji bijojo atidaryti duris ir iškvietė policiją. Kambaryje kilo panika, nes viduje buvę moterys ir vaikai labai išsigando.

Liudytojai policijos pareigūnai D. Žibas ir G. Dužinas parodė, kad nuvyko į įvykio vietą pagal iškvietimą, jog bendrabutyje Taikos pr. 18 yra daužomos kambario Nr. 65 durys. Kartu su jais vyko televizijos laidos „Farai“ filmavimo grupė. Lipant laiptais į 3 aukštą pastebėjo, kad iš bendro naudojimo koridoriaus į laiptinę išbėgo nukentėjusysis, kuris apalpo ir prarado sąmonę, jam iš dešinės kojos pradėjo stipriai kraujuoti. D. Žibas iškvietė medikus ir liko prie nukentėjusiojo, o G. Dužinas užėjo į 3 aukšto bendro naudojimo koridorių. Ten buvo žmonių susibūrimas, paklaustas kaltinamasis prisipažino peiliu sužalojęs nukentėjusįjį. Ant grindų mėtėsi trys dideli peiliai, jis norėjo juos paimti kaip nusikaltimo įrankius, tačiau kaltinamasis paaiškino, kad sužalojo su mažesniu peiliu, kurį padėjo į stalčių, ir parodė peilio buvimo vietą. Kaltinamojo nurodytą peilį jis ir paėmė iš nusikaltimo vietos. Kaltinamasis paaiškino, kad jo žmona išėjo pas kaimyną, kurio kambaryje buvo laikomos narkotinės medžiagos, ir jis kaimyną sužalojo, norėdamas atkeršyti.

Motyvuojamoji dalis

Byloje surinktiems įrodymams patikrinti teisiamajame posėdyje BKP 276 str. 4 d. tvarka buvo perskaityti liudytojo N. I. parodymai, 2010-06-07 duoti ikiteisminio tyrimo pareigūnei. Šios apklausos metu liudytojas parodė pažįstantis E. S. apie mėnesį laiko ir galįs apibūdinti jį kaip agresyvų sunkiai suvaldomą asmenį. 2010 m. gegužės viduryje buvo savo kambaryje, išgirdęs triukšmą, išėjo į koridorių pasižiūrėti. E. S. šaukė ir spardė 65 kambario duris, abejose rankose turėjo po peilį, o šalia durų buvo pastatyta kėdė. Prieš tai matė, kad į tą butą užbėgo R. B.. Egidijus buvo girtas, kambaryje šaukė ir verkė vaikai. Jis paklausė E. S., ką jis čia daro, pastarasis atsakė, kad 65 kambaryje gyvenanti Marija davė jo sugyventinei narkotikų. Jis pasakė, kad bute yra R. B., į ką kaltinamasis atsakė, jog jam tas pats, ji irgi gaus, ji žino, už ką. Tuo metu iš virtuvės į koridorių išėjo M. B. ir ėmė eiti link kaltinamojo sakydamas „nebandyk lįsti prie mano žmonos“. Kaltinamasis pasakė „ką, tavo žmona irgi nenaudoja narkotikų?“, M. B. atsakė „aišku, kad ne“. Egidijus pradėjo eiti link Michailo, turėdamas rankose po peilį ir keikdamas jį visokiais žodžiais. Michailas pradėjo eiti atbulom nuo jo, tada Egidijus eidamas link du kartus spyrė į pilvą. Michailas bandė jį raminti žodžiais, tačiau Egidijus peiliu dūrė jam į dešinę koją kaire ranka. Po smūgio Michailas pabėgo į laiptinę, o kaltinamasis ėmė artintis prie jo, tada jis pasislėpė savo kambaryje ir užsirakino duris (1 t., b. l. 70-72).

Iš teismo medicinos specialisto išvados matyti, kad M. B. galimai 2010-05-15 paros antroje pusėje, paveikus dešinės šlaunies viršutinio trečdalio sritį aštriu duriančiai pjaunančio tipo įrankiu, padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas - šlaunies durtinė pjautinė žaizda su paviršinės šlaunies arterijos ir paviršinės venos pakenkimu, hipovoleminis šokas. M. B. kūne konstatuota viena trauminio poveikio žymė (1t., b. l. 12-13).

Ikiteisminio tyrimo metu (1t., b. l. 81-83) ir teisme peržiūrėjus iš AB“Just.tv“ paimtą TV laidos „Farai“ vaizdo įrašą matyti, kad įraše užfiksuota įvykio vieta ir pareigūnų veiksmai įvykio vietoje, jiems atvykus pagal iškvietimą iš karto po nusikaltimo. Vaizdo įraše matyti, kad ant laiptų pusiau susilenkęs stovi M. B., kuriam per kelnių dešinę klešnę nutekėjęs panašus į kraują skystis. Ant laiptų ir koridoriuje ant grindų matosi panašios į kraują dėmės. Užfiksuota, kaip sulaikomas prie 65 kambario sėdintis E. S., jis nesipriešina. Pareigūnai klausia E. S., kur peilis, eina su juo į kambarį, išeinant pareigūnas laiko rankoje nedidelį peilį. Pareigūnams išvedant E. S., matosi ant grindų gulintis M. B., šalia esantis vaikinas laiko užveržtą jo koją, iš kurios plūsta kraujas.

Ikiteisminio tyrimo metu (1t., b. l. 84-87) ir teisme apžiūrėjus iš kaltinamojo 2010-05-15 paimtą virtuvinį peilį nustatyta, kad bendras peilio ilgis yra 20 cm, geležtės ilgis 10 cm, jos skersmuo plačiausioje vietoje – 18 mm.

Ikiteisminio tyrimo metu iš Klaipėdos apskrities ligoninės buvo paimti ir apžiūrėti M. B. marškinėliai ir kelnės, nustatyta, kad minimi drabužiai sukarpyti, sutepti į kraują panašiomis dėmėmis ir pradėję pūti (t. 1, b. l. 46-50).

2010-05-15 20 val. 42 min. patikrinus alkotesteriu, E. S. nustatytas 1,53 promilės girtumas (1 t., b. l. 174).

Išdėstyti įrodymai visiškai patvirtina kaltinamojo E. S. kaltę jam inkriminuoto nusikaltimo padaryme. Nekyla abejonių, kad teismo medicinos specialisto išvadoje užfiksuotus aukščiau aptarto pobūdžio ir sunkumo laipsnio kūno sužalojimus nukentėjusiajam padarė kaltinamasis. Akivaizdu, kad suduodamas smūgį peiliu į gyvybiškai svarbią nukentėjusiojo kūno vietą, kurioje išsidėstę stambios kraujagyslės, kaltinamasis suvokė pavojingą savo veiksmų pobūdį, numatė, kad savo veiksmais gali sukelti rimtą pavojų nukentėjusiojo sveikatai ir gyvybei, ir sąmoningai siekė kilusių pasekmių.

Byloje surinktais įrodymais visiškai paneigta kaltinamojo versija, jog jis sužalojo nukentėjusįjį rankoje laikomu peiliu neva netyčia, bandydamas užsimoti ranka ir jam smogti. Ši kaltinamojo versija yra pakankamai vėlyva, atsiradusi tik teisminio bylos nagrinėjimo metu (apklaustas ikiteisminio tyrimo metu bei parodymų patikrinimo vietoje metu E. S. neneigė tyčia dūręs peiliu nukentėjusiajam į koją), ir yra logiškai nenuosekli: kaltinamasis tvirtina nenorėjęs sužaloti nukentėjusiojo peiliu, iš kitos pusės, jis teigia, kad bandė užsimoti ir ranka, kurioje laikė peilį, smogti nukentėjusiajam. Teismas neturi jokio pagrindo netikėti nukentėjusiojo M. B. parodymais, jog kaltinamasis jį puolė kryptingai ir nuosekliai – laikydamas rankose po peilį ir keikdamasis artinosi prie jo, keletą kartų bandė įspirti į pilvą ir du kartus pataikė, o nukentėjusiajam traukiantis ir žodžiais bandant raminti įsisiautėjusį kaltinamąjį, jį persekiodamas tyčia dūrė peiliu į šlaunį. Šiuos nukentėjusiojo parodymus visiškai patvirtina jiems patikrinti teisiamajame posedyje perskaityti ikiteisminio tyrimo metu duoti liudytojo N. I. parodymai. Apklaustų asmenų parodymais taip pat nustatyta, kad konflikto metu kaltinamasis ir nukentėjusysis buvo atsisukę priekiu vienas į kitą – kaltinamasis ėjo link nukentėjusiojo, o pastarasis atatupstas traukėsi, taigi akivaizdu, jog atsižvelgiant į sužalojimo lokalizaciją, nukentėjusiojo sužalojimas kaltinamojo nurodytu būdu (neva nesėkmingai užsimojant smūgiui) nėra įmanomas.

Byloje surinktais įrodymais paneigtas ir kaltinamojo aiškinimas, jog jis smurtavo prieš nukentėjusįjį, neva keršydamas už tai, kad šis lenkė vartoti narkotikus jo sugyventinę. Kaltinamasis nurodo, kad jis pats tuo metu vartojo narkotines medžiagas (šią aplinkybę patvirtina ir jo teistumo už neteisėtą disponavimą narkotinėmis medžiagomis faktas, kita rašytinė bylos medžiaga – t. 2, b. l. 70-72), taipogi nurodo narkotikus vartodavęs ir kartu su M. B., su kuriuo palaikė gerus tarpusavio santykius. Nukentėjusioji R. B. taipogi patvirtino vartojusi narkotikus kartu su M. B. ir E. S.. Taigi byloje nustatyta, jog aplinkybė, kad M. B. ir R. B. galimai vartoja narkotines medžiagas, E. S. buvo žinoma ir dėl to jokių nesutarimų tarp kaltinamojo ir nukentėjusiųjų nekildavo, priešingai, jie nurodo kartu užsiimdavę šia neteisėta ir žalinga sveikatai veika. Tuo tarpu byloje nėra duomenų, kad K. P. būtų vartojusi narkotikus, ar kad kas nors iš bendrabučio gyventojų būtų lenkęs ją tai daryti. Kaltinamojo aiškinimą, neva K. P. telefonu atsiuntė jam žinutę, kad yra pas M. Š., kur ją pavaišino narkotikais ir ji blogai jaučiasi, todėl prašė jo grįžti, visiškai paneigė liudytoja K. P., kuri nurodė, kad išėjusi pas M. Š., telefonu informavo sugyventinį apie savo buvimo vietą, tačiau nieko neminėjo, jog būtų buvusi pavaišinta narkotikais ir blogai jaustųsi, ir neprašė sugyventinio sugrįžti. Šiuos jos parodymus patvirtino ir liudytoja M. Š., kuri parodė, kad narkotikai jos bute nebuvo vartojami, K. P. atėjo pas ją su vaikais ir jos abi leido laiką kalbėdamosis, o jų vaikai žaidė, šias aplinkybes patvirtino ir nukentėjusioji R. B.. Liudytojas A. K. taipogi patvirtino, kad K. P. nuolat užeidavo pas M. Š., kur žaidė jos vaikai, jis nepastebėjo, kad moteris būtų apsvaigusi ar blogai jaustųsi. Liudytojos K. P. parodymais taip pat nustatyta, kad telefoninio pokalbio metu E. S. jai nepareiškė jokių priekaištų dėl buvimo pas M. Š. ir galimo narkotikų vartojimo, tačiau pasakė, kad tuoj grįš ir užmuš M. Š., kadangi dėl jai nežinomų priežasčių nemėgo M. Š. ir nenorėjo, kad jos bendrautų. Kaip matyti iš liudytojos M. Š. parodymų, parbėgęs į bendrabutį ir M. Š. kambario tarpduryje sutikęs M. Š., E. S. turėjo visas galimybes užeiti į kambarį ir išsiaiškinti, ką ten veikia jo sugyventinė bei pasiūlyti jai grįžti namo, tačiau jis tik pagrasino M. Š. susidorojimu ir nubėgo į savo kambarį pasiimti peilio. K. P. ir M. Š. parodymais taip pat nustatyta, jog lauždamas duris, E. S. neprašė, jog iš kambario išeitų jo sugyventinė su vaikais, o grasino susidoroti su M. Š.. Kaip matyti iš nukentėjusiojo M. B. parodymų bei byloje surinktiems įrodymams patikrinti perskaitytų liudytojo N. I. parodymų, incidento pradžioje M. B. koridoriuje nebuvo, jis į konflikto vietą atėjo vėliau ir bandė nuraminti kaltinamąjį bei jam paaiškino, kad jo žmona M. Š. kambaryje atsidūrė atsitiktinai, taigi kaltinamajam nebuvo jokio pagrindo manyti, kad M. B. būtų kokiu nors būdu susijęs su M. Š. kambaryje buvusiais asmenimis ir jo įsivaizduojamu bandymu įtraukti K. P. į narkotikų vartojimą, vienok kaltinamasis puolė M. B. spardyti ir dūrė jam peiliu, o sužalotam M. B. pabėgus, su peiliais rankose ėmė artintis prie N. I., ko pasekoje pastarasis užsirakino savo kambaryje. Apklaustų asmenų parodymais nustatyta aplinkybė, jog E. S. siautėjo, rankose laikydamas po didelį peilį, taip pat paneigia kaltinamojo aiškinimą, jog jis pasiėmė iš savo kambario peiliuką, norėdamas juo atrakinti M. Š. kambario duris, ir patvirtina, kad tokiu elgesiu kaltinamasis siekė įbauginti M. Š. kambaryje ir šalia buvusius asmenis, o galimai ir smurtauti turimais peiliais, ką patvirtina jo elgesys M. B. atžvilgiu. Nustatytos įvykio aplinkybės, pati įvykio aplinka neginčijamai patvirtina, jog kaltinamojo smurtavimas prieš M. B. buvo nulemtas akivaizdžiai chuliganiškų paskatų – fizinis smurtas prieš iki tol gerai pažįstamą žmogų, su kuriuo kaltinamasis palaikė normalius tarpusavio santykius, buvo panaudotas mažareikšme, paties kaltinamojo neteisėtais veiksmais išprovokuota dingstimi, viešoje vietoje bendrabučio koridoriuje, įvykį stebint pašaliniams asmenims, neleistinu, akivaizdžiai agresyviu ir moralės požiūriu nepriimtinu, aplinkinius šokiruojančiu elgesiu demonstruojant aiškų žmogaus ir visuomenės negerbimą, elementarių moralės ir elgesio normų niekinimą, atvirą iššūkį visuomeninei tvarkai, priešpastatant save aplinkiniams ir demonstruojant niekinantį požiūrį į juos. Apklaustų asmenų parodymais nustatyta, kad būdamas girtas, kaltinamasis tampa agresyvus, neprognozuojamas ir nuolat veliasi į konfliktus su aplinkiniais. Iš nagrinėjamu atveju nustatyta, kad būdamas girtas ir be jokio pamatuoto pagrindo darydamas prielaidą, kad M. Š. davė jo sugyventinei narkotikų, dėl šio fakto nesikreipdamas į policiją ir nebandydamas pats išsiaiškinti situacijos, kaltinamasis pagrasino M. Š. susidoroti ir netgi ją nužudyti, po to, pašalinių asmenų akivaizdoje tęsdamas grasinimus, ėmė siautėti – spardyti bei peiliu laužti M. Š. kambario duris, o į konflikto vietą atskubėjus bandžiusiam jį nuraminti M. B., be jokio pamatuoto pagrindo savo agresiją nukreipė prieš jį, tyčiniais kryptingais smurtiniais veiksmais sunkiai sužalodamas nukentėjusįjį. Taigi kaltinamojo kaltė visiškai įrodyta ir teismui abejonių nekelia, kaltinamasis privalo atsakyti. Remiantis išdėstytu, kaltinamojo veiksmai pagal jų pasekmes vertintini kaip nusikaltimas žmogaus sveikatai, padarytas dėl chuliganiškų paskatų, ir kvalifikuojami pagal BK 135 str. 2 d. 8 p.

Skirdamas bausmę, teismas vadovaujasi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, įvertindamas BK 54 str. 2 d. nurodytas aplinkybes.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Nors kaltinamasis teigia apgailestaująs dėl padaryto nusikaltimo, jis nebuvo teismui nuoširdus, neigdamas akivaizdžias teismo pripažintas įrodytomis esmines bylos aplinkybes. Siekdamas palengvinti savo padėtį, kaltinamasis teisme iškėlė byloje surinktais įrodymais visiškai paneigtą versiją, neva jis dūrė peiliu nukentėjusiajam netyčia, nenorėdamas jo sužaloti, neigė visiškai įrodytas jo nusikalstamų veiksmų chuliganiškas paskatas, turinčias reikšmės veikos kvalifikavimui. Todėl dalinį kaltinamojo kaltės pripažinimą ir jo deklaruojamą gailėjimąsi dėl nusikaltimo pripažinti BK 59 str. 1 d. 2 p. numatyta atsakomybę lengvinančia aplinkybe nėra pamatuoto pagrindo. Kaltinamojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, jog E. S. nusikalto apsvaigęs nuo alkoholio, ir tai turėjo neabejotinos tiesioginės įtakos nusikaltimo padarymui.

Kaltinamasis yra recidyvistas, eilę kartų teistas už tyčines nusikalstamas veikas, nusikalto, nepraėjus nei metams po ankstesniu nuosprendžiu paskirtos arešto bausmės atlikimo, iš laisvės atėmimo vietos, kur anksčiau atlikinėjo bausmę, charakterizuojamas patenkinamai, nedirba, girtauja, svaiginasi narkotinėmis medžiagomis. Nustatyta kaltinamojo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra. Remiantis išdėstytu, kaltinamajam skiriama griežtesnė už sankcijos vidurkį sankcijoje numatyta laisvės atėmimo bausmė.

Valstybinė ligonių kasa byloje pareiškė civilinį ieškinį (t. 1, b. l. 35-43), kuriuo prašo iš kaltinamojo priteisti nukentėjusiojo 6060 litų 36 ct. dydžio gydymo išlaidas, patvirtintas gydymo įstaigos pateiktais duomenimis. Ieškinys pagrįstas ir pilnai tenkintinas. BPK 109 str. numato, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės arba neturtinės žalos, turi teisę baudžiamojoje byloje pareikšti kaltinamajam arba už kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Tokiu būdu civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje gali pareikšti tiek fiziniai, tiek juridiniai asmenys, kuriems nusikalstama veika padaryta tiesioginės turtinės ar neturtinės žalos. Kaltinamajam tyčiniais nusikalstamais veiksmais sužalojus nukentėjusįjį, jis dėl sužalojimų buvo gydomas. Valstybinė ligonių kasa už suteiktas paslaugas gydymo įstaigai apmokėjo, todėl išlaidos Valstybinei ligonių kasai atsirado dėl kaltinamojo neteisėtų veiksmų. Valstybinei ligonių kasai padaryta turtinė žala neatlyginta. Vadovaujantis CK 6. 263 str. 2 d. kaltinamasis, neteisėta veika padaręs žalos žmogaus sveikatai, privalo atlyginti sveikatos priežiūros įstaigų dėl to turėtas išlaidas.

Nukentėjusysis M. B. byloje pareiškė civilinį ieškinį (1 t., b. l. 30-33), kuriuo prašo priteisti iš nuteistojo 530 litų 43 ct. turtinei ir 5000 litų neturtinei žalai atlyginti. Nurodo, kad po sužalojimo ilgą laiką gydėsi, tapo invalidu, negali dirbti ir gyventi normalų pilnavertį gyvenimą, todėl patyrė nurodyto dydžio neturtinę žalą. Pirkdamas vaistus, išleido 530 litų 43 ct., kas sudaro patirtą turtinę žalą, kurią pagrindžia pateikiamais vaistų pirkimo kvitų čekiais. Ieškinys tenkintinas. Nukentėjusiojo nurodoma nusikaltimu jam padaryta turtinė žala įrodyta nukentėjusiojo parodymais ir pateiktais dokumentais, kaltinamasis privalo atlyginti išlaidas, kurias nukentėjusysis turėjo, gydydamasis nusikaltimo metu patirtus sužalojimus (CK 6.249 str. 1 d., 6.263 str. 2 d., 6.283 str. 2 d.). Neteisėtais veiksmais gali būti pakenkiami neturtiniai asmens interesai. Tokius interesus taip pat saugo ir gina teisė (CK l str. l d.). Civilinio kodekso 6.250 straipsnis apibrėžia neturtinę žalą: neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Žala padaroma vertybėms, kurios neturi piniginės išraiškos, tačiau civilinė teisė jas gina turtiniais būdais. Neturtinė žala įvertinama ir atlyginama pinigais (CK 6.250 str. l d.). Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, kadangi neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinį, fizinį skausmą ir kt. Teismo funkcija yra nustatyti teisingą piniginę kompensaciją už patirtą skriaudą (dvasinius, fizinius išgyvenimus, praradimus). Atlygintinos neturtinės žalos ribų (minimumo ar maksimumo) įstatymas (CK 6.250 str.) nenustato, įvertinti neturtinę žalą palikta teismui, nes tai yra fakto klausimas. Spręsdamas šį klausimą, teismas turi vadovautis CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais neturtinės žalos piniginio įvertinimo kriterijais, t. y. nustatydamas neturtinės žalos dydį turi atsižvelgti į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Įvertindamas neturtinę žalą pinigais, teismas turi vadovautis ne tik CK 6.250 straipsnyje, bet ir 6.251 straipsnio 2 dalyje bei 6.282 straipsnyje nurodytais kriterijais. Nusikalstamais kaltinamojo E. S. veiksmais nukentėjusysis M. B. buvo sunkiai sužalotas ir liko gyvas tik laiku suteiktos medicininės pagalbos dėka. Nukentėjusysis buvo operuotas, po to mėnesį laiko gydomas, iki šiol kenčia nuo liekamųjų sužalojimo reiškinių. Dėl nusikalstamų kaltinamojo veiksmų M. B. patyrė didelį dvasinį sukrėtimą, fizinį skausmą ir kitus iki šiol tebesitęsiančius nepatogumus, susijusius su sveikatos pablogėjimu ir tolesniu gydymusi, darbinės veiklos ir bendravimo galimybių sumažėjimu. Kaip minėta, neturtinė žala padaryta tyčiniais nusikalstamais kaltinamojo veiksmais, be jokios pamatuotos priežasties bei sukeliant realią grėsmę nukentėjusiojo gyvybei. Atsižvelgiant į visas šias aplinkybes, nukentėjusiojo įvardintas žalos dydis atitinka sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, pamatuoto pagrindo jį mažinti nėra, besiformuojančioje teismų praktikoje neturtinės žalos atlyginimui tyčinio sunkaus sveikatos sutrikdymo atveju priteisiamos ženkliai didesnės nei nukentėjusiojo prašoma sumos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297, 301, 302 str., teismas

nusprendžia:

E. S. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 135 str. 2 d. 8 p., ir jį nubausti laisvės atėmimu aštuoneriems metams. Bausmę skirti atlikti pataisos namuose, bausmės pradžią skaičiuoti nuo 2010-07-21, kardomąją priemonę iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti suėmimą.

Nukentėjusiojo M. B. civilinį ieškinį tenkinti pilnai, ir priteisti iš nuteistojo E. S. M. B. 530 litų 43 ct. turtinės žalos atlyginimui ir 5000 litų neturtinės žalos atlyginimui.

Valstybinės ligonių kasos civilinį ieškinį tenkinti pilnai, ir priteisti iš nuteistojo E. S. 6060 litų 36 ct. Valstybinei ligonių kasai.

Daiktinius įrodymus CD diską su vaizdo įrašu palikti saugojimui prie bylos, peilį – sunaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo, o nuteistajam – nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per šį teismą.