- Teismas
- Vilniaus apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-04-20
- Bylos Nr.
- eI3-1640-1047/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-04197-2019-6
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) patenkintas visiškai.
- Teisėjai
- Beata Martišienė (pirm.), Asta Adamonytė-Šipkauskienė, Fausta Vitkienė
- Pareiškėjas
- Lietuvos Respublikos Susisiekimo ministerija
- Atsakovas
- I. Š.
- Trečiasis asmuo
- Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos
- Kategorijos
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Astos Adamonytės-Šipkauskienės, Beatos Martišienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Faustos Vitkienės,
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos pareiškimą atsakovei I. Š., tretieji suinteresuotieji asmenys Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos ir Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos, dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams akto teisėtumo patvirtinimo ir atlyginimo dydžio už visuomenės poreikiams paimamą žemę nustatymo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija (toliau – ir pareiškėja, Ministerija) Vilniaus apygardos administraciniam teismui 2019 m. gruodžio 11 d. pateiktame pareiškime prašė: 1) patvirtinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus (toliau – ir NŽT) 2019 m. rugpjūčio 28 d. akto Nr. ŽVP-811-(1.18.) „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimo visuomenės poreikiams įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektą (valstybinės reikšmės magistralinio kelio A19 (Vilniaus pietinio aplinkkelio tiesimo II etapas) 7,4 – 17,9 km ruožui tiesti)“ (toliau – ir Aktas) teisėtumą, leisti įregistruoti šiuo aktu visuomenės poreikiams paimamą atsakovės I. Š. nuosavybės teise valdomą ½ dalį 0,0185 ha ploto žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Žemės sklypas), valstybės vardu ir pradėti šį žemės sklypą naudoti visuomenės poreikiams – valstybinės reikšmės magistralinio kelio A19 (Vilniaus pietinio aplinkkelio tiesimo II etapas) 7,4–17,9 km ruožui tiesti; 2) nustatyti, kad atsakovei I. Š. atlyginimo už visuomenės poreikiams paimtą ½ dalį 0,0185 ha ploto žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), dydis yra 85 Eur.
Pareiškėja nurodė, kad Lietuvos Respublikos Seimas 2013 m. birželio 18 d. nutarimu Nr. XII-381 „Dėl Rytų–Vakarų transporto koridoriaus Lietuvos dalies projekto (Klaipėdos valstybinio jūrų uosto, kelių, geležinkelių infrastruktūros komplekso) pripažinimo ypatingos valstybinės svarbos projektu“ (toliau – ir Seimo nutarimas Nr. XII-381) pripažino Rytų–Vakarų transporto koridoriaus Lietuvos dalies projektą, kurio viena iš sudedamųjų dalių – Vilniaus pietinio aplinkkelio tiesimas, II etapas (planuojama (duomenys neskelbtini)gatvės rekonstrukcija iki miesto ribos, naujos aplinkkelio trasos tiesimas iki magistralinio kelio A15 Vilnius–Lyda), ypatingos valstybinės svarbos projektu ir patvirtino pareiškėją šį ypatingos valstybinės svarbos projektą įgyvendinančia institucija.
Lietuvos Respublikos susisiekimo ministras 2014 m. rugpjūčio 19 d. įsakymu Nr. 3-341 „Dėl Rytų – vakarų transporto koridoriaus Lietuvos dalies (Klaipėdos valstybinio jūsų uosto, kelių, geležinkelių infrastruktūros komplekso) ypatingos valstybinės svarbos ir „Via Baltica“ transporto koridoriaus Lietuvos dalies ypatingos valstybinės svarbos projektų vykdymo“ pavedė Lietuvos automobilių kelių direkcijai prie Susisiekimo ministerijos (toliau – ir Kelių direkcija) atlikti su Rytų–vakarų transporto koridoriaus Lietuvos dalies (Klaipėdos valstybinio jūrų uosto, kelių, geležinkelių infrastruktūros) ypatingos valstybinės svarbos projekto įgyvendinimu susijusius darbus Seimo nutarimo Nr. XII-381 priedėlyje nurodytuose planuojamų automobilių kelių infrastruktūros ruožuose.
Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2017 m. birželio 14 d. nutarimu Nr. 444 „Dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams valstybinės reikšmės magistralinio kelio A19 (Vilniaus pietinio aplinkkelio tiesimo II etapas) 7,9–17,4 km ruožui tiesti procedūros pradžios“ (toliau – Vyriausybės nutarimas Nr. 444) nutarė pradėti žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą valstybinės reikšmės magistralinio kelio A19 (Vilniaus pietinio aplinkkelio tiesimo II etapas) 7,9–17,4 km ruožui tiesti pagal Vilniaus miesto pietinio aplinkkelio tarp magistralinių kelių A1 Vilnius-Kaunas-Klaipėda ir A3 Vilnius-Minskas 7,60–27,26 km ruožo tiesimo specialųjį planą, patvirtintą Vilniaus rajono savivaldybės tarybos 2008 m. gegužės 20 d. sprendimu Nr. T3-160 „Dėl Vilniaus miesto pietinio aplinkkelio tarp magistralinių kelių A1 Vilnius-Kaunas-Klaipėda ir A3 Vilnius-Minskas 7,60–27,26 km ruožo tiesimo specialaus plano patvirtinimo“ (toliau – Specialusis planas). Vyriausybės nutarime Nr. 444 numatyta minėtą projektą įgyvendinti ne vėliau kaip iki 2025 m. gruodžio 31 d. Pareiškėja nurodė, kad Specialusis planas viešai paskelbtas Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo dokumentų registre (adresas internete www.tpdr.lt). Specialiojo plano registracijos numeris – T00079776.
Įsigaliojus Vyriausybės nutarimui Nr. 444, pareiškėja 2017 m. birželio 23 d. raštu Nr. 2-1997 „Dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūros pradžios“ informavo atsakovę I. Š. apie pradėtą jos bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomo 0,1252 ha dydžio Žemės sklypo paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą. Tuo pačiu nurodė, kad šiuo raštu atsakovei buvo pranešta apie toliau rengiamą žemės paėmimo visuomenės poreikiams projektą, kurio rengimo metu bus nustatomos tikslios atsakovo visuomenės poreikiams paimamo žemės sklypo ribos, jo ir jame esančio kito turto vertinimas bei kiti Lietuvos Respublikos žemės paėmimo visuomenės poreikiams įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektus įstatyme (toliau – ir Žemės paėmimo įstatymas) nustatyti veiksmai.
Motyvuojamoji dalis
Nurodė, kad Žemės paėmimo įstatymo 8 straipsnio nustatyta tvarka buvo parengtas Žemės paėmimo visuomenės poreikiams (valstybinės reikšmės magistralinio kelio A19 (Vilniaus pietinio aplinkkelio tiesimo II etapas) 7,4 –17,9 km ruožui tiesti) projektas (toliau – ir Projektas), kurio rengėjas – UAB „Kelprojektas“. Teigė, kad Kelių direkcijos 2019 m. sausio 14 d. raštu Nr. (16.1)2-311 „Dėl supažindinimo su žemės paėmimo visuomenės poreikiams projektu“ atsakovei buvo pranešta apie supažindinimą su parengtu Projektu bei nurodyta, kad pagal pastarojo sprendinius visuomenės poreikiams iš atsakovės numatoma paimti 0,0185 ha dydžio Žemės sklypo dalis. Šiuo pranešimu atsakovei taip pat buvo pranešta apie parengtą Nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitą Nr. AM18/0820/08N. Teigė, kad pranešimas išsiųstas registruotąja pašto siunta, įteikta 2019 m. sausio 17 d.
2018 m. lapkričio 14 d. UAB „Jungtinis verslas“ (pažymėjimo Nr. 000051) turto vertintoja A. M.-O. (turto vertintojo pažymėjimas Nr. A000381) parengė Nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitą Nr. AM18/0821/41N (toliau – ir Vertinimo ataskaita), pagal kurią ginčo Žemės sklypo paimamos dalies rinkos vertė 2018 m. rugpjūčio 21 d. buvo 170 Eur.
Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktorius 2019 m. gegužės 21 d. įsakymu Nr. 1P-135-(1.17 E.) „Dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams (valstybinės reikšmės magistralinio kelio A19 (Vilniaus pietinio aplinkkelio tiesimo II etapas) 7,4 – 17,9 km ruožui tiesti) projekto patvirtinimo ir dėl suprojektuotų žemės sklypų pertvarkymo, servitutų nustatymo, nustatytų kadastro duomenų patvirtinimo, žemės savininkų nuosavybės teisių įregistravimo Nekilnojamojo turto registre“ (toliau – ir NŽT įsakymas Nr. 1P135-(1.17 E.) patvirtino Projektą. Taip pat šiuo įsakymu buvo pertvarkyti žemės sklypai, reikalingi paimti visuomenės poreikiams, nurodyti Pertvarkomų žemės sklypų, reikalingų visuomenės poreikiams, sąraše (toliau – ir Sąrašas), ir nustatyti jų kadastro duomenys. NŽT direktorius 2019 m. liepos 22 d. įsakymu Nr. 1P-182-(1.17 E.) „Dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2019 m. gegužės 21 d. įsakymo Nr. 1P-135- (1.17 E.) „Dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams (valstybinės reikšmės magistralinio kelio A19 (Vilniaus pietinio aplinkkelio tiesimo II etapas) 7,4–17,9 km ruožui tiesti) projekto patvirtinimo ir dėl suprojektuotų žemės sklypų pertvarkymo, servitutų nustatymo, nustatytų kadastro duomenų patvirtinimo, žemės savininkų nuosavybės teisių įregistravimo Nekilnojamojo turto registre“ pakeitimo“ (toliau – ir NŽT įsakymas Nr. 1P-182-(1.17 E.) Sąrašą išdėstė nauja redakcija.
Pagal nauja redakcija išdėstyto Sąrašo 36 punktą atsakovei bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausęs 0,1252 ha ploto žemės sklypas, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), buvo pertvarkytas į 0,0794 ha ploto žemės sklypą, kurio projektinis Nr. 41-1, į 0,0273 ha ploto žemės sklypą, kurio projektinis Nr. 41-2, ir į 0,0185 ha ploto žemės sklypą, kurio projektinis Nr. 41-3. Nustatyta, kad žyma apie pradėtą žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą perkeliama į žemės sklypo, kurio projektinis Nr. 41-3, Nekilnojamojo turto registro duomenis.
Vadovaujantis Žemės paėmimo įstatymo 5 straipsnio nuostatomis, NŽT direktorius 2019 m. rugpjūčio 28 d. aktu Nr. ŽVP-9811-(1.18.) „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) dalies paėmimo visuomenės poreikiams įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektą (valstybinės reikšmės magistralinio kelio A19 (Vilniaus pietinio aplinkkelio tiesimo II etapas – 7,4–17,9 km ruožui tiesti)“ paėmė visuomenės poreikiams atsakovės nuosavybės teise valdomą ½ dalį 0,0185 ha ploto žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pagrindinė žemės naudojimo paskirtis – žemės ūkio, naudojimo būdas – kiti žemės ūkio paskirties žemės sklypai, esantį (duomenys neskelbtini). Šiuo aktu nustatyta, kad nuostolių dėl ½ Žemės sklypo dalies pagal Vertinimo ataskaitą dėl paėmimo visuomenės poreikiams dydis – 85 Eur, iš jų Žemės sklypo vertė – 85 Eur, kitų nuostolių, susijusių su Žemės sklypo dalies paėmimu visuomenės poreikiams, dydis – 0 Eur.
Lietuvos Respublikos susisiekimo ministras 2019 m. birželio 10 d. įsakymu Nr. 3-264 „Dėl žemės sklypų (dalių) paėmimo visuomenės poreikiams (valstybinės reikšmės magistralinio kelio A19 (Vilniaus pietinio aplinkkelio tiesimo II etapas) 7,4–17,9 km ruožui tiesti) procedūros vykdymo“, (12 priedas) Kelių direkcijai pavedė, be kita ko, parengti dokumentus, skirtus žemės savininkams ir (ar) kitiems naudotojams informuoti apie NŽT priimtus aktus paimti jų žemės sklypus (dalis) visuomenės poreikiams įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektą ir apie jų pasirašymo tvarką, taip pat organizuoti minėtų aktų pasirašymą.
Kelių direkcija 2019 m. rugsėjo 12 d. raštu Nr. (6.1)2-4672 „Dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams akto pasirašymo“ pranešė atsakovei, kad NŽT priėmė Žemės paėmimo visuomenės poreikiams aktą, pateikė šio akto kopiją ir pakvietė atsakovę per 30 dienų nuo šio pranešimo įteikimo dienos pasirašyti šį aktą ir nurodyti banko sąskaitą, į kurią bus pervedamas atlyginimas už visuomenės poreikiams paimamą turtą. Nurodė, kad šiuo raštu atsakovei taip pat buvo pranešta, kad, jei minimas aktas per nustatytą terminą nebus pasirašytas, jame nurodytas atlyginimo dydis bus pervestas į notaro depozitinę sąskaitą, o ginčas dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams bus nagrinėjamas teisme. Teigia, kad pranešimas atsakovei įteiktas 2019 m. rugsėjo 17 d.
Kadangi atsakovė per Žemės paėmimo įstatymo nustatytą 30 dienų terminą nuo rašto gavimo akto nepasirašė, pareiškėja, vadovaudamasi Žemės paėmimo įstatymo 6 straipsniu ir nepraleisdama 60 dienų termino, kreipėsi į teismą dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams akto teisėtumo patvirtinimo.
Kelių direkcija iki šio pareiškimo pateikimo dienos (2019 m. gruodžio 11 d.) pervedė Žemės paėmimo visuomenės poreikiams akte nurodytą atlyginimo sumą – 85 Eur į notaro depozitinę sąskaitą ir apie tai 2019 m. lapkričio 27 d. raštu Nr. (6.1)2-6360 „Dėl informacijos apie atlyginimo už visuomenės poreikiams paimamą žemę pervedimą į notaro depozitinę sąskaitą“ registruotąja pašto siunta pranešė atsakovei. Pranešimas įteiktas 2019 m. lapkričio 29 d.
Pareiškime pareiškėja remiasi Žemės paėmimo įstatymo 13 straipsnio nuostatomis pabrėždama, kad paimant privačią žemę visuomenės poreikiams, žemės savininkui turi būti teisingai atlyginama už žemę pinigais pagal rinkos vertę. Pareiškėja nurodė, kad Vertinimo ataskaitoje nurodyto Žemės sklypo rinkos vertė – 170 Eur (atitinkamai ½ dalies Žemės sklypo vertė – 85 Eur) – yra apskaičiuota pagal atsakovei priklausančios vertintinos žemės sklypo dalies dydį ir nustatyta taikant lyginamąjį metodą, kurio taikymo tvarka nustatyta Turto ir verslo vertinimo metodikoje, patvirtintoje Lietuvos Respublikos finansų ministro 2012 m. balandžio 27 d. įsakymu Nr. 1K-159 „Dėl turto ir verslo vertinimo metodikos patvirtinimo“ (toliau – ir Metodika). Pabrėžė, kad Žemės sklypo vertė buvo nustatyta lyginamuoju metodu, skaičiavimams atrinkus ir įvertinus šešis analogiško turto lyginamuosius sandorius, įvykusius 2017 m. kovo – 2018 m. rugpjūčio mėnesiais toje pačioje verčių zonoje, artimiausioje ir panašiausioje aplinkoje.
Pabrėžė, kad Žemės sklypo rinkos vertę nustatė UAB „Jungtinis verslas“ turto vertintoja A. M.-O., turinti turto vertintojo kvalifikaciją. Nurodė, kad Vertinimo ataskaita yra galiojanti, todėl laikytina vieninteliu įrodymu nustatant atlyginimo dydį už visuomenės poreikiams paimamą atsakovės Žemės sklypo dalį. Atsakovė buvo informuota dėl vyksiančios jos valdomos Žemės sklypo apžiūros, tačiau joje nedalyvavo, jokių argumentų, įrodymų dėl atlyginimo už paimamą žemę sumos nepateikė ir vėliau.
Sprendė, jog pagal Vertinimo ataskaitą nustatytas atlyginimo dydis už ½ dalies Žemės sklypo paėmimą visuomenės poreikiams ir kitų su šios žemės paėmimu susijusių nuostolių dydis yra teisingas ir atspindi paimtos visuomenės poreikiams nuosavybės rinkos vertę.
Atsakovė atsiliepimo į pareiškėjos pareiškimą nepateikė. Pareiškėjos 2019 m. gruodžio 11 d. pareiškimas su 2019 m. gruodžio 12 d. teismo nutartimi jai įteiktas 2019 m. gruodžio 18 d. (byloje esanti informacija apie Vilniaus apygardos administracinio teismo siuntos įteikimą pareiškėjai).
Trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos atsiliepime nurodė, jog su pareiškimu sutinka ir prašo jį patenkinti.
Teigė, kad Vilniaus pietinis aplinkkelis numatytas ir etapais įgyvendinamas tarp magistralinių kelių A1 Vilnius-Kaunas-Klaipėda ir A3 Vilnius-Minsko, iš esmės siekiant juo nukreipti tranzitinį transporto priemonių (ypač sunkiųjų) eismą iš Vilniaus miesto ir Juodšilių, Rudaminos, Skaidiškių miestelių, kitų gyvenamųjų vietovių centrų ir tam nepritaikytų kelių (gatvių). Naujas aplinkkelio ruožas pagerins šalies ir tarptautinį susisiekimą, ypač sunkiasvorių transporto priemonių eismą sostinės prieigose (ypač pietvakarinėje dalyje). Vilniaus miesto pietinio aplinkkelio tarp magistralinių kelių A1 Vilnius-Kaunas-Klaipėda ir A3 Vilnius-Minskas tiesimas pripažintas ypatingos valstybinės svarbos projektu Lietuvos Respublikos Seimo 2013 m. birželio 18 d. nutarimu Nr. XII-381 „Dėl Rytų-Vakarų transporto koridoriaus Lietuvos dalies projekto (Klaipėdos valstybinio jūrų uosto, kelių, geležinkelių infrastruktūros komplekso) pripažinimo ypatingos valstybinės svarbos projektu“.
Nurodė, kad pagal šį nutarimą, aplinkkelio tiesimo darbai suskirstyti į 3 etapus. Vilniaus mieste jau nutiestas šio aplinkkelio 7,9 km ruožas (I etapas), kuriam suteiktas valstybinės reikšmės magistralinio kelio A19 Vilniaus pietinio aplinkkelio pavadinimas. II etapas – naujo magistralinio kelio A19 Vilniaus pietinio aplinkkelio 9 km ilgio ruožo tiesimas: nuo rekonstruoto ruožo Vilniaus mieste pabaigos iki suplanuotos skirtingų lygių sankryžos su magistraliniu keliu A15 Vilnius-Lyda (įskaitant visą sankryžos teritoriją ir jos prieigas). Šiam projektui įgyvendinti ir paimamas atsakovei nuosavybės teise priklausanti ½ 0,0185 ha ploto Žemės sklypo dalis.
Atsiliepime pažymėjo, jog visas III etapas – magistralinio kelio A19 Vilniaus pietinio aplinkkelio 10,7 km ilgio ruožas tarp magistralinio kelio A15 Vilnius-Lyda ir A3 Vilnius-Minskas bus įgyvendinamas tik įgyvendinus II etapą.
Nurodė, kad tik užbaigus visą žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą, bus galima rengti Techninį projektą, nes valstybinės reikšmės keliai (išimtinė valstybės nuosavybė) gali būti projektuojami tik valstybinėje žemėje. Tuo pačiu teigia, kad magistralinis kelias vienu metu turi būti rekonstruojamas ir (arba) tiesiamas visame statybos sklype, suformuotame iš visų žemės savininkų paimtų žemės sklypų (dalių), nes magistralinis kelias ir jo statiniai pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. Dl-713 patvirtintą statybos techninį reglamentą STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“ yra sudėtingos konstrukcijos ir sudėtingų technologijų ypatingasis statinys.
Teigė, kad nepaėmus atsakovės nuosavybės teise valdomo žemės sklypo, nebus jokių techninių ir teisinių galimybių įvykdyti II etapo įgyvendinimo darbų ir nutiesti Vilniaus pietinio aplinkkelio ruožą iki magistralinio kelio A15 Vilnius-Lyda. Įgyvendinus projektą, naujas Vilniaus pietinio aplinkkelio ruožas taps sudėtine Europos kelių tinklo (Trans European Network TEN) IXB koridoriaus šakos (Kijevas-Minskas-Vilnius-Klaipėda) ir europinės magistralės E85 (Klaipėda-Kaunas-Vilnius-Lyda-Čemovcai-Bukareštas-Aleksandrupolis) dalimi. Nukreipus eismą naujai nutiestu aplinkkelio ruožu taip magistralinio kelio A15 Vilnius-Lyda ir dabartinio Vilniaus pietinio aplinkkelio (kuriam Vilniaus mieste suteiktas (duomenys neskelbtini) gatvės pavadinimas), Vilniaus mieste bus sumažintos transporto grūstys bei kelio naudotojų sąnaudos.
Pažymėjo, kad magistralinio kelio ruožo rekonstravimas yra tikrai konkretus ir aiškiai išreikštas ne tik aplink magistralinį kelią Al 5 Vilnius-Lyda, esančių gyvenamųjų vietovių gyventojų, palei tranzitinio eismo Vilniaus miesto gatves gyvenančių gyventojų, bet ir visų kitų eismo dalyvių (valstybės ir užsienio) poreikis, kuris objektyviai negalėtų būti patenkintas, jeigu konkretiems visuomenės poreikiams paimto atsakovės žemės sklypo nebūtų leista naudoti tiems tikslams.
Teismas konstatuoja:
Nustatyta, kad Lietuvos Respublikos Seimas 2013 m. birželio 18 d. nutarimu Nr. XII-381 „Dėl Rytų–Vakarų transporto koridoriaus Lietuvos dalies projekto (Klaipėdos valstybinio jūrų uosto, kelių, geležinkelių infrastruktūros komplekso) pripažinimo ypatingos valstybinės svarbos projektu“ pripažino Rytų–Vakarų transporto koridoriaus Lietuvos dalies projektą, kurio viena iš sudedamųjų dalių yra Vilniaus pietinio aplinkkelio tiesimas, II etapas (planuojama Durpių gatvės rekonstrukcija iki miesto ribos, naujos aplinkkelio trasos tiesimas iki magistralinio kelio A15 Vilnius–Lyda), ypatingos valstybinės svarbos projektu ir patvirtino, kad Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija yra šį ypatingos valstybinės svarbos projektą įgyvendinanti institucija.
Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2017 m. birželio 14 d. nutarimu Nr. 444 „Dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams valstybinės reikšmės magistralinio kelio A19 (Vilniaus pietinio aplinkkelio tiesimo II etapas) 7,9–17,4 km ruožui tiesti procedūros pradžios“ nutarė pradėti žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą valstybinės reikšmės magistralinio kelio A19 (Vilniaus pietinio aplinkkelio tiesimo II etapas) 7,9–17,4 km ruožui tiesti pagal Vilniaus rajono savivaldybės tarybos 2008 m. gegužės 20 d. sprendimu Nr. T3-160 patvirtintą Vilniaus miesto pietinio aplinkkelio tarp magistralinių kelių A1 Vilnius–Kaunas–Klaipėda ir A3 Vilnius–Minskas 7,60–27,26 km ruožo tiesimo specialųjį planą, kuris viešai paskelbtas Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo dokumentų registre (adresas internete www.tpdr.lt). Specialiojo plano registracijos numeris T00079776.
NŽT direktorius 2019 m. gegužės 21 d. įsakymu Nr. 1P-135-(1.17 E.) „Dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams (valstybinės reikšmės magistralinio kelio A19 (Vilniaus pietinio aplinkkelio tiesimo II etapas) 7,4–17,9 km ruožui tiesti) projekto patvirtinimo ir dėl suprojektuotų žemės sklypų pertvarkymo, servitutų nustatymo, nustatytų kadastro duomenų patvirtinimo, žemės savininkų nuosavybės teisių įregistravimo Nekilnojamojo turto registre“ patvirtino Projektą, o taip buvo pertvarkyti žemės sklypai, reikalingi paimti visuomenės poreikiams, nurodyti Pertvarkomų žemės sklypų, reikalingų visuomenės poreikiams, sąraše, ir nustatyti jų kadastro duomenys. NŽT direktorius 2019 m. liepos 22 d. įsakymu Nr. 1P-182-(1.17 E.) „Dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2019 m. gegužės 21 d. įsakymo Nr. 1P-135- (1.17 E.) „Dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams (valstybinės reikšmės magistralinio kelio A19 (Vilniaus pietinio aplinkkelio tiesimo II etapas) 7,4–17,9 km ruožui tiesti) projekto patvirtinimo ir dėl suprojektuotų žemės sklypų pertvarkymo, servitutų nustatymo, nustatytų kadastro duomenų patvirtinimo, žemės savininkų nuosavybės teisių įregistravimo Nekilnojamojo turto registre“ pakeitimo“ Sąrašą išdėstė nauja redakcija.
Pagal nauja redakcija išdėstyto Sąrašo 36 punktą atsakovei bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausęs 0,1252 ha ploto žemės sklypas, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), buvo pertvarkytas į 0,0794 ha ploto žemės sklypą, kurio projektinis Nr. 41-1, į 0,0273 ha ploto žemės sklypą, kurio projektinis Nr. 41-2, ir į 0,0185 ha ploto žemės sklypą, kurio projektinis Nr. 41-3. Nustatyta, kad žyma apie pradėtą žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą perkeliama į žemės sklypo, kurio projektinis Nr. 41-3, Nekilnojamojo turto registro duomenis.
UAB „Jungtinis verslas“ 2018 m. lapkričio 14 d. parengtoje Nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitoje Nr. AM18/0821/41N ginčo žemės sklypo rinkos vertė 2018 m. rugpjūčio 21 d. nurodyta 170 Eur, kitų nuostolių, susijusių su visuomenės poreikiams paimamu žemės sklypu, dydis 0 Eur, bendra vertinamo turto suma – 170 Eur.
NŽT direktorius 2019 m. rugpjūčio 28 d. Žemės paėmimo visuomenės poreikiams aktu Nr.ŽVP-811-(1.18.) paėmė visuomenės poreikiams atsakovės bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomą ½ dalį 0,0185 ha Žemės sklypo ir nustatė nuostolių dėl Žemės sklypo dalies paėmimo visuomenės poreikiams dydis – 85 Eur, iš jų Žemės sklypo vertė – 85 Eur, kitų nuostolių, susijusių su Žemės sklypo dalies paėmimu visuomenės poreikiams, dydis – 0 Eur.
Vilniaus m. 4-ojo notarų biuro notarės A. A. 2019 m. lapkričio 26 d. Liudijimas patvirtina, kad Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos įmokėjo į šios notarės depozitinę sąskaitą 85 Eur už visuomenės poreikiams paimamą atsakovei priklausančią ½ dalį Žemės sklypo.
Teismas 2020 m. sausio 23 d. nutartimi patvirtino Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2019 m. rugpjūčio 28 d. akto Nr. ŽVP-811-(1.18.) „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimo visuomenės poreikiams įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektą (valstybinės reikšmės magistralinio kelio A19 (Vilniaus pietinio aplinkkelio tiesimo II etapas) 7,4 – 17,9 km ruožui tiesti)“ teisėtumą; leido įregistruoti šiuo aktu visuomenės poreikiams paimamą atsakovės I. Š. nuosavybės teise valdomą ½ dalį 0,0185 ha ploto žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), valstybės vardu ir pradėti šį žemės sklypą naudoti visuomenės poreikiams – valstybinės reikšmės magistralinio kelio A19 (Vilniaus pietinio aplinkkelio tiesimo II etapas) 7,4–17,9 km ruožui tiesti. Įpareigojo atsakovę I. Š. per 2 (du) mėnesius nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos išsikelti iš visuomenės poreikiams paimamo turto. Minėta teismo nutartis pareiškėjai įteikta 2020 m. sausio 27 d., proceso dalyviai jos teisės aktų nustyta tvarka neskundė, todėl ji įsiteisėjo 2020 m. vasario 4 d.
Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnyje įtvirtinta, kad nuosavybė neliečiama (1 dalis); nuosavybės teises saugo įstatymai (2 dalis); nuosavybė gali būti paimama tik įstatymo nustatyta tvarka visuomenės poreikiams ir teisingai atlyginama (3 dalis).
Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas savo praktikoje yra nurodęs, kad ribojant nuosavybės teises visais atvejais turi būti laikomasi šių sąlygų: nuosavybės teisė ribojama įstatymo pagrindu, ribojimai yra būtini demokratinėje visuomenėje siekiant apsaugoti kitų asmenų teises bei laisves, Konstitucijoje įtvirtintas vertybes ir/arba konstituciškai svarbius tikslus; yra laikomasi proporcingumo principo (žr., pvz., 2002 m. rugsėjo 19 d. nutarimą). Konstitucinis Teismas taip pat yra pažymėjęs, kad Konstitucijos 23 straipsnio 3 dalyje nurodyti visuomenės poreikiai, kuriems įstatymo nustatyta tvarka ir teisingai atlyginant gali būti paimama nuosavybė, – tai visos visuomenės ar jos dalies interesai, kuriuos valstybė, vykdydama savo funkcijas, yra konstituciškai įpareigota užtikrinti ir tenkinti; paimant nuosavybę visuomenės poreikiams turi būti siekiama pusiausvyros tarp įvairių visos visuomenės bei jos narių teisėtų interesų; visuomenės poreikiai, kuriems paimama nuosavybė, – tai visuomet konkretūs ir aiškiai išreikšti visuomenės poreikiai konkrečiam nuosavybės objektui; paimti nuosavybę (teisingai atlyginant) galima tik tokiems visuomenės poreikiams, kurie objektyviai negalėtų būti patenkinti, jeigu nebūtų paimtas tam tikras konkretus nuosavybės objektas; asmuo, kurio nuosavybė paimama visuomenės poreikiams, turi teisę reikalauti, kad nustatytas atlyginimas būtų lygiavertis paimamai nuosavybei (žr., pvz., 2002 m. rugsėjo 19 d.; 2003 m. kovo 4 d. nutarimus).
Žemės paėmimo įstatymo 13 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad paimant privačią žemę visuomenės poreikiams, žemės savininkui turi būti teisingai atlyginama už žemę pinigais pagal rinkos vertę. Žemės savininkui ir (ar) kitam naudotojui pinigais atlyginama paimamoje visuomenės poreikiams žemėje esančių sodinių, medynų tūrio, negauto derliaus, įdėtų lėšų žemės ūkio produkcijai ir miškui auginti vertė, visi kiti savininko ir (ar) kito naudotojo nuostoliai, patirti dėl žemės sklypo ir jame statomų ar jau pastatytų statinių, įrenginių, dėl žemės sklype esančių želdinių paėmimo visuomenės poreikiams, taip pat iškėlimo iš visuomenės poreikiams paimamo turto išlaidos. To paties straipsnio 2 dalis nustato, kad paimamo žemės sklypo rinkos vertė apskaičiuojama pagal pagrindinę žemės naudojimo paskirtį, naudojimo būdą ir pobūdį, nustatytus iki žymos Nekilnojamojo turto registre apie pradėtą žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą padarymo. Už žemės sklype esančių sodinių, medynų tūrį, negautą derlių, įdėtas lėšas žemės ūkio produkcijai ir miškui auginti atlyginama pinigais pagal rinkos vertę. Jeigu visuomenės poreikiams paimamas statiniais ar įrenginiais užstatomas ar užstatytas žemės sklypas, už jau pastatytus ar statomus žemės sklype asmenims nuosavybės teise priklausančius statinius ar įrenginius turi būti atlyginama pinigais pagal rinkos vertę. Jeigu visuomenės poreikiams paimamas žemės sklypas, kuriame vykdoma ūkinė komercinė veikla, žemės savininkui ir (ar) kitam naudotojui atlyginami nuostoliai, susiję su ūkinės komercinės veiklos paimamame visuomenės poreikiams žemės sklype nutraukimu ar jos apribojimu. Apskaičiuojant visuomenės poreikiams paimamo žemės sklypo, jame esančių statinių ir įrenginių rinkos vertę, turi būti atsižvelgiama į tą pačią žemės verčių zoną žemės verčių žemėlapiuose patenkančių žemės sklypų, statinių ir įrenginių sandoriuose, sudarytuose nuo specialiojo plano, kurio pagrindu buvo pradėta žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūra, patvirtinimo iki turto vertinimo ataskaitos parengimo, nurodytų tokių nekilnojamųjų daiktų kainų pokytį. Žemės paėmimo įstatymo 13 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad paimamo visuomenės poreikiams turto vertė ir šiame straipsnyje nurodyti nuostoliai apskaičiuojami taikant Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatyme (toliau – Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymas) nustatytą individualaus turto vertinimo būdą, o turto vertinimo metodas kiekvienu atveju parenkamas atsižvelgiant į kriterijus, nustatytus Vyriausybės patvirtintoje Turto vertinimo metodikoje. Visuomenės poreikiams paimamo turto vertė įforminama parengiant turto vertinimo ataskaitą.
Iš pateiktos Vertinimo ataskaitos matyti, jog atlikus Žemės sklypo vertinimą buvo nustatyta, jog Žemės sklypo rinkos vertė – 170 Eur. Pažymėtina, jog pateiktoje Vertinimo ataskaitoje nurodyta, jog Žemės sklypas yra žemės ūkio paskirties, jam yra nustatyta įvairių žemės naudojimo apribojimų (žemės sklypas, kuriame įrengtos valstybei priklausančios melioracijos sistemos bei įrenginiai, aerodromo apsaugos zonos ir aerodromo sanitarinės apsaugos zona, kelių apsaugos zona), apžiūros metu (2018 m. rugpjūčio 21 d.) Žemės sklypas buvo apaugęs žole, neprižiūrimas nešienautas, statinių, įrenginių, želdinių, sodinių nebuvo, žemės ūkio veikla nebuvo vykdoma. Atsižvelgiant į tai, šių nuostolių apskaičiavimas nebuvo atliekamas. Žemės sklypo dalies vertinimas buvo atliekamas taikant lyginamąjį metodą, vadovaujantis Metodika. Skaičiavimams atrinkti ir įvertinti šeši analogiško turto lyginamieji sandoriai, toje pačioje verčių zonoje, artimiausioje ir panašiausioje aplinkoje, laikotarpiu nuo 2017 m. kovo mėnesio iki 2018 m. rugpjūčio mėnesio (Vertinimo ataskaitos 24–32 psl.). Pateikti duomenys (Vertinimo ataskaitos 33 psl.) patvirtina, jog turto vertinimą atliko UAB „Jungtinis verslas“, kuri įrašyta į Išorės turto arba verslo vertinimo veikla turinčių teisę verstis asmenų sąrašą (pažymėjimo Nr. 000051), turto vertintoja A. M.-O. (nekilnojamojo turto vertintojo pažymėjimo Nr. A000381).
Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 23 straipsnio 1 dalis nustato, kad turto arba verslo vertinimo ataskaita laikoma teisinga, kol Priežiūros įstaiga nėra nustačiusi jos neatitikties šio įstatymo 22 straipsnyje nustatytiems reikalavimams ir (arba) kol ji nėra nuginčyta teisme. Byloje nėra rašytinių įrodymų, kad Priežiūros įstaiga būtų nustačiusi Vertinimo ataskaitos neatitiktį, kaip ir nėra įrodymų, kad Vertinimo ataskaita būtų nuginčyta teisme. Atsakovė nėra pateikusi jokių argumentų, įrodymų ar prieštaravimų dėl nustatytos sumos už paimamą žemę ar kitų nuostolių nei institucijoms, nei teismui. Taigi Vertinimo ataskaita yra galiojanti ir laikytina įrodymu nustatančiu atlyginimo dydį (170 Eur; atitinkamai ½ dalies Žemės sklypo vertė – 85 Eur) už atsakovės paimamą Žemės sklypo dalį.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, nustatytina, jog atsakovei I. Š. atlyginimo už visuomenės poreikiams paimtą ½ dalį 0,0185 ha ploto žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) dydis yra 85 Eur.
Kadangi pareiškėjos pareiškimo pirmasis reikalavimas yra išspręstas teismo 2020 m. sausio 23 d. nutartimi ir reikalavimas patenkintas, ši nutaris įsiteisėjusi, todėl teismas sprendimu nustato tik atlyginimo už visuomenės poreikiams paimtą atsakovei priklausančią žemės sklypo dalį ir pareiškėjos šį reikalavimą tenkina visą.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis ABTĮ 84, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 4 punktu, 103 straipsnio 2 punktu, 132–134 straipsniais, Žemės paėmimo įstatymo 6 straipsnio 5 dalimi, teismas
nusprendžia:
Pareiškėjos Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos pareiškimą tenkinti.
Nustatyti, kad atsakovei I. Š. atlyginimo už visuomenės poreikiams paimtą ½ dalį 0,0185 ha ploto žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), dydis yra 85 Eur.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.