- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2016-05-16
- Bylos Nr.
- 1-1215-932/2016
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Julita Dabulskytė-Raizgienė
- Kaltinamasis
- A. D.
- Nukentėjusysis
- S. V.
- Advokatai
- Liudmila Karvelienė
- Kategorijos
- 1.2.14.1.2.1Atvira vagystė (BK 178 str. 2 d.)
viešame teisiamajame posėdyje, sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje A. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), nevedęs, nedirbantis, darbo biržoje neregistruotas, neturintis nuolatinės gyvenamosios vietos, tačiau paskutiniu metu iki suėmimo kitoje byloje nurodė buvęs apsistojęs pas močiutę adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, šiuo metu nuteistas laisvės atėmimo bausme ir laikomas Lukiškių TI-K, teistas:
1) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-02-17 baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį - 4 MGL dydžio bauda;
2) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-03-25 nuosprendžiu pagal BK 180 straipsnio 2 dalį – 1 metų 8 mėnesių laisvės atėmimo bausme (nuosprendis apskųstas apeliacine tvarka, neįsiteisėjęs);
3) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-04-22 baudžiamuoju įsakymu pagal BK 189 straipsnio 1 dalį, 1 metų laisvės apribojimo bausme,
kaltinamas pagal BK 178 straipsnio 2 dalį.
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. D. atvirai pagrobė svetimą turtą, o būtent: jis, 2014 m. gruodžio 29 d., apie 16.30 val., būdamas priešais prekybos centrą „Akropolis“, esantį adresu Ozo g. 25, Vilniuje, veikdamas kartu su ikiteisminio tyrimo metu dviem nenustatytais asmenimis, atvirai iš nepilnamečio nukentėjusiojo S. V., gim. (duomenys neskelbtini)., rankų pagrobė D. V. priklausantį mobiliojo ryšio telefoną „Samsung Galaxy Note 2“ – 1 000 Lt (289,62 Eur) vertės, su jame buvusią mobiliojo ryšio operatoriaus „Tele2“ SIM kortele Nr. (duomenys neskelbtini) - 20 Lt (5,79 Eur) vertės, po ko kartu su ikiteisminio tyrimo metu dviem nenustatytais asmenimis pradėjo bėgti iš įvykio vietos, o nukentėjusiajam S. V. pasivijus ir pargriovus jį (A. D.) ant žemės, vienas iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatytų asmenų iš A. D. ištraukė mobiliojo ryšio telefoną „Samsung Galaxy Note 2“, po ko kartu su kitu ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu iš įvykio vietos pasišalino, tokiu būdu A. D. atvirai pagrobė D. V. priklausantį mobiliojo ryšio telefoną „Samsung Galaxy Note 2“, ir padarė nukentėjusiajai D. V. turtinę žalą 1 020 Lt (295,41 Eur) sumai. Šiais veiksmais A. D. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje.
Kadangi A. D. teisme pilnai pripažino savo kaltę, prokurorė bei advokatė sutiko su sutrumpintu įrodymų tyrimu, ši baudžiamoji byla buvo nagrinėjama Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau ir – BPK) 273 straipsnyje nustatyta tvarka, atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą.
Teisiamajame posėdyje apklaustas kaltinamasis A. D. pripažino visas esmines jam inkriminuotos nusikalstamos veikos aplinkybes. Parodė, jog kaltinime nurodytą dieną lankėsi prekybos centre „Akropolis, prie įėjimo susipažino su dviem asmenimis (jų nepažįsta, apie 16-17 amžiaus, tikslesnių požymių nurodyti negali, pagal galimybes apibūdino ikiteisminio tyrimo metu), kurie pasiūlė užsidirbti. Jis sutiko su pasiūlymu, tačiau nesiaiškino, kokiu konkrečiai būdu būtų užsidirbęs. Visi trys nuėjo į „Elektromarkt“, parduotuvę, kurioje pamatė nukentėjusįjį. Pastarasis apžiūrinėjo kolonėles, turėjo mobiliojo ryšio telefoną „Samsung“. Tie du vaikinai priėjo prie nukentėjusiojo ir paklausė, gal šis norėtų kolonėles įsigyti iš jų. Vaikinas atsakė lyg pagalvos ir išėjo. Jam išėjus kaltinamasis kartu su dviem naujais pažįstamais susitarė pavogti iš nukentėjusiojo telefoną. Sutarė, kad paims nukentėjusiojo telefoną neva numeriui užrašyti, ir kai nukentėjęs duos savo telefoną, A. D. jį paims ir pabėgs. Trise išėjo iš prekybos centro ir ėjo paskui nukentėjusįjį (pastarasis visą laiką buvo su draugu), pasivijo jį prie tilto, kitoje gatvės pusėje. Vienas iš vaikinų priėjo prie nukentėjusiojo ir vėl paklausė, gal šis visgi norėtų pirkti kolonėlės, paprašė duoti telefoną numeriui įrašyti tuo atveju, jeigu nukentėjusysis susidomėtų ir norėtų paskambinti. Nukentėjusysis padavė savo telefoną, tuomet tas vaikinas šį telefoną perdavė jam (kaltinamajam), jis savo ruožtu telefoną paėmė ir pasileido bėgti. Kaltinamasis parodė, kad nukentėjusiajam niekas jokių kolonėlių parduoti neketino, tai buvo tik būdas pavogti telefoną. Supranta, jog nukentėjusiojo telefoną paėmė neteisėtai, suprato, kad tai yra vagystė. Bebėgdamas telefoną parado, matomai, jis iškrito. To telefono vėliau ieškojo, bet niekas nerado. Su civiliniu ieškiniu nesutinka, nemano turintis jį atlyginti, nes jis telefoną prarado, nežino, kur šis dingo. Jis telefono nepardavė ir jokios naudos negavo, dėl ko neketina atlyginti žalos. Tą turėtų padaryti tas, kuris pardavė telefoną ir gavo už jį pinigų. Perskaičius ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus nurodė esant juos užfiksuotus teisingai (t. 2, b. l. 38-43).
Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaip įtariamasis A. D. savo kaltę pripažino pilnai ir nurodė, kad 2014-12-29 iš miesto visuomeniniu transportu atvažiavo iki prekybos centro „Akropolis", esančio Ozo gatvėje, Vilniuje. Autobusų stotelėje pamatė du vaikinukus. Paprašė jų parūkyti. Vienas iš tų vaikinukų davė jam cigaretę. Jie pradėjo bendrauti, susipažino. Prisistatė kaip E. ir A. E. maždaug 16-17 metų, apie 1,60 ūgio, tamsaus gymio, buvo panašus į mulatą, tamsių plaukų, trumpai kirptas. E. buvo apsirengęs tamsiai mėlynos spalvos džinsais, šviesiai rudos arba geltonos spalvos batais, tamsiai mėlynos spalvos striuke (ilga su gobtuvu), nei kuprinės, nei rankinės su savimi neturėjo. A. maždaug 18-19 metų, apie 1,80 ūgio, tamsių plaukų, trumpai kirptas, buvo apsirengęs tamsia ilga pūkine striuke, juodais, beveik aptemptais treningais. Jokių išskirtinių veido bruožų, auskarų, randų ar tatuiruočių nei pas A., nei pas E. nepastebėjo, abu kalbėjo lietuvių kalba be jokio akcento. Parūkę netoli stotelės trise nuėjo į prekybos centrą „Akropolis“, į vidų užėjo pro pirmą įėjimą, ten kur „Eurovaistinė‘. Įėję pasuko į kairę ir nuėjo link eskalatorių, kurie kyla į antrą aukštą, ten visi trys užėjo į „Elektromarkt“ parduotuvę, kurioje norėjo pažaisti su žaidimų simuliatoriais, esančiais po kaire puse iš karto užėjus. Netoli žaidimų kompiuterių pamatė du vaikinukus, maždaug 16-17 m. amžiaus. Abu jie buvo tamsiai apsirengę. Vienas iš vaikinukų žiūrėjo mobiliojo ryšio telefono kolonėles. Jie trise priėjo prie tų vaikinų ir E. jų paklausė, ko šie ieško. Vienas iš vaikinukų atsakė, kad kolonėlių mobiliojo ryšio telefonui. Tada E. jam pasiūlė pirkti kolonėlę iš jo, tačiau vaikinas atrėžė, kad pirks parduotuvėje. Matė, kad vienas iš vaikinukų prie kompiuterio laiko pasistatęs mobiliojo ryšio telefoną „Samsung Note II“. Tada E. to vaikinuko paklausė, ar jis parduoda savo mobilųjį, tačiau vaikinas atsakė neigiamai. Po to jie dviese greitai išėjo iš parduotuvės. Tada, trise bebūnant parduotuvėje „Elektromarkt“, E. pasakė: „davaj, paimam ta telefoną, parduodam ir pinigus pasidalinam". A. pritarė ir pasakė, gerai, einam. Jis (A. D.) irgi sutiko ir pasakė: „nu, mėginam“. Greitai nuskubo tiems vaikinams iš paskos. Iš „Akropolio“ trise išėjo pro „Ermitažo“ išėjimą, vedantį į „Ermitažo“ palapinę. Pamatė, kad tie vaikinukai perėjo gatvę ir nuėjo link tilto per Ozo gatvę. Ėjo tiems vaikinams iš paskos. Perėjo gatvę ir tiltu kirto Ozo gatvę. Praėjus tiltą E. sušvilpė ir paėjus maždaug 10 metrų už tilto vaikinai sustojo. Jie priėjo prie jų. E. pasakė tam vaikinui, pas kurį matė minėtą mobiliojo ryšio telefoną, kad jis vis dar parduoda garso kolonėlę ir gali palikti savo numerį. Tada tas vaikinukas iš striukės kišenės ištraukė mobiliojo ryšio telefoną tamsiame dėkle ir kažkodėl padavė savo telefoną jam. Jis pradėjo į telefono knygą vesti E. diktuojamą telefono numerį, tada po kelių minučių apsisuko ir pradėjo bėgti takeliu palei Ozo gatvę. Pavogtą telefoną įsidėjo sau į kelnių kišenę. Matė, kad jį vejasi telefono savininkas, o E., A. ir kitas nepažįstamas vaikinukas liko stovėti. Nubėgęs kokius 300 metrų, suprato, kad nebeturi telefono, nes jis iškrito iš kelnių kišenės. Tada nustojo bėgti. Matė, kad gatvėje sustojo berods pilkos spalvos lengvasis automobilis, iš kurio išlipo vyras, kažką nuo žemės pakėlė, atsisėdo į automobilį ir išvažiavo toliau gatve. Pirmas prie jo pribėgo telefono savininkas, paėmęs laikė jį už gobtuvo ir tikrino kišenes. Jam jis pasakė, kad telefono nebeturi, jį pametė. Tada atbėgo E. su A. A. jį pargriovė ant sniego ir jie kartu su E. jo pradėjo klausinėti, kur telefonas. Atsakė pametęs. Tada jie kartu pradėjo tikrinti jo kišenes, bet nieko nerado. A. ir E. supyko, kažkuris iš jų dar davė antausį ir įspyrė. Tada visi penki ėjo ieškoti telefono, bet nieko neradus vaikinukas pasakė kviesiantis policiją. Tada A. ir E. išėjo atgal į „Akropolį“, o vaikinuko draugas kažkur dingo. Dviese liko laukti policijos, telefono savininkas laikė jį už gobtuvo. Pro šalį važiavę žmonės sustojo ir vaikinukas paprašė jų iškviesti policiją. Iš automobilio išlipusi moteriškė iškvietė policiją. Atvažiavęs ekipažas jį išvežė į komisariatą. Dėl savo poelgio labai gailisi (t. 1, b. l. 68-69). Papildomos apklausos metu liko prie tų pačių parodymų (t. 1, b. l. 79).
Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaip nukentėjusysis S. V. parodė, kad 2014-12-29, apie 15.30 val., jis kartu su savo draugu D. S. atėjo į prekybos centrą „Akropolis“, esantį adresu Ozo g. 25, Vilnius. Jie abu buvo parduotuvėje „Elektromarkt“, kurioje apžiūrinėjo garso kolonėles. Prie jų priėjo trys vaikinai, iš kurių vienas (tamsaus gymio) pradėjo jo klausinėti, ar parduoda telefoną. Atsakius, kad neparduoda, vaikinas pradėjo siūlyti nusipirkti iš jo garso kolonėlę. Pakalbėję apie tris minutes jie su draugu pasitraukė nuo minėtų vaikinų. Vėliau su D. jie nuėjo lik išėjimo, vedančio prie tilto per Ozo gatvę. Išėję iš prekybos centro abu tiltu perėjo Ozo gatvę ir per esantį lauką pradėjo eiti link Gelvonų gatvės. Praėjus lauku, apie 20-30 metrų, išgirdo, kad kažkas švilpia iš paskos. Jie su D. sustojo ir atsisukę pamatė vieną iš trijų juos kalbinusių vaikinų. Pradėjus eiti toliau, vėl iš paskos pasigirdo švilpimas. Atsukęs pamatė, kad jau trys vaikinai eina iš paskos link jų. Priėję vaikinai vėl pradėjo siūlyti įsigyti garso kolonėles. Pokalbio metu jis išsiėmė savo telefoną, norėdamas paskambinti mamai pranešti, kad jau eina namo. Pradėjus rinkti numerį, vienas vaikinas sugriebęs ištraukė jam iš rankos telefoną ir užėjo už dviejų savo draugų. Vėliau vaikinas įsidėjo telefoną į kišenę ir pasileido bėgti. Jis pasileido vytis. Po kurio laiko vaikinas pavargo ir jis jį pavijęs sugriebė. Tuo metu prie jų pribėgo abu vaikinai, buvę su telefoną paėmusiu vaikinu, ir pradėjo apieškinėti jo laikomą vaikiną. Vėliau vaikinai pasišalino link „Akropolio“. Jis sulaikytą asmenį nusivedė prie gatvės, kur paprašė buvusių žmonių iškviesti policiją. Atvykę pareigūnai sulaikė telefoną pavogusį vaikiną (t. 1, b. l. 21)
Ikiteisminio tyrimo metu apklausta kaip nukentėjusioji D. V. parodė, kad 2014-12-29, apie 16.30 val., jos nepilnamečiui sūnui S. V. einant iš prekybos centro „Akropolis“, adresu Ozo g. 25, Vilniuje, link namų iš paskos pasivijo trys nepažįstami vaikinai, iš kurių vienas ištraukė iš sūnaus rankų mobiliojo ryšio telefoną „Samsung Galaxy Note2“, 1 000 Lt (289,62 Eur) vertės, kartu su jame buvusia Tele 2 SIM kortele (duomenys neskelbtini), 20 Lt (5,79 Eur) vertės, ir pabėgo. Dėl vagystės padaryta 1 020 Lt (295,41 Eur) materialinė žala. Papildomos apklausos metu parodė, kad iš sūnaus pavogtą mobiliojo ryšio telefoną „Samsung Galaxy Note 2“ pirko per pažįstamus. Pinigus naujam telefonui daugiausia buvo sukaupęs jos sūnus S. V. Už pavogtą telefoną sumokėjo grynais pinigais 1 000 Lt (289,62 Eur). Telefoną pirko kartu su sūnumi, dar buvo nupirkta SIM kortelė su papildymu už 20 Lt (5,78 Eur). Jokių pirkimo-pardavimo sutarčių nesudarinėjo, telefono dokumentų neišsaugojo. Telefonas buvo parduotas su dėžute, ausinėmis ir pakrovėju. Jai padaryta 1 020 Lt (295, 41 Eur) materialinė žala (t. 1, b. l. 16, 17). Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusioji D. V. palaikė pareikštą civilinį ieškinį, pažymėjo, jog telefono įsigijimą patvirtinančių dokumentų pateikti negali, kadangi praėjus tiek laiko jų neberado (t. 2, b. l. 38-43).
Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaip liudytojas D. S. parodė, kad 2014 m. pabaigoje (tikslios datos neatsimena) kartu su klasioku S. V. buvo „Akropolyje“. Užėjo į vieną elektroninių prekių parduotuvę, nes S. norėjo nusipirkti išorinę kolonėlę savo išmaniajam telefonui „Samsung Galaxy Note II“. Užėjo, atrodo, į „Elektromarkt“ parduotuvę, kur žiūrėjo kolonėles. Parduotuvėje S. buvo išsitraukęs savo mobiliojo ryšio telefoną, regis, jam kažkas skambino. Po kiek laiko prie jų priėjo 3 nepažįstami vaikinai. Vienas buvo vyresnis už likusius abu. Jį galėtų atpažinti iš nuotraukų, jis buvo apie 1,70 cm. ūgio. Kiti du pasirodė nepilnamečiai, jų veidų ir bruožų nelabai atsimena (vienas buvo tamsaus gymio, panašus į čigoną, ir buvo pats žemiausias iš jų). Minėtas tamsusis vaikinas, dar bebūnant „Elektromarkt“ parduotuvėje, pradėjo siūlyti pirkti iš jų kolonėlę, tačiau jiems jokios kolonėles jie nerodė. Per vieną iš „Ermitažo“ išėjimų jie su S. išėjo į lauką, į tą pusę, kur naujas viadukas į „Akropolį“. Praėję tiltą, pamatė, kad tie patys 3 vaikinai, kurie juos kalbino „Elektromarket“ parduotuvėje, eina iš paskos. Tik praėjus tiltą, vienas iš tų vaikinų (greičiausiai, pagrindinis) paprašė S. duoti jam turėtą telefoną, kad jis galėtų įrašyti savo numerį, o jie susitartų dėl kolonėlės pirkimo. Kai S. ištraukė iš kišenės savo mobiliojo ryšio telefoną „Samsung Galaxv Note II“, tas pats vaikinas ištraukė telefoną iš jo rankų ir jie visi 3 pradėjo greitu žingsniu eiti palei gatvę, o S. ėjo jiems iš paskos. Kadangi jis pabijojo, kad ir iš jo atims turėtą telefoną „Samsung Galaxy S II Plus“, tai apsisuko ir nuėjo link namų, t. y. į priešingą pusę nuo tos, kur nuėjo S. negali (t. 1, b. l. 27-28).
Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto 6 PK pateiktame nukentėjusios D. V. 2014-12-29 pareiškime nurodyta, kad 2014-12-29, apie 16.32 val., jos nepilnamečiui sūnui einant iš prekybos centro „Akropolis” namų link, iš paskos pasivijo trys nepažįstami vaikinai, kurių vienas ištraukė iš sūnaus rankų mobiliojo ryšio telefoną “Samsung Galaxe Note 2”, 1 000 Lt vertės, kartu su jame buvusia Tele 2 SI kortele ir pabėgo (t. 1, b. l. 1).
Vilniaus apskrities VPK Viešosios tvarkos valdybos Mobilios kuopos 1 būrio vyr. patrulio A. B. 2014-12-29 tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2014-12-29, apie 17.30 val., gautas pranešimas, jog pareigūnų laukia 13 metų vaikas, iš kurio pavogė mobiliojo ryšio telefoną. Atvykus į vietą, į pareigūnus kreipėsi S. V., kuris paaiškino, kad išėjus iš parduotuvės „Akropolis” iš paskos ėjo trys jaunuoliai, iš kurių vienas priėjo prie jo ir iš rankų ištraukė mobiliojo ryšio telefoną, bandė bėgti, bet bėgdamas buvo sulaikytas. Kaip vėliau paaiškėjo, tai buvo A. D., kuris pristatytas į 6 PK, specialios priemonės nepanaudotos (t. 1, b. l. 15).
2016-01-27 asmens parodymo metu nukentėjusysis S. V. atpažino A. D. kaip asmenį, pagrobusį iš jo telefoną (t. 1, b. l. 23-24).
2016-01-11 asmens parodymo atpažinti metu liudytojas D. S. atpažino A. D. kaip asmenį, kuris iš nukentėjusiojo S. V. pagrobė telefoną. Šį asmenį atpažino pagal bendrus veido bruožus (plačią nosį, akis) (t. 1, b. l. 29-30).
2014-12-29 apžiūros protokolu apžiūrėta įvykio vieta – Ozo g. 25, Vilnius, kur A. D. pavogė svetimą mobiliojo ryšio telefoną (t. 1, b. l. 31-32).
UAB „Tele 2” duomenimis, telefonas „Samsung Galaxy Note 2”, t. y. toks modelis, koks buvo pagrobtas iš nukentėjusiojo S. V., 2014 m. gruodžio mėn. „Tele 2“ salone kainavo 2 207 Lt (t. 1, b. l. 36).
Byloje pareikštas D. V. civilinis ieškinys 1 020 Lt (atitinkamai 295,41 eurų) sumai (t. 1, b. l. 20).
Teismas, įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus ir teismo posėdyje tiesiogiai ištirtus įrodymus, konstatuoja, jog pilnai pasitvirtino A. D. inkriminuotas kaltinimas dėl atviros svetimo turto vagystės. Vagystė laikoma atvira tada, kai kaltininkas veikia viešai, esant savininkui ir kitiems asmenims, kurie nėra atvirosios vagystės bendrininkai, suvokiantiems neteisėto turto pagrobimo faktą; kaltininkas žino, kad šie asmenys supranta jo veiksmų pobūdį, bet ignoruoja šią aplinkybę. Nagrinėjamu atveju A. D. neneigia kartu su dviem asmenimis susitaręs pagrobti iš nukentėjusiojo mobiliojo ryšio telefoną, nusikalstamus veiksmus atlikdamas bendrai su pastaraisiais. Įgyvendinant nusikalstamą sumanymą, nukentėjusysis buvo pasivytas ir užkalbintas, pateikiant tariamą pasiūlymą dėl garso kolonėlių, kurių parduoti realiai niekas neketino, po ko iš nukentėjusiojo buvo pagrobtas mobiliojo ryšio telefonas. Kaltinamasis pripažįsta supratęs, jog daro vagystę, t. y. atvirai, nukentėjusiajam ir jo draugui matant, paėmė telefoną ir pradėjo bėgti. Nors duodamas parodymus kaltinamasis akcentavo neva nukentėjusysis pats padavė telefoną, kas neatitinka nei nukentėjusiojo, nei liudytojo D. S. parodymų, tačiau šiuo atveju esminę reikšmę turi tai, jog kaltinamasis neneigė, kad telefonas iš nukentėjusiojo paimtas buvo prieš pastarojo valią, t. y. nukentėjusysis neišreiškė valios savo telefoną atiduoti A. D., kad šis galėtų juo disponuoti ir kaltinamasis jį paėmė, neturėdamas tam jokio teisinio pagrindo. Ta aplinkybė, jog kaltinamasis kategoriškai nesutinka atlyginti civilinį ieškinį, nereiškia, jog kaltinamasis nesutinka su kaltinimu. Kaltinamasis, veikdamas tiesiogine tyčia, padarė baigtą nusikaltimą. Nors pagrobus telefoną sėkmingai pasišalinti iš nusikalstamos veikos padarymo vietos pačiam kaltinamajam ir nepavyko, tačiau akivaizdu, jog nusikalstama veika buvo baigta kito bendrininko veiksmais ir nukentėjusioji D. V., būtent kuriai realiai ir priklausė telefonas, šį turtą prarado ir jis jai nebuvo grąžintas. Šios aplinkybės, priešingai nei baigiamojoje kalboje pažymėjo gynėja, nesudaro jokio pagrindo A. D. veiksmus vertinti kaip pasikėsinimą pagrobti svetimą turtą. A. D. kaltė įrodyta jo paties ikiteisminio tyrimo ir teisminio nagrinėjimo metu duotais parodymais, taip pat nukentėjusiųjų S. V. ir D. V., liudytojo D. S. parodymais, įvykio vietos apžiūros, asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokoluose užfiksuotais duomenimis, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais ir jais vadovaujasi priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį. A. D. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 178 straipsnio 2 dalį.
Kaltinamojo A. D. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Nors kaltinamasis savo kaltę ir pripažino, tačiau negalima laikyti kad jis nuoširdžiai gailisi dėl savo veiksmų. Pažymėtina, jog norint pripažinti BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytą atsakomybę lengvinančią aplinkybę, būtina nustatyti sąlygų visumą, t. y. tai, kad kaltininkas prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, ir tai, kad jis dėl padarytos veikos nuoširdžiai gailisi. Kaltininko nuoširdus gailėjimasis dėl padaryto nusikaltimo yra tada, kai pastarasis laisva valia prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką, kritiškai vertina savo elgesį, išgyvena dėl padarytų veiksmų ir stengiasi sušvelninti nusikalstamos veikos padarinius. Nuoširdus gailėjimasis nenustatomas vien pagal bendrus pareiškimus dėl kaltės pripažinimo – jis turi būti objektyviai įvertinamas pagal bylos aplinkybių visumą (duotus parodymus, teisėsaugos institucijoms suteiktą pagalbą ir pan.). Nagrinėjamu atveju teismas nemato pagrindo išvadai, kad A. D. nuoširdžiai gailisi dėl savo įvykdytos nusikalstamos veikos. Apklausiamas teismo posėdžio metu kaltinamasis, kuris taip ir negalėjo logiškai paaiškinti savo pakitusios pozicijos dėl civilinio ieškinio, teigė nespėjęs telefono parduoti, jokių pinigų už jį negavęs, todėl nemato reikalo atlyginti žalą. Teisiamajame posėdyje kaltinamasis, atsakydamas į teismo klausimą, tik formaliai nurodė neva savo veiksmus vertina neigiamai, tačiau nei atsiprašė atvykusių nukentėjusiųjų, nei jo elgesys leido teismui patikėti kaltinamąjį nuoširdžiai gailintis, dėl ko nėra pagrindo BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytos atsakomybę lengvinančios aplinkybės pripažinimui.
Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Teismas, skirdamas A. D. bausmę, atsižvelgia į BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus. Visų pirma atsižvelgiama į tai, kad A. D. įvykdė vieną apysunkį nusikaltimą, nusikalstama veika baigta, padaryta veikiant tiesiogine tyčia, atsakomybę sunkinančių bei lengvinančių aplinkybių nenustatyta, įvertinami kaltinamojo asmenybę charakterizuojantys duomenys – A. D. anksčiau teistas (t. 1, b. l. 88-89, 115-119), administracine tvarka baustas (t. 1, b. l. 106-114), nedirbantis, VĮ Vilniaus Respublikinėje psichiatrijos ligoninėje negydytas (t. 1, b. l. 97), tačiau (duomenys neskelbtini). Atsižvelgiant į tokias išvadas, laikytina, jog A. D. nusikalstamos veikos įvykdymo metu buvo pakaltinamas bei gali būti patrauktas baudžiamojon atsakomybėn bendrais pagrindais.
Teismo įsitikinimu, BK 41 straipsnyje reglamentuota bausmės paskirtis bus pasiekta paskiriant kaltinamajam A. D. vieną iš griežtesnių jam inkriminuojamo straipsnio sankcijoje numatytų bausmės rūšių – areštą, nustatant maksimalią jo trukmę. Nusikalstamos veikos padarymo metu kaltinamasis teistas vieną kartą (už analogišką nusikaltimą), šiuo metu dėl jo priimti dar du nuosprendžiai, vienas iš jų šiai dienai dar nėra įsiteisėjęs, asmenybė iš esmės neigiama (nedirbantis, legalių pajamų neturi, be nuolatinės gyvenamosios vietos, daug kartų baustas administracine tvarka).
Atsižvelgiant į tai, kad baudžiamoji byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, kaltinamasis A. D. kaltu prisipažino visiškai, taikytinas BK 64¹ straipsnis ir pastarajam skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu.
Pagal BPK 109 straipsnio 1 dalį, asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį, o BPK 115 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta.
Analizuojamu atveju neabejotinai nustatyta, kad kaltinamasis A. D. pagrobė svetimą D. V. priklausantį turtą, t. y. mobiliojo ryšio telefoną. Nors nukentėjusioji ir nurodė neturinti telefono įsigijimo dokumentų, tačiau tai nėra pagrindas netenkinti ieškinio. Telefonas buvo pagrobtas, todėl nukentėjusioji turi teisę į žalos atlyginimą. Atkreiptinas dėmesys, kad byloje esantis UAB „Tele 2“ raštas, patvirtina, kad naujas tokio modelio mobiliojo ryšio telefonas kainavo žymiai brangiau (b. l. 36) nei nukentėjusioji prašo atlyginti. Prašoma atlyginti suma, įvertinus tai, jog telefono aparatas jau buvo kurį laiką naudojamas, yra protingo dydžio ir pagrįsta (taip pat nėra pagrindo abejoti ir SIM kortelės verte bei kortelėje esančiu papildymu), dėl ko civilinis ieškinys tenkintinas pilna apimtimi, priteisiant iš kaltinamojo nurodyto dydžio turtinės žalos atlyginimą.
Ikiteisminio tyrimo metu A. D. buvo laikinai sulaikytas BPK 140 straipsnyje nustatyta tvarka nuo 2014 m. gruodžio 29 d., 17.30 val., iki 2014 m. gruodžio 31 d., 12.30 val., bei nuo 2015 m. lapkričio 26 d., 15.20 val., iki lapkričio 27 d., 15.20 val. (t. 1, b. l. 61, 63, 75, 76). Laikinajame sulaikyme išbūtas laikas įskaitytinas į bausmę
Įvertinus tai, jog kaltinamasis kitu nuosprendžiu yra nuteistas terminuota laisvės atėmimo bausme, netikslinga palikti kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, dėl ko ji naikintina (t. 1, b. l. 71).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi, 308 straipsniu, 313 straipsniu, 432 straipsniu,
nusprendžia:
A. D. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalyje ir skirti jam 90 (devyniasdešimties) parų arešto bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir A. D. paskirti galutinę bausmę – 60 (šešiasdešimties) parų areštą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso BK 66 straipsniu, į bausmę įskaityti sulaikyme išbūtą laiką nuo 2014-12-29, 17.30 val., iki 2014-12-31, 12.30 val. bei nuo 2015-11-26, 15.20 val., iki 2015-11-27, 15.20 val. (tris paras).
Arešto bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, panaikinti.
Nukentėjusiosios D. V. civilinį ieškinį tenkinti pilnai ir priteisti iš A. D. nukentėjusiajai 295,41 eurų (du šimtus devyniasdešimt penkis eurus keturiasdešimt vieną euro centą) turtinei žalai atlyginti.
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.