Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų nutartis

2020-01-13 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. II-14-1113/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmai
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-01-13
Bylos Nr.
II-14-1113/2020
Teisminio proceso Nr.
4-70-3-01009-2019-6
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Prašymą atmesti.
Teisėjas
Renata Maziliauskienė (pirm.)
Pažeidėjas
R. K.
Institucija
Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyrius
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. II-14-1113/2020Teisminio proceso Nr. 4-70-3-01006-2019-6Procesinio sprendimo kategorijos: 16.9.3; 16.9.6; 21.10.4; 21.11.3 (S)
ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2020 m. sausio 13 d.Šiauliai
Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėja Renata Maziliauskienė,sekretoriaujant Jolantai Stanelienei,dalyvaujant skundą padavusiam administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui R. K.,

institucijos, ne teismo tvarka priėmusios nutarimą administracinio nusižengimo byloje – Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos – atstovui L. D.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi R. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), nedirbančio, turinčio 40 proc. darbingumą, gyv. (duomenys neskelbtini), skundą dėl Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyriaus vyriausiojo specialisto D. M. 2019 m. lapkričio 22 d. nutarimo Nr. 40-ANR_N-6361-2019 pakeitimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės 2-osios kuopos 2-ojo būrio vyriausiasis patrulis R. Z. 2019 m. lapkričio 1 d. R. K. surašė administracinio nusižengimo protokolą pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau - ANK) 422 straipsnio 5 dalį ir 417 straipsnio 8 dalį, kuriame nurodė, kad R. K. 2019 m. lapkričio 1 d. 23.27 val. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) g., vairavo transporto priemonę „AUDI 100 AVANT“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,30 promilių girtumo laipsnis. Taip pat tikrinančiam pareigūnui pateikė vairuotojo pažymėjimą, kurio galiojimo laikas pasibaigęs. Tuo pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 ir 16 punktų reikalavimus.

Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyriaus vyriausiojo specialisto D. M. 2019 m. lapkričio 22 d. nutarimu Nr. 40-ANR_N-6361-2019 R. K. pripažintas kaltu dėl administracinių nusižengimų, numatytų ANK 422 straipsnio 5 dalyje ir 417 straipsnio 8 dalyje, padarymo ir jam, vadovaujantis ANK 38 straipsniu, paskirta subendrinta administracinė nuobauda ‑ 800 EUR bauda, bei pritaikyta privaloma administracinio poveikio priemonė ‑ specialiosios teisės atėmimas, atimant teisę vairuoti transporto priemones 12 mėnesių laikotarpiui.

2019 m. gruodžio 12 d. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmuose gautas R. K. skundas dėl Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyriaus 2019 m. lapkričio 22 d. nutarimo pakeitimo - paskirtos administracinio poveikio priemonės sušvelninimo iki 6 mėnesių termino. Nurodo, kad jam nustatytas 40 procentų darbingumo lygis, taip pat vidutinių specialiųjų poreikių lygis. Pasekoje eilės atliktų širdies operacijų, jam yra implantuotas širdies stimuliatorius. Pateiktoje medicininėje pažymoje nurodyta, kad R. K. negalima daug vaikščioti, todėl jo galimybei judėti bei komunikuoti yra reikalinga transporto priemonė. Pareiškėjas šiuo metu niekur nedirba, negauna jokių pajamų, todėl neturi galimybės samdytis keleivių vežimo paslaugas teikiančių asmenų. Jo nuomone, teismas galėtų atsižvelgti į aukščiau nurodytas aplinkybes bei į tai, kad pareiškėjas jam paskirtą 800 Eur baudą yra sumokėjęs. Jis, kaip tai numato galiojantys teisės aktai, mokėsi ir baigė papildomą vairuotojų mokymą bei išklausė ir buvo atestuotas pagal 4 akademinių valandų privalomojo mokymo apie alkoholio ir narkotikų žalą žmogaus sveikatai mokymo programą. Teigia, kad šios aplinkybės taip pat galėtų būti traktuojamos kaip atsakomybę lengvinanti aplinkybė. Pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad įstatymas leidžia teismui atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes bei vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais, paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės iš viso neskirti.

Atsiliepimas

Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyrius atsiliepimu su R. K. skundu nesutinka, prašo nutarimą palikti nepakeistą ir skundo netenkinti.

Teisme R. K. palaikė savo skundą. Papildomai paaiškino, kad įvykio dieną kartu su tėvais lankėsi kapinėse, vėliau kartu pavakarieniavo ir išgėrė kelias taureles degtinės, iš karto po to, nesijausdamas apsvaigęs, išvažiavo namo. Jam nustatyto neblaivumo ir administracinio nusižengimo padarymo fakto neginčija, dėl savo poelgio nuoširdžiai gailisi. Širdies funkcijos sutrikimai jam pasireiškė prieš 13 metų, buvo atlikta operacija, įstatytas širdies stimuliatorius ir defibriliatorius. Dėl sveikatos sutrikimų jis turi du kartus per mėnesį vykti konsultacijoms pas medikus Šiauliuose ir vieną kartą per mėnesį Vilniuje. Yra išsituokęs, gyvena su pensinio amžiaus tėvais, kurie neturi teisės vairuoti transporto priemones, niekas iš artimųjų negali jo vežioti pas medikus. Šiuo metu pas medikus Šiauliuose vyksta viešuoju transportu, į Vilnių vykti viešuoju transportu negali, nes reikia riboti fizinį krūvį. Jis savo transporto priemonėje įsirengti antialkoholinio variklio užrakto dėl gaunamų mažų pajamų neturi galimybės, kadangi, kiek domėjosi, tai kainuotų 1500 Eur, jis šiuo metu išgyvena iš 170 Eur netekto darbingumo pensijos, kredito jam joks bankas nesuteiktų, todėl pasilieka prie prašymo teismui pateikto skundo ribose.

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas.

Kaip matyti iš pateikto skundo, pareiškėjas savo kaltės dėl padarytų administracinių nusižengimų neginčija ir su administracinių nusižengimų kvalifikavimu sutinka, tačiau kelia nuobaudos individualizavimo klausimą bei prašo taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas.

ANK 34 straipsnio (straipsnio redakcija, pakeista 2019 m. kovo 26 d. įstatymu Nr. XIII-2027, įsigaliojusi nuo 2020 m. sausio 1 d.) 6 dalyje numatyta, kad teismas, atsižvelgdamas į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, pažeidėjo asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes bei vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą, nei konkretaus straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Šios normos taikymas, atsižvelgus į Lietuvos teismų praktiką panašaus pobūdžio bylose, gali būti pagrįstas tik išskirtiniais ir išimtiniais atvejais, nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos, administracinio poveikio priemonės arba ją švelninant.

ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad transporto priemonių vairavimas, kai tai daro neblaivūs (nustatytas lengvas neblaivumas (daugiau negu 0,4 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės) vairuotojai, užtraukia baudą vairuotojams nuo 800 Eur iki 1100 Eur. Aptariamo straipsnio 6 dalyje, be kita ko, nurodyta, kad už šio straipsnio 5 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo vienerių metų iki vienerių metų šešių mėnesių, t. y. administracinio poveikio priemonę, numatytą ANK 27 straipsnio 1 dalies 1 punkte (redakcija, galiojusi administracinio nusižengimo padarymo metu (Lietuvos Respublikos 2018 m. gruodžio 20 d. įstatymo Nr. XIII-1862, įsigal. 2019 m. sausio 1 d.).

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra ne kartą išreiškęs poziciją, kad teismas turi turėti galimybę, atsižvelgdamas į reikšmingas bylos aplinkybes, individualizuoti įstatyme įtvirtintą griežtą nuobaudą ir skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatytoji minimali arba švelnesnę nuobaudą nei įstatymo numatytoji (Konstitucinio Teismo 2004 m. sausio 26 d., 2005 m. lapkričio 3 d., 2005 m. lapkričio 10 d., 2008 m. sausio 21 d., 2008 m. rugsėjo 17 d., 2012 m. rugsėjo 25 d. nutarimai). Būtent ANK 34 straipsnio 5 dalies (nuo 2020 m. sausio 1 d. – minimo straipsnio 6 dalies) nuostatos leidžia asmeniui, padariusiam administracinį nusižengimą, skirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Sprendimas dėl nuobaudos švelninimo ar jos neskyrimo priimamas, atsižvelgus į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaujantis teisingumo bei protingumo principais.

Mažesnės, nei įstatymo numatytos administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės skyrimas arba jos neskyrimas yra sietini su tam tikrų išskirtinių aplinkybių, kurios gali būti vertinamos pažeidėjo naudai kaip ypatingai švelninančios jo atsakomybę, konstatavimu. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad išimtis iš bendrų administracinių nuobaudų skyrimo pagrindų taikoma tais atvejais, kai įstatymo sankcijoje numatyta nuobauda, atsižvelgus į visas bylos aplinkybes, kaltininko asmenybę, nebūtų teisinga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-29-2013, 2AT-41-2014 ir kt.).

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas taip pat yra išaiškinęs, jog teisingumo samprata suponuoja ne formalų, nominalų teismo vykdomą teisingumą ir ne išorinę teismo vykdomo teisingumo regimybę, bet būtent teisingo sprendimo priėmimą. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje taip pat pažymėta, kad konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja ir tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti.

Teismo vertinimu, R. K. padarytas nusižengimas negali būti laikomas mažareikšmiu ar mažiau pavojingu nei įprastas tokio pobūdžio administracinis nusižengimas, priešingai, jis yra vienas pavojingiausių administracinių nusižengimų, sukeliančių pavojų ne tik transporto eismo saugumui, bet ir žmonių gyvybei bei sveikatai. Todėl skiriama nuobauda turi nubausti teisės pažeidėją, sukelti teisės pažeidėjui atitinkamas neigiamas pasekmes. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra ne kartą pažymėjęs tai, kad įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą per prevencinių priemonių taikymą ir pažeidėjo nubaudimą užtikrinant saugų eismą, visuomenės saugumą, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą (nusižengimą), asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu pažeidimu (nusižengimu). Administracinio poveikio priemonė yra atsakomybės priemonė, kuri neišvengiamai sukelia tam tikras neigiamas pasekmes pažeidimą (nusižengimą) padariusiam asmeniui, tuo siekiant administracinės nuobaudos tikslų, numatytų ANK 22 ir 27 straipsniuose. Skiriama priemonė turi nubausti teisės pažeidėją, sukelti jam atitinkamas neigiamas pasekmes, todėl tokių pasekmių atsiradimas pats savaime nėra laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą administracinio poveikio priemonę.

Šiuo atveju matyti, kad R. K. buvo nustatytas lengvas neblaivumas ‑ 1,30 promilės, kas rodo, kad asmuo žymiai viršijo įstatymu nustatytą leistiną normą (0,4 promilės), nuo kurios kyla administracinė atsakomybė, atkreipiant dėmesį ir į tai, kad girtumas nuo 1,51 promilių jau užtraukia baudžiamąją atsakomybę, kas neleidžia kalbėti apie mažareikšmį padaryto nusižengimo pobūdį. Tokiais savo neatsakingais ir lengvabūdiškais veiksmais R. K. sukėlė didelį pavojų ne tik viso eismo saugumui, bet ir kitų žmonių turtui, jų sveikatai, taip pat gyvybei. Todėl padarytas administracinis nusižengimas vertinamas kaip itin šiurkštus, pavojingas ir tyčinis. Pažymėtina, kad skundžiamu nutarimu R. K. buvo nubaustas ne tik už ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą, bet ir už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 417 straipsnio 8 dalyje, padarymą.

Iš byloje esančio administracinių nusižengimų registro išrašo už 5 metus matyti, kad R. K. linkęs nepaisyti galiojančių teisės normų. Nagrinėtinų nusižengimų padarymo metu turėjo galiojančių nuobaudų už Kelių eismo taisyklių nesilaikymą. Be to, be administracinių nusižengimų, už kurių padarymą buvo nubaustas 2019 m. lapkričio 22 d. nutarimu, R. K. 5 metų laikotarpiu buvo nubaustas 12 kartų, iš kurių 9 pažeidimai padaryti pažeidžiant galiojančias Kelių eismo taisykles.

Pareiškėjas pažymi, kad teisės vairuoti transporto priemones turėjimas jam yra būtinas, kaip nurodyta pateiktoje medicininėje pažymoje, R. K. negalima daug vaikščioti. Be to, pareiškėjui nustatytas 40 procentų darbingumo lygis, taip pat vidutinių specialiųjų poreikių lygis. Pasekoje atliktų širdies operacijų, jam yra implantuotas širdies stimuliatorius. Teismo vertinimu, tokia aplinkybė negali būti pripažinta išskirtine, dėl ko turėtų būti švelninama paskirta administracinio poveikio priemonė. Asmuo, kuriam teisė vairuoti transporto priemones yra būtina dėl sveikatos būklės, turi būti pats suinteresuotas nedaryti nusižengimų, galinčių lemti šios specialios teisės netekimą. R. K., žinodamas, kad teisė vairuoti transporto priemones jam yra būtina dėl sveikatos būklės galimybei judėti bei komunikuoti, šia teise naudojosi neatsakingai, todėl jo patiriami nepatogumai yra adekvatūs padaryto nusižengimo pavojingumui ir nelaikytini asmens teises suvaržančiais labiau, negu tai būtina administracinio poveikio priemonės nubaudimo ir prevenciniams tikslams užtikrinti. Be to, ir teismų praktikoje yra nuosekliai laikomasi pozicijos, kad būtinumas turėti teisę vairuoti dėl darbo pobūdžio, sveikatos būklės ir dėl teisės vairuoti transporto priemones netekimo kilsiančios neigiamos pasekmės ir nepatogumai, nelaikytinos išskirtinėmis aplinkybėmis, lemiančiomis ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatų taikymo privalomumą.

Tai, jog R. K. patiria (patirs) neigiamus taikytos priemonės padarinius, yra natūralus jo padaryto nusižengimo rezultatas. Teismas pažymi, jog asmuo privalo numatyti ir atsakingai įvertinti savo elgesį, galimas pasekmes, kilsiančias jam, jo artimiesiems, taip pat kitiems eismo dalyviams dėl KET pažeidimo. Administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui visos aplinkybės buvo žinomos ir prieš darant nusižengimus, tačiau tai jo nuo itin neatsakingo ir pavojingo elgesio nesulaikė ir kilę neigiami padariniai šiuo atveju yra paties administracinėn atsakomybėn patraukto asmens neatsakingo elgesio rezultatas.

Pažymėtina, kad byloje nėra jokių aplinkybių, kurios galėtų būti įvertintos administracinėn atsakomybėn patraukto asmens naudai kaip ypatingai švelninančios jo atsakomybę ir dėl kurių būtų pagrindas sušvelninti jam paskirtą administracinio poveikio priemonę (sutrumpinant paskirtos administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones, terminą ar pritaikius nuo 2020 m. sausio 1 d. ANK 422 straipsnio 6 dalyje numatytą galimybę skiriant trumpesnį teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą bei skirti draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai). R. K. nurodytos aplinkybės ‑ vairavimo būtinybė judėti bei komunikuoti – jau egzistavo administracinio nusižengimo padarymo metu, tačiau jų prieš pažeisdamas teisės normų reikalavimus neįvertino pats R. K..

Be to, būtina pažymėti, kad R. K. administracinį nusižengimą, numatytą ANK 422 straipsnio 5 dalyje, padarė padidinto pavojingumo vietoje – (duomenys neskelbtini) mieste, gyvenvietės zonoje, žinodamas ir suprasdamas, kad yra išgėręs, sąmoningai pasirinko priešingą teisei elgesį ir neblaivus sėdo už vairo, teikdamas prioritetinę reikšmę (svarbą) savo asmeniniams poreikiams, lengvabūdiškai sumenkindamas visuomeninį interesą, šiuo atveju įstatymų saugomą nedalomą gėrybę (vertybę) – viešojo eismo saugumą ir jo svarbą. Todėl vien tik simbolinės, administracinėn atsakomybėn patraukto asmens pageidavimus tenkinančios, nuobaudos paskyrimas akivaizdžiai neatitiktų administracinei nuobaudai keliamų tikslų. Laikytina, kad administracinio poveikio priemonės taikymo patiriami nepatogumai administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui yra adekvatus jo padaryto nusižengimo rezultatas, už kurį atsakingas jis pats.

Iš bylos medžiagos matyti ir tai, kad nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą, R. K. dėl administracinių nusižengimų padarymo savo kaltę pripažino visiškai, nuoširdžiai gailėjosi, todėl pagrįstai jam buvo nustatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė, numatyta ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punkte. Aplinkybė, jog R. K. nustatytas 40 proc. darbingumo lygis taip pat buvo įvertinta surašytame nutarime - ji pagrįstai pripažinta asmens atsakomybę lengvinančia. Atsakomybę sunkinančia aplinkybe dėl ANK 417 straipsnio 8 dalyje numatyto pažeidimo pripažinta tai, kad šį pažeidimą R. K. padarė pakartotinai, kol dar nepasibaigęs ANK 40 straipsnyje nustatytas terminas. Šiaulių apylinkės teismui pateiktame skunde administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo taip pat nurodė ir tai, kad jis, kaip tai numato galiojantys teisės aktai, mokėsi ir baigė papildomą vairuotojų mokymą bei išklausė ir buvo atestuotas pagal 4 akademinių valandų privalomojo mokymo apie alkoholio ir narkotikų žalą žmogaus sveikatai mokymo programą, kas, jo nuomone, galėtų būti traktuojama kaip atsakomybę lengvinanti aplinkybė. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2016 m. liepos 17 d. įsakymu Nr. V-932, kursą apie alkoholio ir narkotikų žalą žmogaus sveikatai privalo išklausyti asmenys, iš kurių pagal Lietuvos Respublikos įstatymus teisė vairuoti įvairaus pobūdžio transporto priemonę buvo atimta dėl teisės pažeidimo padarymo esant neblaiviam arba apsvaigusiam nuo narkotikų, vaistų ar kitų svaigiųjų medžiagų. Atsižvelgiant į tai, teismas sprendžia, kad pareiškėjo skunde nurodyta aplinkybė nepripažintina kaip atsakomybę lengvinanti aplinkybė. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad skunde nurodytos aplinkybės, jog pareiškėjas jau sumokėjo paskirtą baudą, necharakterizuoja jo išskirtinai teigiamai, nes paskirtų nuobaudų sumokėjimas yra įprasta piliečio pareiga.

Įvertinus tiek nusižengimo pobūdį, tiek jo pavojingumą visuomenei, tiek kitus atsakomybei individualizuoti reikšmingus duomenis bei juos sugretinus su asmenybę charakterizuojančiais požymiais, R. K. pagrįstai paskirta ANK 422 straipsnio 6 dalyje numatyta administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas minimaliam terminui. Šiuo atveju byloje nėra jokių aplinkybių, kurios galėtų būti įvertintos administracinėn atsakomybėn patraukto asmens naudai kaip ypatingai švelninančios jo atsakomybę ir dėl kurių būtų pagrindas sušvelninti paskirtą administracinio poveikio priemonę.

Esant šioms aplinkybėms, teismas pripažįsta, jog sušvelninus administracinio poveikio priemonę, nebūtų pasiekti administracinės nuobaudos tikslai, todėl R. K. skundas netenkintinas, o Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyriaus 2019 m. lapkričio 22 d. nutarimas Nr. 40-ANR_N-6361-2019 paliktinas nepakeistas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 646 straipsniu, teismas

nutaria:

R. K. skundo netenkinti.

Palikti Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyriaus vyriausiojo specialisto D. M. 2019 m. lapkričio 22 d. nutarimą Nr. 40-ANR_N-6361-2019 nepakeistą.

Nutartis per 20 kalendorinių dienų nuo jos kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.

Teisėja Renata Maziliauskienė