- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-02-10
- Bylos Nr.
- ATP-98-417/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 4-46-3-01710-2015-4
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Eduardas Maškevičius
- Pažeidėjas
- D. G.
- Kategorijos
- 2.7.4.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Eduardas Maškevičius, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens D. G. apeliacinį skundą dėl Tauragės rajono apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 16 d. nutarimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Pagėgių policijos komisariato Viešosios policijos poskyrio patrulių būrio vyriausioji patrulė K. T. 2015 m. rugsėjo 16 d. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą už tai, kad D. G. 2015 m. rugpjūčio 26 d., apie 18.30 val., (duomenys neskelbtini), vairuodamas transporto priemonę „Audi 100“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) nepakluso uniformuoto policijos pareigūno teisėtam reikalavimui sustabdyti transporto priemonę, kai transporto priemonė buvo stabdoma su įjungtais mėlynais ir raudonais švyturėliais ir specialiaisiais garso signalais. Tuo jis pažeidė Kelių eismo taisyklių 16 punkto reikalavimus.
Žemesnės instancijos teismas
Tauragės rajono apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 16 d. nutarimu D. G. pripažintas kaltu padaręs administracinės teisės pažeidimą ir jam paskirta pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 130 straipsnio 1 dalį administracinė nuobauda – 1000 Eur bauda ir atimta teisė vairuoti transporto priemones 3 metams. Automobilis „Audi 100“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) grąžintas savininkui D. G..
Šalies argumentai
D. G. pateiktame apeliaciniame skunde prašo panaikinti Tauragės rajono apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 16 d. nutarimą ir administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti. Apeliantas teigia, kad nubaustas už pažeidimą, kurio nepadarė, nes automobilio nevairavo. Pirmosios instancijos teismas visapusiškai, išsamiai ir objektyviai neišsiaiškino bylos aplinkybių, surinktus įrodymus vertino šališkai, priimdamas skundžiamą nutarimą išskirtinai vadovavosi tik policijos pareigūnų parodymais, netyrė ir neanalizavo teismui pateiktus įrodymus, o šiuos įrodymus vertino subjektyviai. Šioje byloje nėra surinkta pakankamai objektyvių ir neginčijamų įrodymų, kurių pagrindu būtų galima apeliantą patraukti administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį. Teigia, kad teismas rėmėsi tik dviejų pareigūnų identiškais tarnybiniais pranešimais ir administracinio teisės pažeidimo protokolu, kurie vertinant įrodymų visumą prieštarauja byloje surinktiems ir ištirtiems įrodymams, kitai bylos medžiagai. Apelianto nuomone, vėliau pateikti įrodymai pagrindžia jo nekaltumą, o būtent, kad jis nevairavo automobilio. Kritiškai turėtų būti vertinami pareigūnų parodymai. Analizuojant chronologišką įvykių eigą ir įrodymus, darytina išvada, kad pareigūnai apie tariamą apelianto nesustojimą pranešė tik po to, kai rado automobilį ir jame paliktą pirkimo–pardavimo sutartį. Teigia, kad jei automobilį būtų vairavęs, tai neturėtų priežasčių nestoti stabdomas. Abejoja pareigūnų parodymams, jog atpažino apeliantą prie automobilio vairo iš ganėtinai didelio atstumo, iš šono. Atkreipia dėmesį, jog apelianto paaiškinimai nuo pat pradžių yra nuoseklūs. Pareigūnai, teismo posėdžio metu pateikus papildomus klausimus, negalėjo prisiminti detalių. Besąlygiškai vadovautis V. A. sugyventinės A. S. parodymais netikslinga, nes ji sakė, jog V. A. prieš įvykį nematė jau dieną. Pirmosios instancijos teismas apeliantą nubaudė remdamasis tik pareigūnų parodymais, suteikdamas jiems įrodomąją galią. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais.
Atsiliepimas
Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Pagėgių policijos komisariatas atsiliepimu į D. G. apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti Tauragės rajono apylinkės teismo priimtą nutarimą. Nors D. G. ir nepripažįsta padaręs pažeidimą, tačiau D. G. vairavimo ir nestojimo faktą matė du ekonominės policijos pareigūnai, vykdantys tarnybą, tai patvirtino tarnybiniuose pranešimuose ir teismo posėdžio metu. Pareigūnai aiškiai matė, kad automobilį vairavo D. G., be to, vėliau D. G. sustojus, vienas iš pareigūnų buvo prie jo priėjęs, todėl pareigūnai apsirikti negalėjo. Be to, vienas iš pareigūnų D. G. yra matęs anksčiau, nes du kartus dalyvavo sulaikant dėl nelegalios veiklos. D. G. nurodytą aplinkybę, jog automobilį pardavė V. A., paneigia A. S.. Mano, jog ši versija yra tik D. G. gynybinė taktika siekiant išvengti administracinės atsakomybės. Dėl D. G. padaryto Kelių eismo taisyklių pažeidimo buvo išsiaiškintos visos esminės įvykio aplinkybės, priimtas nutarimas pagrįstas ir teisėtas, teisingai pritaikytos ATPK nuostatos.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas netenkintinas.
Išanalizavęs administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagą, apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, jog D. G. kaltė padarius ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą visiškai įrodyta.
ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas.
Pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė bylos aplinkybes, patikrino surinktus įrodymus ir juos įvertino, nepažeisdamas įstatymų reikalavimų. D. G. kaltė padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 130 straipsnio 1 dalyje, įrodyta byloje surinkta medžiaga: liudytojų V. P., R. B. tarnybiniais pranešimais ir teismo posėdžio metu duotais parodymais (b. l. 3–4, 41–42, 59–60), transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartimi (b. l. 14), liudytojos M. J. parodymais (b. l. 50), A. S. paaiškinimu (b. l. 8) ir kita byloje esančia medžiaga.
D. G. teigia, kad automobilio nevairavo. Ši apelianto versija yra paneigta byloje surinktais ir ištirtais įrodymais. Policijos pareigūnai R. B. ir V. P. tarnybiniuose pranešimuose nurodė, kad važiuojant automobiliu ties žiedine sankryža pastebėjo automobilį „Audi 100“. Automobilio vairuotojas atsisuko į juos ir stipriai padidino greitį. Automobilio vairuotoją atpažino, tai buvo D. G. (b. l. 3–4). Teismo posėdžio metu policijos pareigūnai patvirtino tarnybiniame pranešime nurodytas aplinkybes. R. B. nurodė, kad iki įvykio D. G. buvo matęs, pažinojo (b. l. 59–60). V. P. taip pat patvirtino, kad D. G. atpažino, nors iki įvykio nepažinojo, tačiau matė D. G. nuotrauką duomenų bazėje (b. l. 60). Todėl apelianto argumentas, kad pareigūnai negalėjo atpažinti D. G., nes nebuvo anksčiau matę, yra atmestinas. Apeliaciniame skunde teigiama, kad policijos pareigūnai negalėjo atsiminti visų įvykio aplinkybių, abejojama jų paaiškinimais. Priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, policijos pareigūnų parodymai išsamūs, nuoseklūs, teisme duoti parodymai atitinka tarnybiniuose pranešimuose užfiksuotas aplinkybes, todėl jais teismui nebuvo pagrindo netikėti. Byloje nėra duomenų, jog pareigūnai būtų suinteresuoti bylos baigtimi, tokių aplinkybių nenurodė ir apeliantas. Apeliacinio skundo argumentas, kad pareigūnai apie įvykį budėtojui pranešė tik po to, kai rado automobilį ir jame paliktą pirkimo–pardavimo sutartį, kurioje buvo nurodyta D. G. pavardė, nepaneigia D. G. kaltės dėl pažeidimo, numatyto ATPK 130 straipsnio 1 dalyje, padarymo.
Iš transporto priemonės pirkimo–pardavimo 2015 m. rugpjūčio 11 d. sutarties matyti, kad D. G. 2015 m. rugpjūčio 11 d. nusipirko automobilį „Audi 100“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir sumokėjo 400 Eur (b. l. 14). D. G. teigia, kad automobilio nevairavo, nes automobilis buvo parduotas V. A., tai gali patvirtinti M. J.. Tačiau liudytoja M. J. girdėjo tik dalį pokalbio tarp D. G. ir V. A. dėl automobilio pirkimo, nematė pinigų perdavimo fakto, todėl negalėjo patvirtinti fakto, kad D. G. pardavė automobilį V. A.. A. S. paaiškinime nurodė, kad V. A. po šeiminio konflikto išvažiavo automobiliu „Rover“, kurį buvo nusipirkęs 2015 m. rugpjūčio 22 d., automobilio „Audi 100“ nepirko ir neturėjo (b. l. 8). Visos šios aplinkybės paneigia D. G. versiją, kad jis automobilį buvo pardavęs V. A..
Įvertinus nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad D. G. 2015 m. rugpjūčio 26 d., vairuodamas transporto priemonę „Audi 100“, nepakluso uniformuoto policijos pareigūno teisėtam reikalavimui sustabdyti transporto priemonę. Todėl naikinti skundžiamą nutarimą D. G. apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra jokio pagrindo. Tauragės rajono apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 16 d. nutarimas teisėtas ir pagrįstas, todėl paliekamas galioti, o apeliacinis skundas atmetamas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
D. G. apeliacinio skundo netenkinti, palikti Tauragės rajono apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 16 d. nutarimą nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.