- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2019-07-10
- Bylos Nr.
- 1-2243-1100/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-11971-2019-4
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Darius Lukaitis
- Kaltinamasis
- V. M.
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Darius Lukaitis išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 2-ojo skyriaus prokuroro Gedimino Juknos pareiškimą baudžiamojoje byloje, kurioje
V. M., a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), išsiskyręs, nedirbantis, teistas:
1) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. balandžio 4 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 2 dalį 6 mėnesių laisvės apribojimo bausme;
2) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. sausio 18 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį 8 mėnesių laisvės apribojimo bausme; neatlikęs bausmės,
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, nustatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Teismo nustatytos aplinkybės
V. M. 2019 m. kovo 23 d. apie 20 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 2,05 promilių neblaivumas), bute, esančiame (duomenys neskelbtini), konflikto metu tyčia ranka sudavė sugyventinei R. V. ne mažiau kaip du kartus į veidą ir vieną kartą spyrė į koją, taip sukėlė R. V. fizinį skausmą.
V. M. šiais savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką, nustatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.
II. Byloje
V. M., 2019 m. kovo 24 d. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad apie 6 metus gyvena kartu su sugyventine R. V. Šiuo metu gyvena sugyventinei priklausančiame vieno kambario bute, esančiame (duomenys neskelbtini). 2019 m. kovo 23 d. nuo 10 val. namuose su sugyventine vartojo alkoholį jos gimtadienio proga, kartu išgėrė 1,3 l degtinės ir vieną litrą alaus. Dienos metu jis buvo išėjęs pas kaimyną, namo grįžo apie 20 val. Jam grįžus namo, sugyventinė pradėjo priekaištauti, kad jis vartojo alkoholį su kaimynu, dėl to su sugyventine susipyko. Tačiau jis jos nemušė, vėliau atvyko policijos pareigūnai ir jį sulaikė. Konflikto metu dukra E. V. buvo kambaryje ir konflikto nematė (b. l. 30).
V. M., 2019 m. gegužės 23 d. papildomai apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad pripažįsta, jog rankos delnu ne mažiau kaip du kartus sudavė sugyventinei į veidą, taip pat galėjo jai spirti į šlaunį, kadangi buvo girtas. Tiksliai visų konflikto aplinkybių neprisimena dėl girtumo. Gailisi dėl to, ką padarė, nori susitaikyti su sugyventine ir jos atsiprašyti (b. l. 42–43).
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės vyriausiosios patrulės I. M. 2019 m. kovo 23 d. pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole užfiksuota nukentėjusiosios R. V. apklausa, iš kurios matyti, kad 2019 m. kovo 23 d. apie 20 val. namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), žodinio konflikto metu dėl cigarečių sugyventinis V. M. smurtavo prieš ją, sudavė delnu į kairį skruostą ir spyrė į šlaunį, taip sukėlė fizinį skausmą. Medicininė pagalba nereikalinga. V. M. ir anksčiau yra smurtavęs prieš ją, už tai buvo teistas. Konfliktą matė dukra E. V. (b. l. 7).
Nukentėjusioji R. V., 2019 m. gegužės 23 d. ikiteisminio tyrimo metu papildomai apklausta, nurodė, kad 2019 m. kovo 23 d. apie 20 val. įvyko konfliktas tarp jos ir sugyventinio V. M. dėl cigarečių. Konflikto metu V. M. ne mažiau kaip du kartus sudavė ranka į veidą ir vieną kartą koja spyrė jai į šlaunį, taip sukėlė jai fizinį skausmą. Nuo suduotų smūgių matyti paraudonavęs skruostas. Medicininė pagalba nereikalinga, į medicinos įstaigas nesikreipė. V. M. po įvykio atsiprašė, ji jam atleido (b. l. 21).
Iš BIRT ataskaitų žiūryklės matyti, kad gauta informacija, jog pranešėjai namuose trenkė sugyventinis V. M., pranešėja prašė skubėti, nes ji bijo vyro (b. l. 3).
2019 m. kovo 23 d. pranešime apie smurtą artimoje aplinkoje užfiksuota, kad 2019 m. kovo 23 d. apie 20 val. (duomenys neskelbtini), V. M. panaudojo fizinį smurtą prieš savo sugyventinę R. V., suduodamas ne mažiau kaip du smūgius ranka į veidą ir spyrė į šlaunį, taip sukėlė fizinį skausmą (b. l. 13).
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto Pirmojo policijos komisariato Antrojo veiklos skyriaus tyrėjos R. M. 2019 m. kovo 24 d. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad R. V. jai paaiškino, jog sugyventinis jai delnu sudavė ne mažiau kaip du kartus į veido sritį (b. l. 15).
Alkotesterio „Alcotest 6810“ kvitas patvirtina, kad V. M. 2019 m. kovo 23 d. 20.32 val. buvo nustatytas 2,05 promilių neblaivumas (b. l. 44).
Motyvuojamoji dalis
III. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikų kvalifikavimo motyvai
Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.
Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad byloje įrodyta, jog V. M., anksčiau nurodytu laiku ir vietoje panaudodamas fizinį smurtą prieš R. V., sukėlė jai fizinį skausmą.
Kaltinamasis, apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, visiškai pripažino savo kaltę padaręs nusikalstamą veiką. Tai, kad V. M. panaudojo fizinį smurtą prieš R. V. ir sukėlė jai fizinį skausmą, patvirtina šios nukentėjusiosios nuoseklūs parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu. Jos nurodytos aplinkybės atitinka BIRT ataskaitų žiūryklėje, 2019 m. kovo 23 d. pranešime apie smurtą artimoje, taip pat 2019 m. kovo 24 d. tarnybiniame pranešime užfiksuotą informaciją.
Aptartais įrodymais nustatyta, kad V. M. sudavė R. V. ne mažiau kaip du kartus į veidą ir vieną kartą spyrė jai į koją. Dėl tokių kaltinamojo veiksmų nukentėjusioji patyrė fizinį skausmą. V. M. padarytų veiksmų skaičius, jų pobūdis (sudavimas ranka ir spyris koja), lokalizacija (suduota R. V. į veidą ir spirta į koją), neleidžia abejoti, kad kaltinamasis suprato, jog panaudoja fizinį smurtą prieš nukentėjusiąją, numatė, kad taip gali sukelti jai fizinį skausmą, ir norėjo tokių padarinių, t. y. veikė tiesiogine tyčia.
Byloje taip pat nustatyta, kad V. M. ir R. V. yra sugyventiniai, jie iki nusikalstamos veikos padarymo gyveno toje pačioje gyvenamojoje vietoje. Be to, pasak kaltinamojo, jie kartu gyveno apie šešerius metus, t. y. pakankamai ilgą laiką. Šiuo atveju nėra abejonių, kad V. M. ir R. V. nagrinėjamo įvykio metu siejo šeiminiai santykiai. Taigi, darytina išvada, kad V. M. R. V. yra šeimos narys, kaip tai nustato BK 248 straipsnio 2 dalis.
Atsižvelgiant į tai, kas nustatyta, darytina išvada, kad V. M. veiksmai atitinka nusikalstamos veikos, nustatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje, požymius.
Prokuroro pareiškimas dėl proceso užbaigimo baudžiamuoju įsakymu atitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 419 straipsnio reikalavimus.
IV. Bausmės skyrimo motyvai
Paskelbus apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, V. M. pareiškė, kad sutinka su tuo, taip pat sutinka su siūloma bausme ir sutinka gydytis nuo alkoholizmo (b. l. 53–55).
Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą ir baigtumą, kaltininko kaltės formą – V. M. padarė vieną tyčinę baigtą nusikalstamą veiką žmogaus sveikatai, kuri priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai. V. M. panaudojo fizinį smurtą prieš savo sugyventinę ir jai sukėlė fizinį skausmą. Kaltinamojo atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkina aplinkybė, kad nusikalstamą veiką padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Teismas pastebi, kad V. M. nusikalstamos veikos padarymo metu turėjo neišnykusį teistumą, nes Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. sausio 18 d. teismo baudžiamuoju įsakymu buvo teistas pagal BK 140 straipsnio 2 dalį už nesunkaus nusikaltimo padarymą, t. y. buvo recidyvistas, kaip tai nustato BK 27 straipsnio 1 dalis. BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punkte yra nustatyta atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kai veiką padarė recidyvistas. Kita vertus, prokuroras pareiškime dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu nenurodė tokios atsakomybę sunkinančios aplinkybės. Todėl teismas savo iniciatyva nenustato BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punkte įtvirtintos atsakomybę sunkinančios aplinkybės, nes tai nepagrįstai pasunkintų V. M. teisinę padėtį.
Iš bylos medžiagos matyti, kad kaltinamasis anksčiau teistas du kartus už analogišką nusikaltimą, teistumas neišnykęs ir nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka (b. l. 45–46), baustas administracine tvarka (b. l. 47). Be to, V. M. nedirba (b. l. 49), tačiau registruotas Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (b. l. 56). Byloje nėra duomenų apie jo gydymąsi psichiatrinėse ligoninėse ar įrašymą į priklausomybės ligų įskaitą.
Teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatyti bausmės tikslai bus pasiekti V. M. už padarytą nusikalstamą veiką parinkus BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje nustatytą bausmę – laisvės apribojimą. Teismo vertinimu, prokuroro siūloma 1 metų ir 3 mėnesių laisvės apribojimo bausmė įpareigojant: 1) dirbti arba be pažeidimų registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; 2) pradėti gydytis nuo alkoholizmo; atsižvelgus į ankščiau paminėtas bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, atitiks kaltinamojo asmenybę ir jo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą. Prokuroro pareiškime pasiūlytos bausmės mažinti nėra pagrindo, bausmė optimali ir tinkama.
Be to, prokuroras prašo V. M. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose (BK 72² straipsnis). Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis ne pirmą kartą padaro nusikalstamą veiką, kuri yra susijusi su fizinio smurto panaudojimu artimoje aplinkoje, teismas daro išvadą, kad yra tikslinga paskirti šią baudžiamojo poveikio priemonę. Be to, V. M. sutiko, kad jam būtų paskirta ši baudžiamojo poveikio priemonė. Aptariama baudžiamojo poveikio priemonė turi būti įvykdyta per 8 mėnesius nuo bausmės vykdymo pradžios.
V. M. dėl nusikalstamos veikos padarymo kaltu prisipažino visiškai, baudžiamoji byla baigta teismo baudžiamuoju įsakymu, todėl, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, jam skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu.
Byloje nustatyta, kad V. M. padarė nusikalstamą veiką, kai jis nebuvo atlikęs Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. sausio 18 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtos laisvės apribojimo bausmės (b. l. 46). Iš teismų informacinės sistemos „LITEKO“ duomenų matyti, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. sausio 18 d. teismo baudžiamasis įsakymas yra įsiteisėjęs. Iš įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro duomenų išrašo matyti, kad šiuo teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta 8 mėnesių laisvės apribojimo bausmė pradėta vykdyti nuo 2019 m. kovo 1 d. (b. l. 46). Todėl yra teisinis pagrindas abiem teismo baudžiamaisiais įsakymais paskirtas bausmes bendrinti BK 64 straipsnyje nustatyta tvarka. Atsižvelgiant į tai, kas nustatyta, prie šiuo teismo baudžiamuoju įsakymu skirtinos laisvės apribojimo bausmės pridedama dalis – 3 mėnesiai – neatliktos Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. sausio 18 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtos laisvės apribojimo bausmės (BK 64 straipsnio 1 dalis, 3 dalis). Minėta laisvės apribojimo bausmės dalis nustatoma atsižvelgiant į visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, nustatytas BK 54 straipsnio 2 dalyje.
V. Kiti klausimai
V. M. ikiteisminio tyrimo metu buvo paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 33). Ji paliktina galioti iki šio teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, jam įsiteisėjus – panaikintina.
Iš bylos medžiagos matyti, kad V. M. BPK 140 straipsnyje nustatyta tvarka buvo laikinai sulaikytas nuo 2019 m. kovo 23 d. 20.30 val. iki 2019 m. kovo 25 d. 15.42 val. (dvi dienos) (b. l. 25, 35). Šis laikiname sulaikyme išbūtas laikas įskaitytinas į kaltinamajam skiriamą bausmę, vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant 2 laisvės apribojimo dienoms (BK 66 straipsnis).
Byloje laikinas nuosavybės teisės apribojimas netaikytas, proceso išlaidų ir daiktinių įrodymų nėra.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,
nusprendžia:
V. M. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir jam paskirti 1 (vienų) metų ir 3 (trijų) mėnesių laisvės apribojimo bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, V. M. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir jam nustatyti 10 (dešimties) mėnesių laisvės apribojimo bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 6 dalies 3 ir 4 punktais:
1) įpareigoti V. M. per visą bausmės laikotarpį dirbti arba be pažeidimų registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos;
2) įpareigoti V. M. per 3 (tris) mėnesius nuo bausmės vykdymo pradžios pradėti gydytis nuo alkoholizmo.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 9 punktu, 72² straipsniu, paskirti V. M. baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, šį įpareigojimą įvykdant per 8 (aštuonis) mėnesius nuo bausmės vykdymo pradžios.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, šiuo teismo baudžiamuoju įsakymu ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. sausio 18 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtas bausmes subendrinti. Prie šiuo teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtos laisvės apribojimo bausmės dalinio bausmių sudėjimo būdu pridėti dalį – 3 mėnesius – neatliktos Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. sausio 18 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtos laisvės apribojimo bausmės ir V. M. paskirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės apribojimą 1 (vieniems) metams ir 1 (vienam) mėnesiui.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 6 dalies 3 ir 4 punktais:
1) įpareigoti V. M. per visą bausmės laikotarpį dirbti arba be pažeidimų registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos;
2) įpareigoti V. M. per 3 (tris) mėnesius nuo bausmės vykdymo pradžios pradėti gydytis nuo alkoholizmo.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 9 punktu, 72² straipsniu, paskirti V. M. baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, šį įpareigojimą įvykdant per 8 (aštuonis) mėnesius nuo bausmės vykdymo pradžios.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaityti V. M. laikiname sulaikyme išbūtą laiką nuo 2019 m. kovo 23 d. 20.30 val. iki 2019 m. kovo 25 d. 15.42 val. (dvi dienos), vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant 2 (dviem) laisvės apribojimo dienoms.
Laisvės apribojimo bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio teismo baudžiamojo įsakymo nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.
V. M. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti iki šio teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus – panaikinti.
1) asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos, vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų, nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus.
2) jeigu nuteistasis dėl objektyvių priežasčių negali įvykdyti nustatytų įpareigojimų, teismas, bausmę vykdančios institucijos teikimu, gali atleisti jį nuo bausmės, vietoj jos paskirdamas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę.
3) jeigu asmuo vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, ši bausmė jam keičiama areštu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.
4) nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.
5) padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios.
6) išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.
7) nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.
8) įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.