- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2013-11-07
- Bylos Nr.
- 1-291-383/2013
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Kaltinamasis
- V. K.
- Nukentėjusysis
- Z. J.
- Kategorijos
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Valdas Vitunskas, sekretoriaujant Simonai Janulaitienei, dalyvaujant prokurorui Virginijui Sokolovui, kaltinamajam V. K., nukentėjusiajai Z. J., teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V. K., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, LR pilietis, vidurinio išsilavinimo, bedarbis, išsiskyręs, gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas, yra kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 135 str. 2d. 8p., ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
V. K. 2012-12-04, 17.00- 20.00 valandų laikotarpyje, tikslesnis laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, asmeninio konflikto metu su neblaivia nukentėjusiąja Z. J. tyčia sudavė Z. J. ne mažiau du smūgius atbula ranka į galvos sritį, kuo padarė jai galvos sumušimą su poodinėmis kraujosruvomis akių vokuose, su kraujo išsiliejimu po kietuoju galvos smegenų dangalu apie dešinį galvos smegenų pusrutulį, tuo padarė jai sunkų sveikatos sutrikdymą.
Tokiais veiksmais V. K. padarė nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 135str. 1d.
Kaltinamasis V. K. kaltu prisipažino ir paaiškino, kad su nukentėjusiąja susipažino, kai pas mano seserį atėjo gyventi P. Nukentėjusioji ir P. buvo draugės. Nukentėjusioji ateidavo, man valgyti padarydavo. Gyveno sesers name. Nukentėjusioji gyveno su sūnumi. Ji pas mane negyveno. Mes bendravome. Retkarčiais išgerdavau, su ja negerdavau. Ji gerdavo su savo draugėmis. Įvykis įvyko gruodžio mėnesį, jo metu nukentėjusioji buvo girta. Ji pati parėjo namo. Jis buvau namuose. Gėrė alų, gali būti, kad alaus buteliai buvo po 2 litrus. Po išgėrimo ji girta jį erzino. Eiti ji galėjo. Ji bandė kalbėti nesąmones, jį supykdė, jis sakė jai, kad nusiramintų, kad nekalbėtų. Jis jai sudavė 2 kartus. Ji savo elgesiu jį supykdė. Jis jai du kartus sudavė atbula ranka. Nuo antro smūgio ji nuvirto ant lovos, nustojo kalbėti ir užmigo. Kitą dieną išėjo jis į darbą, grįžęs pamatė, kad jos veidas mėlynas. Nukentėjusiąją išsivežė sūnus. Jis jos atsiprašė, gailisi.
Motyvuojamoji dalis
Be kaltinamojo prisipažinimo, jo kaltę patvirtina kiti ištirti įrodymai.
Nukentėjusioji Z. J. parodė, kad V. K. yra jos pažįstamas. Gražiai su juo sutarėme. Atsimena gruodžio 4 dieną. Pas K. gyveno jos pažįstami P. P. 47 m. Įvykio dieną pas K. atėjo viena. Buvo išgėrusi, buvo apie 16 val. Ten buvo P., jie visi kartu gėrė alų. Prieš ateinant ji jau buvo išgėrusi alaus. Visi kartu gėrėme alų. Daugiau nieko negėrėme. Vienas alus buvo 6 proc. stiprumo, kitas 7,5. Trise išgėrė 4 litrus alaus. Norėjau eiti namo, bet man liepė eiti gulti ir niekur neiti. K. nuėjo į kitą lovą. Ji greičiausia, būdama girta, kažką sakė K., bet neprisimena. K. pradėjo ją mušti, jis toks yra. Po pirmo smūgio vėl trenkė. Ji atsigulė ir užmigo. Po 3 dienų ją paguldė į ligoninę. Operavo, dabar jaučiasi gerai. Esu pasveikusi, neliko invalidumo. Ji dovanoja, ieškinio nereiškia. K. jos atsiprašė.
Liudytojas V. J. parodė, kad nežino, kaip jo mama su kaltinamuoju susipažino. Mama išsiskyrė prieš 12 metų. Mama mėgo alkoholį. Pastebėdavo, kad ant jos veido yra mėlynės. 2012-12-06 atvažiavo į K. namą. Jis su drauge važiavo su reikalais, mama neskambino kurį laiką. Jis paskambino, mama pasakė, kad atvažiuočiau. Kai atėjo prie mašinos, pamatė, kad sumušta. Jis norėjo ją vežti į policiją, bet mama atsisakė. Nuvežė ją pas tetą. Toliau jo brolis galės papasakoti. Ją į ligoninę išvežė tik 2012-12-09. Brolis ją nuvežė į ligoninę. Jis pranešė policijai, kad ji sumušta, kad būtų pradėtas tyrimas.
Liudytojas E. J. parodė, kad nukentėjusioji yra mano mama, į jos asmeninį gyvenimą nesikišo. Gruodžio mėn. pradžioje nuėjo pas tetą, mamos sesę D. V., pamatė, kad mama sumušta. Ji kalbėjo. Jis iškvietė medikus, ją išvežė į Jonavos priimamąjį, gydytojai nusprendė vežti į Kauną. Mama nelabai norėjo sakyti, kas ją sumušė. Ji nenoriai kalbėjo.
Liudytoja D. V. parodė, kad nukentėjusioji mano sesuo. Su seserimi bendraujame. Girdėjo, kad ji turi draugą. 2012-12 ji man paskambino, paprašė atvežti vaistų nuo mėlynių. Tepalo nupirko, padavė per kaimynus, nes nenorėjo jos matyti. Kitą dieną mane atvežė sesers sūnus pas ją. Sesuo buvo sumušta. Veidas buvo mėlynas. Ji vieną dieną pas mane pagulėjo, kitą dieną išvežėme į ligoninę. Po kiek laiko ją išvežė į Kauno klinikas. Ten ją operavo. Dabar sesuo yra pasveikusi. Kas ją sumušė, ji nesakė. Aš supratau, kad tas draugas sumušė.
Liudytoja A. P. parodė, kad pas K. nuomojasi gyvenamąjį plotą, gyvena su vyru. J. negyveno ten, tik ateidavo. Apie sužalojimą nieko nežino, tuo metu buvo pas seserį. Grįžusi namo, užėjau pas K., paklausė kur Z. Rado ją gulinčią, pamatė, kad sumušta. Klausė, kas ją sumušė. Iš pradžių sakė, kad ji nugriuvo. Suprato, kas atsitiko, kad K. ją sumušė. Jie nebuvo sugyventiniai. Jie kartu išgerdavo. Kas kvietė Z. seserį, nežino. Po įvykio J. išsivežė sūnus. Apie konfliktą nieko nežino. Savo vyro apie sumušimą nieko neklausė, jis pasakė, kad tą vakarą gėrė visi. Kiek jie išgėrė, ji nežino.
Liudytojas A. P. parodė, kad pas K. nuomojasi gyvenamąjį plotą. Įvykio vakarą K. mane pasikvietė išgerti alaus. Mano žmona buvo išvykusi. Gėrėme alų trise: aš, K. ir J. Gėrėme gal 1.5 val. Kai gėrėme jokio konflikto nebuvo. Po to jis jokio triukšmo negirdėjo. Kitą dieną, kai žmona grįžo, nuėjo pas Z. Ji pasakė, kad nueičiau pažiūrėti, nes Z. sumušta. Man atrodo, kad J. pati su taksi išvažiavo pas seserį. Jie visi išgėrė vieną nepilną bambalį, po to Z. atnešė dar vieną. Bambaliai buvo po 1.5 ltr. Vienas alus buvo 6,5 laipsnių stiprumo, kitas – 7 stiprumo.
2012-12-12 įvykio vietos apžiūros protokolu nustatyta, kad apžiūrėtas gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini). Apžiūros eigoje rasti ir paimti du pagalvių užvalkalai, ant kurių matosi rusvos spalvos dėmės, primenančios kraują, rusvos spalvos sutepimas rastas ir ant krosnies ( 1 t., b.l. 2- 3, 4- 8).
Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie LR TM Kauno skyriaus specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad Z. J. konstatuota galvos sumušimas su poodinėmis kraujosruvomis akių vokuose, su kraujo išsiliejimu po kietuoju galvos smegenų dangalu apie dešinį galvos smegenų pusrutulį. Sužalojimas padarytas kietu buku daiktu paveikus nurodytas sritis ir galėjo būti padarytas prieš 1- 2 savaites iki stacionarizavimo į gydymo įstaigą. Sužalojimas galėjo būti padarytas dviejų ar daugiau trauminių poveikių pasėkoje. Galvos sumušimas su poodinėmis kraujosruvomis akių vokuose, su kraujo išsiliejimu po kietuoju galvos smegenų dangalu apie dešinį galvos smegenų pusrutulį atitinka sunkų sveikatos sutrikdymą ( 1 t., b.l. 31).
Kaltinamasis V. K. administracine tvarka baustas ( 1 t., b.l. 135- 136), psichikos sveikatos centro priežiūroje, dėl psichikos ligos pas gydytoją psichiatrą nesilankė, priežiūroje dėl priklausomybės ligos neįrašytas ( 1 t., b.l. 105 ), teistas, teistumas išnykęs ( 1 t., b.l. 137 ), (duomenys neskelbtini) m. seniūniją aptarnaujančio apylinkės inspektoriaus charakterizuojamas patenkinamai ( 1 t., b.l. 109).
Teismas, vertindamas aukščiau aptartus įrodymus, daro tokias išvadas.
Kaltinamasis V. K. kaltu prisipažino ir paaiškino nusikaltimo padarymo aplinkybes. Patvirtino, kad jis nukentėjusiajai Z. J. sudavė du smūgius ranka į galvos sritį. Kaltinamojo nurodytas įvykio aplinkybes patvirtina nukentėjusioji Z. J.. Faktines įvykio aplinkybes objektyviai patvirtina Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie LR TM Kauno skyriaus specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nustatyta, kad Z. J. konstatuota galvos sumušimas su poodinėmis kraujosruvomis akių vokuose, su kraujo išsiliejimu po kietuoju galvos smegenų dangalu apie dešinį galvos smegenų pusrutulį. Sužalojimas padarytas kietu buku daiktu paveikus nurodytas sritis ir galėjo būti padarytas prieš 1- 2 savaites iki stacionarizavimo į gydymo įstaigą. Sužalojimas galėjo būti padarytas dviejų ar daugiau trauminių poveikių pasėkoje. Galvos sumušimas su poodinėmis kraujosruvomis akių vokuose, su kraujo išsiliejimu po kietuoju galvos smegenų dangalu apie dešinį galvos smegenų pusrutulį atitinka sunkų sveikatos sutrikdymą. Taip pat liudytojai patvirtina, kad įvykio dieną buvo geriamas stiprus alus, kad išgėrimo metu nukentėjusioji buvo sveika, nesumušta. Rytojaus dieną liudytojai pamatė sumuštą nukentėjusiąją sumuštą. Taip pat nustatyta, kad nukentėjusioji niekus nebuvo išėjusi, o buvo pas kaltinamąjį namuose. Teismas, vertindamas aukščiau aptartus įrodymus, daro išvadą, kad aukščiau aptartų įrodymų visetas patvirtina kaltinamojo V. K. kaltę padarius jam inkriminuotą nusikaltimą.
Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamojo veikos kvalifikacija buvo nevisiškai teisinga. Teismas nustatė, kad tarp neblaivių nukentėjusiosios ir kaltinamojo įvyko asmeninis konfliktas, kurio pasekoje kaltinamasis sudavė keletą smūgių ranka nukentėjusiajai į galvą. Kaltinamojo V. K. paaiškinimai, kad neblaivi nukentėjusioji kalbėdama nesąmones jį erzino ir provokavo, liko nepaneigta. Tą patvirtino ir pati nukentėjusioji, kad galėjo ji girta kažką sakyti, bet neprisimena. Taigi, teismas daro išvadą, kad kaltinamasis sudavė nukentėjusiajai nebe priežasties ar iš chuliganiškų paskatų, o asmeninio konflikto pasekoje. Ši aplinkybė šalina iš kaltinimo chuliganiškas paskatas, ir kaltinamojo veika iš LR BK 135str. 2d. 8p. perkvalifikuojama į LR BK 135str. 1d.
Kauno teritorinė ligonių kasa pareiškė civilinį ieškinį 9082 Lt sumai išlaidoms padengti už nukentėjusios Z. J. gydymą ( t1., b. l. 44-48). Ieškinys yra pagrįstas ir priteistinas pilnai.
Bausmės skyrimas
Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam, vadovaujasi Lietuvos Respublikos BK 54 str. numatytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, atsižvelgia į padaryto nusikaltimo pobūdį ir jo pavojingumo laipsnį, į kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, į kaltininko asmenybę, į lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.
Teismas, skirdamas bausmę V. K., atsižvelgia į tai, kad jis padarė sunkų nusikaltimą (BK 11 str. 6 d.). Todėl jam skiriama reali laisvės atėmimo bausmė.
V. K. atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis laikytina tai, jog jis nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikaltimo padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.). Teismas pripažįsta V. K. atsakomybę lengvinančia aplinkybe, kad jis prisipažino ir gailisi.
Nustatydamas bausmės dydį, teismas atsižvelgė į tai, kad kaltinamasis V. K. neteistas, į charakterizuojančią medžiagą, į lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, į nukentėjusios poziciją – kad nebausti griežtai, todėl jam skiriama laisvės atėmimo bausmė mažesnė už bausmės vidurkį.
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
V. K. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 135 str. 1 d. ir jį nubausti laisvės atėmimu dvejiems metams.
Bausmę paskirti atlikti pataisos namuose.
Kardomąją priemonę V. K. periodinį registravimąsi policijoje ir rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti iki nuosprendžio vykdymo dienos.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio vykdymo dienos ( sulaikymo dienos).
Į atliktos bausmės laiką įskaityti išbūtą laikiname sulaikyme nuo 2012 m. gruodžio 02 d. iki 2012 m. gruodžio 14 d.
Priteisti iš V. K. civilinį ieškinį 9082 Lt ( devynis tūkstančius aštuoniasdešimt du litus) Kauno teritorinės ligonių kasos naudai.
Pratęsti laikinai apribotas V. K. nuosavybės teises į jam priklausantį turtą – 120 litų ( 1t., b. l. 63,65), o įsiteisėjus nuosprendžiui į šias pinigines lėšas nukreipti civilinio ieškinio išieškojimą.
Daiktiniai įrodymai, įsiteisėjus nuosprendžiui: V. K. drabužiai, lyginamieji pavyzdžiai, pagalvių užvalkai sunaikintini kaip beverčiai.
Apeliaciniai skundai dėl nuosprendžio gali būti paduoti per dvidešimt dienų nuo paskelbimo dienos, o nuteistajam šis terminas skaičiuojamas nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo dienos, Lietuvos Respublikos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą