Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

2019-09-04 · Civilinė byla Nr. e2-3990-323/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2019-09-04
Bylos Nr.
e2-3990-323/2019
Teisminio proceso Nr.
2-06-3-00583-2019-9
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Genovaitė Vaizgėlienė
Atsakovas
I. B.
Ieškovas
SIA „B2Kapital“
Advokatai
Renata Janušytė
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-3990-323/2019Teisminio proceso Nr. 2-06-3-00583-2019-9Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.3.6; 2.6.1.4; 2.6.1.5; 2.6.29.3; 3.1.7.6; 3.2.3.1; 3.2.6.1 (S)
KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. rugsėjo 4 d.Klaipėda
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja Genovaitė Vaizgėlienė,sekretoriaujant Raimondai Karbauskienei, Ingridai Jušenkienei,vertėjaujant S. A.,dalyvaujant ieškovo atstovei advokatei Renatai Janušytei,atsakovei I. B.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo SIA „B2Kapital“ ieškinį atsakovei I. B. dėl skolos priteisimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „IPF Digital Lietuva“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašo priteisti iš atsakovės 350,79 Eur negrąžintos paskolos dalį, 61,92 Eur palūkanas, 37,14 Eur delspinigius, 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad atsakovė su pradiniu kreditoriumi UAB „MCB Finance“ (dabartinis pavadinimas – UAB „IPF Digital Lietuva“) el. ryšio priemonėmis 2014 m. rugsėjo 24 d. sudarė Paskolos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią atsakovei buvo suteikta iš viso 855,05 Eur paskola. Atsakovė įsipareigojo mokėti mokėjimo plane nurodytas eilines įmokas, visą suteiktą paskolą grąžinti per 720 dienų laikotarpį. Laiku nesumokėjusi eilinės įmokos ar kito mokėjimo, atsakovė taip pat įsipareigojo mokėti netesybas už piniginių prievolių termino praleidimą nuo laiku negrąžintos paskolos ar jos atitinkamos dalies ir laiku nesumokėtų paskolos palūkanų sumos už kiekvieną uždelstą dieną. 2016 m. lapkričio 28 d. pagal Gautinų sumų pirkimo - pardavimo sutartį pradinis kreditorius perleido savo reikalavimo teisę ieškovui. Pažymėjo, kad atsakovė prisiimtų įsipareigojimų nevykdė ir liko skolinga 350,79 Eur negrąžintos paskolos dalį, 61,92 Eur nesumokėtų palūkanų, ieškovas už laikotarpį nuo 2018 m. liepos 27 d. iki 2019 m. sausio 23 d. paskaičiavo 37,14 Eur delspinigių.

Teismo posėdžio metu ieškovo atstovė ieškinį palaikė, prašė jį tenkinti. Paaiškino, kad su atsakove buvo sudarytos dvi paskolos sutartys. Atsakovės pagal 2014 m. rugsėjo 24 d. Paskolos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) papildomai gauti ir jos grąžinti pinigai buvo panaudoti kaip gauta suma einamiesiems mokėjimams dengti, tuo pagrindu taip pat buvo sumažintos eilinės įmokos. Pažymėjo, kad jei atsakovė norėjo atsisakyti 2014 m. rugsėjo 24 d. Paskolos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini), ji turėjo raštu užpildyti paraišką dėl sutarties atsisakymo, kaip tai numatyta Paskolos sutarties Bendrųjų sąlygų 10 punkte, tačiau to nepadarė.

Atsiliepimas

Atsakovė pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo su ieškiniu nesutinka, prašo atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad su pradiniu kreditoriumi UAB „MCB Finance“ (dabartinis pavadinimas – UAB „IPF Digital Lietuva“) 2014 m. liepos 7 d. buvo sudariusi Paskolos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini). Tuo tarpu 2014 m. rugsėjo 24 d. Paskolos sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), kuria remiasi ieškovas, negali būti laikoma teisėta: dėl šios sutarties su pradiniu kreditoriumi buvo tartasi telefonu, tačiau kaip vartotoja nebuvo informuota apie esminius naujos sutarties pakeitimus, lyginant su sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini), t. y. dėl palūkanų dydžio, paskolos grąžinimo įmokų dydžio, bendros vartojimo paskolos kainos metinės normos ir kitus pakeitimus, kurie padaryti kreditoriaus naudai. Šiuos pakeitimus pastebėjo tik 2014 m. rugsėjo 27 d., kuomet Paskolos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) gavo paštu, bei nedelsiant grąžino visą pagal Paskolos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) gautą sumą, t. y. 1 572 Lt, apie tai kreditoriui pranešė telefonu, bei tęsė vykdyti mokėjimus pagal Paskolos sutartyje Nr. (duomenys neskelbtini) nustatytą grafiką. Laiko, kad nėra skolinga, kadangi 2014 m. rugsėjo 24 d. Paskolos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) atsisakė, o 2014 m. liepos 7 d. Paskolos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) yra įvykdžiusi joje nustatyta tvarka ir terminais.

Šalies argumentai

Teismo posėdžio metu atsakovė su ieškiniu nesutiko, prašė atmesti. Nurodė, kad pagal pirmąją, 2014 m. liepos 7 d. Paskolos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) sumokėjo visas mokėtinas sumas pagal mokėjimo grafiką. 2014 m. rugsėjo 24 d. telefonu kreipėsi dėl papildomos paskolos gavimo. Tą pačią dieną buvo išmokėta papildoma paskolos suma, tačiau vėliau persigalvojo ir 2014 m. rugsėjo 27 d. gautus pinigus grąžino, apie tai kreditoriui pranešė telefonu. Pažymėjo, kad pokalbio telefonu metu nebuvo informuota, kad reikia raštu pateikti prašymą dėl 2014 m. rugsėjo 24 d. Paskolos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) atsisakymo, manė, kad ši sutartis, grąžinus gautus pinigus, negalioja.

Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, UAB „IPF Digital Lietuva“ atsiliepimo į ieškinį nepateikė, į paskirtą teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdį pranešta (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 133 straipsnis).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Dėl prašymo atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės

Išnagrinėjus bylą iš esmės bei atidėjus sprendimo priėmimą ir paskelbimą, 2019 m. rugpjūčio 28 d. teisme gautas atsakovės prašymas atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės, skirti bylą nagrinėti teismo posėdyje žodinio proceso tvarka, trečiojo asmens UAB „IPF Digital Lietuva“ atstovo dalyvavimą teismo posėdyje pripažįstant būtinu. Nurodė, kad trečiojo asmens paaiškinimai bei turimas garso įrašas gali turėti esminės reikšmės bylos faktinių aplinkybių vertinimui. Toks atsakovės prašymas netenkintinas. Nagrinėjamu atveju atsakovė neginčija, jog savo valia ir iniciatyva telefonu kreipėsi į paskolos davėją dėl papildomos paskolos suteikimo, byloje ginčas tarp šalių kilo dėl to, ar atsakovė tinkamai įgyvendino savo teisę atsisakyti naujos paskolos sutarties. Šios aplinkybės gali būti įvertintos, remiantis byloje esančiais rašytiniais įrodymais bei šalių paaiškinimais.

Dėl ginčo esmės

Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad 2014 m. liepos 7 d. tarp paskolos davėjo UAB „MCB Finance“ (dabar – UAB „IPF Digital Lietuva“) ir atsakovės, kaip paskolos gavėjos, buvo sudaryta Paskolos sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Pirmoji sutartis), pagal kurią atsakovei buvo suteikta 1 500 Lt (434,43 Eur) paskola 12 mėnesių terminui bei pagal kurią atsakovė įsipareigojo grąžinti paskolą ir sumokėti 227,99 Lt (66,03 Eur) palūkanas bei 60 Lt (17,38 Eur) sutarties sudarymo mokestį (visa grąžintina suma - 1 787,99 Lt (517,84 Eur)) specialiosiose sąlygose nustatyta tvarka ir terminais. Paskolos sutarties Bendrųjų sąlygų 13.1. punkte numatyta, kad nauja paskola ar Bendrųjų sąlygų 12 skyriuje nurodytos paslaugos gali būti teikiamos ir telefonu šių Bendrųjų sąlygų 13 skyriuje numatytais atvejais ir tvarka. Atsakovė, pasinaudodama šia sutartine nuostata, 2014 m. rugsėjo 24 d. telefonu kreipėsi į paskolos davėją su prašymu dėl papildomos paskolos suteikimo. Paskolos davėjui priėmus sprendimą patenkinti paskolos gavėjos prašymą, 2014 m. rugsėjo 24 d. tarp atsakovės ir paskolos davėjo UAB „MCB Finance“ (dabar – UAB „IPF Digital Lietuva“) buvo sudaryta Paskolos sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Antroji sutartis), pagal kurią atsakovei buvo suteikta papildoma 1 572 Lt (455,28 Eur) paskola. Antrosios sutarties sudarymo dieną atsakovės negrąžinta suma pagal Pirmąją sutartį sudarė: 1 326,09 Lt (384,06 Eur) paskolos dalis, 19,24 Lt (5,57 Eur) nesumokėtos palūkanos, 35 Lt (10,14 Eur) aptarnavimo mokestis. Remiantis Paskolos sutarties Bendrųjų sąlygų 12.2.3. papunkčiu, numatančiu, kad jeigu nauja paskolos paraiška patenkinama, paskolos davėjas suteikia naujojoje paskolos paraiškoje nurodyto dydžio paskolą paskolos gavėjui ir šalys susitaria, kad naujos paskolos dalis skiriama visai likusiai pradinei paskolai įskaityti bei iki grąžinimo dienos susikaupusioms paskolos palūkanoms įskaityti, o likusi naujos paskolos dalis išmokama paskolos gavėjui į paskolos gavėjo sąskaitą, pagal Pirmąją sutartį atsakovės neįvykdyti įsipareigojimai buvo padengti Antrosios sutarties pagrindu suteiktomis lėšomis, prie šios sumos (1 380,33 Lt (399,77 Eur)) pridedant papildomą atsakovės prašomą sumą (1 572 Lt (455,28 Eur)), ir numatant, kad nauja paskolos suma yra 2 952,33 Lt (855,05 Eur), paskolos terminas 720 dienų, mėnesio įmoka 237,01 Lt (68,64 Eur), viso grąžintina suma 5 687,68 Lt (1 647,27 Eur). 2016 m. lapkričio 28 d. UAB „IPF Digital Lietuva“ ir ieškovas sudarė Gautinų sumų pirkimo - pardavimo sutartį, pagal kurią paskolos davėjas, pirminis kreditorius, perleido savo reikalavimo teisę į atsakovės įsiskolinimą ieškovui. Ieškovas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.109 straipsnio nustatyta tvarka 2017 m. kovo 7 d. pranešimu pranešė atsakovei apie reikalavimo perleidimą ir tuo pačiu pareikalavo įvykdyti įsipareigojimus pagal Paskolos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini). Byloje tarp šalių ginčas kilo dėl atsakovės atsiskaitymo fakto, atsakovei tvirtinant, jog ji nėra skolinga.

Dėl Antrosios sutarties galiojimo

Šioje byloje atsakovė tvirtina, kad pagal Pirmąją sutartį gautą 1 500 Lt (434,43 Eur) paskolą yra grąžinusi specialiosiose sąlygose nustatyta tvarka ir terminais. Tuo tarpu Antrosios sutarties atsakovė tvirtina, jog yra atsisakiusi, kadangi 2014 m. rugsėjo 24 d. gautą papildomą paskolos sumą, t. y. 1 572 Lt (455,28 Eur), paskolos davėjui grąžino 2014 m. rugsėjo 27 d. Su tokia atsakovės pozicija nėra pagrindo sutikti.

Nagrinėjamu atveju tarp šalių susiklostė prievoliniai vartojimo kredito teisiniai santykiai. CK 6.886 straipsnio 3 dalis numato, kad su vartojimo kreditu susijusius santykius reglamentuoja šis kodeksas ir kiti įstatymai. Vartojimo kreditų teikimo sąlygas ir informavimo apie šias sąlygas reikalavimus reglamentuoja Vartojimo kredito įstatymas (toliau – VKĮ).

VKĮ 10 straipsnio 1 dalis nustato, kad vartojimo kredito sutartis gali būti sudaroma nuotoliniu būdu su vartojimo kredito gavėju, jeigu vartojimo kredito davėjas įsitikina tokia vartojimo kredito gavėjo valia. Paskolos sutarties Bendrųjų sąlygų 13.1. punkte numatyta, kad nauja paskola ar Bendrųjų sąlygų 12 skyriuje nurodytos paslaugos gali būti teikiamos ir telefonu šių Bendrųjų sąlygų 13 skyriuje numatytais atvejais ir tvarka. Bendrųjų sąlygų 13.3.1. – 13.3.4. papunkčiuose detalizuota paslaugų teikimo telefonu tvarka. Šiuo atveju byloje tarp šalių nėra ginčo, jog atsakovė 2014 m. rugsėjo 24 d. telefonu skambino paskolos davėjui dėl papildomos paskolos suteikimo. Atsakovei žodžiu pateikus papildomos paskolos paraišką ir paskolos davėjui nusprendus tokį prašymą tenkinti, 2014 m. rugsėjo 24 d. nuotoliniu būdu buvo sudaryta Paskolos sutartis Nr. (duomenys neskelbtini). VKĮ 5 straipsnio 5 dalis numato, kad kai su vartojimo kredito gavėju bendraujama telefonu, pagrindinę informaciją apie finansinę paslaugą sudaro šio straipsnio 2 dalies 3, 4, 5, 6 ir 8 punktuose nurodyta informacija, t. y. bendra vartojimo kredito suma ir vartojimo kredito išmokėjimo sąlygos; vartojimo kredito sutarties trukmė; prekės ar paslaugos ir jų kainos, kai vartojimo kreditas suteikiamas atidedant mokėjimą už konkrečias prekes ar paslaugas, taip pat sudarant susietojo vartojimo kredito sutartis; vartojimo kredito palūkanų norma, vartojimo kredito palūkanų normos taikymo sąlygos ir, jei žinomas, pradinei vartojimo kredito palūkanų normai taikomas indeksas arba orientacinė vartojimo kredito palūkanų norma, taip pat vartojimo kredito palūkanų normos keitimo laikotarpiai, sąlygos ir tvarka; įmokų dydis, jų mokėjimo skaičius ir periodiškumas, tam tikrais atvejais įmokų paskirstymo padengiant mokėtinas pagal vartojimo kredito sutartį sumas, kurioms taikoma skirtinga vartojimo kredito palūkanų norma, tvarka), taip pat bendros vartojimo kredito kainos metinė norma su kartu pateikiamu jos apskaičiavimo pavyzdžiu ir nurodoma bendra vartojimo kredito gavėjo mokama suma. Nors atsakovė atsiliepime į ieškinį nurodo, kad nebuvo aiškiai informuota apie naujos paskolos grąžinimo sąlygas (palūkanų dydį, mėnesinės įmokos dydį ir kt.), tačiau atsakovė į bylą nepateikė duomenų, kad telefoninio pokalbio metu nebūtų buvusi supažindinta su Paskolos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) sąlygomis, nors kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ir atsikirtimus (CPK 178 straipsnis). Tokiu būdu atsakovės nurodytos aplinkybės dėl paskolos davėjo nesąžiningo elgesio, t. y. Antrosios sutarties sąlygų tinkamo neatskleidimo, pripažintinos neįrodytomis. Kadangi nauja paskola telefonu suteikiama tik paskolos gavėjui davus patvirtinimą, kad jis sutinka su paskolos sutarties sąlygomis (Paskolos sutarties Bendrųjų sąlygų 13.3.5. papunktis), laikytina, kad atsakovė, kuriai papildomai išmokėta paskolos suma, su jomis sutiko (CPK 185 straipsnis). Be to, atsakovei registruotu paštu buvo išsiųsta rašytinė Paskolos sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), atsakovė patvirtino, kad sutartį paštu gavo ir su ja yra susipažinusi.

Nepagrįstas atsakovės tvirtinimas, jog ji Antrosios sutarties yra atsisakiusi. Paskolos sutarties Bendrųjų sąlygų 10 dalis reglamentuoja paskolos gavėjo atsisakymo nuo sutarties tvarką. 10.1. punktas numato, kad paskolos gavėjas turi teisę atsisakyti nuo Sutarties per 14 kalendorinių dienų nuo Sutarties sudarymo. Pagal 10.2. punktą jeigu paskolos gavėjas nori atsisakyti nuo Sutarties, jis paskolos davėjui pateikia rašytinę atsisakymo paraišką. Šiuo atveju atsakovė 2014 m. rugsėjo 27 d. atliko 1 572 Lt (455,28 Eur) mokėjimą, nurodo, kad tokiu būdu grąžino pagal Antrąją sutartį jai išmokėtus pinigus bei šios sutarties atsisakė, apie atsisakymą telefonu pranešė paskolos davėjui, kurio nebuvo informuota apie būtinybę pateikti rašytinę atsisakymo paraišką. Pažymėtina, kad atsakovė jau anksčiau, pagal Pirmąją sutartį, iš to paties kreditoriaus buvo gavusi kreditą, taigi jau turėjo tokio sandorio sudarymo patirties, bei turėjo būti pakankamai atidi ir rūpestinga, įsigilinti į paštu paskolos davėjo atsiųstą sutartį ir joje aptariamas sąlygas, bei, siekdama įgyvendinti Antrosios sutarties atsisakymo teisę, tai turėjo atlikti tinkamai, t. y. raštu užpildyti ir pateikti kreditoriui sutarties atsisakymo formą. Juolab, kad pati atsakovė atsiliepime į ieškinį (atsiliepimo 2.1. e papunktis) pripažino, jog jai kartu su Antrąja sutartimi buvo atsiųsta ir standartinė sutarties atsisakymo forma. Tačiau šiuo atveju atsakovė sutartyje nustatyta tvarka neinformavo paskolos davėjo apie Antrosios sutarties atsisakymą. Maža to, teismo posėdžio metu atsakovė nurodė, kad jos valia atsisakyti Antrosios sutarties susiformavo dėl to, kad jai turėjo būti atliekama antra galvos operacija ir nebuvo galima prognozuoti jos baigties (2019 m. rugpjūčio 19 d. teismo posėdžio garso įrašas: 8 min. 37 sek. – 9 min. 30 sek. bei 18 min. 20 sek. – 18 min. 45 sek.). Tokiu atveju atsakovė, norėdama atsisakyti Antrosios sutarties, turėjo ne tik grąžinti paskolos sumą, bet ir sumokėti palūkanas, susikaupusias nuo dienos, kurią buvo išmokėta paskola iki paskolos grąžinimo, bei kompensaciją už viešojo administravimo įstaigoms sumokėtus negrąžinamus mokesčius (Paskolos sutarties Bendrųjų sąlygų 10.3. punktas). Šiuo atveju atsakovė, 2014 m. rugsėjo 27 d. atlikusi 1 572 Lt (455,28 Eur) mokėjimą, bei tvirtindama, jog tokiu būdu atsisakė Antrosios sutarties, sutartyje nustatyta tvarka nesumokėjo palūkanų už tris dienas, kuriomis naudojosi kreditoriaus pinigais, bei kompensacijos už viešojo administravimo įstaigoms sumokėtus negrąžinamus mokesčius.

Atsižvelgiant į nustatytų aplinkybių visumą darytina išvada, kad Antroji sutartis buvo sudaryta atsakovės iniciatyva ir jai aiškiai išreiškus valią, atsakovė leistinomis įrodinėjimo priemonėmis neįrodė, kad ji tinkamai, laikydamasi sutartyje nustatytos tvarkos, Antrosios sutarties atsisakė (CK 6.228¹⁰ straipsnio 8 dalis, CPK 178 straipsnis).

Dėl įsiskolinimo priteisimo

Nustatyta, kad atsakovė pagal Antrąją sutartį iki 2016 m. rugsėjo 13 d. įsipareigojo grąžinti suteiktą paskolą (iš viso 2 952,33 Lt (855,05 Eur)), sumokėti palūkanas bei 118,09 Lt (34,20 Eur) sutarties sudarymo mokestį. Ieškovas nurodo, kad atsakovė netinkamai vykdė Antrąja sutartimi prisiimtus įsipareigojimus ir liko skolinga 350,79 Eur negrąžintos paskolos dalį, 61,92 Eur palūkanų, atliekančių mokėjimo funkciją.

CK 6.886 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad vartojimo kredito sutartimi kredito davėjas suteikia arba įsipareigoja suteikti kredito gavėjui vartojimo kreditą atidėto mokėjimo, paskolos forma arba kitu panašiu finansiniu būdu, išskyrus sutartis dėl nuolatinio tos pačios rūšies paslaugų teikimo ar tos pačios rūšies prekių tiekimo, kai kredito gavėjas už teikiamas paslaugas ar tiekiamas prekes moka dalimis jų teikimo ar tiekimo metu. CK 6.870 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad paskolos sutartis pripažįstama sudaryta nuo pinigų arba daiktų (paskolos dalyko) perdavimo paskolos gavėjui momento.

CK 6.156 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad šalys turi teisę laisvai sudaryti sutartis ir savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises bei pareigas, taip pat sudaryti ir šio kodekso nenumatytas sutartis, jeigu tai neprieštarauja įstatymams. CK 6.189 straipsnio 1 dalis įtvirtina, kad teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią. Sutartis įpareigoja atlikti ne tik tai, kas tiesiogiai joje numatyta, bet ir visa tai, ką lemia sutarties esmė arba įstatymai. Pažymėtina, kad sutarties pagrindu atsiradusi prievolė turi būti vykdoma sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nėra, – vadovaujantis protingumo kriterijais (CK 6.38 straipsnis). Vadovaujantis CK 6.873 straipsnio 1 dalies nuostatomis, paskolos gavėjas privalo grąžinti gautą paskolą bei sumokėti palūkanas paskolos davėjui sutartyje nustatytu laiku ir tvarka.

Šiuo atveju atsakovė pažeidė šių straipsnių nuostatas, Antrosios sutarties specialiosiose sąlygose nustatyta tvarka ir terminais nevykdė, todėl atsakovė, neatsiskaitydama su ieškovu, pažeidė prievolę, dėl ko ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovės 350,79 Eur negrąžintą paskolos dalį yra pagrįstas ir tenkintinas (CK 6.38, 6.59, 6.200 straipsniai, 6.256 straipsnio 1 dalis, 6.873 straipsnio 1 dalis).

Ieškovas taip pat prašo priteisti iš atsakovės 61,92 Eur mokėtinas palūkanas pagal Antrąją sutartį. CK 6.872 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad palūkanų už naudojimąsi paskolos suma dydį ir mokėjimo tvarką nustato šalys susitarimu. Pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad sprendžiant, ar palūkanų dydis, nustatytas kredito sutartyje, yra pagrįstas, būtina turėti omenyje, kad: šalys privalo vykdyti vartojimo kredito sutartimi prisiimtus įsipareigojimus; kredito davėjas su kredito gavėju susitarė, kokio dydžio palūkanų norma bus taikoma, su tokiu palūkanų dydžiu sudarydamas kredito sutartį kredito gavėjas susipažino ir savo parašu patvirtino, kad su ja sutinka. Kadangi smulkusis vartojimo kreditas paprastai imamas trumpam laikotarpiui, palūkanos už jį paprastai būna didesnės, todėl visų pirma kreditų davėjai turi pareigą skolinti atsakingai (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. rugsėjo 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-485-916/2015). Pagal VKĮ (ginčui aktuali akto redakcija, galiojusi nuo 2012 m. sausio 1 d. iki 2015 d. sausio 1 d.) 21 straipsnio 1, 2 dalių nuostatas bendra vartojimo kredito kaina turi būti protinga, pagrįsta, atitikti sąžiningos verslo praktikos reikalavimus ir nepažeisti vartojimo kredito gavėjo ir vartojimo kredito davėjo interesų pusiausvyros; preziumuojama, kad bendra vartojimo kredito kaina neatitinka šio straipsnio 1 dalyje nustatytų reikalavimų, jeigu vartojimo kredito sutartyje nustatyta bendros vartojimo kredito kainos metinė norma sutarties sudarymo momentu yra didesnė kaip 200 procentų. Šiuo atveju Antrojoje sutartyje nurodyta metinė palūkanų norma – 68,28 proc., o bendra vartojimo kredito metinė norma – 105,06 proc., t. y. neviršija VKĮ 21 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos 200 proc. ribos. Byloje nustatytų faktinių aplinkybių visuma nesudaro pagrindo spręsti, kad paskolos sutartimi nustatytos palūkanos yra aiškiai per didelės, neatitinkančios vartotojų interesų, prieštaraujančios įstatymams ir sąžiningumo bei protingumo principams, todėl nėra teisinio pagrindo jas pripažinti nesąžiningomis ir sumažinti. Taip pat pabrėžtina, kad atsakovė neįrodė, jog bendra vartojimo kredito kainos metinė norma sutarties sudarymo momentu neatitiko protingumo, pagrįstumo reikalavimų, prieštaravo sąžiningai verslo praktikai ar pažeidė vartojimo kredito gavėjo ir jo davėjo interesų pusiausvyrą. Esant tokioms aplinkybėms, yra pagrindas ieškovui iš atsakovės priteisti 61,92 Eur mokėjimo palūkanų.

Be to, ieškovas prašo priteisti iš atsakovės 37,14 Eur (421,71 Eur x 0,05 proc. x 180 dienų = 37,14 Eur) delspinigių, remiantis Paskolos sutarties Bendrųjų sąlygų 5.1. punktu, kuris numato, kad jeigu paskolos gavėjas negrąžina paskolos ir/ar nesumoka paskolos palūkanų iki paskolos grąžinimo dienos pabaigos, jis įsipareigoja mokėti paskolos davėjui 0,05 proc. dydžio palūkanas už piniginių prievolių termino praleidimą nuo laiku negrąžintos paskolos ar jos atitinkamos dalies ir laiku nesumokėtų paskolos palūkanų sumos už kiekvieną uždelstą dieną. Šios palūkanos už piniginių prievolių termino praleidimą yra laikomos minimaliais paskolos davėjo nuostoliais. Teismų praktikoje nurodyta, kad tokia sutarties formuluotė iš esmės atitinka delspinigių sąvoką, nurodomą CK 6.71 straipsnio 1 dalyje (žr. Vilniaus apygardos teismo 2019 m. birželio 11 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-931-661/2019). Pagal CK 6.256 straipsnio 2 dalį asmeniui, nevykdžiusiam arba netinkamai vykdžiusiam savo sutartines prievoles taikytina civilinė atsakomybė, todėl prievolę pažeidęs asmuo privalo atlyginti kitai sutarties šaliai jos patirtus nuostolius, sumokėti netesybas. Pagal CK 6.205 straipsnį sutarties neįvykdymu laikomos bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą. Šiuo atveju atsakovė prievolių Antrojoje sutartyje nustatyta tvarka ir terminais nevykdė, todėl ieškovas turi teisę skaičiuoti delspinigius už nesavalaikį sutarties vykdymą. Pažymėtina, kad ieškovo prašomas priteisti delspinigių dydis neviršija VKĮ 11 straipsnio 8 dalyje, numatančioje, kad pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui taikomos netesybos negali būti didesnės kaip 0,05 procento pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną už ne ilgesnį kaip 180 dienų laikotarpį, nustatyto dydžio. Dėl išdėstytų aplinkybių ieškovo reikalavimas dėl atsakovei paskaičiuotų 37,14 Eur delspinigių yra pagrįstas ir tenkintinas.

Remiantis CK 6.37 straipsniu, 6.210 straipsnio 1 dalimi ieškovui iš atsakovės priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Ieškovas pateikė rašytinius įrodymus apie patirtas bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro 15 Eur sumokėtas žyminis mokestis, 340 Eur advokato teisinei pagalbai apmokėti. Atsižvelgiant į ieškovo atstovo atliktus veiksmus – parengtus procesinius dokumentus (parengti pareiškimas dėl teismo įsakymo išdavimo ir ieškinys), atstovavimą 2019 m. rugpjūčio 19 d. teismo posėdyje, būtinybę vykti į kitą vietoje, nei registruota atstovo (advokato) darbo vieta, vadovaujantis CPK 93, 98 straipsnių nuostatomis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų „Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio“ (2015 m. kovo 19 d. įsakymo redakcija) 7, 8.2., 8.6., 8.19, 9 punktais, ieškovui iš atsakovės priteistina 281,27 Eur (15 Eur žyminis mokestis + 15 Eur už pareiškimo dėl teismo įsakymo išdavimo parengimą + 50 Eur už ieškinio parengimą + 75 Eur už advokato kelionėje sugaištą laiką, atstovo dalyvavimui esant pripažintam būtinu + 126,27 Eur už atstovavimą teismo posėdyje (1 262,70 Eur x 0,1 x 1 val. = 126,27 Eur) = 281,27 Eur) bylinėjimosi išlaidoms atlyginti (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 265 – 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Priteisti iš atsakovės I. B. 350,79 Eur negrąžintos paskolos dalį, 61,92 Eur palūkanas, 37,14 Eur delspinigius, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos 449,85 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme (2019 m. sausio 24 d.) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo bei 281,27 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą ieškovo SIA „B2Kapital“ naudai.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.

Teisėja Genovaitė Vaizgėlienė