Panevėžio apylinkės teismo sprendimas

2012-06-28 · Baudžiamoji byla Nr. 1-41-783/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apylinkės teismas
Data
2012-06-28
Bylos Nr.
1-41-783/2012
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Virginijus Skaraitis
Nukentėjusysis
A. P., S. P., A. B.
Civilinis atsakovas
Kupiškio rajono ŽŪB „(duomenys neskelbtini)“, AB „Lietuvos draudimas“
Kaltinamasis
A. Š.
Advokatai
Kastytis Paspirgėlis, Irmantas Ruželė, Žygimantas Rutkauskas
2012 m. birželio 28 d.Kupiškis

Kupiškio rajono apylinkės teismo teisėjas Virginijus Skaraitis,

sekretoriaujant Redai Stonikienei, dalyvaujant:prokurorei Virginijai Kliaugienei,nukentėjusiesiems A. P. , S. P. , A. B. ,nukentėjusiųjų atstovui advokatui Irmantui Ruželei,

civilinės atsakovės Kupiškio rajono ŽŪB „(duomenys neskelbtini)“ atstovui advokatui Kastyčiui Paspirgėliui,

kaltinamojo advokatui Žygimantui Rutkauskui,nedalyvaujant civilinės atsakovės AB „Lietuvos draudimas“ atstovui,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje

A. Š. , a. k. (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, vidurinio išsilavinimo, dirbantis Kupiškio rajono ŽŪB „(duomenys neskelbtini)“ pagalbiniu darbininku, gyv. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą deklaravęs ten pat, teismo neteistas,

kaltinamas nusikalstama veika, numatyta Lietuvos Respublikos BK 281 str. 3 d.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamasis A. Š. 2011 m. liepos 11 d. apie 16:02 val. Kupiškio rajone, nelygiareikšmių kelių Drūlėnai-Palėvenėlė-Alizava ir Alizava-Jonava sankryžoje, vairuodamas traktorių BELARUS 1025.3, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), su prikabintu srutvežiu HTS 100.27, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), išvažiuodamas iš šalutinio kelio į pagrindinį kelią bei sankryžoje sukdamas į kairę, nedavė kelio pagrindiniu keliu važiuojančiam automobiliui ,,VW Golf“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vairuojamam G. G. , taip pažeidė Kelių eismo taisyklių 158 punkte nurodytą reikalavimą, dėl šio pažeidimo įvyko eismo įvykis, kurio ,,VW Golf“ keleiviui A. B. dėl daugybinių kūno sumušimų, pasireiškusių daugybinėmis kraujosruvomis ir nubrozdinimais kūne, dešinės blauzdos žaizda, buvo nežymiai sutrikdyta sveikata, ,,VW Golf“ keleiviui S. P. dėl dešinio šlaunikaulio kūno uždaro lūžio buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata, automobilio ,,VW Golf“ keleivei A. P. dėl atviro dešinio žastikaulio lūžio ir kepenų plyšimo bei galvos smegenų sumušimo buvo sunkiai sutrikdyta sveikata.

Kaltinamasis A. Š. kaltu dėl eismo įvyko prisipažino visiškai, parodė, jog 2011 m. liepos 11 d. traktoriumi BELARUS pasėlių laistymui vežė vandenį. Važiavo į Girsteikius, prie sankryžos šiek tiek pristabdė, bet visiškai sustojęs nebuvo, įvažiavo į sankryžą ir pradėjo manevrą į kairę. Tik įvažiavęs pamatė iš kairės dideliu greičiu atvažiuojantį automobilį VW GOLF, kuris trenkėsi į traktoriaus priekinę dalį. Prieš susidūrimą automobilis VW GOLF važiavo kairiąja važiavimo puse. Išlipęs matė, jog automobilyje VW GOLF liko trys sužaloti asmenys, vairuotojas jau buvo išlipęs iš automobilio. Iškvietė greitąją medicinos pagalbą. Traktorininko teises išsilaikė 2011-02-03, nuo to laiko iki eismo įvykio dirbo Kupiškio rajono ŽŪB „(duomenys neskelbtini)“ traktorininku.

Motyvuojamoji dalis

Be visiško prisipažinimo jo kaltė įrodyta šiais teisiamojo posėdžio metu ištirtais įrodymais:

Nukentėjusysis A. B. parodė, jog 2011 m. liepos 11 d. G. G. vairuojamu automobiliu VW GOLF važiavo iš Alizavos k. Bevažiuodami, pakilus į kalną, pastebėjo į pagrindinį kelią išsukantį traktorių, G. G. bandė apvažiuoti traktorių, tačiau susidūrimo neišvengė. Teigia, jog G. G. iki susidūrimo automobilį vairavo apie 70 km/h greičiu. Parodė, jog eismo įvykio metu buvo sužalotas, ieškinį palaiko.

Nukentėjusioji A. P. parodė, jog 2011 m. liepos 11 d. G. G. vairuojamu automobiliu VW GOLF važiavo iš Alizavos miestelio į Martinonių kaimą. Ji sėdėjo automobilio priekinėje keleivio sėdynėje ir pamena, jog pastebėjo traktorių ir paties eismo įvykio aplinkybių neprisimena. Koks buvo G. G. vairuojamo automobilio greitis, nežino. Ieškinį palaiko.

Nukentėjusysis S. P. parodė, jog 2011 m. liepos 11 d. iš Alizavos miestelio G. G. vairuojamu automobiliu važiavo į namus. Automobiliu užvažiavus į kalną pamatė į kelią įvažiavusį ir sukimo manevrą darantį traktorių, po ko G. G. bandė sukti į kitą pusę ir išvengti susidūrimo, tačiau susidūrimo neišvengė. Eismo įvykio metu sėdėjo gale. Dėl eismo įvykio metu padarytų sužalojimų patyrė žalą, ieškinį palaiko.

Liudytojas G. G. parodė, jog 2011 m. liepos 11 d. iš Alizavos miestelio į Martinonių kaimą vairavo automobilį VW GOLF, kartu su juo važiavo A. P. , S. P. , A. B. Automobilį vairavo apie 70 km/h greičiu. Pakilęs į kalną pamatė link pagrindinio kelio važiuojantį traktorių. Jį pamatęs pagalvojo, jog šis sustos prieš pagrindinį kelią, tačiau jo nesustabdęs įvažiavo į kelią, kuriuo jis vairavo automobilį. Sukdamas į kairę bandė išvengti susidūrimo, tačiau susidūrimo neišvengė, traktorius trenkėsi į jo vairuojamo automobilio dešinę pusę bei nustūmė nuo kelio. Teigia, jog tuo metu, kai traktorius įvažiavo į pagrindinį kelią, vairuojamo automobilio stabdyti nebuvo prasmės, o per dešinę negalėjo traktoriaus apvažiuoti, nes šis tempė cisterną. Eismo įvykio metu buvo sužaloti jo vairuojamu automobiliu važiavę A. P. , S. P. , A. B. .

Liudytojas M.S. parodė, jog jis yra Kupiškio rajono ŽŪB „(duomenys neskelbtini)“ dirbtuvių vedėjas. Tą dieną gavo pranešimą, jog yra eismo įvykis, yra prispausti žmonės. Nuvykę į įvykio vietą matė, jog traktorių, traukiantį cisterną, vairavęs A. Š. yra šoko būsenoje, apie įvykį nieko nekalbėjo. Traktoriaus ir cisternos, pripiltos vandens, junginys svėrė apie 19 t, traktorius ir cisterna buvo tvarkingos techninės būklės.

Liudytojas P.B. parodė, jog jis yra Kupiškio rajono ŽŪB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas. 2011 m. liepos 11 d. jam pranešė, kad jų bendrovės darbuotojas A. Š. , vairuojantis traktorių, yra patekęs į eismo įvykį. Nuvykę rado susidūrusius traktorių ir lengvąjį automobilį, A. Š. buvo šoko būsenoje. Parodė, jog A. Š. traktorininku dirbo apie 2 mėnesius. A. Š. charakterizavo teigiamai.

Iš eismo įvykio vietos apžiūros protokolo, plano, fotonuotraukų (T. 1, b.l. 4-13) matyti, jog eismo įvykis buvo kelių Drulėnai-Palėvenėlė-Alizava ir Alizava-Jonava sankryžoje, kelias Alizava-Jonava yra šalutinis kelio Drulėnai-Palėvenėlė-Alizava atžvilgiu. Automobilis VW GOLF rastas už kelio ribų kairėje automobilio važiavimo kryptimi, gulintis ant kairio šono priekiu statmenai į kelią Drūlėnai-Palėvenėlė-Alizava, 1.7 m atstumu nuo priekinės ašies iki važiuojamosios dalies krašto ir 1.4 m atstumu iki traktoriaus priekinės dešinės pusės ašies, atsitrenkęs į kelio ženklą Nr. 608 („Krypčių rodyklė“), kuris yra po automobiliu. Traktorius BELARUS 1025.3 stovi už kelio Alizava – Jonava kairėje kelio pusėje automobilio VW GOLF judėjimo kryptimi, priekiu į Jonavos k., 2.0 m atstumu nuo priekinės dešinės ašies bei 1.5 m atstumu nuo galinės dešinės ašies iki važiuojamosios dalies krašto. Traktoriaus priekis įvažiavęs į automobilio VW GOLF dešinės pusės šoną, pakilęs dešinės pusės priekinis ratas. Prie traktoriaus prikabintas srutvežis stovi statmenai traktoriaus galu į kelią Drūlėnai-Palėvenėlė-Alizava. Padangų pėdsakų ir stabdymo vėžių važiuojamojoje dalyje nefiksuota. Įvykio apžiūros metu giedra, kelio danga sausa. Važiuojamosios kelio dalies plotis - 6 m, važiuojamoji dalis paženklinta siaura brūkšninė linija 1.7.

Iš papildomos eismo įvykio vietos protokolo (T. 1, b.l. 14-17) matyti, jog papildomai apžiūrėjus eismo įvykio vietą ir kelyje Alizava-Jonava pastačius lengvąjį automobilį, jis nuo Alizavos miestelio pusės gerai buvo matomas likus iki sankryžos 140 m.

Iš transporto priemonių apžiūros protokolų (T. 1, b.l. 18-23, 33-35) matyti, jog: apžiūrėjus traktorių BELARUS 1025.3, ant traktoriaus priekyje esančių plokščių rastos dalelės, panašios į dažus; apžiūrėjus automobilį VW GOLF, jame rasti apgadinimai: sudaužyti langų stiklai, nulaužtos priekinės grotelės, nuplėštas priekinis bamperis, sulankstytas variklio dangtis, sulankstytos kairės pusės durelės ir sparnai, išlaužtas galinis kairės pusės ratas, nėra galinio bamperio, sulankstytas bagažinės gaubtas, nėra dešinės pusės durelių, sulankstyti dešinės pusės sparnai, išlaužtos priekinės sėdynės.

Iš pažymos apie meteorologines sąlygas (b.l. 37) matyti, jog 2011 m. liepos 11 d 15.00 val. oro sąlygos buvo: matomumo nuotolis 20 km, oro temperatūra 28,2oC šilumos, santykinis drėgnumas 50%, vėjas – pietryčių, 1b/s, gūsiai – iki 7 m/s.

Iš specialisto išvados Nr. G892/11 (05) (T. 1, b.l. 86) matyti, jog A. B. sveikata dėl daugybinių kūno sumušimų, pasireiškusių daugybinėmis kraujosruvomis ir nubrozdinimais kūne, dešinės blauzdos žaizdos sutrikdyta nežymiai.

Iš specialisto išvados Nr. G1058/11 (05) (T. 1, b.l. 96) matyti, jog S. P. apžiūros metu konstatuotos muštinės žaizdos smakre ir lūpose, dešinio šlaunikaulio kūno uždaras lūžis, šie sužalojimai padaryti kieto buko daikto poveikyje galimai aplinkybėse nurodyto eismo įvykio metu, S. P. sveikata dėl dešinio šlaunikaulio kūno uždaro lūžio sutrikdyta nesunkiai.

Iš specialisto išvados Nr. G1192/11 (05) (T. 1, b.l. 115) matyti, jog A. P. tyrimo metu nustatyti atviri daugybiniai dešinio žastikaulio, dešinio alkūnkaulio ir dešinio stipinkaulio lūžiai, abipusiai šonkaulių lūžiai, kepenų plyšimas, smegenų sumušimas, dešinės rankos spindulinio nervo trauminis pakenkimas, dėl šių sužalojimų A. P. sveikata sutrikdyta sunkiai, sužalojimai galimai padaryti eismo įvykio 2011-07-11 metu.

Iš specialisto išvados Nr. 11-2713 (11) (T. 1, b.l. 68-73) matyti, jog specialistas, pagal pateiktą medžiagą atlikęs tyrimą, nustatė: 1) pagal eismo įvykio vietoje užfiksuotus duomenis ir eismo įvykio medžiagoje esančius duomenis nustatyti, kokiu greičiu traktoriaus BELARUS 1025.3 vairuotojas A. Š. įvažiavo į sankryžą su pagrindiniu keliu ir kokiu greičiu prieš eismo įvykį važiavo VW GOLF vairuotojas G. G. , kaip ir abiejų transporto priemonių judėjimo greičius susidūrimo metu, negalima; 2) nesant galimybei nustatyti traktoriaus judėjimo greičio prieš eismo įvykį, negalima nustatyti, kokiu atstumu nuo susidūrimo vietos buvo automobilis VW GOLF, kada A. Š. vairuojamas traktorius išvažiavo į sankryžą; 3) traktoriaus BELARUS 1025.3 vairuotojui A. Š. iš anksto lėtinant traktoriaus judėjimo greitį ir sustojus prieš sankryžą su pagrindiniu keliu, kada iš kairės artėjo automobilis VW GOLF, vairuojamas G. G. , šis eismo įvykis nebūtų įvykęs; 4) jei tuo momentu, kada šalutiniu keliu važiavęs traktoriaus BELARUS 1025.3 vairuotojas A. Š. sukėlė grėsmę eismo saugumui, automobilis VW GOLF, vairuotojui G. G. važiuojant jo nurodytu apie 70 km/h greičiu nuo susidūrimo vietos buvo ne mažesnis kaip 52 m atstumas, tai G. G. savalaikiai efektyviai stabdydamas automobilį turėjo techninę galimybę išvengti eismo įvykio; 5) eismo įvykio eiga, tikėtina, buvo tokia: traktorius BELARUS 1025.3, vairuotojui A. Š. , iš šalutinio kelio nuo Kupiškio, įvažiavus į sankryžą su keliu Alizava-Pandėlys, judėdamas skersai kelio priekine dalimi trenkė jam iš kairės nuo Alizavos važiavusio G. G. automobilio VW GOLF dešinį šoną, tikėtina, ties jo vidurine dalimi; susidūrimo metu tarp traktoriaus priekinės dalies ir automobilio dešinio šono galėjo būti smailus kampas, atviras link automobilio priekinės dalies; traktoriaus priekinis balastas įlindo į automobilio saloną, sustabdė automobilio judėjimą pradine kryptimi link Pandėlio, o traktorius, sukdamasis pagal laikrodžio rodyklę, važiavo nuo kelio sankasos priekyje stumdamas automobilį; automobilio kairės pusės ratams šalikelėje įsirausus į žemę, traktorius pajudėdamas kiek į priekį, nuvertė automobilį ant kairiojo šono, ir transporto priemonės pasiliko padėtyse, kuriose jos buvo užfiksuotos po eismo įvykio; 6) techniniu požiūriu pagrindine sąlyga šiam eismo įvykiui kilti buvo tai, kad traktoriaus BELARUS 1025.3 vairuotojas važiuodamas šalutiniu keliu nedavė kelio pagrindiniu keliu judėjusiam VW GOLF, vairuojama G. G. ; 7) jei tuo momentu, kada šalutiniu keliu važiavęs traktoriaus BELARUS 1025.3 vairuotojas A. Š. sukėlė grėsmę eismo saugumui, automobilis VW GOLF vairuotojui G. G. važiuojant jo nurodytu apie 70 km/h greičiu nuo susidūrimo vietos buvo ne mažesniu kaip 52 m atstumu, tai G. G. veiksmai (savalaikiai nestabdė automobilio, kad išvengti susidūrimo su traktoriumi, kada jis tokią galimybę turėjo, techniniu požiūriu buvo priežastiniame ryšyje su šio eismo įvykio kilimu; jei atstumas buvo mažesnis nei 52 m nuo susidūrimo vietos, G. G. neturėjo galimybės išvengti tiesioginio atsitrenkimo į traktoriaus (srutvežio) kairį šoną.

Visi šie tyrimo veiksmai atlikti laikantis įstatymo reikalavimų, jais gauti duomenys turi reikšmės bylai teisingai išspręsti, todėl vadovaujantis BPK 20 str., jie laikomi įrodymais.

Žemesnės instancijos teismas

Teisminio bylos nagrinėjimo metu ištirtų įrodymų visuma neginčytinai įrodyta, kad kaltinamasis A. Š. , vairuodamas transporto priemonę, pažeidė Kelių eismo taisyklių 158 punkte nurodytą reikalavimą – važiuodamas nelygiareikšmių kelių sankryžoje šalutiniu keliu ir privalėdamas duoti kelią transporto priemonėms, artėjančiomis prie sankryžos pagrindiniu keliu, įvažiavo į pagrindinį kelią ir nedavė kelio pagrindiniu keliu artėjančiai transporto priemonei, dėl ko įvyko eismo įvykis, eismo įvykio metu vienam asmeniui sveikata buvo sutrikdyta nežymiai, vienam – nesunkiai, vienam – sunkiai. Tarp šios kaltinamojo A. Š. veikos ir eismo įvykio metu patirtų sužalojimų, yra tiesioginis priežastinis ryšys, todėl A. Š. veika teisingai kvalifikuota pagal BK 281 str. 3 d. Iš kaltinimo, kaip nesusijęs su eismo įvykio sukėlimu, šalinamas Kelių eismo taisyklių 162 p. reikalavimo nevykdymas, kadangi šis punktas įpareigoja vairuotoją, sukantį sankryžoje į kairę arba dešinę, duoti kelią visiems eismo dalyviams, kertantiems jo važiavimo krypties eismo juostą, o sukant į kelią su viena eismo juosta kiekviena kryptimi, - duoti kelią eismo dalyviams, kertantiems bet kurią važiuojamosios dalies eismo juostą. Pripažįstama, kad šio punkto paskirtis yra labiau kitų eismo dalyvių (pvz., pėsčiųjų) apsauga, kertančių važiuojamąją dalį, kai vairuotojas suka į šį kelią iš kito kelio, ir nėra susijęs su A. Š. veika. Šis kaltinimo patikslinimas faktinių bylos aplinkybių nepakeitė, kaltinamojo padėties nepablogino, jo teisių nesuvaržė. Teismas pripažįsta, jog byloje nėra surinkta duomenų, kad dėl šio eismo įvykio būtų susijęs ir kitos transporto priemonės vairuotojas – G. G. . Nors viso teisminio nagrinėjimo metu gynyba akcentavo ir į šio vairuotojo veiksmus, visgi tyrimo metu nebuvo paneigti G. G. paaiškinimai, jog jis, traktoriui įvažiavus į pagrindinį kelią, neturėjo techninės galimybės išvengti susidūrimo, jeigu būtų savalaikiai stabdęs transporto priemonę. Atlikus specialų eismo įvykio tyrimą pagal eismo įvykio vietoje fiksuotus pėdsakus nebuvo galima nustatyti, kurioje vietoje buvo G. G. vairuojamas automobilis, kai į kelią įvažiavo traktorius ir kada atsirado G. G. pareiga savalaikiai stabdyti tam, kad išvengtų susidūrimo. Specialistas nurodė, jog tokią galimybę G. G. būtų turėjęs, jeigu važiuodamas 70 km/h greičiu būtų ne mažesniame nei 52 m atstumu iki susidūrimo vietos. Tačiau pripažįstama, jog G. G. ši pareiga savalaikiai stabdyti atsirado tada, kai traktorius įvažiavo į pagrindinį kelią. Kol traktorius neįvažiavo, G. G. taisyklės neįpareigoja numatyti, kad kitos transporto priemonės vairuotojas, šiuo atveju kaltinamasis A. Š. , nesustos prieš sankryžą, kaip jis privalo padaryti pagal Kelių eismo taisyklių reikalavimus, ir nepraleis G. G. vairuojamos transporto priemonės. Transporto priemonių padėtys (traktorius trenkėsi į automobilio dešinį šoną beveik per automobilio vidurį), pagrindinio kelio važiuojamosios dalies plotis (6 m), nukentėjusiųjų, paties kaltinamojo A. Š. paaiškinimai, jog A. Š. nebuvo sustojęs sankryžoje prieš įvažiuodamas į pagrindinį kelią, duoda pagrindą teigti, jog automobilis VW GOLF, kaip ir nurodo G. G. , galėjo būti mažesniame nei 52 m atstumas, ir G. G. objektyviai neturėjo galimybės išvengti susidūrimo net ir savalaikiai stabdydamas transporto priemonę. Transporto junginio (traktoriaus ir cisternos) gabaritai, svoris (liudytojas M. S. nurodė, jog traktorius ir cisterna svėrė apie 19 t) tik patvirtina, kad apvažiuoti traktorių iš dešinės G. G. taip pat nebuvo galimybės, ir paaiškina, kodėl automobilio VW GOLF, siekdamas išvengti susidūrimo, važiavo kairiąja kelio puse ir siekė apvažiuoti į pagrindinį kelią įvažiuojantį traktorių BELARUS 1025.3. Todėl pripažįstama, jog eismo įvykį ir jo metu kilusias pasekmes sąlygojo kaltinamojo padarytas Kelių eismo taisyklių reikalavimo nesilaikymas. Kaltinamojo teiginiai, jog, jo manymu, G. G. vairuojamo automobilio greitis buvo apie 100 km/h, nepatvirtinti jokiais objektyviais duomenimis, į juos neatsižvelgiama. Manoma, jog šie paaiškinimai gali būti susiję ir su po eismo įvykio metu kilusiu šoku, bei galėjo iškreipti kaltinamojo suvokiamas eismo įvykio aplinkybes.

Kaltinamojo A. Š. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, jog padaręs nusikalstamą veiką prisipažįsta visiškai, nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.), pagal galimybes savanoriškai prisidėjo prie turtinės žalos sumažinimo nukentėjusiesiems, nors pagal įstatymus jam tokia pareiga neatsiranda (BK 59 str. 2 d.), sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Teismas, skirdamas kaltinamajam A. Š. bausmę, atsižvelgia į jo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį ir pobūdį: padarytas neatsargus nusikaltimas (BK 11 str., 16 str.), kuriuo pažeistas transporto eismo saugumas, dėl šio nusikaltimo padarymo buvo sužaloti trys asmenys. Veika padaryta dėl nusikalstamo nerūpestingumo (BK 16 str. 3 d.), tai yra kaltinamasis nenumatė, kad dėl jo neveikimo (prieš įvažiuodamas į pagrindinį kelią neįsitikino, jog pagrindiniu keliu važiuoja kita transporto priemonė), nors pagal veikos aplinkybes ir savo asmenines savybes galėjo ir turėjo tai numatyti. Taip pat atsižvelgia į kaltinamojo asmenybę: neteistas (T. 1, b.l. 141), eismo įvykio metu turėjo galiojančią administracinę nuobaudą, be to, tik prieš dvi dienas iki eismo įvykio padarė pavojingą kelių eismo taisyklių pažeidimą – lenkė kitą transporto priemonę pėsčiųjų perėjoje, už ką jam 2011 m. liepos 14 d. buvo paskirta 150 Lt nuobauda, taip pat jau po eismo įvykio, 2011-08-20, buvo sulaikytas vairuojantis transporto priemonę būdamas neblaivus (T. 1, 142-146). Tačiau yra jo atsakomybę lengvinančios aplinkybės, nėra sunkinančių. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, įvertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, bet ir jį paveikti, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, siekiant įgyvendinti teisingumo principą, už šios nusikalstamos veikos padarymą tikslinga jam skirti sankcijoje numatytą laisvės atėmimo bausmę, bausmės dydį sankcijos ribose, arčiau minimumo. Atsižvelgus į tai, jog anksčiau kaltinamasis yra neteistas, charakterizuojamas patenkinamai, manoma, jog bausmės tikslai, kad kaltinamasis nebedarys naujų nusikalstamų veikų, bus pasiekti ir be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo, todėl laisvės atėmimo bausmės vykdymas yra atidedamas, nustatant tam tikrus įpareigojimus (BK 75 str.). Taip pat pagrindų, dėl kurių būtų galima taikyti BK 40 str. įtvirtintą atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą institutą, taip pat nėra. Visų pirma, įvertinus pačio pažeidimo pobūdį, jo pavojingumo laipsnį, sukeltas pasekmes, asmenybę (netrukus po sukelto eismo įvykio kaltinamasis buvo sulaikytas už vairo neblaivus), manoma, kad atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės neatitiks proporcingumo principo tarp padarytos veikos ir poveikio priemonių. Visų antra, ir siūloma laiduotojo kandidatūra negalėtų padaryti tinkamo poveikio – kaip laiduotojas yra siūlomas kaltinamojo tėvas, V. Š. , tačiau jis pats yra ne kartą baustas už Kelių eismo taisyklių reikalavimų nesilaikymą (T. 1, b.l. 187-189), ir iki įvykio kartu gyvenęs su kaltinamuoju, todėl manyti, jog tokia kandidatūra gali turėti teigiamą poveikį atleidus kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, nėra pagrindo. Kadangi A. Š. nusikalstamą veiką padarė naudodamasis jam suteikta specialiąja teise, jis iki nusikalstamos veikos padarymo nuo 2006 m. 8 kartus baustas administracine tvarka už Kelių eismo taisyklių pažeidimą, ir tą 2011 m. liepos 11 d. šia teise naudojosi neatsakingai (vairuodamas 19 t sveriantį transporto priemonių junginį turėjo elgtis ypatingai atidžiai), jam taikomas ir baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones. Tai, kad ši teisė jam buvo atimta už kitą pažeidimą, nėra kliūtis taikyti ją baudžiamojoje byloje, kurioje jis yra kaltinamas nusikalstamos veikos padarymu.

Civiliniai ieškiniai. Nukentėjusysis S. P. byloje atsakovei Kupiškio rajono ŽŪB „(duomenys neskelbtini)“ pareiškė 18 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo už kaltinamojo A. Š. padarytus veiksmus. Ieškinyje nurodė, jog dėl eismo įvykio metu patirtų sveikatos sutrikdymų patyrė turtinę ir neturtinę žalą. Turtinę žalą įvertino 308,62 Lt, neturtinę – 20000 Lt. Kadangi AB „Lietuvos draudimas“, kurioje buvo apdrausta kaltininko vairuota transporto priemonė, jam yra atlyginusi 108,62 Lt turtinės žalos, 2000 Lt neturtinės žalos, kaltininko motina – 200 litų, galutinis reikalavimo dydis – 18 000 Lt neturtinės žalos. Šią sumą, įvertinus, jog draudimo sutarties ribose atlygino AB „Lietuvos draudimas“, prašo priteisti iš Kupiškio rajono ŽŪB „(duomenys neskelbtini)“, kurios transporto priemonę ir kurios darbuotojas yra kaltininkas. Neturtinę žalą grindžia tuo, jog jam eismo įvykio metu buvo padaryta muštinės žaizdos smakre ir lūpose, patyrė dešinio šlaunikaulio kūno uždarą lūžį. Dėl lūžio atlikta kojos operacija, lūžgaliai sujungti vinimi. Ligoninėse dėl patirtos traumos praleido apie vieną mėnesį, iškentė didelius fizinius ir dvasinius skausmus. Yra jaunas, 27 m. amžiaus, teigia, jog dėl patirtų sužalojimų pasekmes teks jausti visą gyvenimą. Nurodo, jog ir dabar skaudą koją, jam vėl bus daroma dar viena kojos operacija, kurios metus bus pašalinti vinys. (b.l. 24-26). Nukentėjusioji A. P. byloje atsakovėms Kupiškio rajono ŽŪB „(duomenys neskelbtini)“ ir ŽŪB „Lietuvos draudimas“ pareiškė ieškinį, kuriame prašo iš atsakovių priteisti 1 316,98 Lt turtinės žalos ir 118 868 Lt neturtinės žalos. Nurodė, jog turtinę žalą sudaro patirtos ir neatlygintos 77,55 Lt už vaistus, taip pat 864,43 Lt artimųjų patirtos kelionių išlaidos į gydymo įstaigas, kai jai, ilgą laiką gulėjusiai lovoje, negalinčiai vaikščioti, pasirūpinti savimi, buvo reikalinga nuolatinė slauga. Be to, eismo įvykio metu turėjo su savimi mobilųjį telefoną SAMSUNG 3310, kuris buvo nepataisomai sugadintas, jo vertė – 350 Lt, bei 225 Lt vertės sugadinti drabužiai (100 Lt vertės džinsai, 75 Lt marškinėliai, 50 Lt basutės). Draudimo bendrovė jai atlygino 69,98 Lt gydymo ir vaistų išlaidas bei 87,30 kelionės išlaidas. Kaltininko motina taip pat jai yra davusi 200 Lt, todėl galutinė turtinė žala – 1316,98 Lt. Grįsdama 125 000 Lt neturtinę žalą nukentėjusioji nurodo, jog eismo įvykio metu jai buvo padaryti atviri daugybiniai dešinio žastikaulio, dešinio alkūnkaulio ir dešinio stipinkaulio lūžiai, abipusiai šonkaulių lūžiai, kepenų plyšimas, smegenų sumušimas, dešinės rankos spindulinio nervo trauminis pakenkimas, dėl šių sužalojimų buvo atlikta operacija, susiūtos plyšę kepenys, atlikta dešinio žastikaulio ir dešinio dilbio kaulų osteosintezės operacija. Ji kentėjo didelius fizinius ir dvasinius skausmus, ligoninėse praleido du mėnesius, nuo 2011-07-11 iki 2011-09-10, neteko 45 procentus darbingumo. Yra jauno amžiaus, tačiau dar ir dabar nėra aišku, kaip padaryti sužalojimai paveiks jos sveikatą ateityje. AB „Lietuvos draudimas“ atlyginus 6132 Lt žalą TPVCAPD sutarties pagrindu, likusią neturtinę žalą (118868 Lt) prašo priteisti iš atsakovės Kupiškio rajono ŽŪB „(duomenys neskelbtini)“. (b.l. 30-33). Nukentėjusysis A. B. byloje atsakovei Kupiškio rajono ŽŪB „(duomenys neskelbtini)“ pareiškė 4500 Lt neturtinės žalos atlyginimo už kaltinamojo A. Š. padarytus veiksmus. Ieškinyje nurodė, jog dėl eismo įvykio metu patirtų sveikatos sutrikdymų patyrė neturtinę žalą. Kadangi AB „Lietuvos draudimas“, kurioje buvo apdrausta kaltininko vairuota transporto priemonė, jam yra atlyginusi 500 Lt neturtinės žalos, galutinis reikalavimo dydis – 4500 Lt neturtinės žalos. Šią sumą prašo priteisti iš Kupiškio rajono ŽŪB „(duomenys neskelbtini)“, kurios transporto priemonę vairavo eismo įvykio kaltininkas, minėtos bendrovės darbuotojas. Neturtinę žalą grindžia tuo, jog jam eismo įvykio metu buvo padaryti daugybiniai kūno sumušimai, pasireiškę daugybinėmis kraujosruvomis ir nubrozdinimais kūne, dešinės blauzdos žaizda. Dėl patirtų sužalojimų 2011-07-11 buvo paguldytas į Panevėžio ligoninę, kur buvo susiūta žaizda. Teigia, jog iškentė ne tik fizinius, bet ir dvasinius išgyvenimus dėl eismo įvykio, iki dabar jaučia baimę važiuodamas automobiliu. (b.l. 40-42). Teismo nutartimi 2012-04-05 AB „Lietuvos draudimas“, įvertinus ieškinių pobūdį, pagal ieškovų S. P. ir A. B. ieškinius buvo patraukta atsakove. Teigdama atsiliepimus į pareikštus ieškinius, AB „Lietuvos draudimas“ iš dalies sutiko su A. P. ieškiniu, nurodė, jog sutinka, kad reikalavimas atlyginti už įsigadintus drabužius yra pagrįstas, todėl neprieštarauja, kad būtų tenkinamas ieškinys 25 litais, kitoje dalyje prašė atmesti kaip nepagrįsta, kadangi nėra duomenų, kad telefonas būtų sugadintas eismo įvykio metu (nukentėjusioji nepateikė įrodymų, jog telefonas nepataisomai buvo sugadintas eismo įvykio metus, priešingai, jos atstovas, bendraudamas su bendrove teigė, jog telefonas po eismo įvykio nebuvo rastas, todėl daro išvadą, kad jį galėjo paimti kiti asmenys, kas nėra draudiminis įvykis, tuo labiau, jog ir įrodymų dėl telefono vertės ieškovė nepateikė), išlaidos medikamentams nėra susijusios su eismo įvykio metu kilusiais sveikatos sužalojimais ar būtų skirti nukentėjusiąją gydžiusių gydytojų, taip pat negali būtų dengiamos trečiųjų asmenų patirtos kelionės išlaidos, tuo labiau, jog kai kurie pateikti įrodymai (203,4 l dyzelino kvitas) kelia abejonių, ar jie naudojami vykti lankyti nukentėjusiosios. Atsakovė AB „Lietuvos draudimas“ taip pat nesutiko, kad draudimo bendrovė yra atsakinga dėl neturtinės žalos, kadangi savo prievolę padengti neturtinę žalą nukentėjusiesiems yra atlyginę, visiems trims nukentėjusiesiems išmokėdami 2500 eurų atitinkančią sumą (8632 Lt) (T. 2, b.l. 53-55. Atsakovė Kupiškio rajono ŽŪB „(duomenys neskelbtini)“ su pateiktais ieškiniais sutinka iš dalies, nurodydami, jog iš esmės sutinka, kad dėl kaltinamojo A. Š. veiksmų nukentėjusiesiems buvo sutrikdyta sveikata, jie patyrė tam tikrų su sužalojimais susijusių nepatogumų, vertinant ieškinių pagrįstumą taip pat turėtų būti atsižvelgiama į tai, kad kaltinamojo veika yra ne tyčinė, o neatsargi, žalai atsirasti sąlygojo ir neatsargūs kitos transporto priemonės vairuotojo veiksmai savalaikiai nestabdant transporto priemonės, taip pat turi įtakos ir tai, jog atsakovės Kupiškio rajono ŽŪB „(duomenys neskelbtini)“ turtinė padėtis neleidžia atlyginti tokio dydžio reikalavimus. Be to, atsakovė mano, jog įrodymų, kad ieškovės nedarbingumas yra susijęs su eismo įvykio metu patirtais sužalojimais. Įvertinus sužalojimų mastą, liekamuosius reiškinius, taip pat atsakovės „Lietuvos draudimas“ išmokėtas sumas nukentėjusiesiems, atsakovė Kupiškio rajono ŽŪB „(duomenys neskelbtini)“ mano, jog nukentėjusiajai A. P. iš Kupiškio rajono ŽŪB „(duomenys neskelbtini)“ turėtų būti priteisiama 8868,00 Lt neturtinės žalos, S. P. – 3000 Lt, A. B. – 500 Lt. Atsakovės Kupiškio rajono ŽŪB „(duomenys neskelbtini)“ teismo posėdyje pateikė įrodymus dėl bendrovės turtinės padėties ir prašė priteistas sumas vadovaujantis CPK 284 str. nuostatomis išdėstyti 24 mėnesių laikotarpiui.

Baudžiamojoje byloje nustačius, kad nukentėjusiesiems eismo įvykio Lietuvos Respublikos teritorijoje metu sveikata sutrikdyta dėl kaltinamojo nusikalstamų veiksmų, jie turi teisę reikšti reikalavimus tiek į turtinės, tiek į neturtinę žalos atlyginimą (LR CK 6.245 str. – 6.255 str.). Remiantis CK 6.987 str., Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau – TPVCAPDĮ) nuostatomis, transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudikas įvykus draudžiamajam eismo įvykiui, privalo atlyginti įrodymais pagrįstą per eismo įvykį Lietuvos Respublikos teritorijoje padarytą žalą nukentėjusio trečiojo asmens turtui, nukentėjusiam trečiajam asmeniui ir (ar) neturtinę žalą arba žalą, kuri atsirado vėliau kaip eismo įvykio padarinys, nepaisant to, kiek yra nukentėjusių trečiųjų asmenų, tačiau ne didesnę nei 2 500 000 eurų dėl žalos asmeniui (tarp jų 2 500 eurų dėl neturtinės žalos) ir 500 000 eurų dėl žalos turtui (jei eismo įvykis buvo nuo 2009 m. gruodžio 11 d. iki 2012 m. birželio 10 d.). Remiantis CK 6.264 str. 1 d., samdantis darbuotojus asmuo privalo atlyginti žalą, atsiradusią dėl jo darbuotojų, einančių savo darbines (tarnybines) pareigas kaltės. Nustatyta, jog kaltinamasis A. Š. sukėlė eismo įvykį vairuodamas darbdaviui priklausančią transporto priemonę ir eidamas savo darbines pareigas, transporto priemonė, kurią vairavo A. Š. (traktorius BELARUS 1025.3), buvo drausta AB „Lietuvos draudimas“ (T. 1., b.l. 24). Todėl daroma išvada, jog pareiga atlyginti nukentėjusiesiems dėl eismo įvykio metu padarytą turtinę žalą ir atitinkamą neturtinės žalos dalį nukentėjusiesiems tenka AB „Lietuvos draudimas“, sumą, viršijančią draudiko išmokamą maksimalią nustatytos neturtinės žalos dalį visiems nukentėjusiesiems (2500 eurų (8632 litų)), privalo atlyginti Kupiškio rajono ŽŪB „(duomenys neskelbtini)“. AB „Lietuvos draudimas“ nukentėjusiesiems S. P. , A. P. ir A. B. bendrai išmokėjo 8632 litus neturtinės žalos, be to, A. P. sumokėjo 157,28 Lt patirtos turtinės žalos, S. P. – 108,62 Lt turtinės žalos.

Civiliniai ieškiniai tenkinami iš dalies.

Dėl A. P. ieškinio. Teismo posėdyje iš nukentėjusiosios paaiškinimų, rašytinių įrodymų (specialisto išvados (T. 1, b.l. 115), darbingumo lygio pažymos (T. 2, b.l. 34), gydytojo eksperto išvados (T. 2, b.l. 58-59) nustatyta, jog A. P. po eismo įvykio buvo pristatyta į gydymo įstaigą, jai diagnozuoti atviri daugybiniai dešinio žastikaulio, dešinio alkūnkaulio ir dešinio stipinkaulio lūžiai, abipusiai šonkaulių lūžiai, kepenų plyšimas, smegenų sumušimas, dešinės rankos spindulinio nervo trauminis pakenkimas, atitinkantys sunkų sveikatos sutrikdymo mastą, ji stacionare gydyta nuo 2011-07-11 iki 2011-08-22, jai nuo 2011-08-22 iki 2011-09-10 buvo atliekama stacionari reabilitacija. Taip pat nustatyta, jog A. P. 2011-07-11 ir 2011-07-21 buvo atliekama lūžgalių fiksacija, gydymo metu atlikta tracheostomija, laparatomija, jos metu susiūtos kepenys, atliktas drenažas, o 2011-12-29 nustatytas 55% darbingumo lygis. Iš pateiktų įrodymų nustatyta, kad nukentėjusiajai 2012-03-07 atsakovė „AB Lietuvos draudimas“ priėmė sprendimą išmokėti 6289,28 Lt, kurią sudarė 6132 Lt neturtinės žalos ir 157, 28 Lt gydymo išlaidų (49,98 Lt už medikamentus bei 107,30 Lt kitų išlaidų (dyzelinui vykti atstumu Rokiškis-Likėnai-Rokiškis, kurui nuvykti pas gydytojus (nuvažiuoti 100-150 km) bei 20 Lt sumokėtų už tomografinį tyrimą) (T. 2, b.l. 61). Nukentėjusioji A. P. , grįsdama turtinės žalos reikalavimą, teismui pateikė vaistinių išduotus kvitus (T. 2, b.l. 36-37) draudimo neapmokėtai 77,55 Lt sumai, kuriuos iš atsakovų prašo priteisti, taip pat prašo priteisti jos artimųjų patirtas 864,43 Lt kelionių išlaidas į gydymo įstaigas, 350 Lt už eismo įvykio metu nepataisomai sugadintą mobilųjį telefoną SAMSUNG 3310 bei 25 Lt už sugadintus drabužius (200 Lt atlygino kaltinamojo motina). Draudimo bendrovė sutinka nukentėjusiajai atlyginti 25 litus už sugadintus drabužius, kitoje dalyje ieškinį dėl turtinės žalos prašo atmesti. Reikalavimas atlyginti turtinę žalą A. P. tenkinamas iš dalies. Nustačius, jog eismo įvykio metu buvo sugadinti drabužiai, dėl eismo įvykio nukentėjusioji prarado mobilųjį telefoną, šis reikalavimas yra pagrįstas ir tenkinamas. Kadangi ieškovė prašo iš bendrovės už sugadintus drabužius priteisti 25 litus (teigia, jog 200 litų atlygino kaltinamojo motina), ši suma yra ir priteisiama, su šia suma sutinka ir atsakovė AB „Lietuvos draudimas“. Taip pat už eismo įvykio metu dingusį mobilųjį telefoną SAMSUNG 3310 iš atsakovės AB „Lietuvos draudimas“ priteisiama 350 Lt. Atsakovė AB „Lietuvos draudimas“ prieštarauja šios sumos priteisimui nurodydama, jog nėra pakankamai įrodymų, kad telefonas nepataisomai buvo sugadintas eismo įvykio metu, visgi įvertinus tą aplinkybę, jog nukentėjusioji eismo įvykio metu prarado sąmonę, ji buvo pristatyta į gydymo įstaigą jau neturėdama mobilaus telefono, pripažįstama, kad telefoną ji prarado eismo įvykio metu, tai yra tarp eismo įvykio ir prarasto telefono yra priežastinis ryšys, pareiga atlyginti šią sumą tenką atsakovei AB „Lietuvos draudimas“. Baudžiamojoje byloje nenustatyta, kad mobilųjį telefoną užvaldė tretieji asmenys, tokių įrodymų nepateikė ir atsakovė AB „Lietuvos draudimas“. Teismas, nustatydamas pagrobto telefono vertę, vadovaujasi nukentėjusiosios telefono įvertinimu, šis įvertinimas nėra per didelis ir atitinka mobilaus telefono vertę eismo įvykio metu. Atsakovė AB „Lietuvos draudimas“ pateikė išrašą iš tinklalapio (T. 2, b.l. 60), kuriame yra pateikta analogiško mobilaus telefono SAMSUNG 3310 vertė (280 Lt), tačiau šis įrodymas nepaneigia nukentėjusiosios paaiškinimų dėl telefono vertės. Iš pateikto įrodymo nėra aišku, kada jis yra atspausdintas, pagal ką būtų galima daryti išvada, kokia telefono vertė buvo eismo įvykio metu. Įvertinus aplinkybes, jog eismo įvykis buvo 2011-07-11, tinklalapio išrašo kopija padaryta 2012-04-26, tai yra nuo įvykio praėjus daugiau nei 9 mėnesiams, mobiliųjų telefonų kainos praėjus tam tikram laikotarpiui mažėja, daroma išvada jog eismo įvykio metu mobilaus telefono vertė galėjo būti 350 Lt, todėl ši suma priteisiama. Taip pat priteisiama ir nukentėjusiosios patirtos išlaidos vaistams 62,58 Lt sumai (T. 2, b.l. 36). Nors ieškovė, prie ieškinio pateikusi vaistų „Validolis“, „Raniberl“, „Neocitramonas“, „No-Spa“ įsigijimo kvitus, nepateikė įrodymų, jog šie vaistai buvo skirti eismo įvykio pasekmėms sumažinti (vadovaujantis eismo įvykio metu galiojusia Vaistų receptų rašymo ir vaistų išdavimo (pardavimo) gyventojams taisyklių, patvirtintų 2002-03-08 LR sveikatos apsaugos ministro įsakymu Nr. 12, 17 p., 18 p. redakcija (punkto nuostatos nėra pasikeitusios ir šiuo metu), apie vaistų paskyrimą gydytojas privalo pažymėti ligonio ambulatorinėje kortelėje, prireikus, receptų blanke gali būti išrašomi ir nereceptiniai vaistai), visgi netikėti nukentėjusiąja, kad šie vaistai buvo skirti jos sveikatai atstatyti, taip pat nėra pagrindo. CK 6.283 str. 1 d. numatyta, jog jeigu fizinis asmuo suluošintas ar kitaip sužalotas, tai už žalą atsakingas asmuo privalo nukentėjusiajam asmeniui atlyginti visus šio patirtus nuostolius. Kaip matyti iš nukentėjusiosios A. P. pateiktų kvitų, įsigyti vaistai yra nereceptiniai, skirti skausmui sumažinti („Raniberl“ (skrandžio skausmų), „Neocitramonas“ (galvos skausmo), „Validolis“ (širdies skausmo), „No-Spa“ (skausmo spazmams mažinti), vitaminai („Jamieson Vita“). Nustatyta, jog A. P. dėl patirtų sužalojimų juto fizinius skausmus, galėjo atsirasti skrandžio skausmai, skausmo spazmai. Pripažįstama, jog esant skausmams kiekvieną kartą kreiptis į gydytoją išrašyti nereceptinių vaistų būtų neracionalu, skausmai būna momentiniai, todėl teismas, vadovaudamasis protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principais (CK 1.5), daro išvadą, jog nukentėjusioji patyrė išlaidas dėl šių vaistų, vitaminų įsigijimo, todėl ši suma (62,58 Lt) priteisiama iš atsakovės AB „Lietuvos draudimas“. Visgi teismas atmeta prašymą priteisti 14,97 Lt už vaisto „Pangrol“ įsigijimą, nes šis vaistas yra receptinis, ir ieškovė turėjo galimybę pateikti įrodymus dėl šio vaisto skyrimo. Nepateikus įrodymų, nėra pagrindo tenkinti reikalavimo šiai sumai. Taip pat nepagrįstas A. P. reikalavimas atlyginti artimųjų patirtas išlaidas. Ieškovė ieškinyje nurodžiusi, jog artimieji jos gydymo ligoninėse turėjo pastoviai ją lankyti ir slaugyti, nes ji negalėjo savimi pasirūpinti, taip pat ji pati dažnai vyko į gydymo įstaigas, nepateikė tai patvirtinančių įrodymų, kuriems esant, būtų galima konstatuoti, jog atsakovei AB „Lietuvos draudimas“ atsirado pareiga atlyginti tokias patirtas išlaidas. Nustatyta, jog nukentėjusioji gulėjo ligoninėje, taip pat gydėsi Likėnų reabilitacinėje ligoninėje, tačiau šiose įstaigose ligoniai yra prižiūrimi ir slaugomi, ir nepateikus papildomų įrodymų dėl atskiros slaugos poreikių ar kelionių į gydymosi įstaigas pagrįstumo, taip pat įrodymų, kokiose ligoninėse ir kiek kartų lankėsi nukentėjusioji gydymo tikslais po to, kai 2011-09-10 baigė gydymą Likėnų reabilitacinėje ligoninėje, nėra pagrindo pripažinti, kad reikalavimas atlyginti tokią sumą yra pagrįstas. Tai, kad esant normaliems šeimos narių santykiams, ligoniai yra lankomi, atitinka gero elgesio ir moralės kriterijus, tačiau tokias išlaidas neprivalo padengti asmenys, atsakingi už padarytą žalą. Taip pat teismas iš dalies tenkina ir neturtinės žalos reikalavimą. Remiantis CK 6.250 str. 1 d. neturtinė žala yra fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais, CK 6.250 str. 2 d. numato, jog neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo. Teismo nustatyta, jog nukentėjusiajai A. P. sveikata buvo sutrikdyta nusikalstamais kaltinamojo A. Š. veiksmais, ir nukentėjusioji turi teisę reikalauti neturtinės žalos atlyginimo. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos, padarytos A. P. mastą, dydį, pripažįsta, jog nukentėjusioji dėl patirtų sužalojimų neabejotinai juto fizinį skausmą, patyrė su tuo susijusius dvasinius išgyvenimus, nepatogumus kasdieniniame gyvenime (62 dienas (nuo 2011-07-11 iki 2011-09-10) buvo gydoma stacionare, jai dėl patirtų traumų buvo atliekama ne viena operacija (atliekamos chirurginės intervencijos), nukentėjo gyvybiškai svarbūs organai (kepenys), padaryti daugybiniai lūžiai, dėl sveikatos sužalojimo nukentėjusioji neteko 45% darbingumo lygio). Nukentėjusioji yra jauno amžiaus (sulaukusi 25 m.), šie sužalojimai pakeitė iki traumos buvusį jos kasdienį gyvenimą, sužalojimai atsilieps ir jos tolimesniam gyvenimui. Atsižvelgus į formuojamą teismų praktiką (nukentėjusiesiems, eismo įvykio metu patyrusiems sunkų sveikatos sutrikdymą, priteisiama nuo 30 000 Lt iki 80 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo (kasacinės bylos Nr. 2K-114/2008, 2K-511/2008, 2K-59/2009, 2K-181/2010, 2K-211/2011, 2K-453/2011 ir kt.), į ieškovės sužalojimo pobūdį, patirtus išgyvenimus, manoma, jog jos neturtinė žala atitinka 50000 Lt sumą. Kadangi AB „Lietuvos draudimas“ nukentėjusiajai atlygino 6132 Lt, iš Kupiškio rajono ŽŪB „(duomenys neskelbtini)“ yra priteisiama 43868 Lt. Atsakovei AB „Lietuvos draudimas“ visiems trims nukentėjusiesiems atlyginus maksimalią neturtinės žalos dydį (2500 eurų), iš jos papildomai neturtinė žala nėra priteisiama. Nors atsakovės Kupiškio rajono ŽŪB „(duomenys neskelbtini)“ atstovas teigia, jog turėtų būti atsižvelgiama ir į bendrovės turtinę padėtį ar kaltinamojo, žalą padariusio asmens ar už jį atsakingo asmens turtinė padėtis sveikatos sužalojimo negali būti lemiamas kriterijus, nustatant neturtinės žalos dydį. Dominuojantis kriterijus keisti teismo nustatytą neturtinės žalos dydį tokiu atveju yra padaryta žala sveikatai bei nukentėjusiojo sveikatos būklė. Tuo labiau, jog šioje byloje kaltinamojo turtinė padėtis apskritai neturi jokios reikšmės, dėl jos įtakos gali būti sprendžiama tik tuo atveju, jei atsakovė Kupiškio rajono ŽŪB „(duomenys neskelbtini)“ pareikš atgręžtinio reikalavimo ieškinį pačiam kaltinamajam, ir kaltinamojo turtinė padėtis gali turėti įtakos nustatant priteistinos sumos dydį. Atsakovės atstovo teiginiai, jog ieškovė nepateikė įrodymų, kad darbingumo lygis sumažėjo dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų, taip pat nepagrįsti, kadangi ieškovė pateikė darbingumo lygio nustatymo pažymą (b.l. 34), joje nurodyti diagnozės kodai (M24.59, T92.8), ši pažyma patvirtina ir įrodo ieškovės žodžių pagrįstumą. Teigdamas priešingai, atsakovės atstovas privalėjo pateikti įrodymus, paneigiančius ieškovės pateiktus įrodymus, tačiau tokių įrodymų atsakovės atstovas nepateikė. Taip pat teismas atmeta atsakovės Kupiškio rajono ŽŪB „(duomenys neskelbtini)“ atstovo teiginius, jog nustatant neturtinės žalos dydį, turėtų būti atsižvelgiama ir į rizikingą nukentėjusiojo elgesį, tačiau atkreipiamas dėmesys, jog nukentėjusiosios A. P. , kaip ir kitų šios bylos nukentėjusiųjų S. P. ar A. B. elgesys, niekaip neįtakojo eismo įvykio ir negali būti atsižvelgiama mažinant padarytos neturtinės žalos dydį. Tuo labiau, jog kaip nurodyta, nėra byloje neginčytinai nustatyta, kad ir automobilį VW GOLF vairavusio asmens G. G. elgesys sąlygojo eismo įvykio atsiradimą.

Dėl S. P. ieškinio. Teisiamojo posėdžio metu iš nukentėjusiojo S. P. paaiškinimų rašytinių įrodymų (specialisto išvados (T. 1, b.l. 96), išrašo iš medicininių dokumentų (T. 2, b.l. 28) nustatyta, jog S. P. po eismo įvykio 2011-07-11 buvo pristatytas į gydymo įstaigą – VšĮ Panevėžio respublikinę ligoninę, kur jam diagnozuoti muštinės žaizdos smakre ir lūpose, dešinio šlaunikaulio kūno uždaras lūžis, jis stacionare gydytas iki 2011-07-26, nuo 2011-07-26 perkeltas į Likėnų reabilitacinę ligoninę. Taip pat nustatyta, jog S. P. atlikta operacija- lūžgaliai sujungti vinimi. Iš pateiktų įrodymų nustatyta, kad nukentėjusiajam 2012-03-07 atsakovė „AB Lietuvos draudimas“ priėmė sprendimą išmokėti 2108,62 Lt, kurią sudarė 2000 Lt neturtinės žalos ir 108,62 Lt gydymo išlaidų (49,62 Lt už medikamentus bei 59,00 Lt kelionės išlaidų) (T. 2, b.l. 62). Nustačius, jog nukentėjusiajam S. P. sveikata buvo sutrikdyta nusikalstamais kaltinamojo A. Š. veiksmais, nukentėjusysis S. P. turi teisę reikalauti neturtinės žalos atlyginimo. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos, padarytos S. P. mastą, dydį, pripažįsta, jog šis nukentėjusysis dėl traumos pobūdžio (uždaro dešinio šlaunikaulio lūžio) juto fizinį skausmą, patyrė su tuo susijusius dvasinius išgyvenimus, nepatogumus kasdieniniame gyvenime, buvo kurį laiką nedarbingas, apsunkintas judėjimas, sužalojimo pasekmes jaučia ir šiuo metu. Atsižvelgus į formuojamą teismų praktiką (nukentėjusiesiems, eismo įvykio metu patyrusiems nesunkų sveikatos sutrikdymą, priteisiama nuo 2000 Lt iki 10 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo (baudžiamosios bylos Nr. 2K-64/2009, 2K-401/2009, 2K-215/2010 2K-280/2010, 2K-477/2010, 2K-17/2011 ir kt.), į nukentėjusiojo sužalojimo pobūdį, patirtus išgyvenimus, manoma, jog jo neturtinė žala atitinka 8000 Lt sumą. Kadangi AB „Lietuvos draudimas“ nukentėjusiajam atlygino 2000 Lt, iš Kupiškio rajono ŽŪB „(duomenys neskelbtini)“ yra priteisiama 6000 Lt. Dėl rizikingo nukentėjusiojo elgesio ir atsakovės turtinės padėties įtakos priteisiamam dydžiui aptarta sprendžiant klausimą dėl A. P. padarytos neturtinės žalos.

Dėl A. B. ieškinio. Teisiamojo posėdžio metu iš nukentėjusiojo A. B. paaiškinimų, rašytinių įrodymų (specialisto išvados (T. 1, b.l. 86), nustatyta, jog A. B. po eismo įvykio 2011-07-11 buvo pristatytas į gydymo įstaigą – VšĮ Panevėžio respublikinę ligoninę, kur jam diagnozuoti daugybiniai kūno sumušimai, pasireiškę daugybinėmis kraujosruvomis ir nubrozdinimais kūne, dešinės kojos žaizda, ligoninėje gydytas iki 2011-07-13, skundėsi galvos, dešinės šlaunies, blauzdos skausmais. Iš pateiktų įrodymų nustatyta, kad nukentėjusiajam 2012-03-07 atsakovė „AB Lietuvos draudimas“ priėmė sprendimą išmokėti 500 Lt neturtinės žalos (T. 2, b.l. 63). Nustačius, jog nukentėjusiajam A. B. sveikata buvo sutrikdyta nusikalstamais kaltinamojo A. Š. veiksmais, nukentėjusysis A. B. turi teisę reikalauti neturtinės žalos atlyginimo. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos, padarytos A. B. mastą, dydį, pripažįsta, jog šis nukentėjusysis dėl traumos pobūdžio eismo įvykio dieną bei kelias dienas po to juto fizinį skausmą, tam tikrus nepatogumus kasdieniniame gyvenime, tačiau traumos pasekmės nebuvo ilgalaikės, todėl A. B. padaryta žala įvertinama 1000 Lt. Kadangi AB „Lietuvos draudimas“ nukentėjusiajam atlygino 500 Lt, iš Kupiškio rajono ŽŪB „(duomenys neskelbtini)“ yra priteisiama 1000 Lt. Dėl rizikingo nukentėjusiojo elgesio ir atsakovės turtinės padėties įtakos priteisiamam dydžiui aptarta sprendžiant klausimą dėl A. P. padarytos neturtinės žalos.

Dėl prašymo išdėstyti priteistą sumą. Atsakovė Kupiškio rajono ŽŪB „(duomenys neskelbtini)“ pateikė prašymą (T. 2, b.l. 96), kuriuo CPK 284 str. 1 d. pagrindais prašo priteistų sumų pagal pareikštus ieškinius išdėstyti 24 mėn. Šis atsakovės prašymas yra netenkinamas. Nustatyta, jog nukentėjusieji S. P. , A. P. bei A. B. patyrė žalą dėl nusikalstamos veikos, tokios žalos turi būti atlyginamos per kuo trumpesnius laikotarpius, todėl tenkinus prašymą ir išdėsčius mokėjimą 24 mėnesių laikotarpiui, būtų nepagrįstai suvaržoma nukentėjusiųjų teisė savalaikiai gauti žalos atlyginimą. Kita vertus, iš pateiktų įrodymų (T. 1, b.l. 167, T2, b.l. 78, 97-99) matyti, jog turtinė atsakovės Kupiškio rajono ŽŪB „(duomenys neskelbtini)“ padėtis leidžia tai padaryti (atlyginti padarytą žalą), be to, ir ieškiniai buvo tenkinti iš dalies, o ne ta suma, kuria reikalavo nukentėjusieji.

Dėl nukentėjusiųjų patirtų atstovavimo išlaidų. Nukentėjusioji A. P. pateikė įrodymus, jog dėl atstovavimo byloje patyrė 2000 Lt (T. 2, b.l. 73), A. B. – 1200 Lt (T. 2, b.l. 72), S. P. – 1800 Lt (T. 2, b.l. 71). BPK 106 str. 2 d. numatyta, jog pripažinus kaltinamąjį kaltu, priimdamas nuosprendį teismas turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo atstovas, paslaugoms apmokėti, taip pat teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti. Įvertinus A. Š. turtinę padėtį, gaunamas pajamas (T. 1, b.l. 192), taip pat bylos pobūdį, ieškinių sudėtingumą, jų apimtį, pateikiamų dokumentų priedų prie ieškinių skaičių, nukentėjusiųjų atstovo dalyvavimą ikiteisminiame tyrime ir teismo posėdžiuose, teismas 50 procentų sumažina išieškomą iš kaltinamojo sumą nukentėjusiesiems.

Vadovaujantis BPK 103 str. 6 p., 105 str., iš kaltinamojo A. Š. išieškoma valstybei 42,30 Lt proceso ( pašto ) išlaidų (2012-06-27 pažyma).

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297-303 str., teismas

nusprendžia:

A. Š. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 281 str. 3 d. ir paskirti laisvės atėmimą 1 m. (vieneriems metams).

Remiantis Lietuvos Respublikos BK 75 str. 1 d., 2 d. 7 p., laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 m. 3 mėn. (vienerių metų trijų mėnesių) laikotarpiui, įpareigojant A. Š. be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms.

Remiantis Lietuvos Respublikos BK 67 str. 2 d. 1 p., 68 str., taikyti baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise, ir A. Š. uždrausti 1 m. 4 mėn. (vienerius metus keturis mėnesius) vairuoti kelių transporto priemones.

Civilinius ieškinius, pareikštus A. P. , S. P. ir A. B. , tenkinti iš dalies ir iš AB „Lietuvos draudimas“, į.k. 110051834, A. P. , a.k. (duomenys neskelbtini) priteisti 437,58 Lt (keturis šimtus trisdešimt septynis litus 58 ct) turtinės žalos, iš Kupiškio rajono ŽŪB „(duomenys neskelbtini)“, į.k. (duomenys neskelbtini), A. P. , a.k. (duomenys neskelbtini) priteisti 43868 Lt (keturiasdešimt tris tūkstančius aštuonis šimtus šešiasdešimt aštuonis litus), S. P. , a.k. (duomenys neskelbtini) - 6000 Lt (šešis tūkstančius litų), A. B. , a.k. (duomenys neskelbtini) - 1000 Lt (vieną tūkstantį litų), kitoje dalyje ieškinius atmesti.

Panaikinti 2012 m. sausio 27 d. Kupiškio rajono apylinkės prokuratūros nutarimu taikytą laikiną nuosavybės ribojimą Kupiškio rajono ŽŪB „(duomenys neskelbtini)“, į.k. (duomenys neskelbtini), į 80.2627 ha ploto žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) Kupiškio r., bei 33.4508 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį Kupiškio r. (duomenys neskelbtini).

Išieškoti iš nuteistojo A. Š. , a.k. (duomenys neskelbtini) A. P. , a.k. (duomenys neskelbtini) 1000 Lt (vieną tūkstantį litų), S. P. , a.k. (duomenys neskelbtini) – 900 Lt (devynis šimtus litų), A. B. , a.k. (duomenys neskelbtini) – 600 Lt (šešis šimtus litų) atstovavimo išlaidų.

Išieškoti iš nuteistojo A. Š. , a.k. (duomenys neskelbtini) valstybei 42,30 Lt (keturiasdešimt du litus 30 ct) proceso (pašto) išlaidų.

Nuosprendis per 20 dienų apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, paduodant skundą bylą nagrinėjusiam teismui.

Teisėjas Virginijus Skaraitis