Kauno apylinkės teismo nutartis

2022-06-06 · Baudžiamoji byla Nr. T-977-1127/2022

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2022-06-06
Bylos Nr.
T-977-1127/2022
Teisminio proceso Nr.
1-22-1-00111-2014-6
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Giedrė Maslauskaitė
Kategorijos
Teikimas Nr. T-977-1127/2022
Teisminio proceso Nr. 1-22-1-00111-2014-6Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.14; 2.1.10.1; 2.10.12
KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2022 m. birželio 6 d.Kaunas
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Giedrė Maslauskaitė,sekretoriaujant V. D.,dalyvaujant prokurorui V. L.,VšĮ Kauno miesto poliklinikos įgaliotai atstovei M. S.,

asmens, kuriam skirta priverčiamoji medicinos priemonė – R. P. gynėjai advokatei A. R. M.,

neviešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo VšĮ Kauno miesto poliklinikos teikimą dėl priverčiamosios medicinos priemonės taikymo R. P.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Kauno apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 7 d. nutartimi R. P., riboto pakaltinamumo būsenos padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalyje, buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės. Vadovaujantis BK 98 straipsnio 1 dalies 1 punktu, R. P. paskirta priverčiamoji medicinos priemonė – ambulatorinis stebėjimas pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis pagal gyvenamąją vietą – (duomenys neskelbtini).

Kauno apylinkės teismo 2015 m. gegužės 13 d., 2015 m. gruodžio 11 d., 2016 m. spalio 7 d., 2017 m. gegužės 8 d., 2017 m. gruodžio 12 d. ir 2018 m. liepos 17 d., 2019 m. sausio 3 d., 2019 m. rugsėjo 3 d. nutartimis R. P. buvo pratęstas priverčiamosios medicinos priemonės – ambulatorinio stebėjimo pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis – taikymo terminas. Kauno apylinkės teismo 2020 m. kovo 24 d. nutartimi pratęstas priverčiamosios medicinos priemonės taikymas, pakeičiant jos rūšį ir paskiriant stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje – (duomenys neskelbtini). 2021 m. lapkričio 9 d. Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų nutartimi R. P. priverčiamoji medicinos priemonė – stacionarinis stebėjimas (duomenys neskelbtini) bendro stebėjimo sąlygomis pakeista į priverčiamąją medicinos priemonę – ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis pagal jo gyvenamąją vietą.

2022 m. gegužės 11 d. Kauno apylinkės teisme gautas (duomenys neskelbtini), vaduojančios Centro padalinio vadovę, E. L., teikimas su siūlymu spręsti klausimą dėl pacientui R. P. taikomo priverstinio gydymo nutraukimo. Būklės vertinimo išvadoje nurodyta, kad R. P. (duomenys neskelbtini) gydomas ir stebimas nuo 1999 m., sutrikimas nustatytas nuo vaikystės. Jam nustatyti protinio atsilikimo reiškiniai, intelektas yra defektinis IQ-48. Priverstinai gydytas ambulatorinėmis sąlygomis, metus gydytas (duomenys neskelbtini). Po stacionaro lankėsi Psichikos sveikatos centre, būsena išliko gera. Vėlesniu laikotarpiu agresyvaus, destruktyvaus elgesio nefiksuota. Medikamentus vartoja. Nuotaika stabili, pakankama, impulsų kontrolė pagėrėjusi. Priverstinį gydymą tikslinga nutraukti.

Teismo posėdžio metu VšĮ Kauno miesto poliklinikos atstovė teikimą palaikė ir paaiškino, kad stebimu laikotarpiu paciento būsena išliko stabiliai gera, agresyvaus elgesio nefiksuota, medikamentus vartoja, pradėjo mokytis profesinėje mokykloje kambario tvarkytojo specialybės, išsako ateities planus, kad galėtų dirbti pagal šią specialybę. Nuotaika stabili, impulsų kontrolė pagerėjusi po stacionarinio gydymo. 2020 m. kovo mėn. buvo stacionarizuotas (duomenys neskelbtini), iš kurios grįžo lapkričio mėn. Tuo laikotarpiu buvo nuolatinėje priežiūroje, jo elgesys koregavosi, susiformavo įprotis vartoti vaistus. Jis prižiūrimas mamos, pasitarus su (duomenys neskelbtini) komanda, kuri dirba su pacientu. Protinis atsilikimas diagnozuotas vaikystėje ir nėra pagydomas. Tikslinga nutraukti priverstinį stebėjimą ambulatorinėmis sąlygomis. Jis bet kokiu atveju turi lankytis pas gydytoją, supranta, kad turės vartoti vaistus. Vaistų vartojimas yra būtinas, tačiau priverstinis stebėjimas nebūtinas. Asmuo linkęs bendradarbiauti, konsultacijų nepraleidžia, atvyksta laiku, vaistus vartoja pats, mamai priminti nereikia.

Prokuroras teikimą prašė tenkinti ir panaikinti priverčiamąsias medicinos priemones.

Asmens, kuriam paskirtos priverčiamosios medicinos priemonės, gynėja teikimą prašė tenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Teikimas tenkintinas.

BK 98 straipsnio 6 dalyje ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 405 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad priverčiamoji medicinos priemonė taikoma, kol asmuo pasveiksta arba pagerėja jo psichikos būklė bei išnyksta jo pavojingumas. Vadovaujantis BPK 405 straipsnio 3 dalimi, panaikinti taikytą priverčiamąją medicinos priemonę teismas gali tokiu atveju, kai, taikius medicinos priemones bei stebint asmens elgesį, pagrįstai galima spręsti, jog asmuo pasveiko ir išnyksta reikalas tokią priemonę taikyti, t. y. teismas gali panaikinti priverčiamąsias medicinos priemones, kai asmuo pasveiksta ir išnyksta reikalas jas taikyti.

Teismas išnagrinėja ir išsprendžia priverčiamosios medicinos priemonės taikymo pratęsimo, rūšies pakeitimo ar panaikinimo klausimus pagal sveikatos priežiūros įstaigos išvadą ir priima vieną iš šių nutarčių: 1) pratęsti priverčiamosios medicinos priemonės taikymą, – jeigu asmens sveikatos būklė nepasikeitė; 2) pakeisti pirmiau taikytos priverčiamosios medicinos priemonės rūšį, – jeigu asmens sveikatos būklė pasikeitė; 3) panaikinti taikytą priverčiamąją medicinos priemonę, – jeigu asmuo pasveiko ir išnyksta reikalas tokią priemonę taikyti.

Byloje nustatyta, kad R. P. konstatuotas (duomenys neskelbtini). Iš (duomenys neskelbtini) psichikos sveikatos centro pateiktų duomenų, gydymo įstaigos atstovės paaiškinimų teismo posėdyje matyti, kad R. P. konstatuotas psichikos sutrikimas yra lėtinis ir reikalauja nuolatinio gydymo, tačiau priverstinis stebėjimas ir gydymas dėl jo sveikatos būklės nebereikalingas. Teismo posėdžio metu atstovė paaiškino, kad gydymo režimo pacientas sąžiningai laikėsi, nepraleido nei vieno apsilankymo, skirtus vaistus reguliariai vartojo, yra stebimas stabilus būklės pagerėjimas, agresyvaus elgesio nefiksuota, gydymą jis gali tęsti savarankiškai.

Byloje nėra duomenų, kad priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo metu R. P. atžvilgiu būtų pradėta naujų ikiteisminių tyrimų. Iš gydymo įstaigos atstovės pateiktų duomenų, apibūdinančių teigiamą kontaktą su asmeniu, bendradarbiavimą, teismas sprendžia, kad R. P. vaistų vartojimo nutraukti nežada, be to, yra prižiūrimas savo mamos. Tokie aptarti duomenys leidžia pagrįstai manyti, kad asmuo nėra tiek pavojingas sau ar visuomenei, kad ir toliau būtų pagrindas tęsti ambulatorinį stebėjimą.

Gydytojų išvadoje konstatuota stabili paciento būklė, tad pagrįstai spręstina, jog R. P. sveikatos būklė pasikeitė, psichinė būklė pagerėjo, priverčiamojo pobūdžio stebėjimas ir gydymas jam šiuo metu nėra reikalingas, todėl priverčiamoji medicinos priemonė – ambulatorinis stebėjimas pirminės sveikatos priežiūros sąlygomis, panaikintina.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 98 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 405 straipsnio 3 dalies 3 punktu, 6 dalimi,

nutaria:

teikimą tenkinti.

Nutraukti R. P., gimusiam (duomenys neskelbtini), priverčiamosios medicinos priemonės – priverstinį ambulatorinį gydymą ir stebėjimą pirminės sveikatos priežiūros centre (duomenys neskelbtini) – taikymą.

Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo nutarties gavimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.

Teisėja Giedrė Maslauskaitė