Kauno apygardos teismo nutartis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo A. B. skundą dėl Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų (toliau – Alytaus apylinkės teismas) 2024 m. liepos 3 d. nutarties, kuria netenkintas A. B. prašymas atnaujinti praleistą terminą skundui dėl Lygtinio paleidimo komisijos (duomenys neskelbtini) (toliau – Lygtinio paleidimo komisija) 2024 m. gegužės 27 d. nutarimo paduoti ir atsisakyta priimti skundą.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2. Alytaus apylinkės teismas 2024 m. birželio 20 d. nutartimi, nustatęs, kad Lygtinio paleidimo komisijos 2024 m. gegužės 27 d. nutarimo apskundimo terminas baigėsi (duomenys neskelbtini), o Alytaus apylinkės teismui adresuotame voke esant žymai, jog siunta išsiųsta (duomenys neskelbtini), sprendė, kad skundas yra paduotas praleidus Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 86 straipsnio 1 dalyje numatytą terminą ir adresuotame skunde neprašant atnaujinti skundo padavimo termino, atsisakė priimti paduotą skundą.

4. Alytaus apylinkės teismas 2024 m. liepos 3 d. nutartimi atsisakė tenkinti nuteistojo prašymą ir nepratęsė skundo padavimo termino. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, pareiškėjo argumentai apie kalėjimo administracijos pareigų įvykdymo (dokumentų įteikimo) vilkinimą nėra įrodyti jokiais rašytiniais argumentais ir negali būti vertinami kaip svarbi priežastis atnaujinti praleistą terminą Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 102 straipsnio 1 dalies prasme. Taip pat apylinkės teismas pareiškėjo argumentus dėl neraštingumo ir nemokėjimo skaityti laikė deklaratyviais ir neįrodytais, o skundo padavimo priežastis siejo su nuteistojo nepakankamai atsakingu elgesiu realizuojant teisę apskųsti Lygtinio paleidimo komisijos nutarimą, papildomai argumentuojant, jog nuteistojo lygtinio paleidimo klausimas buvo ankščiau svarstytas ir jis žinojo Lygtinio paleidimo komisijos nutarimo apskundimo terminus.

5. Nesutikdamas su Alytaus apylinkės teismo 2024 m. liepos 3 d. nutartimi, A. B. prašo aukštesniojo teismo panaikinti Alytaus apylinkės teismo 2024 m. liepos 3 d. nutartį ir atnaujinti praleistą skundo padavimo terminą. Skunde nurodoma, kad Lygtinio paleidimo komisija lygtinio paleidimo klausimą išsprendė rašytinio proceso tvarka, nuteistajam nedalyvaujant, dėl ko nagrinėjamu atveju turėjo būti taikomos BPK 313 straipsnio nuostatos ir skundo padavimo terminas turėjo būti skaičiuojamas nuo faktinio 2024 m. gegužės 27 d. nutarimo įteikimo, t. y. nuo (duomenys neskelbtini), o taip pat turėjo būti skaičiuojamas septynių darbo, o ne kalendorinių dienų terminas. Skundo autoriaus teigimu, nurodomą termino praleidimą įtakojo ir tai, jog kiekvienu atveju Lygtinio paleidimo įstaigos nutarimas gali būti skundžiamas tik faktiškai susipažinus su nutarimo turiniu. Nagrinėjamu atveju toks susipažinimas nuteistojo teigimu įvyko (duomenys neskelbtini), dėl ko skundo padavimo terminas turi būti skaičiuojamas nuo faktinio įteikimo, o ne nuo nutarimo priėmimo.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo A. B. skundas tenkinamas

6. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su nuteistojo A. B. skundo argumentais ir teismui pateikta skundo bei baudžiamosios bylos medžiaga, konstatuoja, kad Alytaus apylinkės teismas, netenkinęs A. B. prašymo atnaujinti praleistą terminą apeliaciniam skundui paduoti, BVK ir BPK nuostatas taikė formaliai. Teismai, vykdydami teisingumą, privalo užtikrinti Lietuvos Respublikos Konstitucijoje, įstatymuose ir kituose teisės aktuose išreikštos teisės įgyvendinimą, garantuoti teisės viršenybę, apsaugoti žmogaus teises ir laisves.

7. BVK 86 straipsnio 1 dalyje yra numatyta, jog Lygtinio paleidimo komisijos nutarimai per septynias darbo dienas nuo jų priėmimo dienos gali būti skundžiami vietovės, kurioje yra nuteistojo bausmės atlikimo vieta, apylinkės teismui. Šiame kontekste pažymėtina, kad teisė apskųsti ikiteisminės institucijos priimtą procesinį sprendimą kyla iš Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos asmens teisės kreiptis į teismą. Baudžiamojo proceso įstatyme nustatyta, kad jeigu apeliacinis skundas (nagrinėjamu atveju – skundas) paduodamas praleidus terminą, jis nesukelia teisinių pasekmių ir grąžinamas apeliantui (BPK 313 straipsnio 7 dalis). Tačiau, jeigu turintys teisę paduoti apeliacinį skundą (nagrinėjamu atveju – skundą) asmenys dėl svarbių priežasčių praleido apskundimo terminą, jie turi teisę priėmusį teismą prašyti šį terminą atnaujinti (BPK 314 straipsnio 1 dalis). Toks prašymas negali būti paduotas tik tuo atveju, jeigu nuo nuosprendžio paskelbimo praėjo daugiau kaip 6 mėnesiai (BPK 314 straipsnio 4 dalis).

8. Įstatyme nėra reglamentuota, kokios termino praleidimo priežastys yra laikomos svarbiomis. Priežasties, dėl kurios praleistas terminas, svarbumą kiekvienu atveju vertina ir nustato teismas, atsižvelgdamas į konkrečios bylos aplinkybes. Taigi, spręsti, kokias priežastis pripažinti svarbiomis, kokias – nesvarbiomis, yra teismo prerogatyva. Priežastis laikoma svarbia, jeigu ji kiekvienu individualiu atveju asmeniui sutrukdė arba atėmė galimybę įgyvendinti proceso teisę per įstatyme nustatytą terminą ir kuri gali pateisinti termino praleidimo laikotarpį, t. y. iš esmės nepriklausė nuo suinteresuoto asmens valios. Kiekvieną kartą sprendžiant klausimą dėl praleisto termino atnaujinimo, būtina įvertinti aplinkybių visumą: nurodomas priežastis, kreipimosi į teismą operatyvumą po priežasčių, sutrukdžiusių laiku paduoti skundą, išnykimo, suinteresuoto asmens elgesio rūpestingumo, apdairumo aspektus, kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat atsižvelgti į protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus ir pan. Be to, svarbu nustatyti ir tai, kiek termino atnaujinimas turės įtakos teisingumui.

9. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, aptariamu atveju žemesnės instancijos teismas byloje nustatytas aplinkybes įvertino gana formaliai, todėl padarė nepagrįstą išvadą, kad šiuo konkrečiu atveju nėra teisinio pagrindo atnaujinti terminą A. B. apeliaciniam skundui paduoti.

10. Nors iš teismui pateiktos medžiagos nėra galimybės patikrinti, o tuo pačiu patvirtinti ar paneigti nuteistojo skunde nurodomus argumentus, jog įkalinimo įstaigos administracija Lygtinio paleidimo komisijos 2024 m. gegužės 27 d. nutarimą nuteistajam įteikė tik (duomenys neskelbtini), vilkino procesinių dokumentų įteikimą arba skundo išsiuntimą, tačiau vertinant kitus duomenis spręsti, jog nuteistasis skundo padavimo terminą praleido dėl subjektyvių priežasčių – nerūpestingumo, neapdairumo ar pan. – pagrindo nėra.

11. Nagrinėjamu atveju akivaizdu tai, jog nuteistasis laisvės atėmimo bausmę atlieka įkalinimo įstaigoje, todėl yra priklausomas nuo įstaigos administracijos darbuotojų veiksmų tiek įteikiant jam procesinius dokumentus, tiek nuteistojo dokumentus išsiunčiant. Taigi, apeliacinio skundo padavimo terminas šiuo atveju turi būti skaičiuojamas ne nuo korespondencijos įteikimo pašto kurjeriui, tačiau nuo skundo perdavimo įkalinimo įstaigos administracijai. Alytaus apylinkės teismui adresuotame voke, kuriuo buvo siunčiamas nuteistojo skundas dėl Komisijos nutarimo (b. l. 16), yra žyma, jog laiškas išsiųstas (duomenys neskelbtini), kas rodo, jog būtent šią dieną siunta pateko į pašto skyrių. Tačiau duomenų, kada ji buvo perduota įkalinimo vietos administracijai – nėra. Esant šioms aplinkybėms nėra pagrindo konstatuoti, jog A. B. praleido skundo padavimo terminą, kuris baigėsi (duomenys neskelbtini).

12. Be to, šiuo konkrečiu atveju, net ir nustačius, jog A. B. skundą įkalinimo vietos administracijai iš tiesų įteikė pasibaigus skundo padavimo terminui, nėra pagrindo išvadai, jog šį terminą jis praleido be svarbios priežasties. Kaip savo skunde nurodė nuteistasis, ir kas patvirtinta jo asmens bylos medžiaga, A. B. iš tiesų yra neraštingas – jis baigęs (duomenys neskelbtini), nemoka (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Taigi visiškai natūralu, jog tokiam asmeniui susipažinti su procesiniu dokumentu, o juo labiau surašyti skundą užima ženkliai daugiau laiko, nei raštingam asmeniui – dokumentą jam turi kas nors perskaityti, taip pat už jį kas nors turi surašyti skundą. Taigi, tokiu atveju dviejų dienų termino skundui paduoti praleidimas negali būti laikomas nesvarbia priežastimi ir dėl to ribojama konstitucinė nuteistojo teisė apskųsti priimtą Nutarimą.

13. Nors Alytaus apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje teisingai pažymėjo, kad A. B. prašymas dėl lygtinio paleidimo instituto taikymo jau buvo nagrinėtas ir anksčiau, dėl ko jam turi būti žinoma Lygtinio paleidimo komisijos nutarimų apskundimo tvarka, tačiau įvertinus aukščiau išdėstytus motyvus, vien procesinių terminų žinojimas, šiuo atveju, nesudarė galimybės tinkamai susipažinti su nutarties turiniu ir laiku surašyti bei pateikti skundą.

14. Taigi, aukštesnės instancijos teismas daro išvada, jog šiuo atveju terminas apeliaciniam skundui paduoti turi būti atnaujintas, kadangi termino praleidimo priežastys nepriklausė nuo suinteresuoto asmens valios, jos atėmė galimybę įgyvendinti proceso teisę per įstatyme nustatytą terminą ir pateisina termino praleidimo laikotarpį. Tokiu būdu, atsižvelgiant į protingumo, teisingumo ir sąžiningumo kriterijus, daroma išvada, kad Alytaus apylinkės teismo 2024 m. liepos 3 d. nutartis yra nepagrįsta, todėl naikinama ir dėl skundo priimamas naujas sprendimas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis BPK 313 straipsnio 3 dalimi, 314 straipsnio 3 dalimi ir 442 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

nutaria:

nuteistojo A. B. skundą tenkinti.

Panaikinti Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2024 m. liepos 3 d. nutartį ir dėl skundo priimti naują sprendimą – atnaujinti terminą skundui dėl Lygtinio paleidimo komisijos (duomenys neskelbtini) 2024 m. gegužės 27 d. nutarimo paduoti ir perduoti nuteistojo A. B. skundo priėmimo klausimą Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmams spręsti iš naujo.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.