Panevėžio apygardos teismo nutartis

Pranešėjas Pranas Šimkus Baudžiamoji byla Nr. 1A-653-185-2013

Teisėjas Audrius Sadauskas Teisminio proceso Nr. 1-50-1-00083-12-3

Procesinio dokumento kategorija 2.4.

PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS

2013 m. lapkričio 5 d.

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo nuteistojo K. B. apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2013 m. liepos 4 d. nuosprendžio, kuriuo K. B. pripažintas kaltu ir nubaustas:

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 178 str. 2 d. laisvės atėmimo bausme 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams;

pagal BK 22 str. 1 d., 178 str. 2 d. laisvės atėmimo bausme 10 (dešimčiai) mėnesių;

Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d., K. B. paskirtos bausmės subendrintos daliniu bausmių sudėjimo būdu ir nustatyta 1 (vienerių) metų 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 64 str. 1 d., 2 d., prie šiuo nuosprendžiu skirtos bausmės pridėta dalis Panevėžio miesto apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 22 d. nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės ir nustatyta galutinė subendrinta 3 (trejų) metų laisvės atėmimo bausmė.

Tuo pačiu nuosprendžiu nuteisti ir R. Č., O. B., A. F. bei K. J., tačiau jų atžvilgiu nuosprendis apeliacine tvarka neapskųstas.

Aprašomoji dalis

NUSTATĖ:

K. B. nuteistas už tai, kad, veikdamas bendrininkų grupėje su R. Č., O. B., A. F. ir K. J., 2012 m. kovo 13 d., apie 19.30 val. pagrobė J. S. priklausantį automobilį „N. P.“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) 11000 litų vertės, stovėjusį šalia (duomenys neskelbtini) pastato, Panevėžyje.

K. B. nuteistas ir už tai, kad 2012 m. liepos 1 d., apie 2 val., iš nerakinto automobilio „D. C.“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) stovėjusio nesaugomoje automobilių stovėjimo aikštelėje prie namo adresu (duomenys neskelbtini), Panevėžyje, pasikėsino pagrobti svetimą turtą, t.y. A. A. priklausančią 400 litų vertės magnetolą „P.“, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, kadangi minėtame automobilyje buvo E. A. sulaikytas.

Teismo posėdyje nuteistojo gynėja prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė prašė skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmetamas.

Nuteistasis K. B. neginčija savo kaltės padarius nusikaltimus, numatytus BK 178 str. 2 d., 22 str. 1 d. ir 178 str. 2 d., tačiau teigia, kad skirta bausmė yra per griežta.

K. B. nusikalto būdamas nepilnamečiu, todėl teismas, skirdamas bausmę, vadovavosi bendrais bausmių skyrimo pagrindais ir Baudžiamojo kodekso XI skyriuje numatytais bausmių nepilnamečiams skyrimo ypatumais.

Pirmosios instancijos teismas, skirdamas K. B. bausmę, BK 54, 80 ir 91 straipsnių nuostatų nepažeidė. Teismas atsižvelgė į tai, kad jis teistas du kartus, teistumas neišnykęs, bausmės vykdymo atidėjimo metu padarė dvi tyčines nusikalstamas veikas, kurių viena priskiriama apysunkių nusikaltimų kategorijai, viena - nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 str.). Teismas taip pat atsižvelgė į byloje esančią K. B. išskirtinai neigiami charakterizuojančią medžiagą. Panevėžio M. K. pagrindinės mokyklos bei Probacijos skyriaus charakterizuojamas kaip praleidžiantis pamokas, paliktas kartoti devintos klasės kurso, pažeidinėjantis mokinių elgesio taisykles, pamokų metu nedirba, nepareigingas. Svarstytas vaiko gerovės komisijoje, tačiau nei tai, nei pokalbiai su juo bei jo tėvais neturėjo jokio poveikio (4 t., b.l. 126, 146). K. B. įrašytas į policiją dominančio vaikų elgesio kartoteką, sistemingai vykdo administracinius teisės pažeidimus, bendrauja su nusikalsti linkusiais asmenimis ir nesimokančiais nepilnamečiais (4 t., b.l. 125, 127-137, 143). Pagal byloje esančią Panevėžio miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus pažymą abu tėvai rūpinasi sūnumi, tačiau, akivaizdu, kad jie įtakos sūnaus elgesiui neturi, jo elgesį formuoja netinkamų draugų įtaka (4 t., b.l. 149-150). Nuteistojo atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Atsakomybę sunkina tai, kad J. S. automobilį pagrobė bendrininkų grupėje (BK 60 str. 1 d. 1 p.), pasikėsino pagrobti A. A. turtą, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.). Įvertinęs minėtas aplinkybes bei nepilnamečiams numatytas skiriamos laisvės atėmimo bausmės ribas (BK 90 str. 5 d. ir 91 str. 3 d.), teismas K. B. paskyrė laisvės atėmimo bausmes, kurios savo dydžiu yra mažesnės už vidurkį.

Bendrindamas bausmes, teismas įstatymo taip pat nepažeidė. Šiuo atveju įstatymas, siekiant individualizuoti bausmę, suteikia teismui teisę bausmes sudėti visiškai arba iš dalies. Teismas, parinkęs nuteistajam palankesnį – dalinį sudėjimo būdą, paskyrė vienerių metų devynių mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Kadangi nusikaltimus, už kuriuos yra nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, apeliantas padarė neatlikęs Panevėžio miesto apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 22 d. nuosprendžiu jam paskirtos bausmės, teismas pagrįstai vadovavosi BK 64 straipsniu ir K. B. abejais nuosprendžiais paskirtas bausmes subendrino, iš dalies jas sudėdamas, t.y. prie griežtesnės 2011 m. gruodžio 22 d. nuosprendžiu skirtos dvejų metų šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmės pridėjo dalį šiuos nuosprendžiu paskirtos bausmės ir nustatė galutinę subendrintą trejų metų laisvės atėmimo bausmę. Paskirta bausmė, kolegijos manymu, yra tinkamai individualizuota, atitinka BK 41 ir 80 straipsniuose numatytą bausmės paskirtį ir nėra aiškiai per griežta.

Kaip jau minėta, K. B. elgesys laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo metu nepasikeitė, teismo išreikšto pasitikėjimo, kad jis gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, nepateisino, todėl teismas padarė išvadą, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti tik realiai atliekant laisvės atėmimo bausmę (BK 91 str. 3 d., 92 str.). Su tokiu teismo sprendimu sutinka ir aukštesnės instancijos teismas.

Apeliaciniame skunde nurodytą aplinkybę – K. B. prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi – teismas įvertino individualizuodamas bausmę, todėl dar kartą vertinti tą pačią aplinkybę nėra pagrindo.

Apelianto manymu, teismas nepagrįstai nepripažino jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad jis savo noru atlygino nukentėjusiajam J. S. padarytą žalą. Su šiuo skundo argumentu apeliacinės instancijos teismas nesutinka. BK 59 str. 1 d. 3 p. numatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė jei kaltininkas savo noru atlygino ar pašalino padarytą žalą. Ši aplinkybė apibūdina nusikalstamos veikos subjektą, parodo jo požiūrį į nukentėjusįjį bei nusikalstama veika padarytą jam žalą. Šiuo atveju iš bylos medžiagos (6 t., b.l. 72) matyti, kad dalį žalos, t.y. 600 Lt nukentėjusiajam J. S. atlygino K. B. tėvai, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai šios aplinkybės nepripažino atsakomybę švelninančia.

Atsižvelgusi į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad skundžiamu nuosprendžiu apylinkės teismas tinkamai išsprendė K. B. paskirtos bausmės individualizavimo klausimus, todėl keisti nuosprendį apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

NUTARĖ:

Nuteistojo K. B. apeliacinį skundą atmesti.