- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-11-25
- Bylos Nr.
- 1A-900-53-2009
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Alvyra Ona Kvaraciejūtė (pirm.), Regina Pociene, Vladas Nikitinas
- Kaltinamasis
- M. Š.
Vilniaus apygardos teismo baudžiamuju bylu skyriaus teiseju kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkes Alvyros Onos Kvaraciejutes,
teismo posedyje išnagrinejo nukentejusiosios, privacios kaltintojos L. C. S. ir išteisintojo M. Š. apeliacinius skundus del Vilniaus miesto pirmojo apylinkes teismo 2009 m. liepos 28 d. nuosprendžio, kuriuo M. Š. išteisintas del nusikaltimo, numatyto BK 154 str. 1 d., padarymo, nesant nusikaltimo sudeties.
Aprašomoji dalis
nustate:
M. Š. buvo kaltinamas tuo, kad jis šmeiže nukentejusiaja L.C. S. ivairioms institucijoms del jos elgesio su anuku A. Š. : 2007-09-20 rašte Vaiko teisiu apsaugos tarnybai (toliau – VTAT) M. Š. nurode, jog L. C. S. „susinervinusi žadejo vaika pasmaugti“, „daro didele žala anukui“, yra „abejotinos psichines sveikatos“, „ji vakarais palikdavo visiškai svetimiems žmonems“; 2008-05-12 pakartotiniame rašte VTAT M. Š. nurode, jog L. C. S. „vaika žemina, stumdo, muša, kalba pakeltu tonu“, pakartojo, jog ji „tikrai yra abejotinos psichines sveikatos“; 2008-11-07 M. Š. kreipesi i Vši Vilniaus universiteto vaiku ligonines filialo Vaiko raidos centra, kuriame gydytojai D. M. nurode, jog L. C. S. yra „nestabilios psichikos, vaika muša, dažnai grasina“; 2008-12-02 ieškinyje Vilniaus miesto 1 apylinkes teismui M. Š. nurode, jog L. C. S. kelia gresme vaikui ir su ja jam gali buti nesaugu, jis taip pat suformavo nuomone apie L. C. S. kaip apie labai bloga žmogu, t.y. M. Š. buvo kaltinamas šiais savo veiksmais padares nusikalstama veika, numatyta Lietuvos Respublikos BK 154 str. l d.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto pirmasis apylinkes teismas 2009-07-28 nuosprendžiu M. Š. išteisino del nusikaltimo, numatyto BK 154 str. 1 d., padarymo, nesant nusikaltimo sudeties.
Šalies argumentai
Skunde nukentejusioji, privati kaltintoja L. C. S. prašo panaikinti Vilniaus miesto pirmojo apylinkes teismo 2009-07-28 išteisinamaji nuosprendi ir priimti nauja apkaltinamaji nuosprendi. Apeliantes manymu, skundžiamas nuosprendis prieštaringas, nemotyvuotas, neteisetas. Pasak nukentejusiaja, teismas, priimdamas skundžiama nuosprendi, netinkamai pritaike baudžiamaji istatyma, padare BPK normu pažeidimus, netinkamai ivertino irodymus, padare neteisingas išvadas, todel nepagristai išteisino M. Š. .
Nukentejusioji pažymi, kad šmeižimu kesinamasi i kito žmogaus garbe ir oruma. Asmens garbe ir orumas yra kiekvieno asmens neturtines vertybes, kurias gina teise. Žmogaus garbe siejama su tuo, kaip aplinkiniai, kiti žmones vertina konkretu individa - jo padeti visuomeneje, gabumus, darbštuma, padoruma, dorovinguma ir pan. Tai žmogaus reputacija, kuri priklauso ne tik nuo paties asmens, jo santykiu su kitais, taciau ir nuo to, ka apie ji kalba, skelbia kiti. Orumas siejamas su tuo, kaip pats žmogus save vertina, su jo požiuriu i save. Objektyviai šmeižimas yra aktyvus veiksmai paskleidžiant apie kita žmogu melaginga informacija, kuri gali padaryti žalos jo garbei ir orumui. Paskleidimas yra tikroves neatitinkancios informacijos pranešimas kuriuo nors budu, bet kokiomis priemonemis bent vienam asmeniui, išskyrus nukentejusiji. Informacija gali buti paskleista žodžiu, raštu, vaizdiniais perduodant ja bent vienam žmogui personaliai ar neapibrežtam ju ratui.
Pasak apeliante, M. Š. apšmeiže ja, nes, išdestydamas Vaiko teisiu apsaugos tarnybos (VTAT) adresuotuose raštuose tikroves neatitinkancius teiginius apie jos neva abejotina psichine sveikata bei jos daroma didele žala jo sunui, pažemino ja VTAT darbuotoju akyse ir tokiu budu pažeide jos oruma. Visuomeneje M. Š. išdestyti teiginiai kaip abejotinos psichines sveikatos asmens apibudinimas bei dideles žalos padarymo apibudinimas suprantami ir vertinami neigiamai. Del tokiu M. Š. teiginiu L.C. S. jauciasi pažeminta, nuvertinta, išduota artimiausiu žmoniu, priversta irodineti, kad nera psichinis ligonis, nera pavojinga, kenkianti, kad gali ir turi teise matytis ir bendrauti su savo anuku. Nukentejusioji nurodo, kad M. Š. nurodyta informacija apie jos „abejotina psichine sveikata“ ir jos daroma „didele žala“ jo sunui yra konkreti, t.y. jos turinys yra faktai, kuriuos galima patikrinti. Kaip teigia apeliante, šiuos nuteistojo išdestytus faktus paneigia teismui pateiktas 2008-12-09 medicininis pažymejimas Nr. 1595, kad L.C. S. i psichiatrine iskaita neirašyta. Objektyviu duomenu apie daroma didele žala taip pat nera. Apeliante nesutinka su teismo išvada, kad VTAT adresuotuose pareiškimuose išdestytos frazes nurodytos kaip M. Š. sunaus A. Š. pasakyti žodžiai, ir savo nuomone M. Š. išreiške remdamasis nepilnamecio sunaus pateikta informacija. Nukentejusioji pažymi, kad M. Š. yra suauges, subrendes asmuo, konsultuojasi su teisininkais. Jis privalo suvokti, kad ne visa nepilnamecio vaiko išsakyta informacija gali buti teisinga, turi ir gali elgtis tik kaip pakankamai apdairus ir rupestingas žmogus, isitikinti tam tikru faktu buvimu ar nebuvimu, prieš ju paskleidima. Tuo tarpu, apeliantes isitikinimu, M. Š. , VTAT adresuotuose pareiškimuose paskleides apie ja tikroves neatitinkancia informacija, paniekinusia ir pažeminusia ja, del ko buvo pakirstas pasitikejimas ja, padare šmeižima, t.y. LR BK 154 str. 1 d. numatyta nusikaltima.
Be to, privati kaltintoja nurodo, kad teismas visiškai neatkreipe demesio, netyre ir nepasisake del to, kad M. Š. 2008-05-12 VTAT adresuotame pareiškime aiškiai nurode teigini apie tai, kad „ji yra niekur nedirbanti, tikrai abejotinos psichines sveikatos“. Pažymi, kad ji yra pensininke ir ji neprivalo niekur dirbti, niekada nesiskunde psichine sveikata, nera irašyta i ligoniu iskaita, yra normaliai bendraujantis, visuomeniškai aktyvus asmuo. Nurodyti M. Š. teiginiai, kaip nurodo apeliante, laikytini kaip tiesiogiai nukreipti, siekiant sumenkinti jos reputacija, autoriteta tiek VTAT, tiek jos anuko akyse, pakirsti pasitikejima ja, suformuoti vaiko neigiama nuomone apie jo mociute. Privati kaltintoja pažymi, kad tokia M. Š. paskleista tikroves neatitinkanti informacija žemina ja. Todel teismas, neištirdamas ir nepasisakydamas del visu pareiškime esanciu tikroves neatitinkanciu M. Š. išdestytu teiginiu, pažeide baudžiamojo istatymo reikalavimus, todel padare neteisinga išvada, kad M. Š. veikloje nera šmeižimo kaip nusikaltimo sudeties.
Pasak apeliante, byloje negincytinai nustatyta, kad kaltinamasis M. Š. 2008 m. lapkricio 7 d. i Vaiko raidos centra atvyko su savo sunumi A. Š. konsultacijai pas psichiatre D. M. . Konsultacijos metu dalyvaujant be kaltinamojo dar dviems asmenims - jo sunui A. Š. ir psichiatrei D. M. , kaltinamasis M. Š. paskleide tikroves neatitinkancia, šmeižikiška informacija apie nukentejusiaja tiesiogiai žodžiu. Jo žodžius psichiatre D. M. išraše identifikavo, nurodydama „anot tecio", „anamneze (iš tecio)". Kaltinamasis M. Š. psichiatrei, girdint jo sunui A. Š. , nurode, kad L.C. S. „yra nestabilios psichikos, vaika muša, dažnai grasina, keikia vaiko teti". Nukentejusiosios isitikinimu, tokiais savo žodžiais M. Š. paskleide apie ja tikroves neatitinkancia informacija, kad ji yra nestabilios psichikos, apkaltino ja vaiko mušimu, grasinimu, t.y. nurode faktus, žeminancius ir kompromituojancius ja, nors žinojo ir suvoke, kad tokiu faktu nera ir niekada nebuvo, ir nera tai patvirtinanciu objektyviu duomenu. Kaltinamasis M. Š. paskleide šmeižikiška informacija, nes nurodytus faktus išsake psichiatrei D. M. girdint savo sunui A. Š. , todel kaltinamojo M. Š. padarytas šmeižimas yra baigtas nusikaltimas. Apeliante nurodo, jog psichiatre D. M. gali patvirtinti, kad išraše jos užrašyti teiginiai buvo išsakyti kaltinamojo M. Š. , kitas bylai reikšmingas aplinkybes. Todel prašo apklausti D. M. kaip liudytoja.
Visos šios aplinkybes, kaip teigia L.C. S. , patvirtina, kad M. Š. , paskleisdamas tikroves neatitinkancia informacija, ja apšmeiže, t.y. padare nusikaltima, numatyta LR BK 154 str. 1 d. Todel skundžiamas išteisinamasis nuosprendis yra neteisetas. Jis turi buti panaikintas ir priimtas naujas apkaltinamasis nuosprendis.
Išteisintasis M. Š. apeliaciniame skunde prašo pakeisti Vilniaus miesto pirmojo apylinkes teismo 2009-07-28 nuosprendi ir išspresti bylinejimosi išlaidu apmokejimo klausima, priteisiant iš privacios kaltintojos L.C. S. išteisintojo M. Š. naudai jo patirtas bylinejimosi išlaidas. Apeliantas nurodo, kad teismas pagristai ir teisetai prieme ji išteisinanti nuosprendi, taciau jis neišsprende apelianto patirtu bylinejimosi išlaidu klausimo ir nepriteise iš privacios kaltintojos jo patirtu išlaidu advokato pagalbai apmoketi. Pažymi, kad LR BPK 105 str. 6 d. nustatyta, kad „jei kaltinamasis išteisinamas baudžiamojoje byloje tik pagal nukentejusiojo pareiškima, teismas turi teise nuspresti, kad visas proceso išlaidas ar ju dali apmoka asmuo, pagal kurio pareiškima buvo procesas pradetas“. Nurodo, kad apelianto turetos išlaidos sudaro 1071 Lt advokato paslaugoms apmoketi. Pirmosios instancijos teismui buvo pateikti šias išlaidas patvirtinantys irodymai (teisiniu paslaugu sutartis, PVM saskaita-faktura, mokejimu nurodymas). Taciau skundžiamame nuosprendyje šie irodymai nepatarti ir bylinejimosi išlaidu atlyginimo klausimas neišsprestas.
Apeliacines instancijos teismo posedyje privati kaltintoja praše jos skunda tenkinti, M. Š. skunda atmesti, išteisintasis ir jo gyneja praše skunda tenkinti, priteisti ir del apeliacijos turetas išlaidas, privacios kaltintojos skunda atmesti.
Nukentejusiosios, privacios kaltintojos Liucijos C. S. apeliacinis skundas atmestinas, išteisintojo M. Š. apeliacinis skundas tenkintinas.
M. Š. del kaltinimo pagal Lietuvos Respublikos BK 154 str. 1 d. išteisintas pagristai, jam nepadarius veikos, turincios šio nusikaltimo požymiu.
Šmeižimas yra tycinis nusikaltimas, kurio objektas – žmogaus garbe ir orumas. Pagal objektyviuosius požymius šmeižimu laikomas tikroves neatitinkancios informacijos apie žmogu, galincios paniekinti ar pažeminti ta asmeni ar pakirsti pasitikejima juo, paskleidimas. Tikroves neatitinkanti, galinti paniekinti ar pažeminti asmeni informacija – tai žmogu diskredituojancios prasimanytos ar klaidingos žinios. Šmeižimas yra padaromas kaltininkui veikiant tiesiogine tycia. Todel, paskleisdamas informacija, kaltininkas turi suvokti, kad jo skleidžiamos žinios neatitinka tikroves ir gali paniekinti ar pažeminti asmeni, pakirsti pasitikejima juo, ir turi to siekti (Lietuvos Respublikos BK 15 str.).
Pirmosios instancijos teismo ištirtais irodymais yra nustatyta, kad privati kaltintoja L.C. S. kaltino M. Š. , jog jis šmeiže ja ivairioms institucijoms, t.y. nurodydamas: 1. 2007-09-20 rašte Vaiko teisiu apsaugos tarnybai (toliau tekste – VTAT), kad L.C. S. „susinervinusi žadejo vaika pasmaugti“, „daro didele žala anukui“, yra „abejotinos psichines sveikatos“, „ji vakarais palikdavo visiškai svetimiems žmonems“, 2. 2008-05-12 rašte VTAT, kad L.C. S. „vaika žemina, stumdo muša, kalba pakeltu tonu“, ji „tikrai yra abejotinos psichines sveikatos“; 3. 2008-11-07 VšI Vilniaus universiteto vaiku ligonines filialo Vaiko raidos centro gydytojai D. M. , kad L.C. S. yra „nestabilios psichikos, vaika muša, dažnai grasina“; 4. 2008-12-02 ieškinyje Vilniaus pirmajam miesto apylinkes teismui, kad L.C. S. kelia gresme vaikui ir su ja jam gali buti nesaugu.
Šalies argumentai
Vertinant M. Š. 2007-09-20 bei 2008-05-12 VTAT pateiktus pareiškimus, kuriuose pasak apeliante išteisintasis išdeste ja šmeižiancius teiginius, atsižvelgtina i šiu pareiškimu turini. Kaip matyti iš pareiškimu, M. Š. nurodo, jog, bendraujant su sunumi, pastebi vaiko elgesio pakitimus, kalbedamasis su vaiku turi itarimu, kad pažeidinejamos vaiko teises, vaikas skundžiasi jam, kaip tevui, del netinkamo elgesio su juo, todel kreipesi i tarnyba, prašydamas apginti vaika nuo psichologinio bei galimo fizinio smurto. Išdestydamas jo itarimus patvirtinancias aplinkybes, M. Š. nurodo ju gavimo šaltini: „sunus skundžiasi“, „anot vaiko“, „Arturas skundžiasi“. Tai rodo, kad išteisintasis šias aplinkybes sužinojo iš nepilnamecio sunaus A. Š. . Taip pat iš pareiškimu turinio matyti, kad M. Š. akivaizdžiai išreiškia nuomone, nurodydamas, kad jo manymu L.C. S. „yra abejotinos psichines sveikatos, ir ji daro didele žala sunui“. Tai jis patvirtino ir teisminio nagrinejimo metu paaiškindamas, kad tai jo susidaryta nuomone iš vaiko pasakojimu (b.l. 91). Pažymetina, kad nuomonei, abejonems netaikomas tiesos kriterijus. Tai pat vertintina tai, kad M. Š. , kreipdamasis i VTAT ir taip igyvendindamas istatymu jam suteiktas tevo teises, sieke, kad butu atkreiptas demesys ir ištirta, kokioje aplinkoje vaikas gyvena, bei butu apginti jo sunaus galimai pažeisti interesai. Iš byloje esancio Vilniaus miesto pirmojo apylinkes teismo posedžio protokolo, nagrinejant byla civilinio proceso tvarka, matyti, kad liudytoju apklaustas A. Š. iš esmes patvirtino M. Š. nurodytas aplinkybes del L.C. S. netinkamo elgesio su juo.
Žemesnės instancijos teismas
Pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje nurode, kad Išraše iš asmens sveikatos istorijos Nr.2162 nera tiesiogiai pacio kaltinamojo išreikštu minciu, žiniu ar nuomones, o tik gydytojos žodžiais užfiksuotas nusiskundimas. Taciau apeliacines instancijos teisme apklausta liudytoja gydytoja-psichiatre D. M. paaiškino, kad išraše išdestyta informacija buvo pateikta M. Š. . Taip pat nurode, kad „nestabilios psichikos“ reiškia, jog žmogaus veiksmai neprognozuojami, taciau tai nera diagnoze. Ši teigini liudytoja suprato, kad santykyje su vaiku mociute galetu reaguoti ivairiai, gali taikyti ir fizines bausmes. Kaip paaiškino liudytoja, A. Š. , kalbant apie mociute, atrode uždaras ir pažemintos nuotaikos; vaikas jaute baime, sake, kad kartais jam buna baisu. Liudytoja nepastebejo, kad vaikas to galejo buti primokintas. Teiseju kolegija, ivertinusi šias aplinkybes, yra isitikinusi, kad Išraše iš asmens sveikatos istorijos Nr.2162 yra išdestyta M. Š. nuomone apie L.C. S. elgesi, kuria jis susidare iš sunaus pasakojimu.
Šios aplinkybes rodo, kad M. Š. , pateikdamas pareiškimus VTAT ar kreipdamasis i Vaiko raidos centro specialistus, nesieke apšmeižti L.C. S. . Kaltinime nurodytuose dokumentuose išdeste sunaus papasakotas aplinkybes bei iš to susidaryta nuomone, susirupinima del aplinkos, kurioje auga jo sunus. Tai reiškia, kad byloje nera irodyta, jog M. Š. veike tiesiogine tycia.
Sutiktina ir su pirmosios instancijos teismo išvadomis, jog nera irodytas ir inkriminuoto nusikaltimo sudeties objektyviosios puses požymis – paskleidimas. Aplinkybes, kurias privati kaltintoja ivardija kaip šmeižiancias jos asmeni, M. Š. išdeste kreipdamasis i kompetentingas institucijas, siekdamas, kad butu teisiškai ivertinti L.C. S. veiksmai, apginti jo sunaus teiseti interesai. Toks kreipimasis nelaikytinas paskleidimu pagal LR BK 154 str. nuostatas. Byloje nera nustatyta bei irodyta, kad Pareiškimuose bei Išraše iš asmens sveikatos istorijos Nr.2162 pateiktos aplinkybes buvo paviešintos tretiesiems asmenims, tame tarpe ir privacios kaltintojos nurodytiems Tuskulenu mokyklos aukletiniams, darbuotojams. Taip pat, atsižvelgtina ir i tai, kad pagal Lietuvos Respublikos CK 2.24 str. 9 d., asmuo (proceso dalyvis) už teismo posedžio metu pasakytas kalbas bei teismo dokumentuose paskelbtus duomenis neatsako pagal šio straipsnio, reglamentuojancio asmens garbes ir orumo gynima, nuostatas. Iš byloje esancio M. Š. ieškinio del vaiko gyvenamosios vietos nustatymo matyti, kad šiame dokumente išdestytas aplinkybes M. Š. grinde aukšciau minetais dokumentais – 2007-09-20 ir 2008-05-12 VTAT adresuotais Pareiškimais, Išrašu iš asmens sveikatos istorijos Nr.2162. Tokiu duomenu išdestymas teismui adresuotame procesiniame dokumente nelaikytinas paskleidimu.
Kolegija, ivertinusi bylos irodymus, sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad byloje nera irodyti M. Š. inkriminuotos nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 154 str. 1 d., sudeties butinieji požymiai. Todel M. Š. išteisintas pagristai, jam nepadarius veikos, turincios šio nusikaltimo požymiu.
Apeliantes pateikti argumentai nepaneigia skundžiamo nuosprendžio pagristumo. Teiseju kolegija atkreipia demesi i tai, kad baudžiamajame procese, priešingai nei ginant asmens garbe ir oruma civilineje byloje, galioja BPK 44 straipsnio 6 dalyje itvirtinta nekaltumo prezumpcija, t. y. nuostata, kad kiekvienas nusikalstamos veikos padarymu itariamas ar kaltinamas asmuo laikomas nekaltu, kol jo kaltumas neirodytas BPK nustatyta tvarka ir nepripažintas isiteisejusiu teismo nuosprendžiu. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.24 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad preziumuojama, jog paskleisti asmens garbe ir oruma žeminantys duomenys neatitinka tikroves, kol juos paskleides asmuo neirodo priešingai. Tuo tarpu baudžiamojoje byloje tai, kad kaltinamasis paskleide apie kita žmogu (apie nukentejusiji) tikroves neatitinkancia informacija, galincia paniekinti ar pažeminti ta asmeni arba pakirsti pasitikejima juo, turi irodyti kaltinimo šalis, t.y. privatus kaltintojas. L.C. S. nepateike nei pirmosios instancijos teismui, nei byla nagrinejant apeliacine tvarka itikinamu irodymu, patvirtinanciu inkriminuoto nusikaltimo padaryma. Vien tai, kad apeliante del M. Š. surašytuose dokumentuose išdestytu aplinkybiu jauciasi pažeminta, nuvertinta, apšmeižta, nesudaro pagrindo pripažinti, kad nagrinejamoje byloje yra irodyti visi nusikaltimo, numatyto LR BK 154 str. 1 d., sudeties elementai.
Šalies argumentai
Apeliante nepagristai nurodo, kad pirmosios instancijos teismas irodymus ištyre pažeisdamas baudžiamojo proceso normas. Pagal Lietuvos Respublikos BPK 20 str. 5 d., teismas irodymus vertina pagal savo vidini isitikinima, pagrista išsamiu ir nešališku visu bylos aplinkybiu išnagrinejimu, vadovaujantis istatymu. Kolegija, ivertinusi visa teisminio proceso metu surinkta bylos medžiaga, yra isitikinusi, kad pirmosios instancijos teismas irodymus ivertino nepažeidžiant baudžiamojo proceso istatymo reikalavimu. Teismo padaryta išvada del M. Š. išteisinimo yra pagrista ir teisinga.
Pirmosios instancijos teismas, priimdamas pagrista išteisinamaji nuosprendi, neišsprende proceso išlaidu išieškojimo klausimo. Pagal Lietuvos Respublikos BPK 104 str. nuostatas, proceso dalyvis, kuris savo nuožiura pasikviete dalyvauti procese gyneja ir už jo suteiktas paslaugas apmokejo iš savo lešu, gali prašyti teismo, kad šios išlaidos butu pripažintos proceso išlaidomis ir išieškotos. LR BPK 105 str. 6 d. numatyta, kad kai kaltinamasis išteisinamas baudžiamojoje byloje, pradetoje tik pagal nukentejusiojo pareiškima, teismas turi teise nuspresti, kad visas proceso išlaidas ar ju dali apmoka asmuo, pagal kurio pareiškima buvo pradetas procesas. Byla nagrinejant pirmosios instancijos teisme, gynyba pateike dokumentus, patvirtinancius M. Š. turetas išlaidas advokato darbo apmokejimui – 2009-05-12 PVM saskaita faktura už teisines paslaugas Nr. 09/05/13 bei 2009-05-12 Mokejimo nurodyma Nr. 98, iš kuriu matyti, kad M. Š. už advokato suteiktas teisines paslaugas sumokejo 1071 Lt. Šios išlaidos pripažintinos proceso išlaidomis ir priteisitinos išteisintajam. Prašoma priteisti suma yra pagrista. Kaip matyti iš bylos medžiagos, pirmosios instancijos teisme byla buvo nagrinejama keliuose teismo posedžiuose, gynyba teismui pateike daug bylai išnagrineti reikšmingu dokumentu, teike paaiškinimus. L.C. S. savo interesus del garbes ir orumo, remdamasi tomis paciomis aplinkybemis, gina tiek inicijuodama privataus kaltinimo byla, tiek pateikdama teismui ieškini civilinio proceso tvarka, del ko M. Š. patiria papildomu išlaidu. Kaip nurodo pati L.C. S. , jos materialine padetis yra gera, turi nekilnojamojo turto. Del šiu aplinkybiu skundžiamas Vilniaus miesto pirmojo apylinkes teismo 2009-08-28 nuosprendis keistinas ir iš privacios kaltintojos L.C. S. išteisintojo M. Š. naudai priteistinos pastarojo turejo proceso išlaidos pirmosios instancijos teisme – 1071 Lt.
Byla nagrinejant apeliacine tvarka, gynyba pateike prašyma priteisti proceso išlaidas už apeliacinio skundo surašyma bei atstovavima apeliacines instancijos teisme ir tai patvirtinancius dokumentus – 2009-10-22 PVM saskaita-faktura už teisines paslaugas Nr. 09/10/22 ir 2009-10-27 Mokejimo nurodyma Nr. 105. Kolegija, ivertinusi išteisintojo pateikto apeliacinio skundo turini, jo apimti, reikalavimo esme, tai, kad už šio skundo surašyma nurodyta suma 600 Lt (be PVM), mano, kad gynybos prašoma priteisti suma – 968 Lt yra nepagristai didele. Todel gynybos prašoma priteisti suma mažintina iki 300 Lt ir iš L.C. S. priteistina išteisintajam M. Š. .
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 105 str. 6 d., 326 str. 1 d. 3 p., 328 str. 4 p.,
nutare:
nukentejusiosios, privacios kaltintojos L. C. S. apeliacini skunda atmesti. Išteisintojo M. Š. apeliacini skunda patenkinti.
Vilniaus miesto pirmojo apylinkes teismo 2009 m. liepos 28 d. nuosprendi pakeisti:
priteisti iš Liucijos C. S. M. Š. 1371 Lt išlaidoms už advokates atstovavima atlyginti.
Kita nuosprendžio dali palikti nepakeista.