- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-10-01
- Bylos Nr.
- AS-624-711-14
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-02833-2013-6
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Virginija Volskienė (pirm.), Arūnas Dirvonas (pran.), Irmantas Jarukaitis
- Pareiškėjas
- uždarosios akcinės bendrovės „Odore“
- Atsakovas
- Kauno miesto savivaldybei
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono (pranešėjas), Irmanto Jarukaičio ir Virginijos Volskienės (kolegijos pirmininkė), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Odore“ atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2014 m. balandžio 24 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Odore“ skundą atsakovui Kauno miesto savivaldybei dėl sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Odore“ (toliau – ir pareiškėjas) su skundu kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą, pašydamas panaikinti Kauno miesto savivaldybės tarybos 2013 m. lapkričio 14 d. sprendimo „Dėl prekybos alkoholiniais gėrimais laiko apribojimo“ Nr. T-607 dalį dėl prekybos alkoholiniais gėrimais laiko apribojimo nuo 22 val. iki 8 val. šioje Kauno prekybos vietoje: (duomenys neskelbtini), Kaunas.
Pareiškėjas skunde taip pat pateikė prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – iki teismo sprendimo įsiteisėjimo sustabdyti Kauno miesto savivaldybės tarybos 2013 m. lapkričio 14 d. sprendimo „Dėl prekybos alkoholiniais gėrimais laiko apribojimo“ Nr. T-607 dalį dėl prekybos alkoholiniais gėrimais laiko apribojimo nuo 22 val. iki 8 val. šioje prekybos vietoje: (duomenys neskelbtini), Kaunas.
Prašyme taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę pareiškėjas nurodė, jog Kauno apygardos administracinis teismas 2014 m. balandžio 22 d. priėmė nutartį, kuria sustabdė bylos nagrinėjimą. Atsižvelgiant į priimtą nutartį, galutinis sprendimas bus priimtas tik po 2-4 metų. Ši naujai paaiškėjusi aplinkybė lemia būtinumą sustabdyti sprendimo galiojimą, nes po 2-4 metų pareiškėjo palankaus teismo sprendimo nebus įmanoma įgyvendinti, nes nuostolinga pareiškėjo veikla po tiek metų tikrai bus nutraukta. Pareiškėjo pajamos sumažėjo 77 proc. Dėl itin didelio pajamų sumažėjimo pareiškėjo pelningumas, kuris ir taip yra labai mažas, taps neigiamu. Esant apribotam darbo laikui dalis darbuotojų bus atleisti, o kitų atlyginimai bus sumažinti.
II.
Kauno apygardos administracinis teismas 2014 m. balandžio 24 d. nutartimi pareiškėjo UAB „Odore“ prašymą dėl priemonių reikalavimui užtikrinti taikymo atmetė.
Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad bylos sustabdymas, kaip procesinis veiksmas, pats savaime negali būti pagrindu taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones. Sprendė, jog pelno sumažėjimas 77 proc. ir aplinkybė, jog pagal pareiškėjo 2013 m. pelno ataskaitą grynas pelningumas sudarė tik 1,54 proc., kaip teismas jau anksčiau konstatavo 2014 m. vasario 7 d. nutartyje, nesudaro pagrindo reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymui, nes pajamų sumažėjimą vienu ar kitu konkrečiu mėnesiu gali lemti atsitiktiniai, tik tam laikotarpiui būdingi veiksniai. Pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju prekyba alkoholiniais gėrimais pareiškėjui nėra uždrausta, o tik apribota, todėl nėra absoliutaus pagrindo išvadai, kad toks apribojimas priverstų įmonę bankrutuoti. Išsamių ir visapusiškų duomenų apie savo finansinę padėtį, kuriuos įvertinus galimą būtų spręsti apie realią Kauno miesto savivaldybės tarybos sprendimu Nr. T-607 keliamų neigiamų padarinių grėsmę, pareiškėjas nepateikė.
Pažymėjo, kad pareiškėjo interesai dėl jo verslo negali būti iškeliami aukščiau už atsakovo siekį ginčijamu sprendimu užtikrinti viešąją tvarką. Taikant reikalavimo užtikrinimo priemonę ir sustabdžius ginčijamo sprendimo galiojimą, gali būti pažeistos daugelio kitų asmenų teisės ir teisėti interesai, o tai, kad dėl prekybos alkoholiniais gėrimais laiko apribojimo pareiškėjas gali prarasti dalį pelno, nėra aplinkybė, dėl kurios būtų neįmanoma atkurti padėties buvusios iki skundžiamo sprendimo priėmimo. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju, taikant reikalavimo užtikrinimo priemonę ir sustabdžius skundžiamo sprendimo galiojimą, galėtų būti pažeistos daugelio kitų asmenų teisės ir teisėti interesai.
III.
Pareiškėjas UAB „Odore“ pateikė atskirąjį skundą, prašydamas panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2014 m. balandžio 24 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės bei UAB „Odore“ prašymą tenkinti – taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę.
Pareiškėjas teigia, kad pirmosios instancijos teismas nukrypo nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotos praktikos identiškose administracinėse bylose Nr. AS525-208/2014, Nr. AS525-182/2014, Nr. AS556-111/2014, Nr. AS556-121/2014.
Nurodo, kad pareiškėjas savo prašyme pateikė objektyvius skaičiavimus, kurie užtikrintai įrodė, kad dėl skundžiamo Kauno miesto savivaldybės tarybos sprendimo galiojimo pareiškėjo pajamos sumažėja. Tačiau teismas juos atmetė be jokio pagrindimo, nepaneigdamas tokių skaičiavimų teisingumo.
Skundžiamoje nutartyje tinkamai neįvertintas ir pareiškėjo pateiktas darbo laiko apskaitos žiniaraštis ir su tuo susiję kiti įrodymai bei argumentai. Teismas be jokio objektyvaus pagrindo pareiškėjo argumentus dėl darbuotojų atleidimo grėsmės įvertino tik kaip prielaidas ir jomis nesivadovavo. Pareiškėjas išsamiai pagrindė faktą, kad dėl Kauno miesto savivaldybės tarybos sprendimo Nr. T-607 galiojimo bus atleisti darbuotojai. Tai buvo grindžiama tiek darbo laiko apskaitos žiniaraščiu, tiek tuo, kad dėl Kauno miesto savivaldybės tarybos sprendimo Nr. T-607 galiojimo akivaizdžiai ženkliai sutrumpės pareiškėjo darbo laikas. Teismas tinkamai neįvertino argumentų, jog nesustabdžius skundžiamo 2013 m. lapkričio 14 d. sprendimo Nr. T-607 galiojimo, nebus įmanoma sugrąžinti į padėtį, kuri buvo iki prekybos laiko apribojimo.
Teiginys, jog skundžiamo sprendimo Nr. T-607 galiojimo sustabdymas pažeistų viešąjį interesą, neatitinka tikrovės. Tai, kad šio sprendimo galiojimo sustabdymas yra teisėtas ir viešojo intereso nepažeidžiantis veiksmas patvirtina Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo precedentai. Be to, pažymi, jog egzistuoja eilė teisinių priemonių tokiems interesams apsaugoti ir užtikrinti.
Papildomai tvirtina, jog pareiškėjo skundas yra akivaizdžiai pagrįstas ir tikrai bus patenkintas.
Atsiliepimas
Atsakovas Kauno miesto savivaldybė pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, prašydamas palikti pirmosios instancijos teismo nutartį nepakeistą.
Žemesnės instancijos teismas
Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs pareiškėjo motyvus, tinkamai nustatė, kad nagrinėjamu atveju prekyba alkoholiniais gėrimais pareiškėjui nėra uždrausta, o tik apribota, todėl nėra absoliutaus pagrindo išvadai, kad toks apribojimas priverstų įmonę bankrutuoti. Be to, nemaža dalis kavinių pelningai dirba ir neprekiaudamos alkoholiniais gėrimais.
Pažymi, kad pareiškėjo finansiniai sunkumai, prielaida, kad bus atleisti darbuotojai, atsižvelgiant į interesų pusiausvyros principą, negali būti vertinami kaip svaresni už viešąjį interesą – visuomenės sveikatą, saugumą.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Nagrinėjamos bylos dalykas – Kauno apygardos administracinio teismo 2014 m. balandžio 24 d. nutarties, kuria atmestas pareiškėjo UAB „Odore“ prašymas dėl priemonių reikalavimui užtikrinti taikymo, teisėtumas ir pagrįstumas.
Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 71 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad teismas arba teisėjas proceso dalyvių motyvuotu prašymu arba savo iniciatyva gali imtis priemonių reikalavimui užtikrinti. Prašymas dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių paduodamas raštu arba teisingumo ministro nustatyta tvarka elektronine forma elektroninių ryšių priemonėmis. Reikalavimas gali būti užtikrinamas bet kurioje proceso stadijoje, jeigu, nesiėmus užtikrinimo priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimas. To paties straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti: 1) uždraudimas atsakovui atlikti tam tikrus veiksmus; 2) išieškojimo pagal vykdomąjį dokumentą sustabdymas; 3) ginčijamo akto galiojimo laikinas sustabdymas.
Nagrinėjamu atveju pareiškėjas prašė taikyti ABTĮ 71 straipsnio 3 dalies 3 punkte numatytą reikalavimo užtikrinimo priemonę – iki teismo sprendimo įsiteisėjimo sustabdyti Kauno miesto savivaldybės tarybos 2013 m. lapkričio 14 d. sprendimo Nr. T-607 „Dėl prekybos alkoholiniais gėrimais laiko apribojimo“ dalį dėl apribojimo prekybos alkoholiniais gėrimais laiko nuo 22 val. iki 8 val. šioje prekybos vietoje: (duomenys neskelbtini), Kaunas.
Iš susiformavusios Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos matyti, kad teismas, spręsdamas dėl ABTĮ 71 straipsnio 3 dalyje nurodytų reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, turi nustatyti, jog yra reali grėsmė, kad netaikius šių reikalavimo užtikrinimo priemonių teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba pasidarytų negalimas, t. y. kad priėmus sprendimą panaikinti skundžiamą aktą (veiksmą), iki jo priėmimo buvusios padėties atkūrimas pasunkėtų arba taptų negalimas (ABTĮ 92 str.) (pvz., 2011 m. gruodžio 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS143-832/2011). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas taip pat yra pažymėjęs, kad, net ir nustačius galimą teismo sprendimo įvykdymo pasunkėjimą, turi būti atsižvelgta į prašomo užtikrinti reikalavimo pobūdį, nurodomą jo faktinį pagrindą, ginčijamu aktu suteiktas teises bei galimą šių teisių faktinį realizavimą, jų įtaką kitiems asmenims, taip pat į tai, ar reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas pagal nustatytas aplinkybes būtų adekvatus siekiamam tikslui, nepažeistų proporcingumo principo, proceso šalių interesų pusiausvyros ir viešųjų interesų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. kovo 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS552-207/2014, 2014 m. rugpjūčio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-874/2014).
Atkreiptinas dėmesys, kad pareiškėjas šios administracinės bylos proceso metu jau anksčiau buvo pateikęs prašymą, kuriuo buvo prašęs taikyti analogišką reikalavimo užtikrinimo priemonę. Šis pareiškėjo prašymas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. sausio 15 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. AS492-112/2014 buvo atmestas.
Nagrinėjamame pareiškėjo pakartotinai pateiktame prašyme dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės pritaikymo pateikti argumentai ir nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo kitaip spręsti skundo reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo klausimą, nei tai buvo padaryta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. sausio 15 d. nutartimi.
Nurodytoje 2014 m. sausio 15 d. nutartyje Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas konstatavo, kad nagrinėjamu atveju galimi pareiškėjo finansiniai sunkumai, prielaida, jog bus atleisti darbuotojai, atsižvelgiant į interesų pusiausvyros principą, negali būti vertinami kaip svaresni už viešuosius interesus – visuomenės saugumą, viešąją tvarką, žmonių sveikatą ir kt. Remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika (žr., pvz., administracines bylas Nr. AS756-529/2008, AS556-587/2008), pareiškėjo interesai dėl jo verslo negali būti iškeliami aukščiau už atsakovo siekį ginčijamu sprendimu užtikrinti viešąją tvarką. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju taikant pareiškėjo prašomą reikalavimo užtikrinimo priemonę ir sustabdžius skundžiamo sprendimo Nr. T-607 galiojimą, galėtų būti pažeistos daugelio kitų asmenų teisės ir teisėti interesai. Be to, pareiškėjui nėra atimta teisė prekiauti alkoholiniais gėrimais. Tuo tarpu tai, kad dėl prekybos alkoholiniais gėrimais laiko apribojimo pareiškėjas gali prarasti dalį pelno, nėra aplinkybė, dėl kurios būtų neįmanoma atkurti padėties, buvusios iki skundžiamo sprendimo priėmimo.
Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į tai, kad Kauno miesto savivaldybės tarybos sprendimas Nr. T-607 neuždraudžia pareiškėjo verslo, o tik sutrumpina prekybos alkoholiu laiką, taip pat atsižvelgusi į interesų pusiausvyros principą bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką šiuo klausimu (žr., pvz., 2014 m. balandžio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-181/2014, 2014 m. gegužės 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-187/2014), konstatuoja, kad pareiškėjo verslo interesas gauti kuo daugiau pajamų, negali būti vertinamas kaip svaresnis už viešąjį interesą – visuomenės saugumą, viešąją tvarką, žmonių sveikatą ir kt. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju taikant pareiškėjo prašomą reikalavimo užtikrinimo priemonę ir sustabdžius skundžiamo Kauno miesto savivaldybės tarybos sprendimo galiojimą, galėtų būti pažeistos kitų asmenų, kurie yra suinteresuoti, kad prekyba alkoholiu naktį nevyktų, teisės ir teisėti interesai.
Pažymėtina, kad atsakovo Kauno miesto savivaldybės atsiliepime į atskirąjį skundą nurodytos aplinkybės patvirtina, jog nagrinėjamu atveju egzistuoja viešasis interesas – visuomenės sveikata, saugumas. Atsakovas nurodė, kad Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Dainavos policijos komisariato viešosios policijos skyriaus Saulėtekio policijos nuovados 2013 m. gruodžio 10 d. rašte Nr. 20-26-S-19473 nurodoma, jog laikotarpiu nuo 2013 m. kovo 20 d. iki 2013 m. lapkričio 13 d. policijos komisariate gauta 32 įvairaus pobūdžio pranešimų adresu (duomenys neskelbtini), Kaune, be to, yra pradėti ikiteisminiai tyrimai dėl įvykių minėtu adresu. Taip pat atsakovas nurodė, kad 2014 m. balandžio 16 d. buvo gautas 188-osios daugiabučio namo savininkų bendrijos prašymas imtis priemonių uždarant barą, prie kurio pridėti gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) gyventojų parašai, nes nuolat vyksta triukšmas, muštynės, šiukšlinama, girtaujama viešoje vietoje. Šios ir kitos atsakovo nurodytos aplinkybės patvirtina apie saugios aplinkos nebuvimą pareiškėjo prekybos vietoje. Todėl pareiškėjo atskirojo skundo teiginys, kad Kauno miesto savivaldybės tarybos sprendimo Nr. T-607 galiojimo sustabdymas nepažeistų viešojo intereso, nėra pagrįstas.
Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad šioje byloje sprendžiamas konkretus reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo klausimas negali būti vertinamas kaip galbūt identiškas kitoms administracinėms byloms, kuriose reikalavimo užtikrinimo priemonių klausimas buvo išspręstas palankiai pareiškėjams. Skundo reikalavimų užtikrinimo klausimo išsprendimas priklauso nuo kiekvienos konkrečios bylos medžiagos bei faktinės situacijos ir kiekvienoje konkrečioje byloje paprastai būna specifinis, todėl sprendžiant skundo reikalavimų užtikrinimo priemonių taikymo klausimą, iš esmės negalima tapatinti atskirų bylų faktinių situacijų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. gegužės 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS602-349/2012). Todėl pareiškėjas nepagrįstai teigia, kad akivaizdžiai nukrypta nuo aktualios Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos identiškose bylose.
Pareiškėjo pakartotinai teiktame prašyme taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę nurodyta aplinkybė, jog Kauno apygardos administracinis teismas 2014 m. balandžio 22 d. priėmė nutartį, kuria sustabdė bylos nagrinėjimą. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog bylos sustabdymas pats savaime negali būti pagrindu taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones. Negana to, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2014 m. rugpjūčio 27 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. AS146-692/2014 šią Kauno apygardos administracinio teismo 2014 m. balandžio 22 d. nutartį panaikino.
Atsižvelgus į šiuos argumentus bei įvertinus pareiškėjo nurodytas aplinkybes dėl būtinybės užtikrinti reikalavimą, negalima daryti išvados, kad yra pagrindas taikyti jo prašomą reikalavimo užtikrinimo priemonę. Reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas šiuo atveju būtų neadekvatus siekiamam tikslui, pažeistų proporcingumo principą, proceso šalių interesų pusiausvyrą, viešąjį interesą. Pareiškėjo verslo interesai negali būti iškeliami aukščiau už atsakovo siekį užtikrinti viešąją tvarką. Pareiškėjo nurodyti jo turtiniai interesai šiuo atveju visuomeninio intereso nenusveria.
Remiantis tuo, kas išdėstyta, pirmosios instancijos teismo skundžiama nutartis paliktina nepakeista, o atskirasis skundas atmestinas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Odore“ atskirąjį skundą atmesti.
Kauno apygardos administracinio teismo 2014 m. balandžio 24 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.