Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2015-10-01 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-328-361/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2015-10-01
Bylos Nr.
1A-328-361/2015
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-04438-2015-0
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Dalius Jocys (pirm.), Savinijus Katauskas, Arvydas Daugėla
Nuteistasis
K. P., ir N
Advokatai
Vaclovas Janušauskas
Kategorijos
Pranešėjas D. Jocys Baudžiamoji byla Nr. 1A-328-361/2015

Teisėja R. Pauparienė Teisminio proceso Nr. 1-01-1-04438-2015-0

Procesinio sprendimo kategorija: 1.1.4.4.1.; (S) 1.1.8.1.1.
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. spalio 1 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Daliaus Jocio,

teisėjų Arvydo Daugėlos ir Savinijaus Katausko,sekretoriaujant Danutei Klimašauskaitei,dalyvaujant prokurorui Žilvinui Šiurnai,gynėjui advokatui Vaclovui Janušauskui,nuteistajam K. P.,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo K. P. apeliacinį skundą dėl Tauragės rajono apylinkės teismo 2015 m. balandžio 21 d. nuosprendžio, kuriuo K. P., gim. (duomenys neskelbtini), pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 180 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams, bausmę atliekant pataisos namuose. Į bausmės laiką įskaitytas laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2015-01-19 iki 2015-01-21. Nuosprendžiu konfiskuoti iš K. P. paimti 64 eurai 35 centai, laikomi Tauragės apskrities VPK.

Nuosprendžiu nuteistas ir N. G., tačiau dėl jo apeliacinių skundų nepaduota.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

K. P. nuteistas už tai, kad 2015-01-19, apie 20 val. 30 min., (duomenys neskelbtini), UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančioje kebabinėje „(duomenys neskelbtini)“, veikdamas kartu su N. G., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, siekdamas pagrobti svetimą turtą, N. G. pavartojus fizinį smurtą prieš kebabinės kepėją – pardavėją G. J., t. y. tyčia sudavus vieną smūgį rankos alkūne G. J. per dešinį skruostą ir vieną smūgį ranka į krūtinę, tokiu būdu nukentėjusiajai padarant dešinio skruosto audinių patinimą, juose ir dešinės akies apatiniame voke poodinę kraujosruvą, poodinę kraujosruvą krūtinės ląstos dešinėje pusėje, iš kasos aparato pagrobė 367 eurų, tokiais savo veiksmais nukentėjusiajai G. J. padarydami nežymų sveikatos sutrikdymą bei UAB „(duomenys neskelbtini)“ padarydami 367 eurų turtinę žalą.

Šalies argumentai

Nuteistasis K. P. apeliaciniu skundu prašo nuosprendį panaikinti bei priimti naują išteisinamąjį nuosprendį. Nurodo, kad teismas nepagrįstai teigia, kad kaltę iš dalies pripažinta, nors kaltė visiškai nepripažinta, taip pat nepagrįstai pripažintas bendrininkavimas su N. G.. Apeliantas pažymi, jog teismas, pasisakydamas dėl gobtuvais slepiamų veidų, neįvertino metų laiko ir lauke buvusios temperatūros, be to, įvykio metu jis, K. P., buvo neblaivus, laukė, kol bus aptarnautas, rankos buvo kelnių kišenėje ir nesitikėjo tokių N. G. veiksmų bei šiam nepadėjo. Nukentėjusioji niekada neišsakė minties, jog jai būtų susidaręs įspūdis, kad jis ir N. G. veikė bendrai. K. P. atkreipia dėmesį, kad skiriant bausmę, neatsižvelgta, jog jis dirbo, pradėjo mokytis, baigęs mokslus, būtų įdarbintas, stengėsi gyventi prasmingą gyvenimą, sukūrė šeimą ir nori nebepažeidinėti įstatymų, prideda tai patvirtinančias pažymas.

Teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras prašė apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Nuteistasis K. P. apeliaciniame skunde neigia plėšime bendrininkavęs su N. G. ir neigia pastarajam padėjęs. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad pirmosios instancijos teismas analizavo ir vertino byloje esančius įrodymus bei padarė motyvuotą išvadą, kad nusikaltimas padarytas bendrais kaltininkų veiksmais.

Pagal BK 180 straipsnio 1 dalies dispoziciją laikoma, kad plėšimą padarė tas, kas panaudodamas fizinį smurtą ar grasindamas tuoj pat jį panaudoti arba kitaip atimdamas nukentėjusiajam galimybę priešintis, pagrobė svetimą turtą. Nuteistasis apeliaciniame skunde akcentuoja, jog nesitikėjo N. G. veiksmų. Tokie apelianto argumentai vertintini kaip pasirinkta gynybinė pozicija. Pagal baudžiamąjį įstatymą bendrininkavimas iš esmės yra tyčinės nusikalstamos veikos padarymo forma, kai veika padaroma bendromis kelių asmenų pastangomis. Bendrininkavimą, kaip ir nusikalstamos veikos sudėtį, apibūdina bei atskleidžia objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių visuma: dviejų ar daugiau asmenų dalyvavimas darant nusikalstamą veiką; jų veikos bendrumas; susitarimas daryti nusikalstamą veiką kartu bei tyčios bendrumas, kai kiekvienas bendrininkas suvokia, kad daro nusikalstamą veiką ne vienas, o bendrai su kitu asmeniu (ar kitais asmenimis). Pripažįstama, jog bendrininkų susitarimas gali būti išreikštas bet kokia forma – žodžiu, raštu, konkliudentiniais veiksmais ir pan. Iš anksto numatytas detalus nusikaltimo padarymo planas, vaidmenų pasiskirstymas ar išankstinis susitarimas nėra būtini bendrininkų grupės požymiai.

Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad, nustatant nusikalstamo sumanymo turinį, negalima apsiriboti pirmine jo forma – reikia aiškintis jo dinamiką visos nusikalstamos veikos darymo metu, taip pat nepakanka nustatyti vien tik objektyviuosius veikos požymius – būtina nustatyti ir subjektyviuosius jos požymius, t. y. kokio tikslo siekė bei kokius padarinius numatė kaltininkas. Kartu atkreiptinas dėmesys į tai, kad kaltės, jos formos, rūšies subjektyvių (vidinių–psichinių) nusikalstamos veikos požymių turinys atskleidžiamas ne vien tik paties kaltininko prisipažinimu padarius nusikalstamą veiką, išaiškinimu, kaip jis suvokė bei įvertino savo daromų veiksmų ar neveikimo pobūdį, padarinius, kokios paskatos nulėmė nusikalstamos veikos padarymą ir kokių padarinių šia veika buvo siekiama, bet ir tiriant bei įvertinant ir išorinius (objektyvius) nusikalstamos veikos požymius: atliktus veiksmus, jų pobūdį, intensyvumą, būdą, pastangas juos padarant, situaciją, kuriai esant tie veiksmai buvo padaryti, ir pan. (kasacinė byla Nr. 2K-403/2012).

Šioje byloje nustatyta, jog smurtą prieš kebabinės darbuotoją vartojo ir pinigus iš kasos grobė ne K. P., o N. G., tačiau K. P. elgesys vis dėlto leidžia spręsti apie bendros apelianto ir N. G. tyčios kryptingumą. Abu nuteistieji pripažino, jog tą patį vakarą iki nusikaltimo kartu vartojo alkoholinius gėrimus, nutarė eiti į kebabinę, taigi dar iki nusikaltimo momento abu nuteistieji bendravo, tarėsi, kur eiti, o jų apsilankymas kebabinėje nebuvo koks nors atsitiktinis susitikimas. Nors iš pradžių į kebabinę užėjo tik K. P., tačiau lauke šalia buvo ir N. G., kuris netrukus taip pat užėjo į patalpą, šoko per prekystalį ir, pavartojęs smurtą prieš darbuotoją, iš kasos pagrobė pinigus. Nors tiek K. P., tiek N. G. proceso metu laikėsi pozicijos, jog apiplėšimas buvo tik N. G. sumanymas, tačiau jų pačių, nukentėjusiosios parodymais bei vaizdo įrašu nustatyta, jog K. P. N. G. netrukdė, neprieštaravo, netgi iš esmės pagelbėjo pastarajam perlipti prekystalį, kadangi N. G., tai darydamas, ne kartą rėmėsi į apeliantą. Nuteistųjų elgesys po nusikaltimo taip pat leidžia pagrįstai spręsti apie apelianto bei kito nuteistojo veiksmų bendrumą: abu kartu pasišalino iš įvykio vietos, persirengė, N. G. K. P. davė 50 eurų ir pastarasis šiuos pinigus paėmė žinodamas, iš kur N. G. jų gavo, netrukus po nusikaltimo kratos metu pas abu nuteistuosius buvo rasta eurų banknotų. Aptartos aplinkybės rodo, jog K. P., net jei ir nebuvo detalaus, abiejų nuteistųjų iš anksto suderinto nusikalstamo plano, konkliudentiniais veiksmais parodė aiškų pritarimą tam, ką darė N. G., todėl pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu K. P. visiškai pagrįstai nuteistas kaip nusikalstamos veikos bendrininkas.

K. P. apeliaciniame skunde nesutinka su paskirta griežta bausme. Apygardos teismas vertina, jog nuteistajam paskirta bausmė nėra aiškiai per griežta. K. P. praeityje ne kartą teistas, naują nusikaltimą padarė turėdamas neišnykusį teistumą už analogišką nusikalstamą veiką. Tai rodo, jog apeliantas išvadų dėl savo ankstesnio netinkamo elgesio nepadarė, nusikalstamų veikų darymas nėra atsitiktinis reiškinys jo gyvenime, todėl jam pagrįstai skirta straipsnio sankcijoje numatyta bausmės rūšis – laisvės atėmimas, kurios dydis nustatytas žymiai mažesnis nei vidurkis. Nors K. P. apeliaciniame skunde užsimena apie norą mokytis, dirbti, šeimos kūrimą, tačiau šios savo pobūdžiu pozityvios aplinkybės nėra pakankamos bausmės skyrimo klausimu daryti kitokias išvadas. Taigi, atsižvelgiant į tai, kas paminėta, K. P. paskirta bausmė nėra per griežta.

Rezoliucinė dalis

Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo K. P. apeliacinį skundą atmesti.

Kolegijos pirmininkas Dalius JocysTeisėjai Arvydas DaugėlaSavinijus Katauskas