Regionų apygardos administracinio teismo nutarimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Rosita Patackienė, sekretoriaujant Olgai Uljanovai, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui Š. L., jo atstovui advokatui Domantui Skebui, nedalyvaujant institucijos priėmusios nutarimą atstovui be nukentėjusiesiems, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo (ATP) bylą pagal Š. L. skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos (Vilniaus apskrities VPK KPV) 2010-04-12 nutarimo panaikinimo (nukentėjusieji – G. S., S. B.).

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos (Vilniaus apskrities VPK KPV) 2010-04-12 nutarimu, kai protokolas nesurašomas, Nr. 10-H-122103-10 (toliau - Nutarimas) Š. L. patrauktas administracinėn atsakomybėn už tai, kad jis 2010-03-22, apie 22:40 val., Vilniaus m., S. Batoro ir Rudens g. sankirtoje, vairuodamas automobilį Honda Civic, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) nelygiareikšmių kelių sankirtoje, važiuodamas šalutiniu keliu ir sankryžoje sukdamas į kairę, nedavė kelio pagrindiniu keliu tiesiai važiuojančiam automobiliui, susidūrė su juo, taip sugadindamas kitam asmeniui priklausantį automobilį bei nežymiai sutrikdydamas automobilio keleivės sveikatą. Tokiais savo veiksmais Š. L. pažeidė Kelių eismo taisyklių (KET) 196 punktą ir padarė administracinius teisės pažeidimus, atsakomybė už kuriuos numatyta Administracinių teisės pažeidimų kodekso (ATPK) 127 str. 1 ir 2 d.. Š. Nutarimu Š. L. už ATPK 127 str. 1 d. numatyto pažeidimo padarymą skirta administracinė nuobauda – 650 Lt bauda, o už ATPK 127 str. 2 d. numatyto pažeidimo padarymą – 150 Lt bauda, kurias subendrinus paskirta galutinė administracinė nuobauda – 650 Lt bauda (b.l. 5).

Skunde nurodoma, kad Nutarimas buvo priimtas remiantis 2010-03-26 Vilniaus m. apylinkės prokuratūros prokuroro Lino Gružo nutarimu, kuriame nurodyta, kad, prokuroro nuomone, eismo įvykis ir jo pasekmės kilo dėl abiejų eismo dalyvių padarytų pažeidimų, tačiau tik jam buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Todėl jo atžvilgiu ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas, o kito eismo įvykio dalyvio (S. B.) atžvilgiu – tęsiamas, inkriminuoto administracinio teisės pažeidimo Š. L. nepadarė, tačiau priimant skundžiamą Nutarimą buvo neteisingai įvertinti eismo įvykio dalyvių veiksmai ir jų priežastinis ryšys su eismo įvykio kilimu. Pažymima, kad LTEC specialisto išvadose Nr. (duomenys neskelbtini) bei Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, jog techniniu požiūriu pagrindinė sąlyga eismo įvykiui kilti buvo tai, kad automobilio BMW 530 vairuotojas S. B. iki susidūrimo važiavo apie 88 km/h greičiu viršydamas šioje kelio atkarpoje leistiną maksimalų 60 km/h greitį, o iškilus grėsmei eismo saugumui, laiku nestabdė savo vairuojamos transporto priemonės, dėl ko susidūrė su kairiojo posūkio kreive judančiu ir į jo važiuojamąją dalį mažesniu greičiu įvažiavusiu automobiliu Honda Civic, vairuojamu S. L. Automobilio Honda Civic vairuotojo S. L. veiksmai, - išvažiuodamas iš šalutinės gatvės nedavė kelio ir sudarė kliūtį pagrindine gatve važiavusiam bei pirmumo teisę turėjusiam automobilio BMW 530 vairuotojui S. B.,- techniniu požiūriu taip pat buvo pagrindinė sąlyga šiam eismo įvykiui kilti, jeigu jis galėjo įvertinti, kad automobilis BMW, atkarpoje greitį.

Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo nurodo, kad atsižvelgiant į automobilio BMW 530 važiavimo pobūdį, važiavimo greitį, įvykio laiką, kelio aplinką, jis neturėjo galimybės žinoti ar numatyti, koks yra artėjančio automobilio BMW 530 greitis iki susidūrimo. Šis automobilis, iki jam atliekant kairio posūkio manevrą, buvo itin dideliu atstumu. Būtent dėl didelio atstumo tarp transporto priemonių ir tamsaus paros meto (eismo įvykis įvyko apie 22.40 val.) nebuvo įmanoma įvertinti tos aplinkybės, kad kitas eismo įvykio dalyvis smarkiai viršija leistiną važiavimo greitį. Pažeidėjo teigimu, jo padaryti veiksmai nebuvo tiesioginiame priežastiniame ryšyje su kilusiomis pasekmėmis, ir atvirkščiai tiesioginiame priežastiniame ryšyje su eismo įvykio kilimu buvo automobilio BMW 530 vairuotojo S. B. veiksmai. Automobilių susidūrimo metu Š. L. buvo užbaigęs posūkio į kairę manevrą ir judėjo S.Batoro gatve tiesiai, todėl pažymi, kad jo veiksmai (įvažiavimas į pagrindinį kelią iš šalutinio kelio) buvo padaryti saugiu atstumu iki artėjančio automobilio BMW 530. Važiuodamas gyvenvietėje aš negalėjau numatyti, kad kitas eismo įvykio dalyvis pažeis kelių eismo taisykles, smarkiai viršys maksimalų leistiną važiavimo greitį.

Teismo posėdyje administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo bei jo atstovas patikslino skundo reikalavimus ir nurodė, kad prašo panaikinti Vilniaus apskrities VPK KPV nutarimą, o bylą Š. L. atžvilgiu nutraukti.

Institucijos priėmusios nutarimą atstovas bei nukentėjusieji S. B. ir G. S. į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdžio laiką ir vietą pranešta įstatymo nustatyta tvarka, todėl byla išnagrinėta jiems nedalyvaujant (ABTĮ 78 str. 3 d.).

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas

Administracinių teisės pažeidimų bylų teisena grindžiama teisėtumo (ATPK 7, 248, 249, 280, 282, 284 str.), objektyvumo (ATPK 248, 256, 257, 260, 284, 286 str.) bei kitais teisės principais. Teisėtumo principas įpareigoja įstatymų įgaliotas institucijas, jų pareigūnus išaiškinti kiekvieną administracinį teisės pažeidimą, jį padariusį asmenį nubausti pagal įstatymą ir nepatraukti atsakomybėn nei vieno nekalto asmens. Objektyvumo principas reikalauja, kad bylą tirianti ir nagrinėjanti institucija (pareigūnas) pilnai, visapusiškai išaiškintų visas bylos aplinkybes, t. y. tiek asmenį kaltinančias, tiek teisinančias, surinktų ir nešališkai įvertintų visus įrodymus. Joks viešo administravimo aktas, tame tarpe ir nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje, negali būti grindžiamas prielaidomis (ATPK 287 str.).

Bylos duomenimis, t.y. pažyma dėl kelių eismo įvykio (baudžiamosios bylos l. 7-8), tarnybiniu pranešimu (baudžiamosios bylos l. 9), eismo įvykio vietos planu (baudžiamosios bylos l. 12), administracinėn atsakomybėn patraukto asmens nurodytomis aplinkybėmis (b.l. 1-3), nustatyta, kad 2008-03-22 apie 22:40 val. Vilniuje, nelygiareikšmių kelių S. Batoro g. -Rudens g. sankryžoje, Š. L. vairuojamas automobilis Honda Civic, valstybinis. Nr. (duomenys neskelbtini) įvažiuodamas į sankryžą Rudens gatve, šalutiniu keliu ir sankryžoje sukdamas į kairę, į S. Batoro g., susidūrė su kertamu keliu, S. Batoro g. jam iš dešinės tiesiai važiuojančiu automobiliu BMW 530, valstybinis. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuojamu S. B. Kaip patvirtina: transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokolas (baudžiamosios bylos l. 13-14; 22-23), fotonuotraukos (baudžiamosios bylos l. 16-21; 24-27), specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) (baudžiamosios bylos l. 38, 46), susidūrus minėtiems automobiliams buvo sugadinti tiek Š. L. priklausantis automobilis Honda Civic valstybinis. Nr. (duomenys neskelbtini) tiek S. B. vairuotas automobilis BMW 530, valstybinis. Nr. (duomenys neskelbtini) dėl ko nežymiai sutrikdyta G. S. sveikata bei Š. L. padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Kadangi šioje veikoje buvo nustatyta nusikalstamos veikos požymių, buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl nusikalstamos veikos numatytos LR baudžiamojo kodekso 281 str. 1 d. (baudžiamosios bylos l. 4) ir Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros 2010-03-26 nutarimu ikiteisminis tyrimas Š. L. atžvilgiu buvo nutrauktas, jo padarytoje veikoje nesant nusikaltimo, numatyto LR BK 281 str. 1 d., požymių, bei nuspręsta iškelti administracinio teisės pažeidimo bylą dėl Š. L. veiksmų, t.y. KET 196 punkto reikalavimų pažeidimo, sukėlusio kito asmens nežymų sveikatos sutrikdymą bei nulėmusio kitam asmeniui priklausančios transporto priemonės apgadinimą), turinčių požymius pažeidimų, numatytų LR ATPK 127 str. 1 d. ir 2 d. Administracinio teisės pažeidimo bylą perduoti nagrinėti Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybai.

Išnagrinėjus administracinio teisės pažeidimo bylą, Vilniaus apskrities VPK KPV nutarimu Š. L. buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 127 str. 1 ir 2. už tai, kad jis 2008-03-22, apie 22:40 val., Vilniaus m., S. Batoro ir Rudens g. sankirtoje, vairuodamas automobilį Honda Civic, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) nelygiareikšmių kelių sankirtoje, važiuodamas šalutiniu keliu ir sankryžoje sukdamas į kairę, nedavė kelio pagrindiniu keliu tiesiai važiuojančiam automobiliui, susidūrė su juo, taip sugadindamas kitam asmeniui priklausantį automobilį bei nežymiai sutrikdydamas automobilio keleivės sveikatą ir tokiais savo veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių (KET) 196 punktą (b.l. 5).

Teismui pateiktame skunde Š. L. neigia padaręs jam inkriminuotą administracinį teisės pažeidimą ir prašo administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną jo atžvilgiu nutraukti.

Bylos duomenys patvirtina, kad administracinė nuobauda Š. L. paskirta už administracinių teisės pažeidimų, numatytų ATPK 127 str. 1 ir 2 d., padarymą. ATPK 127 str. 1 d. pagrindu administracinėn atsakomybėn traukiama už Kelių eismo taisyklių pažeidimą, sukėlusį kitų asmenų nežymų sveikatos sutrikdymą, pagal 2 d. numatyta atsakomybė dėl Kelių eismo taisyklių pažeidimo, nulėmusio kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimo (apgadinimo).

Pagal ATPK 9 str. 1 d. administraciniu teisės pažeidimu (nusižengimu) laikomas priešingas teisei, kaltas (tyčinis arba neatsargus) veikimas arba neveikimas, kuriuo kėsinamasi į valstybinę arba viešąją tvarką, nuosavybę, piliečių teises ir laisves, į nustatytą valdymo tvarką, už kurį įstatymai numato administracinę atsakomybę. Taigi administraciniam teisės pažeidimui, kaip ir kitiems teisės pažeidimams, būdingi keturi tarp savęs organiškai susiję elementai, sudarantys administracinio teisės pažeidimo sudėtį: objektas, objektyvioji pusė, subjektas, subjektyvioji pusė ir, jeigu asmens veikoje negalima nustatyti bent vieno iš jų, negali būti administracinio teisės pažeidimo sudėties.

Teismas pažymi, kad nagrinėjamu atveju Š. L. padarytų administracinių teisės pažeidimų sudėtis yra materiali, todėl sprendžiant dėl asmens patraukimo administracinėn atsakomybėn, būtina nustatyti priežastinį ryšį tarpa asmens veikos ir atsiradusių padarinių. Taigi, šiuo konkrečiu atveju, sprendžiant dėl to, ar Š. L. veiksmai atitinka administracinių teisės pažeidimų, numatytų ATPK 127 str. 1 ir 2 d., sudėtis, būtina nustatyti, ar jis pažeidė KET 196 p. įtvirtintus reikalavimus, o jei taip – ar šis pažeidimas sukėlė kitam asmeniui nežymų sveikatos sutrikdymą ir nulėmė kitam asmeniui priklausančios transporto priemonės apgadinimą. KET 196 p. numato, kad nelygiareikšmių kelių sankryžoje šalutiniu keliu važiuojantis vairuotojas privalo duoti kelią transporto priemonėms, artėjančioms prie sankryžos pagrindiniu keliu.

Pagal ATPK 257 str. administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. ATPK 256 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodyta, kad įrodymai administracinio teisės pažeidimo byloje yra bet kurie faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi organai (pareigūnai) įstatymo numatyta tvarka nustato, ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar jo nėra, ar dėl jo padarymo tas asmuo kaltas, ir kitokias aplinkybes, turinčias reikšmės bylai išspręsti, šie duomenys nustatomi tokiomis priemonėmis: administracinio teisės pažeidimo protokolu, nuotraukomis, garso ar vaizdo įrašais, liudytojų parodymais, nukentėjusio ir patraukto administracinėn atsakomybėn asmens paaiškinimais, eksperto išvada, specialisto paaiškinimais, daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu, taip pat kitokiais dokumentais. Atkreiptinas dėmesys, jog įgaliota institucija ar pareigūnas, skiriantis administracinę nuobaudą, privalo išsamiai ištirti visas bylos aplinkybes (ATPK 284 straipsnio 1 dalis), tinkamai pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertinti byloje esančius įrodymus (ATPK 257 straipsnis). Asmuo gali būti traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtis. Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą yra būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai. Todėl administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo metu turi būti pašalintos bet kokios abejonės ar prieštaravimai dėl atsakomybėn traukiamo asmens kaltumo.

Pažymėtina, kad nagrinėjamo įvykio metu buvo apgadinti du automobiliai, kurių vairuotojai skirtingai aiškina įvykio kilimo aplinkybes, t. y. patrauktas administracinėn atsakomybėn asmuo nuosekliai tvirtina, kad įvažiuodamas į sankryžą Rudens gatve, šalutiniu keliu ir sankryžoje sukdamas į kairę, į S. Batoro g., dėl didelio atstumo tarp transporto priemonių bei tamsaus paros meto, jis negalėjo įvertinti automobilio BMW 530 greičio, todėl pagrįstai manė, kad atliks manevrą nepažeisdamas KET reikalavimų (baudžiamosios bylos l. 41-42; 86-87;112-114; b. l. 1-3). Ir atvirkščiai, BMW 530 vairuotojas S. B., ikiteisminio tyrimo metu duotuose parodymuose nurodė, kad kai jam iki važiuojamųjų dalių sankirtos buvo likę keli metrai, o iki automobilio Honda Civic buvo likę apie dešimt metrų, šis automobilis pajudėjo iš vietos ir pradėjo atlikinėti sukimo kairėn, į S.Batoro gatvę, į pirmą eismo juostą, manevrą, todėl jis negalėjo sustabdyti vairuojamo automobilio ir išvengti eismo įvykio (baudžiamosios bylos l. 66-67). Atkreiptinas dėmesys, kad ikiteisminio tyrimo metu užfiksuoti liudytojų parodymai yra prieštaringi.Ludytojais apklausti V. M. (baudžiamosios bylos l. 53-54) bei V. R. (baudžiamosios bylos l. 59-60) iš dalies patvirtino S. B. nurodytas aplinkybes, tuo tarpu liudytoja G. S. patvirtino Š. L. nurodytas aplinkybes (baudžiamosios bylos l. 31-32).

Ikiteisminio tyrimo metu, siekiant nustatyti eismo įvykio mechanizmą bei kieno iš eismo įvykio dalyvių veiksmai buvo pagrindinė sąlyga eismo įvykiui kilti, buvo atlikti specialių žinių reikalaujantys eismo įvykio tyrimai. Lietuvos teismo ekspertizės centro (LTEC) 2008-11-20 specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) (baudžiamosios bylos l. 73-78) bei 2009-08-19 specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) (baudžiamosios bylos l. 95-98) konstatuota, kad techniniu požiūriu pagrindinė sąlyga eismo įvykiui kilti buvo S. B. veiksmai, - iki susidūrimo vairuojamu automobiliu BMW 530 važiavo apie 88 km/h greičiu viršydamas šioje kelio atkarpoje leistiną maksimalų 60 km/h greitį, o iškilus grėsmei eismo saugumui, laiku nestabdė savo vairuojamos transporto priemonės, dėl ko susidūrė su kairiojo posūkio kreive judančiu ir į jo važiuojamąją dalį mažesniu greičiu įvažiavusiu automobiliu Honda Civic, vairuojamu Š. L., o taip pat Š. L. veiksmai, - išvažiuodamas iš šalutinės gatvės nedavė kelio ir sudarė kliūtį pagrindine gatve važiavusiam bei pirmumo teisę turėjusiam automobilio BMW 530 vairuotojui S. B., jeigu jis galėjo įvertinti, kad automobilis BMW 530 pagrindine gatve važiuoja žymiai viršydamas maksimalų leistiną šioje atkarpoje greitį.

Remiantis aukščiau nurodytomis įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo nuostatomis administracinių teisės pažeidimų bylų nagrinėjimo procese, teismas pažymi, kad specialisto pateikta išvada, jog Š. L. veiksmai techniniu požiūriu pagrindine sąlyga eismo įvykiui kilti galėtų būti tuo atveju, jeigu jis galėjo įvertinti, kad automobilis BMW 530 pagrindine gatve važiuoja žymiai viršydamas maksimalų leistiną šioje atkarpoje greitį, yra pagrįsta prielaidomis, kurios nėra patvirtintos objektyviais byloje nustatytais duomenimis. Todėl teismas, įvertinęs nagrinėjamos bylos duomenis, t.y. liudytojais ikiteisminio tyrimo metu apklaustų asmenų parodymus bei specialistų išvadose nurodytas galimas sąlygas eismo įvykiui kilti, konstatuoja, kad byloje nėra surinkta tiesioginių, objektyvių ir nenuginčijamų įrodymų, leidžiančių daryti kategorišką išvadą, kad Š. L. savo veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių 196 p. reikalavimus. Remiantis tuo, pripažintina, kad byloje nenustatytas būtinas Š. L. inkriminuotų administracinių teisės pažeidimų, numatytų ATPK 127 str. 1 ir 2 d., sudėties požymis, t.y. priežastinis ryšys tarp Š. L. veiksmų ir atsiradusių padarinių.

Kaip yra nurodęs Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, administracinių teisės pažeidimų bylose taikomos baudžiamųjų bylų nagrinėjimo taisyklės ir patrauktojo administracinėn atsakomybėn asmens kaltę turi įrodyti institucija priėmusi nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje ir tuo pačiu įtikinamai paneigti jo keliamas versijas. Apkaltintasis asmuo neturi pareigos įrodinėti, kad jis nekaltas ir todėl visi neaiškumai neatsitiktinai traktuojami jo naudai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006-09-22 nutartis byloje Nr N62– 990/2006). Teismo praktikoje taip pat pažymima, kad teismas negali pagrįsti savo sprendimo įvairiomis prielaidomis, spėliojimais, kitokio pobūdžio išvedžiojimais apie bylos aplinkybes (2007-10-17 Teismų praktikos administracinių teisės pažeidimų bylose, iškeltose pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 126 straipsnio 1, 2 ir 3 dalį, apibendrinimas; Administracinių teismų praktika Nr. 13, 2007 m.). Todėl atsižvelgiant į tai, kad kilusios abejonės yra vertinamos administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai (in dubio pro reo), teismas pripažįsta, jog nagrinėjamu atveju nėra surinkta patikimų įrodymų, patvirtinančių, jog Š. L. pažeidė KET 196 p. reikalavimus. Kadangi Š. L. negali būti traukiamas administracinėn atsakomybėn už ATPK 127 str. 1 ir 2 d. numatytų pažeidimų padarymą, nenustačius jo veiksmuose būtino administracinio teisės pažeidimo sudėties požymio (ATPK 250 str. 1 d. 1 p.), todėl Vilniaus apskrities VPK KPV 2010-04-12 nutarimas Nr. 10-H-122103-10 naikintinas, o byla Š. L. atžvilgiu nutrauktina ( ABTĮ 124 str. 1 d. 2 p.)

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 124 str. 1 d. 2 p., 128 ir 129 str., teismas

nutarė:

Š. L. skundą tenkinti.

Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos 2010-04-12 nutarimą Nr. 10-H-122103-10, kuriuo jam už ATPK 127 str. 1 ir 2 d. numatytų pažeidimų padarymą paskirta galutinė administracinė nuobauda – 650,00 Lt bauda, panaikinti ir bylą jo atžvilgiu nutraukti.

Nutarimas per 10 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą Vilniaus apygardos administraciniam teismui arba tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui.