Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros ketvirtojo skyriaus prokuroro Romualdo Latvelio pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir susipažino su ikiteisminio tyrimo metu surinkta medžiaga, kurioje A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), dirbantis, neteistas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

A. S. 2019 m. birželio 24 d. apie 19.30 val. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), žodinio konflikto metu, pastūmė nukentėjusiąją J. S. ir sugriebė už kairės rankos, tokiais savo veiksmais sukėlė J. S. fizinį skausmą.

Ikiteisminio tyrimo metu A. S. apklausos metu parodė, kad psichiatrinėje ligoninėje ir priklausomybių ligų centre nesigydė, tačiau yra lankęsis VšĮ Karoliniškių poliklinikoje psichikos sveikatos centre, dėl depresijos. Su J. yra oficialiai išsiskyrę, tačiau iki įvykio gyveno kartu. Nurodė, jog iš J. nuomavosi kambarį. Mokėdavo ne tik už kambarį, bet ir komunalines paslaugas. Bendro šeimyninio ūkio nevedė. 2019 m. birželio 24 d. kartu su J. vartojo alkoholį. A. norėjo eiti nusipirkti alaus, tačiau J. nenorėdama jo išleisti, atsistojo ties durimis. Norėdamas išeiti, paėmė J. už kairės rankos, o dešinę ranką uždėjo jai ant peties, tokiu būdu norėjo ją patraukti. Fizinės jėgos stengėsi nenaudoti, tačiau neneigė, jog galėjo stipriau ją patraukti. J. perspėjo, jog kvies policiją. Sėdėdamas automobilyje, pamatė, kad atvyko policijos pareigūnai, kurie iš pradžių nuėjo į butą. Kai A. pamatė, kad pareigūnai eina link automobilio, jis užsirakino ir persipjovė sau kaklą su sulankstomu peiliuku. Tai pamatę pareigūnai, iš karto išdaužė jo automobilio langą bandydami jį sustabdyti, kadangi automobilis buvo užrakintas. Po įvykio buvo išvežtas į Respublikinę Vilniaus universitetinę ligoninę. Pažymėjo, jog grįžęs iš ligoninės, pasiėmė savo daiktus iš J. buto ir išvažiavo gyventi į savo registruotą gyvenamąją vietą - (duomenys neskelbtini). Nurodė, jog dėl šio įvykio labai gailisi ir savo kaltę pripažįsta visiškai (b. l. 34).

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta nukentėjusioji J. S. parodė, kad sūnus D. S., kuris gyvena kartu su jais, įvykio metu namuose nebuvo. 2019 m. birželio 24 d. ji grįžo namo apie 16 val. Buvęs vyras buvo neblaivus, pradėjo kabinėtis prie jos. Iš pradžių neagresyviai, tačiau kai J. pasakė, kad nenori su juo bendrauti, darėsi vis agresyvesnis. Apie 19.30 val. tarp jų įvyko konfliktas, kurio metu jis prieškambaryje pastūmė ją į kairįjį petį, po to, sugriebė už kairės rankos ir ją pasukęs atėmė buto raktus, jog ji neužrakintų buto durų. J. iškvietė policiją. A. S. dar neatvykus pareigūnams išėjo iš buto. Atvykus policijos pareigūnams, ji papasakojo kas įvyko. Tuo metu jai telefonu paskambino buvęs vyras A. S. ir pradėjo ją keikti įvairiais necenzūriniais žodžiais. Ji pasakė policijos pareigūnams, kad jis galimai sėdi automobilyje. Kol pareigūnai nuėjo patikrinti į kiemą automobilio, J. buvo bute ir pro langą matė ne tik policijos pareigūnų pokalbį su A. S., bet ir kaip policijos pareigūnas išdaužė vairuotojo durelių lango stiklą. Matė, kad į kiemą atvyko greitoji medicinos pagalba, o jos vyras buvo kruvinas. J. išbėgo į lauką, padavė policijos pareigūnams bintą ir grįžo namo. Pažymėjo, jog buvęs vyras ankščiau taip pat jos atžvilgiu yra vartojęs smurtą (b. l. 1-2).

Iš proceso veiksmų atlimo protokolo bei pridėtų foto lentelių nustatyta, kad buvo apžiūrėtas 3 kambarių butas. Nurodyta, jog bendra tvarka nepažeista, nusikalstamos veikos pėdsakų nerasta (b. l. 1-2; 7-10).

BIRT ataskaitų žiūryklės duomenimis 2019 m. birželio 24 d., apie 19.34 val. registruotas pranešėjos J. S. pranešimas, kuriame nurodyta, jog buvęs vyras rėkauja, stumdosi (b. l. 16).

Iš vyriausiosios patrulės K. C. 2019 m. birželio 24 d. tarnybinio pranešimo nustatyta, kad 2019 m. birželio 24 d. buvo gautas iškvietimas. Nuvykus į įvykio vietą, adresu (duomenys neskelbtini), buto duris atidarė J. S., kuri paaiškino, kad jos buvęs vyras A. S., būdamas neblaivus, pradėjo konfliktą, kurio metu jai sugriebė už rankos, sukeldamas fizinį skausmą. J. S. išsigando ir bandydama išvengti didesnio konflikto, nuėjo į kambarį ir paskambino į policiją. A. S. yra anksčiau smurtavęs prieš J. S. Pažymėjo, jog A. S., išgirdęs, jog J. S. skambina policijai, išėjo iš buto. (b. l. 17).

Motyvuojamoji dalis

A. S. nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados

Kaltinamajam paskelbus apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis tam pritarė, su siūloma bausmės rūšimi ir jos dydžiu sutiko (b. l. 36-40).

Teismas, atsižvelgęs į bylos duomenis, esant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 418 straipsnio pagrindams, sprendžia, jog procesas gali būti baigiamas priimant baudžiamąjį įsakymą.

Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį už fizinio skausmo sukėlimą ar nežymų sveikatos sutrikdymą atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Ši nusikalstama veika apima smurtavimą, tiek nepaliekantį žymių, bet sukeliantį fizinį skausmą, tiek nežymiai ar trumpam sutrikdantį sveikatą (pvz., kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-162/2014).

Kaltinamasis patvirtino, jog kilusio žodinio konflikto metu jis nukentėjusiąją J. S. paėmė už kairės rankos, o savo dešinę ranką uždėjo jai ant peties, norėdamas ją patraukti. Pažymėjo, jog gali būti, kad stipriau ją patraukė (b. l. 34). Šias aplinkybes iš dalies patvirtina nukentėjusiosios parodymai, iš kurių matyti, jog konflikto metu, kaltinamasis ją pastūmė ir sugriebęs už kairės rankos ją pasuko (b. l. 1-2). Svarbu pažymėti, jog nustatydamas A. S. kaltę teismas remiasi ne tik kaltinamojo ir nukentėjusiosios, bet ir pareigūno tarnybiniu pranešimu, kuriame užfiksuota, kad konflikto metu sugriebė už rankos, sukeldamas fizinį skausmą (b. l. 17), BIRT žiūryklės užfiksuotais duomenimis, jog vyras stumdosi (b. l. 16) ir kitais byloje esančiais duomenimis.

Pažymėtina, jog kaltinamajam inkriminuota nusikalstama veika gali būti padaroma ir netiesiogine tyčia. BK 15 straipsnio 3 dalyje nurodoma, kad nusikaltimas ar baudžiamasis nusižengimas yra padarytas netiesiogine tyčia, jeigu jį darydamas asmuo suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, numatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti šiame kodekse numatyti padariniai, ir nors jų nenorėjo, bet sąmoningai leido jiems atsirasti. Šiuo atveju kaltinamasis neturėjo tikslo sukelti nukentėjusiajai fizinį skausmą, tačiau kaip matyti iš bylos aplinkybių, buvo abejingas padarinių atžvilgiu, kaltinamajam nerūpėjo, kad gali sukelti fizinį skausmą nukentėjusiajai. Todėl laikytina, kad kaltinamasis veikė netiesiogine tyčia. Aptarti įrodymai leidžia teigti, jog A. S. padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką.

Dėl bausmės skyrimo

Už BK 140 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą asmuo gali būti baudžiamas viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų. Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes. Kaltinamasis padarė nesunkų tyčinį nusikaltimą, jį padarė netiesiogine tyčia. Jo asmenybę apibūdina tai, kad yra baustas administracine tvarka (b. l. 30), teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis neteistas, turi nepilnametį sūnų (b. l. 1-2), dirba (b. l. 29). Kaltinamojo atsakomybę lengvina tai, kad prisipažino ir nuoširdžiai gailėjosi padaręs nusikalstamą veiką (b. l. 34). Objektyvių duomenų apie priklausomybės ligų ir psichiatrinį gydymą valstybinis kaltintojas nesurinko. Smurtiniais veiksmais sukeltas fizinis skausmas, tačiau nukentėjusioji turtinių ir neturtinių pretenzijų dėl sukeltos žalos nepareiškė. Dėl kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos šioje byloje nėra pareikšta civilinių ieškinių.

Prokuroras pareiškime siūlo A. S. skirti laisvės apribojimą 9 mėnesiams. Paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir galutinę bausmę skirti laisvės apribojimą 6 mėnesiams, įpareigojant nuo 23 val. iki 06 val. būti gyvenamojoje vietoje, jei tai nesusiję su darbu.

Teismas, atsižvelgdamas į anksčiau aptartas aplinkybes, sprendžia, kad A. S. laisvės apribojimo bausmė šiuo konkrečiu atveju yra tinkamiausia bausmė už jo padarytą nusikalstamą veiką, kadangi laisvės apribojimas ir jo metu taikomi draudimai bei įpareigojimai drausmintų, ribotų polinkį nusikalsti, tačiau neizoliuotų asmens nuo visuomenės, šeimos narių ir skatintų teigiamus gyvenimo pokyčius. Nustatydamas bausmės dydį, teismas atsižvelgia į aplinkybes, apibūdinančias nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį (sukeltas fizinis skausmas, veiksmai buvo trumpalaikiai, neintensyvūs), kaltinamojo asmenybę (neteistas), mano, kad A. S. skirtina bausmė – 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmė.

Pažymi, jog skiriant laisvės apribojimo bausmę būtina nustatyti tokius įpareigojimus ir/ar draudimus, kurie užtikrintų bausmės paskirtį ir sudarytų prielaidas kaltinamajam suvokti taikomos atsakomybės poveikį bei bausmės už nusikalstamus veiksmus neišvengiamumą. Pagal byloje esančius duomenis ir proceso dalyvių duotus paaiškinimus, ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad nusikaltimo padarymui įtakos turėjo kaltinamojo apsvaigimas nuo alkoholio (kai nenustatytas girtumo laipsnis) (b. l. 1-2, 34), todėl teismas A. S. laisvės apribojimo bausmės atlikimo metu uždraudžia turėti, įgyti, saugoti pačiam ar perduoti kitiems asmenims alkoholinius gėrimus, vartoti psichiką veikiančias medžiagas, tarp jų – alkoholį, išskyrus vartojimą gydymo tikslais, turint gydytojo išrašytą receptą. Atsižvelgiant į bylos duomenis, į tai, kad kaltinamasis smurtavo namuose ir nesant tikslių duomenų, kur šiuo metu gyvena kaltinamasis, yra netikslinga skirti A. S. įpareigojimą būti namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar mokslu.

A. S. dėl nusikalstamos veikos padarymo kaltu prisipažino visiškai, baudžiamoji byla baigta teismo baudžiamuoju įsakymu, todėl, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, jam skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu.

A. S. ikiteisminio tyrimo metu skirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 35) paliktina galioti iki baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, o įsiteisėjus teismo baudžiamajam įsakymui, naikintina.

Civilinių ieškinių byloje nepareikšta, laikinas nuosavybės teisių apribojimas netaikytas. Proceso išlaidų nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

A. S. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, ir jam skirti 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, bausmės vykdymo laikotarpiu uždraudžiant turėti, įgyti, saugoti pačiam ar perduoti kitiems asmenims alkoholinius gėrimus, vartoti psichiką veikiančias medžiagas, tarp jų – alkoholį, išskyrus vartojimą gydymo tikslais, turint gydytojo išrašytą receptą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 ir 2 dalimis, A. S. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir jam skirti galutinę 4 (keturių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, bausmės vykdymo laikotarpiu uždraudžiant turėti, įgyti, saugoti pačiam ar perduoti kitiems asmenims alkoholinius gėrimus, vartoti psichiką veikiančias medžiagas, tarp jų – alkoholį, išskyrus vartojimą gydymo tikslais, turint gydytojo išrašytą receptą.

Laisvės apribojimo bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio teismo baudžiamojo įsakymo gavimo šią bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

A. S. ikiteisminio tyrimo metu paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, įsiteisėjus teismo baudžiamajam įsakymui, panaikinti.

1. Laisvės apribojimo bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 46-49 straipsniai.

2. Asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo: a) be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos; b) vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų; c) nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus.

3. Vengiantiems atlikti laisvės apribojimo bausmę nuteistiesiems apylinkės teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti šią bausmę areštu.

4. Kaltinamasis nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo turi teisę paduoti teismui prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme. Padavus prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas teisinės galios neįgyja.

5. Jei kaltinamasis pasinaudoja teise prašyti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

6. Jei kaltinamasis šia teise nepasinaudoja, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir teismo paskirta bausmė vykdoma įstatymais nustatyta tvarka.

7. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.