Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio (pranešėjas), Romano Klišausko ir Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo J. D. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2010 m. spalio 14 d. nutarties Z. K. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Žaliakalnio policijos komisariato pareigūnas surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą Z. K. dėl Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 188 straipsnyje numatyto pažeidimo padarymo už tai, kad Z. K., pažeisdama J. D. teises į paveldėtą nekilnojamąjį turtą, t. y. dalį gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini) g. 15, Kaune, neteisėtai užvaldė ir valdo namo dalį, priklausančią J. D., pažeisdama Civilinio kodekso 4.23 straipsnio 3 punkto, 4.35 straipsnio 1 dalies reikalavimus, šiais veiksmais nepadarydama esminės žalos J. D. teisėtiems interesams.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

II.

Apeliacinis skundas netenkintinas.

ATPK 35 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad administracinė nuobauda gali būti skiriama ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo teisės pažeidimo padarymo dienos, o esant trunkamam teisės pažeidimui, – per šešis mėnesius nuo jo paaiškėjimo dienos. ATPK 35 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad jeigu administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo neturi nuolatinės gyvenamosios vietos, ilgam išvykęs ar gyvena užsienyje, ilgai serga arba kai dėl pažeidimo tyrimo ar kitų priežasčių negalima spręsti jo administracinės atsakomybės klausimo, šio straipsnio pirmojoje ir antrojoje dalyse nurodyti terminai pratęsiami, bet ne ilgiau kaip vieneriems metams, šį terminą skaičiuojant nuo teisės pažeidimo padarymo ar paaiškėjimo dienos arba nuo sprendimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą dėl padarytos nusikalstamos veikos ar ją nutraukti baudžiamąjį procesą, ar skirti Lietuvos Respublikos įstatymuose nustatytą ekonominę sankciją ūkio subjektui, kai padarytas atitinkamas administracinis teisės pažeidimas užtraukia asmeniui administracinę atsakomybę, ar nutraukti sankcijos skyrimo procedūrą, arba nuo išteisinamojo teismo nuosprendžio priėmimo dienos. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, kad procesinis sprendimas dėl administracinės nuobaudos skyrimo termino pratęsimo gali būti priimtas tik tada, kai terminas skirti nuobaudą dar nėra pasibaigęs („Administracinių teismų praktika“ Nr. 7, Psl. 275).

Nagrinėjamu atveju Z. K. kaltinimas suformuluotas dėl to, kad ji neteisėtai užvaldė namo dalį, priklausančią J. D.. Inkriminuojama veika laikytina trunkamuoju pažeidimu. Apeliantas neteisingai suvokia trunkamojo pažeidimo sąvoką. Trunkamasis ir tęstinis pažeidimas yra sinonimai. Todėl, sutinkamai su ATPK 35 straipsnio 1 dalies nuostatomis, pagal pareikštą kaltinimą dėl besitęsiančio trunkamojo pažeidimo ATPK 35 straipsnyje numatytas 6 mėnesių terminas administracinei nuobaudai skirti prasidėjo nuo pažeidimo paaiškėjimo, o ne nuo jo pasibaigimo, dienos, t. y. 2009 m. rugsėjo 23 d. ir baigėsi 2010 m. kovo 23 d., Komisijos nutarimas priimtas 2010 m. gegužės 11 d., t. y. jau pasibaigus šiam terminui. Byloje nėra jokių duomenų, kad nuobaudos skyrimo terminas iki 2010 m. kovo 23 d. būtų buvęs pratęstas. Pažymėtina, kad Kauno apygardos administracinio teismo 2010 m. vasario 8 d. nutartis (b. l. 15-16), kuria panaikintas Komisijos 2009 m. spalio 20 d. nutarimas, šio termino eigos neatnaujino (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėse bylose Nr. N5-1304/2006, N12-1123/2004, N17-1403/2006, N62-1967/2011 ir kt.).

Jei šie terminai yra pasibaigę, administracinio teisės pažeidimo byloje gali būti priimtas tik vienintelis sprendimas – administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną nutraukti. Priežastys, dėl kurių administracinė nuobauda per ATPK 35 straipsnyje numatytus terminus nebuvo paskirta, priimant byloje sprendimą jokios reikšmės neturi. Administracinio teisės pažeidimo bylos teisena turi būti nutraukiama tiek tuo atveju, kai nuobaudos nesuspėta paskirti dėl objektyvių priežasčių, tiek ir tuo atveju, kai terminai yra suėję dėl netinkamo pareigūnų pareigų atlikimo. ATPK 35 straipsnyje numatytų terminų paskirtis garantuoti, kad administracinė nuobauda būtų skiriama per protingą laiką nuo veikos padarymo. Tik tokiu atveju administracinė nuobauda gali pasiekti tikslus, kurių siekiant ji yra skiriama. Administracinės nuobaudos skyrimo terminai kartu yra ir trauktino atsakomybėn asmens garantija, turinti užtikrinti, kad byla būtų išsprendžiama per protingą laiką, ir taip saugoti asmenį nuo pernelyg ilgo persekiojimo (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. N16-1491/2007). Kadangi administracinės nuobaudos skyrimo termino suėjimas administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną daro negalimą, byloje po tokios aplinkybės nustatymo negali būti sprendžiamas pažeidimo padarymo ir/ar nepadarymo klausimas. Tokioje situacijoje bet kokios išvados apie pažeidimo padarymo faktą yra beprasmės, nes asmuo nei gali būti pripažįstamas kaltu, nei nusprendžiama, kad jis neatliko draudžiamos veikos.

Dėl paminėtų priežasčių darytina išvada, kad Kauno apygardos administracinis teismas tinkamai aiškino ir taikė teisės normas, priimta nutartis yra iš esmės teisinga, todėl jos keisti ar naikinti apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

J. D. apeliacinio skundo netenkinti.

Kauno apygardos administracinio teismo 2010 m. spalio 14 d. nutartį Z. K. administracinio teisės pažeidimo byloje palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.