Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2006-05-03 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-255/2006

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2006-05-03
Bylos Nr.
1A-255/2006
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Valdimaras Bavėjanas (pirm.), Jonas Algimantas Venckus, Linas Šiukšta
Nuteistasis
G.B., A.J.
Nukentėjusysis
R.M., Vl
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1A-255/2006Procesinio sprendimo kategorija 1.2.3.2.6. (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2006 m. gegužės 3 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Valdimaro Bavėjano,

teisėjų: Lino Šiukštos, Jono Algimanto Venckaus,sekretoriaujant Audronei Rasiulienei,dalyvaujant prokurorui Sergejui Stulginskiui,gynėjai Birutei Strimaitytei,nuteistajam G.B.,nukentėjusiajai R.M. ,nukent. įstatyminei atstovei L.M. ,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo G.B. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2006 m. vasario 13 d. nuosprendžio, kuriuo G.B. pripažintas kaltu pagal BK 129 str. 2 d. 6 p. ir nuteistas laisvės atėmimu trylikai metų, bausmę paskiriant atlikti pataisos namuose.

Iš G.B. ir A.J. solidariai priteista 1885,35 Lt laidojimo išlaidų nukentėjusiajai R.M. , 10000 Lt neturtinės žalos tai pačiai nukentėjusiajai, 30000 Lt neturtinės žalos nukentėjusiesiems Vl.M. ir Va.M. bei po 255,48 Lt proceso išlaidų valstybei.

Civilinio ieškinio dalys dėl paminklo pastatymo išlaidų ir tėvo (maitintojo) gyvybės atėmimu atsiradusios žalos atlyginimo paliktos nenagrinėtos, paliekant teisę į civilinio ieškinio atlyginimą, ieškinio dydžio klausimą perduodant nagrinėti civilinio proceso tvarka.

Civilinio ieškinio dalis dėl 750 Lt turtinės žalos atlyginimo atmesta.

Tuo pačiu nuosprendžiu nuteistas A.J. , tačiau nuosprendis jo atžvilgiu apeliacine tvarka neapskųstas.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

G.B. nuteistas už tai, kad kartu su A.J. 2005 m. rugpjūčio 12 d., nuo 11 val. iki 17 val., būdami apsvaigę nuo alkoholio, veikdami bendrininkų grupe, bute, (duomenys neskelbtini), kuriame A.J. gyveno kaip nuomininkas kartu su buto šeimininku V.M., buitinio konflikto, kilusio tarp A.J. ir V.M. dėl to, kad V.M. be jo leidimo paėmė 40 Lt sumokėti už komunalinius patarnavimus, metu, vykstant išgertuvėms buto virtuvėje, A.J. 2 kartus sudavė kumščiu į veidą V.M. . Tęsdamas pradėtus fizinio smurto veiksmus prieš V.M. , jis gyvenamajame kambaryje, sėdinčiam ant lovos V.M. sudavė kumščiu ne mažiau kaip 3 smūgius į veidą ir ne mažiau kaip 5 smūgius į šoną bei kitas kūno dalis, nuo ko nukentėjusysis pargriuvo ant grindų. Gulinčiam V.M. A.J. apie 7 kartus įspyrė batu apauta koja į pilvą ir ne mažiau kaip 4 kartus medinio ramento smailiuoju galu smogė į viršugalvio sritį.

Tęsdamas A.J. fizinio smurto veiksmus prieš V.M. , G.B. batu apauta koja spyrė vieną kartą gulinčiam V.M. į veidą, dėl ko jam stipriai pradėjo tekėti kraujas. V.M. atsistojus, nuėjus į vonią, apsiprausus ir vėl grįžus į kambarį, G.B. koja vėl vieną kartą spyrė V.M. į galvą, po to vieną kartą sudavė kumščiu jam į galvą, dėl ko nukentėjusysis pargriuvo ant grindų. Ant gulinčio V.M. G.B. pradėjo šokinėti visu savo svoriu, užšokdamas jam ant galvos, krūtinės bei kitų kūno dalių, taip užšokdamas ir nušokdamas ne mažiau kaip 20 kartų. Bute buvusiems L.G. ir R.V.M. įkėlus į lovą, G.B. įsibėgėjęs dar porą kartų kojomis užšoko ant gulinčio V.M. , sulaužydamas lovą.

Dėl ilgalaikio A.J. ir G.B. fizinio smurto suduodant V.M. ne mažiau kaip 12 smūgių į galvos-kaklo sritis ir ne mažiau kaip 16 smūgių suduodant į krūtinės ląstą, jam buvo padarytos poodinės kraujosruvos ausyse - smilkiniuose, nosyje, akių vokuose, kaktoje, viršutinėje lūpoje, odos nubrozdinimai nosyje, kaktoje, dešinės akies voke, kairėje ausyje, kraujosruvos nosies, kaktos, smilkinių - sprando dešinėje pusėje, pakaušio minkštuosiuose audiniuose, nosies kaulų lūžimas, kraujo išsiliejimas po minkštaisiais ir minkštuosiuose smegenų dangaluose dešinio pusrutulio momeninėje, pakaušinėje skiltyse, odos nubrozdinimai ir poodinės kraujosruvos kakle, krūtinėje, nugaroje, kraujosruvos kaklo, krūtinės, nugaros minkštuose audiniuose, raumenyse, skydliaukėje, kairės pusės 5 - 6, 8 šonkaulių per kremzlines dalis, kairės pusės 3-4-5-6-7-8-10 šonkaulių vidurinėje raktikaulio linijoje, kairės pusės 3-4-5-6-7-8-9-10-11-12 šonkaulių menties linijoje, dešinės pusės 2-3-4-5-6, 9-10 šonkaulių vidurinėje dalyje raktikaulio linijoje, 2-3-4-5-6-7-8-9-10-11 šonkaulių priekinėje pažastinėje linijoje, dešinės pusės 4-5-6-7-8-9-10-11 menties linijoje lūžimai, tai yra buvo padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas. Tuo pačiu metu suduodant ne mažiau kaip 33 smūgius į V.M. juosmenį, rankas, kojas ir sėdmenis jam buvo padarytas dar ir nežymus sveikatos sutrikdymas. Nuo sunkių sveikatos sutrikdymą sukėlusių smūgių įvyko vidinis nukraujavimas į krūtinplėvės ertmes, išsivystė širdies veiklos ir kvėpavimo funkcijų nepakankamumas, galvos smegenų ir plaučių pabrinkimas, nuo ko V.M. įvykio vietoje mirė.

Šalies argumentai

Nuteistasis G.B. apeliaciniu skundu prašo peržiūrėti baudžiamąją bylą. Mano, kad teismas, skirdamas laisvės atėmimo bausmę, nevisapusiškai atsižvelgė į jo kaltę. Nurodo, kad įvykio dieną jį nuteistasis A.J. pasikvietė pas nukentėjusįjį V.M. į butą, kur dar buvo L.G. ir R.J. . Apeliantas nurodo, kad jokio susitarimo pamokyti V.M. ar pasikėsinti į jo gyvybę nebuvo. Jiems bute geriant degtinę, tarp V.M. ir A.J. kilo konfliktas, kurio metu pastarasis sudavė smūgius rankomis ir ramentu V.M. į veidą ir krūtinę. Apeliantas pripažįsta, kad būdamas girtas ir jis sudavė smūgius rankomis bei kojomis nukentėjusiajam į veidą ir krūtinę. Taip pat pripažįsta, kad keletą kartų užšoko visu svoriu ant gulinčio nukentėjusiojo. Nurodo, kad kitos dienos rytą jis kartu su A.J. išnešė iš buto mirusį V.M. į laiptinės pirmą aukštą, o po to nuėjo į savo namus miegoti.

Nukentėjusioji R.M. atsikirtime į nuteistojo G.B. apeliacinį skundą nurodo, kad nuosprendis teisėtas ir pagrįstas bei prašo nuteistojo apeliacinį skundą atmesti.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėja prašė apeliacinį skundą patenkinti, o prokuroras, nukentėjusioji ir nukentėjusiojo įstatyminė atstovė – atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmetamas.

Nuteistasis, neneigdamas savo kaltės dėl itin žiauraus V.M. nužudymo ir sutikdamas su veikos juridiniu įvertinimu, ginčija tik bausmės dydį ir nusikalstamos veikos apimtį.

Kolegijos nuomone, apygardos teismas, remdamasis liudytojo L.G. parodymais (b.l. 26-31), teismo medicinos specialisto išvada, įvykio vietos apžiūros duomenimis (b.l. 4-14 t. 2), padarė pagrįstą ir teisėtą išvadą, kad G.B. du kartus nukentėjusiajam spyrė bei vieną kartą kumščiu smogė į galvą, šokinėjo ant pastarojo galvos, krūtinės, kitų kūno vietų (užšokdamas ir nušokdamas ant jo ne mažiau kaip 20 kartų).

Pažymėtina, kad pats apeliantas ikiteisminio tyrimo metu nurodė, jog dėl girtumo negali tiksliai prisiminti nukentėjusiajam suduotų smūgių ir kitokių poveikių skaičiaus (b.l. 8-9, 11-12, 17-18, 28-29 t. 2). Šių parodymų apeliantas iš esmės nepaneigė pirmosios instancijos teisme (b.l. 149 t. 2). Tokiu būdu, apygardos teismas teisingai nustatė G.B. nusikalstamų veiksmų apimtį.

Apeliantas ginčija ir išankstinio susitarimo nužudyti buvimą.

Kolegija pažymi, kad skundžiamame nuosprendyje nėra konstatuojama, jog A.J. ir G.B. buvo iš anksto susitarę tyčia itin žiauriai nužudyti V.M. .

Iš nuteistojo A.J. parodymų ir apelianto parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu matyti, kad abu nuteistieji buvo iš anksto susitarę tik ,,pamokyti“ V.M. .

BK 25 str. 2 d. numatyta, kad bendrininkų grupė yra tada, kai bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje du ar daugiau asmenų susitaria nusikalstamą veiką daryti, tęsti ar užbaigti, jei bent du iš jų yra vykdytojai.

Iš nuosprendyje aptartų ir tinkamai įvertintų įrodymų seka, kad abu bendravykdytojai šiuo atveju veikė be išankstinio susitarimo tyčia itin žiauriai nužudyti nukentėjusįjį. Tačiau pradėjus mušti V.M. , jie abu suvokė, kad prie jų nusikalstamos veikos, turėdami tokius pat nusikalstamus tikslus prisideda kitas bendrininkas. Tokią bendrininkavimo formą apygardos teismas pagrįstai pripažino bendrininkų grupe.

Skirdamas G.B. 13 metų laisvės atėmimo bausmę už labai sunkaus nusikaltimo, sukėlusio neatstatomas pasekmes, padarymą, apygardos teismas BK 54 str. ir 61 str. reikalavimų nepažeidė, t.y. atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, nusikalstamų veiksmų pobūdį, jų nepaprastą cinizmą, kaltės formą ir rūšį, kaltininko asmenybę, atsakomybę sunkinančias ir lengvinančias aplinkybes, jų tarpusavio santykį bei kitas bylos aplinkybes. Laikytina, kad paskirta bausme, kuri tik nežymiai viršija BK 129 str. 2 d. sankcijos vidurkį, nėra aiškiai per griežta.

Nuosprendis teisėtas ir pagrįstas. Tenkinti apeliacinį skundą pagrindo nėra.

Rezoliucinė dalis

Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p.,

nutaria:

Nuteistojo G.B. apeliacinį skundą atmesti.

Kolegijos pirmininkas Valdimaras BavėjanasTeisėjai Jonas Algimantas VenckusLinas Šiukšta