Regionų apygardos administracinio teismo nutarimas

Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėja Alona Romanovienė, sekretoriaujant Vaidai Vasiliauskaitei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens L.M. skundą dėl Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Plungės rajono policijos komisariato Kelių policijos poskyrio patrulio 2009-03-01 nutarimo panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Plungės rajono policijos komisariato Kelių policijos poskyrio patrulio (toliau – ir Institucija) 2009-03-01 nutarimu (b.l. 5) L.M. patraukta administracinėn atsakomybėn už tai, kad ji 2009-03-01 05:30 val. Plungės mieste, J. Tumo Vaižganto gatvėje, vairavo automobilį „Opel Vectra“ valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kuris nebuvo apdraustas civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu. Tokiais savo veiksmais L.M. pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 238 punkto reikalavimus. Veika kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 123 straipsnio 5 dalį ir jai paskirta minimali 80 litų bauda.

Byla nagrinėjama institucijos, skyrusios nuobaudą atstovui nedalyvaujant (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 123 straipsnio 1 dalis).

Konstatuojama.

ATPK 123 straipsnio 5 dalyje numatyta atsakomybė inter alia už transporto priemonės vairavimą neapsidraudus transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu arba nesant apdraustam šiuo draudimu

Administraciniu teisės pažeidimu laikomas priešingas teisei kaltas (tyčinis ar neatsargus) veikimas arba neveikimas, kuriuo kėsinamasi į valstybinę arba viešąją tvarką, nuosavybę, piliečių teises ir laisves, į nustatytą valdymo tvarką, už kurį įstatymai numato administracinę atsakomybę (ATPK 9 straipsnis). Administracinio teisės pažeidimo sudėtis yra būtinas pagrindas juridiškai kvalifikuoti veiką kaip administracinį teisės pažeidimą ir jo kaltininką patraukti administracinėn atsakomybėn. Įstatymo apibrėžta konkreti administracinio teisės pažeidimo sudėtis yra teisinis administracinės atsakomybės pagrindas. Realus teisės pažeidimo, turinčio visus įstatymo numatytus administracinio teisės pažeidimo sudėties požymius, padarymas reiškia, kad yra faktinis pagrindas kaltą asmenį patraukti administracinėn atsakomybėn ir skirti jam atitinkamas poveikio priemones.

Nors, nutarime dėl administracinio teisės pažeidimo, kai protokolas nesurašomas nurodyta, jog administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo L.M. vairavo transporto priemonę „Opel Vectra“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kuri nebuvo apdrausta civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, tačiau administracinėn atsakomybėn patraukto asmens teismui pateiktas įprastinės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties liudijimas (b.l. 6, 22) įrodo, jog automobilis „Opel Vectra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apdraustas civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu ir draudimas galioja nuo 2008-07-19 00.00 val. iki 2009-07-18 24.00 val., t.y. galiojo pažeidimo padarymo metu. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, konstatuotina, jog L.M., nepateikdama transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomąjį draudimą patvirtinančio dokumento policijos pareigūnui, pažeidė Kelių eismo taisyklių 16 punkto, kuriame nustatyta, kad motorinės transporto priemonės vairuotojas privalo su savimi turėti transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo liudijimą (polisą) dokumentą.

L.M. vairuojama transporto priemonė buvo apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, tačiau ji su savimi neturėjo ir policijos pareigūnui nepateikė galiojančios draudimo sutarties, todėl padarė pažeidimą, numatytą ATPK 124¹ straipsnio 6 dalyje.

Nustatytų faktinių bei teisinių aplinkybių pagrindu Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Plungės rajono policijos komisariato Kelių policijos poskyrio patrulio 2009-03-01 nutarimas naikinamas ir priimamas naujas nutarimas, pakeičiant teisės pažeidimo kvalifikavimą: L.M. veika iš ATPK 123 straipsnio 5 dalies perkvalifikuojama į ATPK 124¹ straipsnio 6 dalį.

ATPK 124¹ straipsnio 6 dalies sankcijoje numatyta, jog už šį pažeidimą skiriamas įspėjimas arba bauda nuo dvidešimties iki keturiasdešimties litų.

Motyvuojamoji dalis

Skiriant administracines nuobaudas, kaip ir taikant bet kokią valstybės prievartą, būtina laikytis konstitucinio proporcingumo principo, reikalaujančio asmens teisių neriboti daugiau, nei tai būtina demokratinėje visuomenėje. Tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, turi būti teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. balandžio 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N9-827/2007, 2007 m. kovo 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N5-542/2007, 2007 m. vasario 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N3-331/2007, 2006 m. gruodžio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N3-1900/2006).

Proporcingumo principas reikalauja, kad griežtesnė iš įstatyme alternatyvių nuobaudų būtų skiriama tada, jei bylos aplinkybės leidžia teigti, kad nuobaudos tikslai nebūtų pasiekti pritaikius administracinį teisės pažeidimą padariusiam asmeniui švelnesnę nuobaudą ir ją atitinkamai individualizavus.

ATPK 30 straipsnis reglamentuoja nuobaudos už administracinį teisės pažeidimą skyrimo bendrąsias taisykles. Jame numatyta, kad, skiriant nuobaudą, atsižvelgiama į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. ATPK 30² straipsnis, reglamentuojantis baudos skyrimą, numato, kad skiriamos baudos dydis nustatomas pagal baudos dydžio sankcijoje minimumo ir maksimumo vidurį, atsižvelgiant į atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes. Jeigu yra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, baudos dydis mažinamas nuo vidurkio iki minimumo, o esant atsakomybę sunkinančių aplinkybių, baudos dydis didinamas nuo vidurkio iki maksimumo. Iš byloje esančių aplinkybių matyti, jog L.M. kaltę dėl padaryto administracinio teisės pažeidimo (neturėjimo su savimi privalomojo civilinės atsakomybė draudimo liudijimo) pripažįsta ir gailisi. Duomenimis apie Kelių eismo taisyklių pažeidimus (b.l.17) nustatyta, kad L.M. skundžiamuoju nutarimu pirmą kartą patraukta administracinėn atsakomybėn.

ATPK 20 straipsnyje, reglamentuojančiame administracinės nuobaudos tikslus, pabrėžiama, kad administracinė nuobauda – atsakomybės priemonė, skiriama už administracinio teisės pažeidimo padarymą, siekiant asmenį nubausti bei auklėti. Įvertinus pažeidimo padarymo aplinkybes, teisingumo ir proporcingumo kriterijus, nesant atsakomybę sunkinančių aplinkybių skirtina ATPK 124¹ straipsnio 6 dalyje numatyta alternatyvi švelnesnė administracinės nuobauda – įspėjimas.

Esant šioms teisinėms ir faktinėms aplinkybėms, administracinėn atsakomybėn patraukto asmens skundas tenkintinas iš dalies.

Teismas, remiantis tuo, kas išdėstyta ir vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 123 straipsniu, 124 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutarė:

skundą patenkinti iš dalies.

Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Plungės rajono policijos komisariato Kelių policijos poskyrio patrulio 2009-03-01 nutarimą, kuriuo L.M. pagal ATPK 123 straipsnio 5 dalį paskirta 80 litų bauda, panaikinti ir priimti naują nutarimą.

L.M. patraukti administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 124¹ straipsnio 6 dalį ir paskirti administracinę nuobaudą – įspėjimą.

Nutarimas per 10 dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Klaipėdos apygardos administracinį teismą arba tiesiogiai – Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.