Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Violetos Balčytienės, Jūratės Gaidytės-Lavrinovič (pirmininkaujanti ir pranešėja) ir Inos Kirkutienės,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka (nuotoliniu būdu) išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės ,,Kooperacijos paslauga“ (pradinė pareiškėja uždaroji akcinė bendrovė ,,Kauno kooperacijos didmeninė prekyba“ skundą atsakovui Aplinkos apsaugos departamentui prie Aplinkos ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui bankrutuojančiai viešajai įstaigai ,,Pakuočių tvarkymo organizacija“, atstovaujamai nemokumo administratoriaus uždarosios akcinės bendrovės „Įmonių bankroto administravimo ir teisinių paslaugų biuras“, dėl sprendimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėja UAB ,,Kooperacijos paslauga“ su skundu kreipėsi į teismą ir prašo panaikinti Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos (toliau – Departamentas) 2018-08-17 sprendimą Nr. 46 ,,Dėl patikrinimo akto tvirtinimo“ (toliau – Sprendimas).

Pareiškėja nurodo, kad Departamentas Sprendimu patvirtino patikrinimo aktą ir nustatė mokėtiną 125 901 Eur mokesčio už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis sumą.

Pareiškėja teigia, kad Sprendimas yra nepagrįstas ir neteisėtas, nes bendrovė yra įvykdžiusi teisės aktuose jai nustatytas pareigas.

Skundžiamu Sprendimu bendrovei yra skiriama teisinio poveikio priemonė (sankcija) už trečiojo asmens UAB „Metrail“ galimai padarytus pažeidimus, nesant bendrovės kaltės. Iš atliekų tvarkymo srityje taikomo principo „teršėjas moka“ bendrovei kyla pareiga apmokėti pakuočių atliekų tvarkymo išlaidas, įvykdyti kitas gamintojams ir importuotojams nustatytas pareigas. Bendrovė šias pareigas 2013-2015 m. yra įvykdžiusi, sudariusi sutartį su kolektyvaus pakuočių atliekų tvarkymo organizacija – VšĮ „Pakuočių tvarkymo organizacija“ ir pagal į rinką išleidžiamą pakuočių atliekų kiekį finansavusi pakuočių atliekų tvarkymą. Kaip matyti iš Sprendimo, jo faktinį pagrindą sudaro aplinkybė, kad dėl galimai netinkamų ir/ar nusikalstamų atliekų tvarkytojo UAB „Metrail“ veikų yra panaikinti šio tvarkytojo išduoti įrodantys dokumentai už 2013-2015 m.

Pareiškėja nurodo, kad jos duomenimis, dėl UAB „Metrail“ galimai padarytos nusikalstamos veikos Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Vilniaus apygardos valdybos Nusikalstamų veikų tyrimo skyriuje atliekamas ikiteisminis tyrimas Nr. 06-1-00069-13. Taigi, nėra ginčo dėl to, kad Sprendimu, sukeliančiu teisines pasekmes Bendrovei, o taip pat jokiais kitais jo priėmimą sąlygojusiais sprendimais nėra nustatyta nei bendrovės, nei VšĮ ,,Pakuočių tvarkymo organizacija“ (toliau – Organizacija) –bendrovės sutarties kontrahento – neteisėtų veiksmų ar kaltės. Kiek yra žinoma, Organizacija už UAB „Metrail“ pakuočių atliekų tvarkymą su UAB „Metrail“ taip pat yra atsiskaičiusi. Kitaip tariant, tiek bendrovė, tiek ir jos kontrahentas Organizacija savo pareigas šia apimtimi yra įvykdę tinkamai ir laiku, neegzistuoja bendrovės neteisėtų veiksmų ar kaltės.

Pareiškėja teigia, kad dėl šių priežasčių bendrovei atsiradusi mokestinė prievolė pagal mastą turi ne kompensacinį (padengti atliekų tvarkymo kaštus), bet teisinio poveikio priemonės – sankcijos pobūdį, vien objektyvaus fakto – trečiojo asmens atliekų tvarkytojo UAB „Metrail“, su kuriuo bendrovė objektyviai neturėjo sutartinių teisinių santykių, veikloje galimai padarytų pažeidimų – nustatymo nepakanka bendrovės teisinei atsakomybei kilti, nes pagal bendrąjį teisės principą nėra atsakomybės be kaltės (nulla poena sine culpa).

Pareiškėją pažymi, kad ją su Organizacija siejo sutartiniai teisiniai santykiai, ir būtent Organizacija pakuočių atliekų tvarkymo paslaugas įsigijo iš UAB „Metrail“, tačiau ir sutarties kontrahentas (Organizacija) negali būti laikoma atsakinga už šio atliekų tvarkytojo veiksmus.

Pareiškėja teigia, kad būtent atsakovo neveikimas (netinkamai vykdoma kontrolė) lėmė, jog Organizacija nenutraukė sutartinių teisinių santykių su UAB „Metrail“, todėl kilo neigiamos teisinės pasekmės ir bendrovei. Tai patvirtina šios aplinkybės –dar 2013-2014 metais atlikdamas UAB „Metrail“ patikrinimą Departamentas nustatė, kad įmonės veikloje yra galimi teisės aktų pažeidimai, susiję su pakuočių atliekų tvarkymu, tačiau apie tai Organizacija nebuvo informuota, dėl ko tęsė paslaugų įsigijimą iš šio atliekų tvarkytojo. Taigi, būtent dėl atsakovo kontrolės veiksmų nebuvimo / neefektyvumo kilo situacija, kad buvo panaikinti UAB „Metrail“ įrodantys dokumentai, kurio išdavoje priimtas Sprendimas, sąlygojęs neteisėtos ir neproporcingos sankcijos bendrovei atsiradimą.

Pareiškėja teigia, kad skundžiamas S Lietuvos Respublikos mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo Sprendimas pagal jame nurodytą teisinį pagrindą neatitinka mokestinius teisinius santykius reguliuojančiam teisės aktui keliamų teisės akto rūšies ir hierarchijos reikalavimų.

Pareiškėja dėsto Lietuvos Respublikos mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo, Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nuostatas, Lietuvos Respublikos Konstitucinio teismo 2006-01-24 nutarimo išaiškinimą ir teigia, kad su mokesčio lengvatomis susiję klausimai turi būti reguliuojami įstatymo. Konkrečiu atveju nei Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymas, nei Atliekų tvarkymo įstatymas apskritai nereguliuoja Organizacijos gamintojams ir importuotojams išduotų Patvirtinimų pripažinimo išduotais neteisėtai ar panaikinimo klausimų, nenumato nei tokio sprendimo priėmimo pagrindų, nei procedūrų, nei tokius sprendimus galinčių priimti viešojo administravimo subjektų.

Skundžiamame Sprendime teisiniu pagrindu nurodyto Įrodančių dokumentų išrašymo tvarkos aprašo (įstatymo įgyvendinamojo (lydimojo) teisės akto) įstatyminiu pagrindu nurodoma Atliekų tvarkymo įstatymo 34-25 straipsnio 1 dalis, kurioje aplinkos ministrui numatyta teisė patvirtinti Gaminių ir (ar) pakuočių atliekų naudotojų (perdirbėjų), gaminių ir (ar) pakuočių atliekų eksportuotojų, gaminių ir (ar) pakuočių atliekų surinkėjų ir (ar) atliekų tvarkytojų, apdorojančių surinktas mišrias komunalines atliekas, atskiriant gaminių ir (ar) pakuotės atliekas su tikslu jas perdirbti ir (arba) kitaip panaudoti, išrašymo gaminių ir (ar) pakuočių atliekų sutvarkymą įrodančius dokumentų tvarką. 33. Taigi, aplinkos ministras turėjo įstatyminius įgaliojimus patvirtinti Įrodančių dokumentų išrašymo tvarkos aprašą, reguliuojantį Įrodančių dokumentų išdavimo tvarką.

Pareiškėja pažymi, kad Atliekų tvarkymo įstatymas apskritai nenumatė Organizacijos gamintojams ir importuotojams išduotų patvirtinimų pripažinimo negaliojančiais ar panaikinimo tvarkos, įstatyme nėra nei Patvirtinimų panaikinimo pagrindų, nei procedūrų, nei tokio pobūdžio sprendimus galinčių priimti viešojo administravimo institucijų, todėl Sprendime Patvirtinimų pripažinimo išduotais neteisėtai teisiniu pagrindu nurodytas Įrodančių dokumentų išrašymo tvarkos aprašo 55 punktas, numatytas nesant tam įstatyminio pagrindo. Pagal ratio decidendi panašioje byloje Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – LVAT) pateikė būtent tokį teisės aiškinimą, kad įstatymo lygmens teisės aktai, reglamentuojantys mokestinius teisinius santykius, nesuteikia regiono aplinkos apsaugos departamentams teisės priimti tokio pobūdžio patvarkymų dėl dokumentų, reikšmingų sprendžiant dėl apmokestinimo tvarkos išimties taikymo tretiesiems asmenims, o būtent bendrovei Patvirtinimų panaikinimu panaikinama mokestinė lengvata, nesant tam nei įstatyminio pagrindo, nei Vilniaus RAAD įgaliojimų priimti tokio pobūdžio sprendimus.

Pareiškėja teigia, kad Sprendimas priimtas vadovaujantis teisės aktu, negaliojusiu ginčo pagrindu tapusių teisinių santykių metu, todėl pažeidžia lex retro non agit bei teisėtų lūkesčių teisinės apsaugos ir teisinio tikrumo principus

Kaip matyti, ginčo teisinių santykių atsiradimo metu ne tik įstatyme, bet ir atsakovo teisiniu pagrindu nurodomame poįstatyminiame teisės akte buvo numatyta tik galimybė pripažinti neteisėtais išrašytais tvarkytojų išduotus Įrodančius dokumentus, tačiau ne Organizacijos bendrovei išduotus Patvirtinimus. Taigi, Organizacijai už 2013-2015 m. išdavus Patvirtinimus, o bendrovei pasinaudojus Patvirtinimų pagrindu atsiradusia mokestine lengvata, teisiniai santykiai, susiję su tų metų nustatyta pakuočių atliekų tvarkymo prievole, pasibaigė, teisės aktuose nebuvus teisinės galimybės atsakovui ar bet kuriai kitai institucijai teisinėmis priemonėmis įsiterpti į šiuos teisinius santykius. Esant šiai teisinei situacijai ir atsakovui 2015-2016 m. priėmus sprendimus naikinti UAB „Metrail“ Įrodančius dokumentus už 2013-2015 m., Aplinkos ministerijos institucijos pastebėjo, kad neturi ne tik įstatyminės, bet ir poįstatyminiuose teisės aktuose numatytos teisės naikinti Organizacijos išduotų Patvirtinimų, todėl tik tada nusprendė ne keisti ar papildyti įstatymą, tačiau priimti Įrodančių dokumentų išrašymo tvarkos aprašo pakeitimą (redakcija, įsigaliojusi 2017-02-15), nurodomą skundžiamo Sprendimo teisiniu pagrindu ir numačiusį, kad jei atliekų surinkėjai, naudotojai (perdirbėjai), eksportuotojai ir (ar) mišrių komunalinių atliekų apdorotojai išrašė dokumentus pažeisdami bent vieną iš Aprašo 12, 13, 19, 20, 26, 27, 33, 34, 40, 41, 46, 47, 51, 52 punktuose nurodytų reikalavimų, laikoma, kad dokumentai ir patvirtinimai, įskaitant išrašytus remiantis pažeidžiant minėtus reikalavimus išrašytais dokumentais, išrašyti neteisėtai. Dėl paminėtų priežasčių skundžiamo Sprendimo teisiniu pagrindu nurodomas Įrodančių dokumentų išrašymo tvarkos aprašo (redakcija, įsigaliojusi 2017-02-15 ir galiojusi iki 2018-01-01) 55 punktas grubiai pažeidžia lex retro non agit principą.

Pareiškėja remiasi Konstitucinio Teismo jurisprudencija ir teigia, kad konkrečiu atveju, daugiau ne akivaizdu, kad atsakovo Sprendime nurodomas Patvirtinimų panaikinimo teisinis pagrindas nebuvo numatytas ir negaliojo nei Patvirtinimų išrašymo (2013-2015), nei netgi Įrodančių dokumentų panaikinimo (2015-2016 m.) metu.

Pareiškėja teigia, kad skundžiamas Sprendimas negalėjo būti priimtas, nes buvo priimtas grubiai pažeidus Įrodančių dokumentų išrašymo tvarkos aprašo IX skyriuje numatytą tvarką ir terminus, tuo pažeidžiant teisėtų lūkesčių teisinės apsaugos ir teisinio tikrumo principus.

Nurodo, kad pagal teisinį reguliavimą atsakovas 2013 m. Įrodančių dokumentų teisėtumo kontrolę turėjo teisę atlikti tik iki 2013-09-01, ir tik tada nustačius pažeidimus galėjo panaikinti Įrodančius dokumentus, o pagal Sprendime teisiniu pagrindu nurodytą Įrodančių dokumentų išrašymo tvarkos aprašo (redakcija, galiojusi iki 2018-01-01) 55 punktą panaikinti ir išduotus Patvirtinimus, jei tokie Įrodančių dokumentų pagrindu buvo išrašyti. Atitinkamais terminais 2014 ir 2015 m. tai turėjo būti padaryta ir dėl 2014-2015 m. UAB „Metrail“ išduotų Įrodančių dokumentų kontrolės.

Pareiškėja mano, kad tokia teisės aktų logika yra ir turi būti numatyta neatsitiktinai ir iš esmės dėl dviejų priežasčių: a) Organizacija veikia griežtai reguliuojamoje sferoje ir nėra laisva pasirinkti tvarkytojo, su kuriuo sudaro atliekų tvarkymo sutartį. Atliekų tvarkytojų veikla yra licencijuota, o Organizacija tvarkytoją pasirenka iš licencijuotų Atliekų tvarkytojų sąrašo; tvarkytojas parenkamas ne komerciniais pagrindais, bet pirkimo būdu pagal aplinkos ministro nustatytą tvarką. Taigi, Organizacijai, neturint galimybių laisvai pasirinkti ir atitinkamai kontroliuoti tvarkytojo, pastaroji kontrolė yra padalijama (prisiimama) valstybės institucijų, numatant pareigą RAAD kasmet iki rugsėjo 1 d. patikrinti visų tvarkytojų dokumentų išdavimo kontrolę; b) Įrodančių dokumentų ir jų pagrindu išduotų Patvirtinimų teisinė išdava – kasmetinės mokestinės lengvatos tretiesiems asmenims gamintojams ir importuotojams (konkrečiu atveju bendrovei), jokia forma nedalyvaujantiems (tik finansuojantiems) pakuočių atliekų tvarkymo veikloje, atsiradimas nulemia tai, kad valstybės institucijos prisiima teisinę pareigą kasmet atlikti jos kontroliuojamų tvarkytojų patikrinimą ir priimti sprendimus dėl jų išduotų Įrodančių dokumentų tokiais terminais ir tokiu būdu, kad tai neproporcingai nepažeistų nekaltų trečiųjų asmenų (konkrečiu atveju bendrovės) interesų.

Konkrečiu atveju 2013-2015 m. UAB „Metrail“ Įrodančių dokumentų išdavimo teisėtumo kontrolė buvo atlikta tik po apytiksliai dviejų metų 2015 m. viduryje, o jų pagrindu išduotų Patvirtinimų panaikinimas – 2018 metais, Taigi, dėl atsakovo kaltės Organizacijos bendrovei išduoti 2013 m. Patvirtinimai panaikinti praėjus 5 metams, išduoti 2014 m. –4 metams, o 2015 m. –3 metams, tokiu būdu ne tik grubiai pažeidžiant Įrodančių dokumentų išrašymo tvarkos aprašo (redakcija, galiojusi iki 2018-01-01) IX skyriuje atsakovui nustatytas pareigas, tačiau sukeliant bendrovei žalą, kuri atsakovui atlikus savo pareigas tinkamai ir laiku nebūtų padaryta.

Atsakovui iki 2013-09-01 nepatikrinus UAB „Metrail“ išduotų Įrodančių dokumentų už 2013 m. teisėtumo, Organizacija teisėtai ir pagrįstai išrašė bendrovei Patvirtinimus, o bendrovė pasinaudojo mokesčio už aplinkos teršimą lengvata, taigi, šiuo aspektu įgijo teisės normų garantuotą teisinį lūkestį, kad jos mokestinės prievolės įvykdytos tinkamai.

Atsakovui, pažeidus teisės aktuose jam nustatytas pareigas tokiu būdu, kad praėjus 3-5 metams yra panaikinami Patvirtinimai, buvę bendrovės realizuotos mokestinės lengvatos pagrindu, Sprendimas šiuo aspektu yra grubiai pažeidžiantis teisėtų lūkesčių teisinės apsaugos ir teisinio tikrumo principus.

Pareiškėja nurodo, kad Sprendimas yra neteisėtas pagal procedūras, turėjusias užtikrinti suinteresuotų asmenų įtraukimą, ir grubiai pažeidžiantis į administracinę procedūrą (patikrinimą) neįtrauktos jos teisę būti išklausytai prieš priimant su jos interesais susijusį sprendimą.

Sprendimu bendrovei išduotus Patvirtinimus pripažinus išduotais neteisėtai, ji yra įpareigota apskaičiuoti ir sumokėti mokestį už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis, t. y. Sprendimu yra panaikinama Pareiškėjai numatyta ir jos jau už 2013-2015 m. realizuota mokesčio lengvata. Taigi, Sprendimu priimamas patvarkymas, sukeliantis tiesiogines neigiamas mokestines pasekmes, susijusias su apmokestinimo tvarkos išimties taikymu bendrovei, kaip mokesčio mokėtojai.

Pareiškėja teigia, kad net tais atvejais, kai panaikinami Įrodantys dokumentai, gamintojams ir importuotojams, dalyvaujantiems kolektyvaus pakuočių atliekų tvarkymo sistemoje, per se dar nesukeliantys tiesioginių mokestinių teisinių pasekmių, į sprendimo priėmimo procedūrą turi būti įtraukti visi suinteresuoti asmenys.

Todėl daugiau nei akivaizdu, kad šiuo atveju, kai sprendimo dėl Tvarkytojo dokumentų panaikinimo tikslas buvo inter alia panaikinti bendrovės jau realizuotą mokestinę lengvatą, į šio sprendimo priėmimo procedūrą privalėjo būti įtraukta bendrovė, kuriai Organizacijos išduoti Patvirtinimai yra pripažįstami išduotais neteisėtai, nes būtent bendrovę tiesiogiai paveikia šis sprendimas, sąlygojantis jos mokesčio už aplinkos teršimą lengvatos panaikinimą ir įpareigojimą sumokėti mokestį.

Pareiškėja pažymi, kad atsakovas neinformavo bendrovės apie vykstančią administracinę procedūrą dėl UAB „Metrail“ dokumentų panaikinimo, kuri tiesiogiai įtakoja jos mokestinės lengvatos praradimą, jau nekalbant apie tai, kad būtų svarstęs suteikti galimybę pasisakyti dėl Patikrinimo akto prieš jį patvirtinant. Atsakovas privalėjo bendrovę, kuriai patikrinimo išdavoje priimtas sprendimas dėl UAB „Metrail“ turi neigiamų teisinių padarinių ir įtraukti ją į šią administracinę procedūrą. Pažymi, kad Organizacija nei pagal Viešųjų įstaigų įstatymą, nei pagal Sutartį dėl apmokestinamosios pakuotės atliekų tvarkymo organizavimo per se nėra įgaliota atstovauti bendrovės klausimais, susijusiais su Patvirtinimų panaikinimu.

Pareiškėja nurodo, kad Sprendimas sukelia jai negrįžtamus neigiamus padarinius, nors tai nulėmusių sprendimų teisėtumas nėra neginčytinas ir neabejotinas. Bendrovei sumokėjus papildomai priskaičiuotą 125 901 Eur mokestį, o vėliau teismams priėmus sprendimą dėl atsakovo priimtų sprendimų, sąlygojusių mokestinės lengvatos praradimą, panaikinimo, bendrovė nebeturės teisinės galimybės patikslinti mokesčio deklaracijos už 2013 m. (po 2018 m.) ir susigrąžinti neteisėtai įpareigotus sumokėti mokesčius. Taigi, ir dėl šios priežasties akivaizdu, kad teisinės valstybės ir teisingumo principams prieštarauja situacija, kai bendrovė Sprendimo pagrindu ne tik verčiama sumokėti mokestį, nors visas savo pareigas yra įvykdžiusi, o Sprendimą sąlygoję sprendimai yra ginčijami teisme, tačiau ir įvykdžiusi šią iš atsakovo Sprendimo kylančią pareigą, neturės teisinių galimybių patikslinti mokesčio deklaracijos ir susigrąžinti neteisėtai įpareigotus sumokėti mokesčius. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad Sprendimas lemia, jog bendrovė patirs negrįžtamų neigiamų padarinių, nors tai nulėmusių sprendimų teisėtumas nėra neginčytinas ir neabejotinas.

Atsakovas Departamentas atsiliepime su pareiškėjos skundu nesutinka ir prašo skundą atmesti.

Nurodo, kad UAB „Kauno kooperacijos didmeninė prekyba“, įvertinusi savo interesus, teises, pareigas, bei gamintojo ir importuotojo atsakomybę, pasirinko pakuočių gamintojams ir importuotojams nustatytas pareigas vykdyti kolektyviai ir sutartiniais pagrindais pavedė jas vykdyti VšĮ „Pakuočių tvarkymo organizacija“. Pasirinkdama kolektyvų pakuočių atliekų tvarkymo organizavimo bei finansavimo būdą, Įmonė žinojo apie išliekančią jai pareigą Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymu nustatyta tvarka mokėti mokestį už aplinkos teršimą pakuočių atliekomis, jeigu nevykdo Vyriausybės nustatytų pakuočių atliekų tvarkymo užduočių (Įstatymo 7 straipsnio 3 dalis).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo 34²⁵ straipsnio 3 dalimi, Gaminių ir (ar) pakuočių atliekų sutvarkymą įrodančių dokumentų išrašymo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2013-05-20 įsakymu Nr. Dl-359 „Dėl Gaminių ir (ar) pakuočių atliekų sutvarkymą įrodančių dokumentų išrašymo tvarkos aprašo patvirtinimo“, 56 punktu4, Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamentas (toliau – Vilniaus RAAD) 2017-12-18 sprendimu Nr. VR-17.5-82 panaikino VšĮ „Pakuočių tvarkymo organizacija“ gamintojams ir importuotojams išrašytus patvirtinimus apie pakuotės atliekų sutvarkymą. Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento (toliau – Kauno RAAD) 2018-05-23 pranešimu (rašto Nr. (MAKS)-D2-1523) Įmonė buvo informuota apie patikrinimą dėl mokesčio už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis už 2013-2015 m. mokestinius laikotarpius. Kauno RAAD, atlikdamas pareiškėjos mokestinį patikrinimą, vadovavosi oficialiais duomenimis, esančiais valstybės registruose, informacinėse sistemose, taip pat duomenimis, pateiktais Vilniaus RAAD (Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 26 straipsnio 2 dalis5 ir 36⁶ straipsnio 3 dalis) ir minimalios ir proporcingos kontrolės naštos principu (Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 4 straipsnio 2 punktas).

Atsakovė nurodo, kad Kauno RAAD patikrinimo metu analizavo duomenis: Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus RAAD 2017-12-21 raštu Nr. (38- 19)-VR-1.7-9630 pateiktą informaciją apie 2017-12-18 sprendimą Nr. VR-17.5-82 panaikinti Organizacijos gamintojams ir importuotojams išrašytus patvirtinimus apie pakuočių atliekų sutvarkymą; Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Aplinkosauginių mokesčių kontrolės informacinės sistemos mokesčio mokėtojo valstybinei mokesčių inspekcijai teiktas deklaracijas, forma FR0524 (toliau - deklaracija) bei ataskaitas apie organizacijos išduotus dokumentus (patvirtinimus) ir gautus dokumentus (patvirtinimus). Pagal pareiškėjos patvirtintus duomenis deklaracijų FR0524 formose, 2013-2015 m. į vidaus rinką išleido apmokestinamąją gaminiais pripildytą pakuotę bei naudojosi mokestine lengvata, patvirtinta Lietuvos Respublikos mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo 5 straipsnio 6 dalyje.

Pareiškėja, elektroniniu būdu pildydama ir teikdama Valstybinei mokesčių inspekcijai deklaracijas, pateikė organizacijos išduotus dokumentus apie metalinės pakuotės atliekų sutvarkymą ir mokesčio nemokėjo. Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus RAAD 2017-12-18 sprendimu Nr. VR-17.5-82 panaikino VšĮ „Pakuočių tvarkymo organizacija“ Įmonei išrašytus patvirtinimus apie metalinės pakuotės atliekų sutvarkymą atskirais mokestiniais laikotarpiais: 2013 m. patvirtinimo Nr. 1314VI0001-5513-6680 metalinės pakuotės kiekis 27,441 t; 2014 m. patvirtinimo Nr. 1414VI0001-5513-6680 metalinės pakuotės kiekis 27,527 t; 2015 m. patvirtinimo Nr. 1514VI0001-5513-6680 metalinės pakuotės kiekis 7,923 t. Dėl šios priežasties ir pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2009-04-23 įsakymu Nr. D1-213 patvirtinto Mokesčio už aplinkos teršimą kontrolės tvarkos aprašo 17.2 punkto reikalavimus Įmonė privalėjo įvykdyti mokestinę prievolę - apskaičiuoti ir sumokėti mokestį už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis už į vidaus rinką išleistą pakuotės kiekį 2013-2015 m. laikotarpiais, tikslinant deklaracijas pagal Valstybinės mokesčių inspekcijos viršininko ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008-12-08 įsakymu Nr. VA-61/D1-658 patvirtintų Mokesčio už aplinkos teršimą apmokestinamųjų gaminių atliekomis deklaracijos FR0523 formos ir mokesčio už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis deklaracijos FR0524 formos pildymo taisyklių reikalavimus.

Pagal Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo 4 straipsnio 3 straipsnio nuostatą mokestį už aplinkos teršimą gaminių ir (ar) pakuotės atliekomis moka gaminių gamintojai ir importuotojai. Šiame įstatyme nenustatyta, kad mokestį turi mokėti asmenys, dėl kurių veiksmų mokestis tikslinamas.

Vilniaus RAAD 2017-12-19 raštu Nr.(38-19)-VR-1.7-9547 informavo Įmonę apie prievolę apskaičiuoti ir sumokėti mokestį už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis už 2013-2015 m. mokestinius laikotarpius. Tačiau pareiškėja iki Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Kauno RAAD vykdyto patikrinimo pradžios, t. y. iki 2018-05-23 deklaracijų Valstybinei mokesčių inspekcijai nepatikslino ir mokesčio nesumokėjo. Mokesčių administravimo įstatymo 66 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad tais atvejais, kai mokesčių mokėtojas teisės aktų nustatyta tvarka neapskaičiavo mokesčio arba neteisingai apskaičiavęs jo neperskaičiavo, mokesčių mokėtojui priklausantį mokėti mokestį apskaičiuoja mokesčių administratorius, remdamasis mokesčių mokėtojo pateiktomis mokesčių deklaracijomis, apskaitos bei kitais dokumentais arba kitais šiame skyriuje numatytais specialiais mokesčių apskaičiavimo būdais.

Atsakovas pažymi, kad pagal nuoseklią LVAT praktiką, mokesčių mokėtojui netikslinant (atsisakius patikslinti) deklaraciją, mokesčių administratorius, siekdamas paneigti mokesčių mokėtojo pateiktos deklaracijos duomenų teisingumą, privalo atlikti mokestinį patikrinimą ir priimdamas sprendimą dėl patikrinimo akto tvirtinimo apskaičiuoti mokesčius.

Nurodo, kad Kauno RAAD atliekamo patikrinimo metu buvo įvertinti perdirbti (sutvarkyti) pakuotės atliekų kiekiai, atsižvelgiant į 2017-12-18 sprendimu Nr. VR-17.5-82 panaikintus metalinės pakuotės sutvarkymą patvirtinančius dokumentus. Tokiu būdu buvo nustatyta, kad įmonė 2013-2015 m. neįvykdė (0 proc.) Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2011-12-28 nutarimu Nr. 1546 patvirtintos metalinės pakuotės atliekų sutvarkymo - perdirbimo užduoties (54 proc.). Todėl pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2008-07-09 įsakymu Nr. D1-370/1K-230 patvirtinto Mokesčio už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis apskaičiavimo ir mokėjimo tvarkos aprašo (galiojanti redakcija nuo 2018-04-04) 7 punkto reikalavimus patikrinimo metu apskaičiuota privaloma sumokėti mokesčio už į vidaus rinką išleistą apmokestinamosios pakuotės kiekį suma -125 901 Eur.

Po atlikto mokestinio patikrinimo 2018-06-18 buvo surašytas patikrinimo aktas Nr. MAKP-22 ir įteiktas pareiškėjai. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 131 straipsnio 1 dalimi per 30 dienų nuo patikrinimo akto įteikimo dienos Įmonė pateikė rašytines pastabas, nurodydama, kad nesutinka su Patikrinimo akto išvadomis. Įmonė išdėstė savo nuomonę apie Lietuvos Respublikos pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatyme apibrėžtas ir įteisintas gamintojų ir importuotojų teises ir pareigas dėl pakuočių atliekų tvarkymo organizavimo bei atsakomybės už veiklą, tačiau nepateikė įrodymų ir faktinių duomenų, kurie būtų patvirtinę, kad Įmonė 2013-2015 m. laikotarpiu įvykdė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2011-12-28 nutarimu Nr. 1546 patvirtintos metalinės pakuotės atliekų sutvarkymo-perdirbimo užduotį (54 proc.) ir įgijo teisę į mokestinę lengvatą. Todėl atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 132 straipsniu, 2018-06-18 patikrinimo aktas Nr. MAKP-22 ir mokestinė prievolė už 2013-2015 m. laikotarpius sumoje 125 901 Eur buvo patvirtinti 2018-08-17 sprendimu Nr. 46.

Atsakovas teismui 2023-02-20 pateikė rašytinius paaiškinimus, kuriuose dėsto LVAT 2022-11-23 nutartyje administracinėje byloje Nr.eA-927- 525/2022 išdėstytus išaiškinimus. Nurodo, kad susipažinus su LVAT 2022-11-23 nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-927-525/2022, jos turinį, Departamento atliko Sprendimu dėl patikrinimo akto tvirtinimo Nr. 46 pareiškėjai paskaičiuotos 125 901 Eur sumos perskaičiavimą (Departamento Apskaitos ir mokesčių kontrolės departamento Kauno apskaitos ir mokesčių kontrolės skyriaus 2023-01-24 išvada Nr. BDR-309). Perskaičiuota mokesčio už aplinkos teršimą metalinės pakuotės atliekomis suma už 2013 – 2015 metų mokestinius laikotarpius yra 68 656 Eur.

Atsižvelgiant į naujai paaiškėjusias faktines aplinkybes, kurios nebuvo žinomos priimant skundžiamą Sprendimą, su pareiškėjos skundu sutinka dalyje dėl nepagrįstai apskaičiuoto mokesčio už 2013 – 2014 m. mokestinius laikotarpius, nes Departamento Sprendimu Nr. 46 „Dėl patikrinimo akto tvirtinimo“ patvirtinta mokesčio suma už aplinkos teršimą metalinės pakuotės atliekomis keistina sumažinant ją nuo 125 901 Eur iki 68 656 Eur.

Teismo posėdyje atsakovės atstovė palaikė atsiliepime išdėstytus argumentus ir prašė pareiškėjos skundą atmesti.

Pareiškėja ir trečiasis suinteresuotas asmuo prašė bylą nagrinėti jų atstovams nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Byloje ginčas kilo dėl Departamento 2018-08-17 sprendimo Nr. 389 ,,Dėl patikrinimo akto tvirtinimo“ teisėtumo ir pagrįstumo.

Byloje nustatyta, kad pareiškėja 2013-04-30 sudarė su VšĮ „Pakuočių tvarkymo organizacija“ sutartį dėl apmokestinamosios pakuotės atliekų tvarkymo organizavimo Nr. PTO/13/762.

Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus RAAD, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo 34²⁵ straipsnio 3 dalimi, Tvarkos aprašo 56 punktu, 2017-12-18 sprendimu Nr. VR-17.5-82 panaikino VšĮ „Pakuočių tvarkymo organizacija“ gamintojams ir importuotojams išrašytus patvirtinimus apie pakuotės atliekų sutvarkymą.

Departamento Apskaitos ir mokesčių kontrolės skyriaus Kauno apskaitos ir mokesčių kontrolės poskyris atliko pareiškėjos planinį patikrinimą dėl 2013 -2015 m. mokestiniu laikotarpiu mokesčio už aplinkos teršima pakuotės atliekomis deklaracijose (forma FR0524) įmonės pateiktų ir patvirtintų duomenų teisėtumo.

Patikrinimo metu buvo įvertinti Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus RAAD 2017-12-21 raštas Nr. (38-19)-VR-l .7-9630, kuriame pateikta informacija apie sprendimą panaikinti PTO gamintojams ir importuotojams išrašytus patvirtinimus apie pakuočių atliekų sutvarkymą, Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Aplinkosauginių mokesčių kontrolės informacinės sistemos mokesčio mokėtojo Valstybinei mokesčių inspekcijai teiktos deklaracijos, (forma FR0524), ataskaitų apie organizacijos išduotus dokumentus (patvirtinimus) ir gautus dokumentus (patvirtinimus) ir surašytas 2018-06-18 patikrinimo aktas Nr. MAKP-22, kuriame padaryta išvada, kad UAB „Kauno kooperacijos didmeninė prekyba“ neatsižvelgė į Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus RAAD 2017-12-18 sprendimu Nr. VR-17.5-82 panaikintus ir netekusios galios metalinės pakuotės atliekų sutvarkymo Patvirtinimus, kuriuos išrašė VšĮ „Pakuočių tvarkymo organizacija“, ir nepatikslino 2013 - 2015 m. deklaracijų (FR0524), neapskaičiavo ir nesumokėjo mokesčio už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis. Tuo pažeidė Lietuvos Respublikos mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo 5 straipsnio 6 dalį ir nesilaikė Lietuvos Respublikos finansų ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008-07-09 įsakymu Nr. DlI-370/lK-230 patvirtinto Mokesčių už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis apskaičiavimo ir mokėjimo tvarkos aprašo 7 punkto reikalavimo. Kadangi UAB „Kauno kooperacijos didmeninė prekyba“ neatliko mokestinės prievolės, kurios terminas buvo nurodytas Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus RAAD 2017-12-19 rašte Nr. (38-19)-VR-1.7-9547- iki 2018-02-15 apskaičiuoti ir sumokėti mokestį už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis, todėl, vadovaujantis Mokesčio už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis apskaičiavimo ir mokėjimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2008-07-09 įsakymo Nr. D 1-370/1K- 230 (galiojanti redakcija) 7 punktu, kai patikrinus mokesčio mokėtoją ir (ar) atliekų tvarkytojus ir (ar) organizacijas, nurodytas Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo 34²² straipsnyje, pripažįstami negaliojančiais (dėl viso ar dalies juose nurodyto atliekų kiekio) mokesčio mokėtojui išrašyti dokumentai ir (ar) patvirtinimai, nurodyti Tvarkos aprašo 14 punkte, ir mokesčio mokėtojas netikslino deklaracijos arba, patikrinus mokesčio mokėtoją, paaiškėja, kad mokesčio mokėtojas, kaip sutvarkytą pakuotės atliekų kiekį, nurodė panaudotų ar perdirbtų pakuotės atliekų kiekį ar dalį jų kiekio, kuriam neturėjo dokumentų ir (ar) patvirtinimų, nurodytų Tvarkos aprašo 14 punkte, ir mokesčio mokėtojas netikslino deklaracijos, apskaičiuota 2013-2015 m. mokestinių laikotarpių mokėtino mokesčio už aplinkos teršimą metalinės pakuotės atliekomis suma yra 125 901 Eur (2013 m. – 50,816 t 2014 m. – 50,975 t., 2015 m. – 14,672 t.).

Pareiškėja, vadovaudamasi MAĮ 131 straipsnio 1 dalimi, per 30 dienų nuo patikrinimo akto įteikimo dienos pateikė rašytines pastabas, nurodė, kad nesutinka su 2018-06-18 patikrinimo akto Nr. MAKP-22 išvadomis, kadangi ji laiku ir tinkamai įvykdė jai teisės aktais nustatytas pareigas, o tai, kad buvo panaikinti atliekų tvarkytojo išduoti dokumentai, įrodantys pakuočių atliekų sutvarkymą, nėra jos kaltės.

Departamentas, įvertinęs, kad pareiškėja pastabų dėl patikrinimo akto teikimo metu nepateikė įrodymų ir faktinių duomenų, kurie pagrįstų, kad metalinės pakuotės atliekos būtų sutvarkytos ir įvykdyta metalinės pakuotės atliekų sutvarkymo - perdirbimo užduotis (54 proc.) ir vadovaudamasis MAĮ 132 straipsniu, 2018-06-18 patikrinimo aktu Nr. MAKP-22, mokestinę prievolę už 2013-2015 m. laikotarpius sumoje 125 901 Eur patvirtino 2018-05-17 sprendimu Nr. 46.

Pareiškėja nesutinka su Departamento Sprendimu, teigia, kad mokestinės lengvatos paneigimas, kuomet bendrovė nėra padariusi nei vieno su pakuočių atliekų tvarkymu susijusio teisės akto pažeidimo, nesiderina su teisėtų lūkesčiu principu, neužtikrina teisinio tikrumo ir yra socialiai neteisingas. Tai, kad valstybės įstaigos neužtikrino ir/ar netinkamai užtikrino tinkamą teisinį reguliavimą ir atliekų tvarkytojų kontrolę, nesant bendrovės neteisėtų veiksmų (veikimo, neveikimo) negali būti pagrindas bendrovės atsakomybei kilti ir juolab pagrindas finansinei sankcijai atsirasti.

Lietuvos Respublikos pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymo 7 straipsnio, nustatančio gamintojų ir importuotojų teises ir pareigas, 1 dalies 2 punktas gamintojus ir importuotojus įpareigoja organizuoti rūšiuojamąjį surinkimą, vežimą, paruošimą naudoti, naudojimą visų pakuočių atliekų, kurios susidarė naudojant gamintojų ir importuotojų tiektus Lietuvos Respublikos vidaus rinkai supakuotus gaminius, ir (ar) dalyvauti organizuojant tokių atliekų tvarkymą savivaldybių organizuojamose komunalinių atliekų tvarkymo sistemose ir, jeigu tiekia Lietuvos Respublikos vidaus rinkai gaminius, už kurių vienkartinę pakuotę pagal šio įstatymo 11 straipsnio 2 dalį nustatytas užstatas, dalyvauti užstato už vienkartines pakuotes sistemoje; 4 punktas įpareigoja apmokėti šios dalies 2 punkte nurodyto pakuočių atliekų surinkimo, vežimo, paruošimo naudoti ir naudojimo išlaidas ir (ar) dalyvavimo užstato už vienkartines pakuotes sistemoje išlaidas, susijusias su užstato sistemoje surenkamų vienkartinių pakuočių atliekų sutvarkymu ir užstato už vienkartines pakuotes sistemos administravimu, taip pat šios dalies 3 punkte nurodyto visuomenės informavimo organizavimo ir vykdymo išlaidas.

Įstatymo 7 straipsnio 3 dalis nustato, kad gamintojai ir importuotojai privalo Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo nustatyta tvarka mokėti mokestį už aplinkos teršimą pakuočių atliekomis, jeigu nevykdo Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatytų pakuočių atliekų tvarkymo užduočių; 4 dalis nustato, kad siekdami įvykdyti šio straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytą pareigą, gamintojai ir importuotojai gali diegti savivaldybės organizuojamą komunalinių atliekų tvarkymo sistemą papildančias pakuočių atliekų surinkimo sistemas; 5 dalis nustato, kad šio straipsnio 1 dalyje (išskyrus 1 dalies 1 punktą) nustatytas pareigas gamintojai ir importuotojai gali vykdyti: 1) individualiai - organizuodami savoms reikmėms sunaudotų pakuočių atliekų tvarkymą, Atliekų tvarkymo įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka šias atliekas tvarkydami patys arba perduodami jas tokias atliekas turinčiam teisę tvarkyti atliekų tvarkytojui; 2) kolektyviai - steigdami šio įstatymo 10 straipsnyje nurodytą gamintojų ir importuotojų organizaciją ir (ar) tapdami tokios organizacijos dalyviais ir jai pavesdami organizuoti pakuočių atliekų tvarkymą ir vykdyti visas ar dalį šio įstatymo nustatytų pareigų arba organizacijai sutartiniais pagrindais pavesdami organizuoti pakuočių atliekų tvarkymą ir vykdyti visas ar dalį šio įstatymo nustatytų pareigų netapdami organizacijos dalyviais.

Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo 34²⁵ straipsnio. 3 dalyje nustatyta, kad sprendimus dėl gaminių ir (ar) pakuočių atliekų sutvarkymą įrodančių dokumentų pripažinimo negaliojančiais, vadovaudamasi aplinkos ministro nustatyta tvarka, priima Aplinkos ministerijos įgaliota institucija.

Gaminių ir (ar) pakuočių atliekų sutvarkymą įrodančių dokumentų išrašymo tvarkos aprašo 56 punkte numatyta, kad sprendimus dėl neteisėtai išrašytų dokumentų ir patvirtinimų pripažinimo negaliojančiais, vadovaudamasis Tvarkos aprašo 55 punktu, priima RAAD.

VAĮ 26 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad viešojo administravimo subjektas gali reikalauti tik tų dokumentų ir informacijos, kurių nėra valstybės registruose ar kitose valstybės informacinėse sistemose. Viešojo administravimo subjekto reikalavimas pateikti dokumentus ir informaciją, kurie yra valstybės registruose ar kitose valstybės informacinėse sistemose, laikomas biurokratizmu.

VAĮ 36⁶ straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad priežiūrą atliekantys subjektai Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka tarpusavyje keičiasi jiems suteiktiems įgaliojimams įgyvendinti būtinais dokumentais ir kita informacija, kuriuos jiems yra pateikę ūkio subjektai.

Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 4 straipsnio 2 punkte nustatyta, kad minimalios ir proporcingos kontrolės naštos principas - aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės institucijų ir pareigūnų veiksmai privalo būti proporcingi ir tinkami siekiamam tikslui įgyvendinti, proporcingi ūkio subjektų dydžiui ir administraciniams gebėjimams, atliekami siekiant kuo mažiau trikdyti ūkio subjektų, kitų fizinių ir juridinių asmenų veiklą.

Lietuvos Respublikos mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo 5 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad gamintojai ir importuotojai atleidžiami nuo mokesčio už aplinkos teršimą gaminių ir (ar) pakuotės atliekomis už tą gaminių ir (ar) pakuotės kiekį, kuris proporcingas įvykdytos Vyriausybės nustatytos gaminių ir (ar) pakuotės atliekų naudojimo ir (ar) perdirbimo užduoties daliai. Norėdami pasinaudoti šia mokesčio lengvata, gamintojai ir importuotojai Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka turi pateikti dokumentus, patvirtinančius šių gaminių ar pakuotės atliekų perdirbtą ar panaudotą energijai gauti kiekį.

Taigi, siekdami kolektyviai organizuoti pakuočių atliekų tvarkymą, gamintojai ir importuotojai galėjo steigti gamintojų ir importuotojų organizaciją (toliau – organizacija) ir (ar) tapti įsteigtos organizacijos dalyviais arba organizacijai pavesti organizuoti pakuočių atliekų tvarkymą ir vykdyti visas ar dalį teisės aktuose nustatytų pareigų netapdami organizacijos dalyviais (Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymo 10 straipsnio 1 dalis).

Teismas taip pat pažymi, kad šios bylos išsprendimas didele dalimi yra susijęs su kitais atsakovo sprendimais, kurie yra (buvo) ginčijami administraciniuose teismuose.

Kaip matyti iš bylos duomenų, taip pat teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenų, VšĮ „Pakuočių tvarkymo organizacija“ kreipėsi į teismą su skundu prašydama panaikinti Vilniaus RAAD (teisių ir pareigų perėmėjas – Departamentas) 2017-12-18 sprendimą dėl patikrinimo akto tvirtinimo Nr. VR-17.5-82 (administracinė byla Nr. eI-142-789/2019, teisminio proceso Nr. 3-61-3-01030-2018-8).

Vilniaus apygardos administracinis teismas (toliau – VAAT) 2019-06-05 sprendimu administracinėje byloje Nr. eI-142-789/2019 (teisminio proceso Nr. 3-61-3-01030-2018-8) patenkino VšĮ „Pakuočių tvarkymo organizacija“ skundą ir panaikino Vilniaus RAAD 2017-12-18 sprendimą dėl patikrinimo akto tvirtinimo Nr. VR-17.5-82.

LVAT 2022-11-23 nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-927-525/2022 Departamento apeliacinį skundą patenkino iš dalies: panaikino atsakovo Vilniaus RAAD 2017-12-18 sprendimo dėl patikrinimo akto tvirtinimo Nr. VR-17.5-82 dalį dėl patvirtinimų, kurie gamintojams ir importuotojams buvo išrašyti ne UAB „Metrail“ išduotų ir negaliojančiais pripažintų dokumentų pagrindu; panaikino atsakovo Vilniaus RAAD 2017-12-18 sprendimo dėl patikrinimo akto tvirtinimo Nr. VR-17.5-82 dalį dėl 3,1592 proc. atliekų kiekio, nurodyto patvirtinimuose, kurie gamintojams ir importuotojams buvo išrašyti UAB „Metrail“ išduotų įrodančių dokumentų pagrindu; pakeitė atsakovo Vilniaus RAAD 2017-12-18 sprendimo dėl patikrinimo akto tvirtinimo Nr. VR-17.5-82 dalį dėl panaikinto UAB „Sauduva“ 2017-01-30 įrodančio dokumento Nr. 1615SI0001-4378-5513 pagrindu VšĮ „Pakuočių tvarkymo organizacija“ gamintojams ir importuotojams išrašytų patvirtinimų Nr. 1615VI0001-5513-9012 ir Nr. 1615VI0001-5513-4951, nurodant, kad jie pripažįstami išrašytais neteisėtai ir panaikinami iš dalies, t. y. už 64,0635 proc. šiuose patvirtinimuose nurodyto atliekų kiekio; likusią atsakovo Vilniaus RAAD 2017-12-18 sprendimo dėl patikrinimo akto tvirtinimo Nr. VR-17.5-82 dalį paliko nepakeistą.

Administracinėje byloje Nr. eA-927-525/2022 ginčijamas atsakovo sprendimas priimtas, be kita ko, vadovaujantis jo priėmimo metu galiojusios redakcijos Tvarkos aprašo 55, 56 ir 57 punktais. Pagal tuo metu galiojusios redakcijos Tvarkos aprašo (redakcija, įsigaliojusi nuo 2017-02-15) 55 punktą, jei atliekų surinkėjai, naudotojai (perdirbėjai), eksportuotojai ir (ar) mišrių komunalinių atliekų apdorotojai išrašė dokumentus pažeisdami bent vieną iš Tvarkos aprašo 12, 13, 19, 20, 26, 27, 33, 34, 40, 41, 46, 47, 51, 52 punktuose nurodytų reikalavimų, laikoma, kad dokumentai ir patvirtinimai, įskaitant išrašytus remiantis pažeidžiant minėtus reikalavimus išrašytais dokumentais, išrašyti neteisėtai. Sprendimus dėl neteisėtai išrašytų dokumentų ir patvirtinimų pripažinimo negaliojančiais, vadovaudamasis Tvarkos aprašo 55 punktu, priima RAAD (56 punktas). Dokumentų ir patvirtinimų pripažinimas neteisėtai išrašytais įforminamas patikrinimo aktu, kuris patvirtinamas RAAD direktoriaus ar jo įgalioto asmens sprendimu, teisės aktų nustatyta tvarka ir terminais (57 punktas) (LVAT 2022-11-23 nutarties 106 punktas).

LVAT 2019-04-03 sprendime norminėje administracinėje byloje Nr. I-6-822/2019 padarė išvadą, kad įstatymuose sąvoką „atliekų sutvarkymą įrodantys dokumentai“ įstatymų leidėjas vartoja pačia bendriausia lingvistine reikšme – tai visi Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyti dokumentai, kurie patvirtina atliekų sutvarkymą. Teismas vertino, kad minėtuose įstatymuose vartojama sąvoka „atliekų sutvarkymą įrodantys dokumentai“ apima tiek atliekų tvarkytojų išrašomus atliekų sutvarkymą įrodančius dokumentus, tiek organizacijų išrašomus patvirtinimus. Sprendime konstatuota, kad licencijuotų organizacijų gamintojams ir importuotojams išrašomi patvirtinimai, kurie išimtinai grindžiami būtent atliekų tvarkytojų išrašytais atliekų sutvarkymą įrodančiais dokumentais, savo turiniu ir esme laikytini vienais iš „pakuočių atliekų sutvarkymą įrodančių dokumentų“, kaip ši sąvoka apibrėžta Atliekų tvarkymo įstatyme. Licencijuotų organizacijų išrašomi patvirtinimai, kuriais yra tik paskirstomi atliekų tvarkytojų išrašyti atliekų sutvarkymą įrodantys dokumentai, laikytini išvestiniais iš pastarųjų, kadangi patys savaime be pirminių atliekų sutvarkymą įrodančių dokumentų egzistuoti negalėtų.

Neteisėtais pripažinti VšĮ „Pakuočių tvarkymo organizacija“ gamintojams ir importuotojams išduoti patvirtinimai buvo išrašyti nuo 2013-10-05. Nuo 2013-06-01 įsigaliojusios redakcijos Atliekų tvarkymo įstatymo 34²⁵ straipsnio 3 dalyje buvo įtvirtinta, jog sprendimus dėl gaminių ir (ar) pakuočių atliekų sutvarkymą įrodančių dokumentų pripažinimo negaliojančiais, vadovaudamasi Tvarkos aprašo 2 punktu Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos regionų aplinkos apsaugos departamentams buvo pavesta vykdyti Tvarkos aprašo reikalavimų vykdymo kontrolę ir priimti sprendimus dėl neteisėtai išrašytų gaminių ir (ar) pakuočių atliekų sutvarkymą įrodančių dokumentų pripažinimo negaliojančiais. Taigi, vadovaudamasis LVAT 2019-04-03 sprendime norminėje administracinėje byloje Nr. I-6-822/2019 pateiktais išaiškinimais dėl sąvokos „atliekų sutvarkymą įrodantys dokumentai“, LVAT išplėstinė teisėjų kolegija padarė išvadą, kad atsakovas turėjo kompetenciją (teisinį pagrindą) pripažinti neteisėtais už laikotarpį iki 2017-02-15 įsigaliojant Tvarkos aprašo pakeitimams VšĮ „Pakuočių tvarkymo organizacija“ gamintojams ir importuotojams išduotus patvirtinimus apie atliekų sutvarkymą, kurie išrašyti neteisėtais pripažintų atliekų sutvarkymą įrodančių dokumentų pagrindu, ir nagrinėjamu atveju atsakovui priimant ginčijamą sprendimą (2017-12-18 sprendimą Nr. VR-17.5-82) principas lex retro non agit (lot. įstatymas atgal negalioja) nebuvo pažeistas (LVAT 2022-11-23 nutarties 114 punktas).

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pareiškėjos argumentai, kad ji nėra padariusi teisės pažeidimo, susijusio su pakuočių tvarkymu, todėl, nesant jos kaltės, Departamento ginčijamas Sprendimas negalėjo būti priimtas, atmetami kaip nepagrįsti. Šiuo atveju svarbu, ar pareiškėja gali įrodyti (pagrįsti), kad atitinkamas kiekis atliekų buvo realiai (faktiškai) sutvarkytas. Kadangi ji to padaryti negali, tad ji negalėjo pasinaudoti ir mokesčio lengvata.

Teismas sutinka su atsakovo pozicija, kad Sprendimu pareiškėjai nėra paskirta sankcija, kadangi pakuotės liko nesutvarkytos, pareiškėjai atsirado pareiga apskaičiuoti ir sumokėti mokestį.

Teismas taip pat pažymi, kad LVAT 2023-03-01 sprendime, išnagrinėjęs administracinę bylą pagal atsakovo Departamento apeliacinį skundą dėl VAAT 2019-04-19 sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos UAB „Karbonas“ skundą atsakovui Departamentui (tretieji suinteresuoti asmenys – viešoji įstaiga „Pakuočių tvarkymo organizacija“ (dabar bankrutuojanti viešoji įstaiga „Pakuočių tvarkymo organizacija“), Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija, Kauno apskrities valstybinė mokesčių inspekcija) dėl sprendimo panaikinimo, konstatavo, kad ,,Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2022 m. lapkričio 23 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-927-525/2022 panaikinta Vilniaus RAAD 2017 m. gruodžio 18 d. sprendimo Nr. VR-17.5-82 „Dėl patikrinimo akto tvirtinimo“ dalis dėl 3,1592 proc. atliekų kiekio, nurodyto patvirtinimuose, kurie gamintojams ir importuotojams buvo išrašyti UAB „Metrail“ išduotų įrodančių dokumentų 2013 m. spalio 5 d. Nr. 1314VI0005-4994-5513, 2013 m. lapkričio 23 d. Nr. 1314VI0013-4994-5513; 2013 m. lapkričio 23 d. Nr. 13I4VI0014-4994-5513; 2013 m. gruodžio 4 d. Nr. 1314VI0016-4994-5513; 2013 m. gruodžio 31 d. Nr. 1314VI0019-4994-5513; 2013 m. gruodžio 31 d. Nr. 1314VI0022-4994-5513; 2013 m. gruodžio 31 d. Nr. 1314VI0023-4994-5513 pagrindu, sudarė galimybę proceso šalims pateikti papildomus įrodymus, susijusius su šioje byloje nagrinėjamu ginču (iš jų ir rašytinius paaiškinimus) (ABTĮ 56 str. 5 d.)“.

Nagrinėjamoje byloje atsakovas pateikė įrodymus, kad įvertinus pirmiau minėtuose LVAT procesiniuose sprendimuose nustatytas aplinkybes, jog pakuočių atliekų sutvarkymą įrodantys dokumentai paliekami galioti už 3,1592 proc. šiuose dokumentuose nurodytų atliekų, buvo atliktas Sprendimu apskaičiuoto mokesčio perskaičiavimas ir nustatyta, kad pareiškėja turi mokėti 68 656 Eur mokėtiną mokesčio už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis sumą už 2013-2015 metus.

Pareiškėja teismui nepateikė įrodymų, iš kurių būtų galima nustatyti, kad visos jos atliekos ar daugiau nei 3,1592 proc. šių atliekų buvo realiai (faktiškai) sutvarkytos, taip pat nenurodė argumentų dėl perskaičiuoto mokesčio nepagrįstumo, taip pat dėl taikyto metodo, apskaičiuojant nesutvarkytų pareiškėjos priduotų metalinių pakuočių kiekį. Pareiškėja skundą išimtinai grindė tik tuo, kad ji VšĮ „Pakuočių tvarkymo organizacija“ perdavė metalines pakuotes ir jai buvo išrašyti tai patvirtinantys dokumentai, todėl ji teisėtai pasinaudojo mokestine lengvata, vadovavosi įstatymų nuostatomis, tačiau, kaip jau minėta, išrašyti dokumentai yra galiojantys tik dėl dalies sutvarkytų atliekų kiekio.

Apibendrinant tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos 2018-08-17 sprendimo Nr. 46 „Dėl patikrinimo akto tvirtinimo“ dalis, kuria pareiškėjai už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis už 2013-2015 metus patvirtinta 125 901 Eur mokesčio suma, keistina, ją sumažinant iki 68 656 Eur. Kita pareiškėjos skundo dalis atmestina kaip nepagrįsta (ABTĮ 88 straipsnio 1 ir 2 punktai).

Remdamasis, tuo kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86 straipsnio 2 dalimi, 88 straipsnio 1 ir 2 punktais, 132 straipsnio 1 dalimi, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės ,,Kooperacijos paslauga“ skundą patenkinti iš dalies.

Pakeisti Aplinkos apsaugos departamento prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos 2018-08-17 sprendimo Nr. 46 ,,Dėl patikrinimo akto tvirtinimo“ dalį ir už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis už 2013-2015 metus patvirtintą 125 901 Eur mokesčio sumą sumažinti iki 68 656 Eur.

Likusią pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės ,,Kooperacijos paslauga“ skundo dalį atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.