Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Kauno apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Čekanausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Astos Urbonienės ir Natalijos Zelionkienės,

trečiųjų suinteresuotų asmenų Kauno miesto savivaldybės administracijos atstovei Lionelai Gelmanienei,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo H. J. Gylio pareiškimą tretiesiems suinteresuotiems asmenims Kauno m. savivaldybės administracijai, Kauno apskrities viršininko administracijai, D. J. – Ž., D. D. , R. G. teisių perėmėjai O. G. , dėl termino atnaujinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Teismo posėdyje pareiškėjo atstovas advokatas D. Povilius paaiškino, jog dokumentai pateikti po įstatyme nustatyto termino, kadangi jų pareikalavo po termino. Pareiškėjas pats dėl nuosavybės teisių atkūrimo elgėsi rūpestingai, buvo įsitikinęs, jog visi dokumentai pateikti, terminas praleistas dėl Kauno m. savivaldybės administracijos kaltės. Pateikęs teismo sprendimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo pareiškėjas buvo įsitikinęs, jog visi dokumentai pateikti ir tik gavęs iš administracijos 2007 m. raštą suprato, jog turi kreiptis į teismą.

Pareiškėjas atsisako skundo reikalavimo panaikinti 2007 m. balandžio 3 d. Kauno miesto savivaldybės administracijos sprendimą neatkurti nuosavybės teisių J. H. G. į jo tėvo K. G. nuosavybę adresu (Duomenys neskelbtini) Kaune ir prašo bylą nagrinėti pagal patikslintą prašymą dėl termino atnaujinimo.

Trečiojo suinteresuoto asmens Kauno apskrities viršininko administracijos atstovė E. Darbutaitė pareiškėjo pareiškimo tenkinimo klausimą palieka spręsti teismo nuožiūra.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas netenkintinas.

Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo (toliau –Įstatymas) 10 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nuosavybės teisės atkuriamos piliečiams, kurių prašymai atkurti nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą pateikti Lietuvos Respublikos įstatymo "Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų" nustatytais terminais ir šio įstatymo nustatyta tvarka iki 2001 m. gruodžio 31 d.

Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 10 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad piliečiai, padavę prašymą atkurti nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą, bet nepateikę nuosavybės teises bei giminystės ryšį su savininku patvirtinančių dokumentų, šiuos dokumentus iki 2003 m. gruodžio 31 d. turi pateikti šio įstatymo 17 straipsnyje nurodytoms institucijoms.

Bylos duomenys patvirtina, kad pareiškėjas turi teisę į nuosavybės teisių atkūrimą. 1991 m. gruodžio 12 d. J.H. G. kartu su kitais pretendentais R. G. , M.D. D. ir D. V. J. padavė prašymus Kauno miesto valdybai dėl nuosavybės teisių atkūrimo į tėvo ir senelio K. G. turėtus gyvenamuosius namus (Duomenys neskelbtini) ir (Duomenys neskelbtini) , Kaune (Nuosavybės teisių atkūrimo byla, b.l. 1-4). Tačiau kartu su prašymu atkurti nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą turėjo būti pateikti ir dokumentai, patvirtinantys nuosavybės teises bei giminystės ryšį su savininku (Įstatymo 10 str. 4 d.) Pagal Įstatymo 1 straipsnio 1 dalį savininko nuosavybės teisė buvo pažeista, kai jam nuosavybės teise priklausęs turtas pagal TSRS (LTSR) įstatymus buvo nacionalizuotas ar kitaip neteisėtai nusavintas. Todėl piliečio prašymą nagrinėjanti Institucija turėjo nustatyti, kas buvo nacionalizuoto turto savininkas.

Iš byloje esančių dokumentų matyti, jog Kauno miesto savivaldybės administracijos Nuosavybės teisių atkūrimo skyrius 2005 m. spalio 7 d. raštu Nr. 10-2-3915 informavo pareiškėją, jog minėta institucija neturi duomenų, kad namų valda, esanti (Duomenys neskelbtini) , Kaune buvo nacionalizuota ar kitaip neteisėtai nusavinta ir pasiūlė kreiptis į teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, iš ko turtas buvo nacionalizuotas ar kitaip neteisėtai nusavintas (b.l. 11) Pareiškėjas įvykdė Institucijos nurodytą pareigą – kreipėsi į Kauno miesto apylinkės teismą , kuris 2006 m. gruodžio 6 d. sprendimu nustatė juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjo J. H. G. tėvui K. G. priklausęs nekilnojamas turtas – namų valda, esanti adresu (Duomenys neskelbtini) (tuo metu (Duomenys neskelbtini) ), Kauno m. buvo nacionalizuotas ( b.l.14-16). Pareiškimą Kauno apygardos administraciniam teismui dėl termino pateikti nuosavybės teisę pagrindžiančius

dokumentus atnaujinimo pateikė tik 2008 m. gegužės 13 d. paštu.

Įstatymo 10 straipsnio 4 dalis numato, jog piliečiams praleidusiems terminą dėl priežasčių, kuris teismas pripažįsta svarbiomis, praleistas terminas dokumentams pateikti gali būti atnaujinamas. Tačiau pačiame įstatyme nėra nurodyta, kokios termino praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis. Pareiškėjas pagrindine termino praleidimo priežastimi nurodo tai, jog tik po įstatymo nustatyto 2003 m. gruodžio 31d. termino sužinojo, jog trūksta duomenų, t.y. tik tada, kai gavo Kauno m. savivaldybės administracijos Nuosavybės teisių atkūrimo skyriaus 2005 m. spalio 7 d. raštą Nr. 10-2-3915.

Įstatyme yra nustatyta piliečiui pareiga pateikti nuosavybės teises bei giminystė ryšį su savininku patvirtinančius dokumentus (10 str. 4 d.). Tačiau pareiškėjas nurodo, jog iki 2005 m. spalio 7 d.(t.y. kai gavo Institucijos raštą Nr. 10-2-3915) nežinojo, jog trūksta dokumentų. Tačiau įsigaliojus Kauno miesto apylinkės teismo 2006 m. gruodžio 6 d. sprendimui dėl juridinę reikšmę turintį fakto nustatymo (dėl šio dokumento padavimo yra prašoma atnaujinti terminą šioje byloje), pareiškėjas ilgą laiką elgėsi pasyviai, nesikreipė per protingą laiko tarpą į teismą dėl termino atnaujinimo. Skundą Kauno apygardos administraciniam teismui pirmą kartą padavė tik 2007 m. gegužės 5 d. ir tai netinkamai realizuodamas savo teisę į teisminę gynybą – prašydamas panaikinti sprendimą, kuriuo atsisakyta atkurti nuosavybės teises. Šis netinkamas pareiškėjo teisės įgyvendinimo būdas negali būti pripažintas svarbia termino praleidimo priežastimi.

Pareiškėjas nepagrindžia savo pareiškimo dėl termino atnaujinimo (po to kai įsiteisėjo sprendimas dėl juridinio fakto nustatymo) jokiomis svarbiomis aplinkybėmis, kurios sudarė jam objektyvias kliūtis paduoti pareiškimą teismui. Iš paaiškinimų matyti, jog prašymas atnaujinti terminą grindžiamas nežinojimu bei kaltinama Institucija, jog nenurodė, kokius veiksmus pareiškėjas turi atlikti. Nežinojimas negali būti vertinamas kaip svarbi priežastis, trukdžiusi kreiptis į teismą, nes visa nuosavybės teisių atkūrimo tvarka yra reglamentuota LR Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymu. Be to, minėto įstatymo 10 straipsnio 5 dalyje yra nustatyta, jog piliečiai, kurie kreipėsi į teismą dėl juridinio fakto nustatymo iki 2003 m. gruodžio 31 d., o teismo sprendimas, nustatantis juridinę reikšmę turintį faktą priimtas po nurodytos datos, laikoma, kad piliečiai nuosavybės teises patvirtinančius dokumentus pateikė laiku. Šiuo atveju į teismą dėl juridinio fakto nustatymo buvo kreiptasi jau po 2003 m. gruodžio 31 d. Be to, pačiame Kauno miesto apylinkės teismo 2006 m. gruodžio 6 d. sprendime yra paaiškinta, jog pareiškėjas praleido terminą juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymui, todėl jis nesukurs teisinių pasekmių ir kad J. H. G. turi kreiptis į teismą dėl termino atnaujinimo. Tačiau pareiškėjas, nors ir žinodamas (turėjęs pareigą žinoti), kokius veiksmus privalo atlikti, būtinų veiksmų nesiėmė.

Todėl teismas atsižvelgdamas į ilgą termino praleidimo trukmę, nes laiko faktorius negali būti atsiejamas nuo asmens objektyvios galimybės pasirinkti tam tikrą elgesio variantą prašomo atnaujinti termino eigoje, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, laiko, jog nėra pagrindo atnaujinti terminą pareiškėjui J. H. G. pateikti nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą patvirtinantį dokumentą.

Kadangi pareiškėjas atsisakė savo pirminio reikalavimo dėl 2007 m. balandžio 3 d. Kauno miesto savivaldybės administracijos sprendimo neatkurti nuosavybės teisių J. H. G. į jo tėvo K. G. nuosavybę adresu (Duomenys neskelbtini) Kaune, panaikinimo, ši bylos dalis nutrauktina (Administracinių bylų teisenos įstatymo 101 str. 1 d. 3 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 85 str. , 87 str., 88 str. 1 d. 1 p. teisėjų kolegija,

nusprendė:

Prašymo netenkinti.

Neatnaujinti pareiškėjui J. H. G. termino pateikti nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą patvirtinančius dokumentus – Kauno m. apylinkės teismo 2006 m. gruodžio 6 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-12516-454/2006.

Administracinės bylos dalį dėl 2007 m. balandžio 3 d. Kauno miesto savivaldybės administracijos sprendimo neatkurti nuosavybės teisių J. H. G. į jo tėvo K. G. nuosavybę adresu (Duomenys neskelbtini) Kaune, panaikinimo, nutraukti.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti apskųstas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Kauno apygardos administracinį teismą.