Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje, žodinio pagreitinto proceso tvarka, išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje D. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusi (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, lietuvė, ištekėjusi, profesinio išsilavinimo, nedirbanti, registruojasi Užimtumo tarnyboje prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, gyvenanti deklaruotoje gyvenamojoje vietoje (duomenys neskelbtini), neteista,

kaltinama nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

D. S. 2019 m. rugpjūčio 2 d., apie 00.06 val., Vilniuje, Pilaitės prospekte, ties Viršuliškių skersgatviu, pažeisdama Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims, vairavo automobilį Toyota Yaris Hybrid, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdama neblaivi nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jos iškvėptame ore yra 2,12 promilių etilo alkoholio koncentracija.

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamoji D. S. kaltę dėl jai inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo pripažino visiškai ir parodė, kad tai buvo rugpjūčio 1 d., apie 21 val. su drauge susitiko kavinėje „Čili pica“, esančioje priešais „Senukus“, vaikams užsakė picą, išgėrė ten du didelius bokalus alaus „Grynbergeno“, po ko su drauge pėstute parėjo namo, nevairavo. Tada jos dukra paprašė nuvažiuoti pas tėtį ir jį parvežti iš darbo, esančio Pilaitėje, jis dirba kioske iki 1 val. nakties, čia jau buvo po vidurnakčio, vaikai klausinėjo, kodėl tėvas neateina. Kartu su ja važiavo dukra, kuriai septyneri metai, dėl to labai gailisi. Teigia, kad jautėsi labai gerai, pasitikėjo savimi, buvo tamsu, lietinga diena. Automobilio nepažinojo, nes vairavo nuomotą „CityBee“ Toyota Hybrid automobilį, vairuodama ieškojo, kur paspausti mygtuką, ir suvinguriavo automobiliu ant salelės. Paskui važiavęs automobilis pranešė apie ją policijai. Ji nuvažiavo iki parduotuvės „Maxima“, esančios Viršuliškėse, o sustabdė ją priešais prokuratūrą, esančią Laisvės prospekte. Šiuo metu ji skiriasi su sutuoktiniu, gyvena vyrui priklausančiame būste, skyrybų procese paaiškėjo, jog tai ne šeimos turtas. Šiuo metu ji nedirba, dirbo pas sutuoktinį kebabinėje, tačiau prasidėjus skyryboms, išėjo iš darbo ir registruojasi Užimtumo tarnyboje prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, ieškosi darbo, bet šiai dienai jokių pajamų pragyvenimui neturi. Apie įvykį pirmiausiai pranešė sutuoktiniui, jis pasiėmė vaiką, motinos nenorėjo nervinti, todėl apie įvykį motinai V. K. pasakė kitą dieną. Ji gyvena šalia motinos, kuri šiuo metu serga, todėl ji ją (motiną) prižiūri. Su motina bendrauja kiekvieną dieną, padeda jai, dėl šio įvykio motina jai labai priekaištavo, nesuprato, kaip ji galėjo taip pasielgti, nurodė, kad tokio elgesio iš jos nesitikėjo, motina jai daro labai didelę įtaką. Šiuo metu ji neturi jokių pajamų, vaikus augina viena, vyras nuolatos dirba, motina serga, jai reikia į Santariškes, nuveža, padeda jai. Kaltinamoji nurodė labai atsiprašanti dėl savo elgesio.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsnio nuostatomis, byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka. Be visiško kaltinamosios prisipažinimo, jos padarytą nusikalstamą veiką įrodo ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys, kurie pripažintini įrodymais (BPK 20 str.).

Motyvuojamoji dalis

Įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimas

BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyta, kad tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų.

Byloje ištirtų įrodymų (tarp jų kaltinamosios paaiškinimų teisme, kurie iš esmės sutampa su jos ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, taip pat liudytojo E. T. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, jo 2019 m. rugpjūčio 2 d. tarnybiniu pranešimu, Bendrojo pagalbos centro registruojamų įvykių išrašo duomenimis, neblaivumo nustatymo akto, alkotesterio „Alcotest 7510 Nr. ARJK-0115“ rodmenų duomenimis) visuma nustatyta, kad D. S. 2019 m. rugpjūčio 2 d., apie 00.06 val., Vilniuje, Pilaitės prospekte, ties Viršuliškių skersgatviu, vairavo automobilį Toyota Yaris Hybrid, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdama neblaivi nuo alkoholio, kai jai nustatytas 2,12 promilių girtumas, t. y. daugiau negu 1,5 promilių alkoholio. Šias aplinkybes kaltinamoji pripažino, dėl jų ginčo byloje nėra, todėl teismas išsamiau neanalizuoja minėtų faktinių aplinkybių.

Kaltinamoji tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamajam posėdyje nurodė, kad 2019 m. rugpjūčio 1 d., apie 21 val., su drauge nuėjo į piceriją, kurioje, laukdamos vaikams užsakytos picos, išgėrė du bokalus po 0,5 l talpos alaus; po to pėstute parėjo namo, kur jos dukra paprašė ją nuvežti pas tėvą, dirbantį iki 1 val. nakties Pilaitėje, kebabų kioske; ji jautėsi gerai, pagalvojo, kad naktis, automobilių nedaug, todėl nusprendė nuvažiuoti pas sutuoktinį, ten palikti automobilį ir grįžti su juo atgal; važiavo su „CityBee“ automobiliu Toyota Hybrid, automobilio nepažinojo, ieškojo mygtuko ir ją sumėtė, po ko užvažiavo ant salelės, o paskui važiuojantis automobilis apie tai pranešė; po to buvo sustabdyta policijos pareigūnų. Tokie kaltinamosios veiksmai sudaro pagrindo išvadai, kad kaltinamoji veikė tiesiogine tyčia, nes suprasdama, kad yra neblaivi, sėdo už automobilio Toyota Yaris Hybrid, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairo.

Dėl nurodytų aplinkybių pripažintina, jog D. S. veikoje nustatyti ir objektyvieji, ir subjektyvieji BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos požymiai. Jos veiksmai kvalifikuotini kaip Kelių eismo taisyklių 14 punkto, numatančio draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims, reikalavimų pažeidimas. Kaltinamosios D. S. veika atitinka nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, sudėtį, jos kaltė byloje įrodyta visiškai.

Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą

Teisiamojo posėdžio metu buvo pateiktas prašymas atleisti kaltinamąją nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą jos motinos V. K. atsakomybėn, kuriame nurodyta, kad V. K. prašo paskirti ją jos dukros D. S. laiduotoja, nes jos yra labai artimos, nuolatos bendrauja, yra viena kitai labai reikalingos, ji, kaip D. motina, jai daro teigiamą įtaką ir garantuoja, kad D. S. daugiau nepažeis įstatymų. BK 40 straipsnio 1-2 dalies nuostatomis, asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą su užstatu arba be jo, jeigu asmuo: 1) pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad kaltinamoji D. S. yra neteista (b. l. 32), bausta už vairavimą be transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo, baudos sumokėtos (b. l. 33). Pažeidimai vis dėl to nėra itin sunkūs, anksčiau nusižengimų, susijusių su alkoholio vartojimu, nebuvo padariusi. Ji pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, už kurią numatytas laisvės atėmimas iki vienerių metų, t. y. nesunkų nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje. Be to, tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teisme D. S. visiškai prisipažino padariusi nusikalstamą veiką ir gailėjosi dėl savo veiksmų, smerkė savo elgesį, atsiprašė dėl jos sukeltos situacijos. Kaltinamosios padarytos nusikalstamos veikos padarymo metu kitos transporto priemonės nebuvo apgadintos, eismo įvykių ji nesukėlė. Įvertinama kaltinamąją charakterizuojančių duomenų visuma – pakankamai brandaus amžiaus, turinti nuolatinę gyvenamąją vietą, du nepilnamečius vaikus, šiuo metu nedirbanti, bet besiregistruojanti Užimtumo tarnyboje prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, kaip pati nurodė, aktyviai ieškanti darbo, šiuo metu besiskirianti su sutuoktiniu, nuolat padedanti savo sergančiai motinai V. K., kuri gyvena netoliese. Kaltinamosios teigimu, ji alkoholį vartojo dėl asmeninių problemų, nes šiuo metu skiriasi su sutuoktiniu, neturi jokio pajamų šaltinio, nes dėl vykstančių skyrybų buvo priversta išeiti iš vyrui priklausančios greito maisto kavinės, kurioje dirbo, alkoholiu nepiktnaudžiauja, vartoja retai, esant progoms, o po šio įvykio, apskritai abejoja dėl jo vartojimo. Taip pat atsižvelgiama į kaltinamosios paaiškinimus ir požiūrį į jos padarytą nusikalstamą veiką. Teismas sprendžia, jog yra pagrindo manyti, jog kaltinamoji D. S. ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Taigi nagrinėjamu atveju nustatytos visos BK 40 straipsnio 2 dalies sąlygos. Dėl to, kad šiuo atveju formaliai yra visos BK 40 straipsnio 1 dalyje numatytos sąlygos, teismo posėdžio metu sutiko ir prokuroras.

Pagal įstatymą, laiduotojais gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys. Šioje byloje laiduotoja prašoma paskirti kaltinamosios motiną V. K..

Bylos duomenimis, nors V. K. yra pensininkė, serga skydliaukės vėžiu, tačiau šiuo metu jaučiasi gerai, ji nėra teista, galiojančių administracinių nuobaudų neturi. Iš V. K. paaiškinimų teisiamojo posėdžio metu matyti, kad ji sugeba visapusiškai analizuoti susiklosčiusią situaciją dėl dukros padarytų neteisėtų veiksmų ir atsižvelgti į jos patirtus išgyvenimus tiek dėl padaryto nusikaltimo, tiek ir dėl gyvenime susiklosčiusios situacijos. V. K. nurodė, kad apie dukros poelgį, kai D. S. vairavo būdama neblaivi, sužinojo kitą dieną, kai negalėjo susisiekti su dukra ir anūkai jai apie tai papasakojo. V. K. nurodo kiekvieną dieną kalbėjusi su dukra apie jos elgesį, kuris jai yra netikėtas ir nesuvokiamas, visiškai nepriimtinas, ji labai smerkia tai, kad dukra vairavo būdama neblaivi, nuolat jai aiškino, kad nesupranta, kaip šitaip neapgalvotai D. galėjo pasielgti. Anot V. K., D. jai pažadėjusi, kad tokie įvykiai daugiau niekada nepasikartos. Kita vertus, V. K. nurodo padėsianti dukrai, skatinanti ją įsidarbinti, dirbti, dėl to pasižada prižiūrėti anūkus pagal poreikį. Jai toks D. elgesys buvo labai netikėtas, nes anksčiau ji niekada taip nesielgė, problemų dėl alkoholio vartojimo neturi. Jos su D. S. bendrauja kiekvieną dieną, yra labai artimos, padeda viena kitai.

Įvertinus šias aplinkybes, darytina išvada, kad V. K. yra patikima ir tinkama laiduotoja, kuri darys teigiamą įtaką kaltinamajai D. S. joms artimai bendraujant, besirūpinant viena kitai, palaikant kaltinamąją, o tuo pačiu ir turint galimybę D. S. stebėti bei kontroliuoti jos būklę, spręsti elgesio problemas.

Atsižvelgiant į nurodytus argumentus, bei į tai, kad pats baudžiamasis procesas kaltinamajai D. S. turėjo pakankamą auklėjamąjį poveikį, leido jai kritiškai įvertinti savo veiksmus ir paskatino ją ateityje laikytis įstatymų ir nedaryti naujų nusikaltimų, teismas sprendžia, kad kaltinamoji D. S. atleistina nuo baudžiamosios atsakomybės BK 40 straipsnio pagrindu be užstato 1 metams 6 mėnesiams, laiduotoja paskiriant V. K., o baudžiamoji byla kaltinamosios atžvilgiu nutrauktina, nepažeidžiant įstatyme įteisinto teisingumo principo (BK 40 straipsnio 1-4 dalys, BPK 303 straipsnio 4 dalis). Teismo nuomone, įvertinus kaltinamosios asmenybę, jos ir laiduotojos ryšius, laiduotojos finansinę padėtį, nėra pagrindo skirti laidavimo su užstatu.

Pagal BK 67 straipsnį, baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. Tuo tarpu pilnamečiui asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės šio kodekso VI skyriuje numatytais pagrindais arba atleistam nuo bausmės šio kodekso X skyriuje numatytais pagrindais, arba lygtinai paleistam iš pataisos įstaigos Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso XI skyriuje numatytais pagrindais, vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalimi ir teismų praktika, baudžiamojo poveikio priemonių taikymo, tarp jų ir turto konfiskavimo, ir jų parinkimo klausimas paliekamas spręsti teismo nuožiūrai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-50-788/2018, 2K-79-511/2018 ir kt.). Pagal teismų praktiką tai, ar atleidžiamam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui skirtinos poveikio priemonės, kelias ir kokias iš jų tikslinga parinkti, kiekvienoje byloje teismas sprendžia individualiai, atsižvelgdamas į baudžiamojo poveikio priemonių paskirtį, nagrinėjamos padarytos nusikalstamos veikos aplinkybes, kaltininko asmenybę ir kt. Asmeniui, atleidžiamam nuo baudžiamosios atsakomybės, baudžiamojo poveikio priemonė skiriama vadovaujantis šių priemonių prevencine paskirtimi (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-64-511/2019).

Teismas, įvertinęs kaltinamosios padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, taip pat šios veikos padarymo aplinkybes, sprendžia, jog nagrinėjamu atveju spręstinas klausimas dėl baudžiamojo poveikio priemonių kaltinamajai taikymo.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad D. S. nusikalstamą veiką padarė naudodamasi teise vairuoti transporto priemones. Vertinant nurodytos baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo būtinumą, teismas pirmiausia pažymi, kad vairuodama transporto priemonę, kaltinamoji pažeidė KET 14 punkto reikalavimą, t. y. vairavo transporto priemonę būdama neblaivi, kai nustatytas vidutinis 2,12 promilių girtumas. Taigi ji padarė itin pavojingą ir šiurkštų naudojimosi kelių transporto priemone taisyklių reikalavimo pažeidimą. Juo labiau, D. S. būdama neblaivi ne tik vairavo transporto priemonę, tačiau kartu vežėsi ir savo mažametę dukrą. Toks kaltinamosios elgesys, teismo vertinimu, itin neatsakingas, todėl bet kokie jos argumentai, kad vairuotojo pažymėjimas jai reikalingas vaikams vežti, motinai padėti, šiuo atveju nėra pagrindas netaikyti jai baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis teise vairuoti transporto priemones. BK 68 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas gali uždrausti naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų. Todėl įvertinus reikšmingų aplinkybių visumą – tai, kad D. S. vairavo automobilį, kai nustatytas vidutinis girtumo laipsnis, tamsiu paros metu, mieste, automobilyje buvo jos mažametė dukra, bei tai, kad ji gailisi dėl savo elgesio, praeityje už analogiško pobūdžio pažeidimus nebausta, neteista, vairavo nuomotą valdytojo „CityBee“ automobilį, spręstina, kad kaltinamajai skirtinas uždraudimas naudotis minėta teise 2 (dvejiems) metams. Uždraudimo naudotis specialia teise terminas skaičiuotinas nuo dienos, kada buvo pritaikyta BPK 134¹ straipsnyje numatyta kardomoji priemonė, t. y. nuo specialiosios teisės – teisės vairuoti transporto priemones – sustabdymo dienos, t. y. nuo 2019 m. rugpjūčio 2 d. (b. l. 26).

Kaltinamajai D. S. ikiteisminio tyrimo metu paskirtos kardomosios priemonės – specialiosios teisės – teisės vairuoti transporto priemones – sustabdymas (BPK 134¹ straipsnis) ir rašytinis pasižadėjimas neišvykti (BPK 136 straipsnis) – paliktinos galioti iki įsiteisėjusio teismo nuosprendžio vykdymo pradžios, pradėjus vykdyti įsiteisėjusį teismo nuosprendį – panaikintinos.

BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punkte ir 72 straipsnyje numatyta dar viena baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas. Turtas konfiskuojamas BK 72 straipsnyje nustatytais pagrindais. Šiame straipsnyje nurodyta, kad konfiskuojamas tas turtas, kuris buvo nusikaltimo įrankis, priemonė ar nusikalstamos veikos rezultatas (72 straipsnio 2 dalis). Svarstant klausimą dėl baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo taikymo kaltinamajai D. S. nustatyta, kad ji, būdama neblaivi, vairavo automobilį Toyota Yaris Hybrid, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurio valdytojas yra UAB „CityBee Solutions“, savininkas – Luminor lizingas, UAB (b. l. 13). BK 72 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad kai konfiskuotinas turtas paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių, teismas iš kaltininko išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą. Teismų praktikoje atkreiptas dėmesys į tai, kad nusikalstamos veikos padarymo priemonės, kitaip nei rezultato, konfiskavimo tikslas – pirmiausia atimti galimybę dar kartą panaudoti šią priemonę nusikalstamais tikslais, taip pat daryti atitinkamą prevencinį poveikį taip veikti linkusiems asmenims. Todėl taikant BK 72 straipsnio 5 dalies nuostatas, t. y. konfiskuojant ne pačią nusikalstamos veikos padarymo priemonę, bet jos vertę pinigais, turėtų būti apsvarstoma, ar tokia baudžiamojo poveikio priemonė atitinka turto konfiskavimo tikslus, taip pat įvertinamas tokio išieškojimo proporcingumas. Tai reiškia, kad už teisės pažeidimą skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės taikymas turi būti individualizuotas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 31 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-262-489/2017). Nagrinėjamu atveju teismas, atsižvelgdamas į byloje pateiktus duomenis apie automobilio Toyota Yaris Hybrid vidutinę kainą Lietuvoje (be PVM), t. y. 9 587 Eur (b. l. 15), taip pat į tai, kad kaltinamoji pripažino kaltę dėl automobilio vairavimo esant neblaiviai ir gailėjosi, į tai, kad ji šiuo metu nedirba, registruojasi Užimtumo tarnyboje prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, pajamų neturi, vyksta skyrybų procesas su sutuoktiniu, kuris jos neišlaiko, turi du kartu su ja gyvenančius nepilnamečius vaikus, sprendžia, kad visos šios transporto priemonės vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimas iš kaltinamosios būtų neproporcinga (neadekvati) poveikio priemonė jos padarytam teisės pažeidimui ir asmenybei. Teismo vertinimu, įstatymo leidėjo siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus užtikrinti visuomenės saugumą kelių eismo srityje užtikrintų dalinės minėto transporto priemonės vertę atitinkančios sumos konfiskavimas, t. y. 3 000 Eur. Ši suma nėra neproporcingai per didelė vertinant kaltinamosios asmenybę ir padarytą veiką.

Civilinio ieškinio, proceso išlaidų byloje nėra. Daiktinių įrodymų byloje nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 304-305 straipsniais, 307-308 straipsniais, 313 straipsniu, 432 straipsniu,

nusprendžia:

D. S., gimusią (duomenys neskelbtini), padariusią nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsnio 1 dalimi, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduodant ją laiduotojos V. K., gimusios (duomenys neskelbtini), atsakomybei be užstato, nustatant 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laidavimo terminą.

Baudžiamąją bylą D. S. atžvilgiu nutraukti.

Laidavimo terminą skaičiuoti nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1, 7 punktais, 68 straipsniu, 72 straipsnio 5 dalimi, paskirti D. S. baudžiamojo poveikio priemones:

1) uždrausti naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones 2 (dvejiems) metams, šį terminą skaičiuojant nuo 2019 m. rugpjūčio 2 d.;

2) konfiskuoti iš D. S. automobilio Toyota Yaris Hybrid, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), dalinę vertę atitinkančią pinigų sumą – 3 000 (tris tūkstančius) Eur valstybės naudai.

Šio įsiteisėjusio teismo nuosprendžio nuorašą išsiųsti VĮ „Regitra“.

D. S. ikiteisminio tyrimo metu paskirtas kardomąsias priemones – specialiosios teisės – teisės vairuoti transporto priemones – sustabdymą ir rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki įsiteisėjusio teismo nuosprendžio vykdymo pradžios, pradėjus vykdyti įsiteisėjusį teismo nuosprendį – panaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Išaiškinti D. S., kad tuo atveju, jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padaro naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsnio 7 dalis); jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padaro naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsnio 8 dalis).