Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų nutarimas

2021-05-28 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. II-132-610/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmai
Dokumentas
Nutarimas
Data
2021-05-28
Bylos Nr.
II-132-610/2021
Teisminio proceso Nr.
4-28-3-00216-2021-1
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Prašymą patenkinti
Teisėjas
Nerijus Brinevičius (pirm.)
Pažeidėjas
R. V.
Pareiškėjas
R. V.
Institucija
Marijampolės pataisos namai
Administracinio nusižengimo byla
Nr. II-132-610/2021
Proceso Nr. 4-28-3-00216-2021-1
(S)Procesinio dokumento kategorijos: 21.8;21.10.1; 21.10.4MARIJAMPOLĖS APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2021 m. gegužės 28 d.Marijampolė
Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų teisėjas Nerijus Brinevičius,sekretoriaujant Živilei Butkevičienei,dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui R. V.,liudytojams R. L., G. K.,Institucijos, priėmusios skundžiamą nutarimą, atstovui nedalyvaujant,

teismo posėdyje, žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal pareiškėjo R. V. skundą dėl Marijampolės pataisos namų vyresniojo specialisto administracinei teisenai 2021 m. kovo 30 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr.0040-ANR_N-91-2021 panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Marijampolės pataisos namų vyresnysis specialistas administracinei teisenai Darius Padimanskas 2021 m. kovo 30 d. nutarimu pripažino R. V. kaltu pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau- ANK ) 71 straipsnio 2 dalį. Nutarime nurodoma: 2021-03-18 apie 22 val. 00 min. nuteistasis R. V., atlikdamas bausmę Marijampolės pataisos namuose, be gydytojo paskyrimo vartojo narkotinę, psichiką veikiančią medžiagą, tai yra, jis buvo sulaikytas Marijampolės pataisos namuose, Marijampolė, Sporto g. 7, Marijampolės pataisos namų pareigūnų, įvykdęs administracinį nusižengimą, numatytą ANK 71 straipsnyje. Kadangi matėsi, kad asmuo yra akivaizdžiai apsvaigęs (oda pabalusi, yra ištiestų rankų pirštų virpėjimas, elgsena - dirglus), Marijampolės pataisos namų patalpose jam buvo pasiūlyta atlikti narkotikų testą vienkartiniu narkotinių medžiagų poli testu, naudojamu pataisos namuose, tačiau asmuo, nenurodydamas jokių pateisinamų motyvų atsisakė tai padaryti. Kadangi nuteistasis R. V. buvo sulaikytas padaręs administracinį nusižengimą, numatytą ANK 71 straipsnyje ir esant aiškiems apsvaigimo požymiams, įtariant narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vartojimu vengė pasitikrinti apsvaigimą, taip pat buvo baustas pagal ANK 71 straipsnio 1 dalį (jam buvo paskirta nuobauda, tai yra po nuobaudos įvykdymo nepraėjo metai iki šio pažeidimo padarymo). Nutarime R. V. veiksmai kvalifikuoti pagal ANK 71 straipsnio 2 dalį ir jam, nustačius vieną atsakomybę sunkinančią aplinkybę, paskirta 230 Eur dydžio bauda.

Marijampolės apylinkės teisme gautas ir priimtas R. V. skundas, kuriuo prašoma panaikinti Marijampolės pataisos namų pareigūno nutarimą ir administracinio nusižengimo bylą jo atžvilgiu nutraukti, nepadarius administracinio nusižengimo požymių turinčios veikos. Skunde pareiškėjas pažymi, kad atlieka terminuoto laisvės atėmimo bausmę, Marijampolės pataisos namuose, 2021-03-18 jam būnant kamerų tipo patalpose, 21.30 val.-22.00 val., pasiruošimo miegui ar miego metu, budintis pareigūnas, įtarė jog jis galimai apsvaigęs ir pasiūlė pasikrinti apsvaigimą grieto patikrinimo testu. Tam jis buvo nuvestas, į budinčioje dalyje esantį kratų kambarį, kuriame yra atliekami testavimai. Testo atlikimui reikėjo nusišlapinti, tačiau to padaryti pareiškėjui nepavyko, bandė 2-3 kartus. Nurodė, jog turi sveikatos problemų, susijusių su šlapinimusi, vartoja vaistus. Be to, pažymi, kad kasdien vartoja stiprius gydytojo-psichiatro paskirtus vaistus. Nurodo, jog atlikti apsvaigimo patikrinimo testo neatsisakė, vykdė visus nurodymus, tačiau nepavyko nusišlapinti ir pateikti šlapimo mėginio tyrimui, papildomo laiko tam pareigūnai nesuteikė, o atlikti tyrimą vėliau nesutiko. Kitais būdais pareigūnai galimo apsvaigimo netikrino.

Atsiliepimas

Marijampolės pataisos namai atsiliepimu nesutinka su skundu, pažymi, kad nuobauda paskirta teisėtai ir pagrįstai. Pažymi, kad 2021-03-18 R. V. buvo sulaikytas Marijampolės pataisos namų Saugumo valdymo skyriaus jaunesniojo specialisto L. C., įtarus, kad jis gali būti vartojęs narkotines ar psichotropines medžiagas. Jo oda buvo pabalusi, matėsi rankų pirštų virpėjimas, jo elgesys buvo dirglus, dėmesys 58 sekundės. Su Suimtojo apsvaigimo nuo psichiką veikiančių medžiagų nustatymo aktu R. V. nesutiko, ant jo nepasirašė. R. V. pagal išorinius kūno požymius buvo apsvaigęs ir dėl to jam, buvo pasiūlyta atlikti vienkartinį narko­tikų nustatymo testą iš šlapimo. Nuteistasis nepateikė mėginio testui atlikti, atsisakė šlapintis į indelį. Taip pat R. V. nepasinaudojo, vadovaujantis Kalėjimų Departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktorius 2021-02-02 įsakymo V-42 „Dėl laisvės atėmimo vietų įstaigose laikomų asmenų ir probacijos tarnybos prižiūrimų asmenų neblaivumo (girtumo) arba apsvaigimo nuo psichiką veikiančių medžiagų nustatymo tvarkos aprašo patvirtinimo“ nustatyta tvarka (praėjus valandai po apsvaigimo nustatymo) savo valia pateikti naują tiriamosios medžiagos mėginį ir ištirti Valstybinėje teismo medicinos tarnyboje. Atsižvelgus į tai, nuteistasis R. V. 2021-03-18 22 val. 10 min. buvo pripažintas apsvaigusiu nuo narkotinių psichotropinių medžiagų. Atsiliepime, pažymima, kad R. V. teiginys, kad jis vartoja psichiatrės paskirtus stiprius raminamuosius vaistus ir dėl to pareigūnams atrodė, kad jis pasvaigęs yra tik siekimas išvengti atsakomybės, kadangi iš Laisvės atėmimo vietų ligoninės pirminės asmens sveikatos priežiūros skyriaus 2021-03-19 pažymos Nr. 106-05-429 nustatyta, jog R. V. buvo paskirtas gydymas medikamentais, tačiau jie skiriamomis dozėmis jokių išorinių klinikinių požymių sukelti negali.

Į iš anksto paskirtą bylos nagrinėjimą teisme neatvyko institucijos, kurios pareigūnas atliko tyrimą, atstovas. Gautas institucijos atstovo prašymas nagrinėti, bylą jam nedalyvaujant (b.l.1-2), byla išnagrinėta, institucijos atstovui nedalyvaujant.

Pareiškėjas, dalyvaudamas teismo posėdyje nuotolinio vaizdo ir garso perdavimo priemonėmis, palaikė savo skundą, prašė jį tenkinti. Paaiškino, kad nebuvo apsvaigęs, neatsisakė tikrintis apsvaigimo, nepavyko pateikti mėginio tyrimui, buvo prieš miegą nusišlapinęs, daugiau šlapintis nenorėjo. Kitais būdais tikrintis apsvaigimą, atlikti kažkokius patikrinimo veiksmus, nebuvo siūloma, grietąjį šlapimo tyrimą atlikti vėliau, pareigūnai nesiūlė taip pat. Tikrinimas nebuvo filmuotas.

Liudytojas G. K. nurodė, kad dirba Marijampoėls pataisos namuose šeimos gydytoju, R. V. yra jo pacientas. Nurodė, jog R. V. yra kreipęsis dėl šlapimo funkcijos sutrikimų, vartoja vaistus. Tačiau mano, jog vartojami medikamentai negalėjo turėti įtakos galimybei pateikti šlapimą tyrimui t.y. sutrikdyti šlapinimosi funkcijos. Patvirtino, jog R. V. taip pat yra gydytojo-psichiatro paskirti reguliariai vartojami psichiką veikiantys medikamentai, tačiau vartojami vaistai, jų dozės neglėjo sąlygoti, pareigūnų konstatuotų, apsvaigimo požymių atsiradimo. Pareigūnų įvardinti R. V. galimą apsvaigimą apibūdinantys požymiai kaip dirglumas, pabalusi oda, rankų pirštų virpėjimas, vertinant juos tiek atskirai kiekvieną, tiek bendrai visus, gali būti daugelio būsenų požymiu, nebūtinai tai yra apsvaigimo požymiai.

Liudytojas R. L. teismo posėdžio metu nurodė, kad dirba Marijampolės pataisos namuose prižiūrėtoju, paaiškino, kad 2021-03-18 vakare įtarus, kad nuteistasis R. V. gali būti apsvaigęs, jam buvo pasiūlyta atlikti greitąjį apsvaigimo patikrinimą. R. V. nurodė, kad jam nepavyksta pateikti šlapimo tyrimui, nepavyksta nusišlapinti. Šlapintis jis bandė kelis kartus, procedūra užtruko apie 40 minučių, šias aplinkybes įvertino kaip sąmoningą nuteistojo atsisakymą tikrintis. Apsvaigimui konstatuoti buvo įvertinta ir bendroji nuteistojo būklė, nepamena ar buvo atliekamas dėmesio išlaikymo testas- dėl akte nurodomų 58 sekundžių(b.l. 9) paaiškino, kad apsvaigimą patvirtinantis rezulatas turėtų būti, virš dviejų minučių, nurodė, kad pažymėtas judesių tikslumas- pataiko, reiškia, kad asmuo pataikė pirštu į nosies galiuką. Į pateiktą klausimą, kodėl akte pažymėta, kad asmuo nesutinka bendrosios būklės vertinimo, nors visi akto duomenys reikalingi vertinimui atlikti yra įrašyti, teigė, kad konsultavosi dėl to kaip pildyti aktą ir buvo paaiškinta, jog vistiek turi būti įrašai.

Nutarimas skirti administracinę nuobaudą panaikintas ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti (ANK 642 str.1 d.2 p.).

Teismas, nagrinėdamas skundą dėl nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 641 str.). Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja, kad susipažinus su pateikta medžiaga, nenustatė tiek administracinio nusižengimo protokolo surašymo metu, tiek administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo metu jokių proceso normų pažeidimo, kurios esmingai būtų suvaržę ar pažeidę traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens teises, todėl naikinti priimto nutarimo šiuo aspektu neturi jokio teisinio pagrindo.

Pagal ANK 569 straipsnio 5 dalį teismas įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. Taigi, įstatymo nustatytas įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Skundžiamu nutarimu R. V. nuobauda buvo paskirta už ANK 71 straipsnio 2 dalyje, numatyto nusižengimo padarymą. ANK 71 straispnio 2 dalis numato atsakombę už pakartotinį narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vartojimą be gydytojo paskyrimo arba už administracinių nusižengimų (išskyrus šio kodekso 227 straipsnio 3 dalyje, 379 straipsnio 2 dalyje, 401 straipsnio 6, 21 dalyse, 406 straipsnio 5 dalyje, 420 straipsnio 3, 4 dalyse, 422 straipsnio 3, 5 dalyse, 423 straipsnio 3 dalyje, 424 straipsnio 4 dalyje, 427 straipsnio 1 dalyje, 428 straipsnio 5, 8 dalyse numatytus nusižengimus) padarymą sulaikytų ir apsvaigimu nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų įtariamų asmenų vengimą pasitikrinti dėl apsvaigimo.

ANK 5 straipsnyje numatyta, kad administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Išaiškintina, jog asmuo gali būti traukiamas administracinėn atsakomybėn tik nustačius pažeidimo faktą (vietą, laiką, esmę) ir konstatavus būtinus pažeidimo sudėties elementus: objektą, objektyviąją pusę, subjektą ir subjektyviąją pusę.

Laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų neblaivumo (girtumo) arba apsvaigimo nustatymą ir įforminimą reglamentuoja Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2008 m. sausio 28 d. įsakymu Nr. V-20 patvirtinto Laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų neblaivumo (girtumo) arba apsvaigimo nuo psichiką veikiančių medžiagų nustatymo tvarkos aprašo nuostatos. BVK 110 straipsnio 2 dalies 3 punkte įtvirtintas draudimas laisvės atėmimo bausmę atliekantiems nuteistiesiems vartoti alkoholinius gėrimus ar jų surogatus, taip pat vartoti be gydytojo leidimo medikamentus, naudoti toksines priemones. Tai reiškia, kad R. V. apsvaigimo patikrinimo pagrindas buvo aukščiau minėto draudimo laikymosi kontrolė, t. y. pataisos įstaigos režimo laikymosi kontrolė. Pagal minėto tvarkos aprašo 8 punkto nuostatas, ši procedūra pradedama pareigūnui žodžiu nuteistajam paaiškinus nesutikimo pasitikrinti dėl neblaivumo (girtumo) teisines padarinius. Jei nuteistasis sutinka, kad būtų atliktas jo neblaivumo (girtumo), apsvaigimo patikrinimas, jis pasirašo minėto akto pradžioje, jei nesutinka, jam kyla minėto Tvarkos aprašo 9 punkte (jei po supažindinimo su nesutikimo teisiniais padariniais suimtasis (nuteistasis) nesutinka, kad būtų nustatomas jo neblaivumas (girtumas) ar apsvaigimas, ir pasirašo akte, pripažįstama, kad jis vartojo alkoholį arba kitas psichiką veikiančias medžiagas) numatyti padariniai – pripažįstama, kad nuteistasis vartojo alkoholį, psichiką veikiančias medžiagas.

Iš administracinio nusižengimo nutarimo turinio matyti, kad R. V. atsakomybėn patrauktas dėl to, kad vartojo narkotinę psichiką veikiančią medžiagą ir buvo apsvaigęs, tiksliau vengė pasitikrinimo, inkriminuojant, kad nenurodydams jokių pateisinamų motyvų atsisakė pasitikrinti poli testu, iš esmės šlapimo mėginio nepateikimas prilygintas atsisakymui atlikti patikrinimą. Tačiau administracinio nusižengimo byloje yra pateiktas Suimtojo (nuteistojo) neblaivumo (apsvaigimo) nuo psichiką veikiančių medžiagų nustatymo aktas (b.l.9-10), kuris pradėtas pildyti 22.00 val., baigtas 22.10 val., kuriame taip pat vis dar nurodant, jog nuteistasis nesutinka, kad bus nustatoma bendroji asmens vertinimo būklė, tačiau įvertinti požymiai (judesių tiklsumas, dėmesys), kuriems įvertinti reikalingas aktyvus nuteistojo dalyvavimas- “Judesių tiklsumas- pataiko”, teismo posėdžio metu liudytojas patikslino, kad tai reiškia, jog nuteistasis pataikė pirštu į nosies galą, “Dėmesys- 58 s.”, spręstina, jog ir šiam požymiui patikrinti, nuteistasis atliko atitinkamus dėmesio koncetracijos tikrinimo veiksmus, iš liudytojo paaiškinimo- matematinius. Taigi iš bylos medžiagos negalima daryti neabejotiną išvadą, kad asmuo nesutiko bendrosios būklės vertinimo, ar tikrintis apsvaigimo. Suimtojo (nuteistojo) neblaivumo (apsvaigimo) nuo psichiką veikiančių medžiagų nustatymo akte išvada apie nustatytą apsvaigimą (“blaivus/neblaivus”, “vartojęs/nevartojęs”) apskritai nepadaryta - ši grafa neužpildyta. Pat nuteistasis nurodo, kad tikrinimas kitu nei greitasis šlapimo tyrimas būdu, jam nebuvo atliekamas.

Iš rašytinės bylos medžiagos matyti: 2021-03-18 pareigūno L. C. tarnybiniame pranešime nurodoma, kad 2021 m. kovo 18 d. 22.00 val., vykdydamas jam pavestas funkcijas, tai yra tikrindamas kaip nuteistieji laikosi jiems Marijampolės pataisos namuose nustatytos tvarkos, bei administracijos nustatytų elgesio taisyklių (BVK 110 straipsnio 1 dalies 1, 2 punktai) kamerų tipo patalpose, kameroje Nr. 22 pastebėjo nuteistąjį R. V., gim. (duomenys neskelbtini), būrys Nr. 20 kuris pagal standartinius išorinius fiziologinius apsvaigimo požymius atrodė kaip asmuo, galimai vartojęs narkotines (psichotropines) medžiagas ir apsvaigęs, buvo dirglus. Nuteistasis, įtariant, kad jis įvykdė pažeidimą, numatytą ANK 71 str., buvo sulaikytas ir pristatytas į Marijampolės pataisos namų budėtojų dalį. Buvo pasiūlyta atlikti testą dėl narkotinių medžiagų vartojimo, tačiau nuteistasis kategoriškai atsisakė pasitikrinti apsvaigimą greitos tyrimo priemonės (testo) pagalba nenurodydamas aiškaus motyvo. Nuteistajam buvo paaiškinti atsisakymo pasitikrinti apsvaigimą teisiniai padariniai ir buvo dar kartą pasiūlyta pasitikrinti apsvaigimą, tačiau nuteistasis kategoriškai atsisakė duoti šlapimo mėginį testui atlikti. Nuteistajam buvo duotas nurodymas pasiaiškinti raštu. Nuteistasis paaiškino, kad šiuo metu nenori šlapintis ir negali duoti šlapimo testo atlikimui. Pažymėtina, kad iš liudytojo R. L. parodymų matyti, kad R. V. neišreiškė atsisakymo atlikti testą, priešingai bandė tai padaryti ne vieną kartą, tačiau nurodė, kad negali to atlikti dėl pakankamo šlapimo kiekio nebuvimo. Visiškai nėra aišku, kodėl pareigūnai tokią situaciją įvardija, kaip logiško paaiškinimo nepateikimą ir atsisakymą testą atlikti ir kokios priežastys trukdė testavimą atlikti vėliau, kadangi narkotinių medžiagų, psichotropinių medžiagų pėdsakai šlapime išlieka pakanakamai ilgą laikotarpį, apimantį ne vieną parą.

Dar kartą pabrėžtina, kad asmuo negali būti nubaustas pagal ANK nuostatas, nutarimą dėl administracinio nusižengimo grindžiant prielaidomis. Išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais asmens, traukiamo administracinėn atsakomybėn, kaltę padarius nusižengimą ir kitas svarbias bylos aplinkybes. Administracinių nusižengimų procese, kaip ir baudžiamajame procese, galioja nekaltumo prezumpcija (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. sausio 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N15-156/2007, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. birželio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N9-62-677/2006). Nutarimas skirti asmeniui administracinę nuobaudą turi būti tinkamai motyvuotas, pagrįstas nustatytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis. Visi nagrinėjant bylą kilę prieštaravimai turi būti pašalinti, o nesant galimybės juos pašalinti – aiškinami administracinėn atsakomybėn patraukto asmens naudai.

Esant nustatytoms aplinkybėms, teismas, įvertinęs visą bylos medžiagą, išklausęs administracinėn atsakomybėn patraukto asmens, liudytojų teismo posėdžio metu duotus parodymus, konstatuoja, jog šioje administracinio nusižengimo byloje nėra nustatyta pakankamai objektyvių ir neginčytinų aplinkybių, nėra surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių, kad R. V. veiksmuose, yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK 71 straipsnio 2 dalyje, požymių. Taigi nėra nustatyta, administracinio nusižengimo nutarime nurodyto narkotinių medžiagų vartojimo ir vengimo pasitikrinti apsvaigimą. Pažymėtina, jog teismo posėdžio metu objektyviai nebuvo galimybės pašalinti abejonių dėl nuteistojo noro ar galimybes tikrintis pateikiant šlapimo mėginį, esant fiziologiškai įmanomam nurodomam nuteistojo paaiškinimui dėl negalėjimo nusišlapinti. Šioje situacijoje svarbu ir tai, jog išlieka nepašalintos abejonės ir dėl tikrinimo laiko, kai iš rašytinės bylos medžiagos matyti, jog tikrinimas galimai užtruko tik 10 minučių, o ne 40 minučių kaip paaiškino liudytojas R. L.. Pareigūnai nepasinaudojo galimybe atlikti tyrimą po kurio laiko. Bendrosios būklės vertinimas faktiškai atliktas, išvada apie apsvaigimą nepadaryta, kyla abejonių ir dėl šio akto supildymo tikslumo, ar nuteistasis vis tik dalyvavimo vertinime ar ne. O požymiai, pareigūnų vertinimu rodę, jog R. V. apsivaigęs- pabalimas, ištiestų rankų virpėjimas, dirglumas, gali būti įvarių ligų/ligos, būklių, gyvenimo sąlygų, asmens charakterio savybių požymiai ar pasekmės, be to, šioje situacijoje negalima vienareikšmiškai paneigti ir R. V. aiškinimo, jog jo vartojami vaistai (vartoti prieš pat patikrinimą) vis tik galėjo turėti įtakos jo fizinei būklei.

Iš rašytinės bylos medžiagos matyti, kad atliekant patikrinimą dėl apsvaigimo nebuvo naudojamas vaizdo registratorius. Tarnybinių vaizdo registratorių naudojimo ir užfiksuotų duomenų saugojimo tvarką pataisos namuose numato Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2020 m. balandžio 1 d. Nr. V-88 įsakymu patvirtinta Laivės atėmimo vietų įstaigų apsaugos ir priežiūros instrukcija. Minėtos instrukcijos 207 punktas numato, kad tarnybiniai vaizdo registratoriai (mobilūs prietaisai, galintys įrašyti vaizdą ir garsą) įstaigose naudojami siekiant užtikrinti įstaigos darbuotojų saugumą, suimtųjų (nuteistųjų) apsaugą ir priežiūrą, jų pareigų ir draudimų vykdymo kontrolę bei nustatytų suėmimo vykdymo ir bausmės atlikimo užtikrinimo priemonių režimo reikalavimų laikymąsi, taip pat užtikrinant turto apsaugą įstaigose. Vaizdo registratoriai taip pat naudojami siekiant užfiksuoti kratų ir apžiūrų atlikimą, įstatymų, kitų teisės aktų ir dienotvarkės pažeidimus. 211.2 punktas numato, kad vaizdo registratoriai privalomai naudojami vykdant suimtųjų (nuteistųjų) nusikalstamų veikų ir teisės pažeidimų prevenciją, dienotvarkės užtikrinimą. Dėl kokių aplinkybių, daugybę abejonių pašalinti galėjęs situacijos vaizdo įrašas, šiuo atveju nebuvo daromas, nėra aišku, todėl jau vien šios nuostatos neįgyvendinimas, teismui sudaro pagrindą abejoti byloje pateiktų duomenų tikslumu.

Atsižvelgus į išdėstytas aplinkybes, pabrėžtina ir tai, kad sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą yra būtina vadovautis ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje, įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai (LVAT nutartys Nr. N444-216/2011; Nr. N444-619/2011). Todėl administracinio nusižengimo bylos teisena R. V. atžvilgiu nutrauktina, nesant jo veiksmuose nusižengimo, numatyto ANK 71 straipsnio 2 dalyje, sudėties (ANK 591 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 635 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 591 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 635 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 636 straipsniu, 637 straipsniu, 646 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi,

nutaria:

R. V. skundą tenkinti.

Panaikinti Marijampolės pataisos namų vyresniojo specialisto administracinei teisenai Dariaus Padimansko 2021 m. kovo 30 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr.0040-ANR_N-91-2021, kuriuo R. V. už nusižengimo, numatyto ANK 71 straipsnio 2 dalyje, padarymą buvo paskirta 230 Eur bauda ir administracinio nusižengimo teiseną jo atžvilgiu nutraukti.

Nutarimas per 20 dienų nuo nutarties kopijos išdavimo ar išsiuntimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmus.

Teisėjas Nerijus Brinevičius