Kauno apylinkės teismo įsakymas

Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų teisėja Jūratė Petraškienė, išnagrinėjusi Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros Penktojo skyriaus prokurorės Vaidotės Žižienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje Nr. 01-1-21598-21 ir susipažinusi su ikiteisminio tyrimo bylos medžiaga, kurioje

R. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, pagrindinio išsilavinimo, išsituokęs, dirbantis UAB (duomenys neskelbtini), gyvenamosios vietos nedeklaravęs, faktinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), teistas:

1) 2006 m. spalio 9 d. Radviliškio rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 180 straipsnio 1 dalį 1 m. 3 mėn. laisvės atėmimo bausme, pritaikius BK 92 straipsnio 1 dalį, 2 dalį, 87 straipsnį, bausmės vykdymas atidėtas 1 m. 6 mėn.;

2) 2008 m. kovo 4 d. Radviliškio rajono apylinkės teismo pagal BK 178 straipsnio 1 dalį, 1 m. 4 mėn. laisvės atėmimo bausme, pritaikius BK 92 straipsnio 1 dalį, 2 dalį, bausmės vykdymas atidėtas 1 m. 6 mėn., 2008 m. balandžio 10 d. Radviliškio rajono apylinkės teismo nutartimi prijungta neatlikta bausmė pagal 2006 m. spalio 9 d. Radviliškio rajono apylinkės teismo nuosprendį ir galutinė bausmė nustatyta 1 m. 8 mėn. laisvės atėmimo, pritaikius BK 92 straipsnio 1 dalį, 2 dalį, bausmės vykdymas atidėtas 2 m. 2008 m. rugpjūčio 21 d. Radviliškio rajono apylinkės teismo nutartimi panaikintas bausmės vykdymo atidėjimas ir pasiųstas atlikti 1 m. 8 mėn. laisvės atėmimo bausmę;

3) 2008 m. gruodžio 22 d. Radviliškio rajono apylinkės teismo pagal BK 281 straipsnio 2 dalį nuteistas 1 m. 9 mėn. laisvės atėmimo bausme, pritaikius BK 64 straipsnio 1, 3 dalis, bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su Radviliškio rajono apylinkės teismo 2008 m. balandžio 10 d. nutartimi paskirta bausme ir nustatyta galutinė subendrinta 2 m. laisvės atėmimo bausmė;

4) 2011 m. rugpjūčio 11 d. Kupiškio rajono apylinkės teismo pagal BK 182 straipsnio 1 dalį nuteistas 1 m. 7 mėn. laisvės atėmimo bausme;

5) 2011 m. spalio 4 d. Pasvalio rajono apylinkės teismo pagal BK 159 straipsnį, 24 straipsnio 4 dalį ir 182 straipsnio 2 dalį, 22 straipsnio 1 dalį, 24 straipsnio 4 dalį ir 182 straipsnio 2 dalį, nuteistas laisvės atėmimo bausmėmis, kurios pritaikius BK 63 straipsnio 1 dalį, 4 dalį, 5 dalies 2 punktą, subendrintos ir nustatyta subendrinta bausmė 6 m. laisvės atėmimo pritaikius BK 63 str. 9 d., bausmė subendrinta su 2011 m. rugpjūčio 11 d. Kupiškio rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme ir galutinė subendrinta bausmė nustatyta 6 m. 6 mėn. laisvės atėmimo;

6) 2012 m. kovo 6 d. Raseinių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu, pakeistu Šiaulių apygardos teismo 2012 m. gegužės 28 d. nuosprendžiu, pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, 159 straipsnį, subendrinus bausmes su Pasvalio rajono apylinkės teismo 2011 m. spalio 4 d. nuosprendžiu, nustatyta galutinė subendrinta bausmė 6 m. 6 mėn. laisvės atėmimo;

7) 2013 m. lapkričio 13 d. Marijampolės rajono apylinkės teismo pagal BK 289 straipsnį, 22 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 5 dalies 1 punktu, bausmes subendrinus, ir, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 3, 9 dalimis, šią bausmę subendrinus su Raseinių rajono apylinkės teismo 2012 m. kovo 6 d. nuosprendžiu, pakeistu 2012 m. gegužės 28 d. Šiaulių apygardos teismo nuosprendžiu, nustatyta galutinė subendrinta bausmė 8 m. laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos namuose;

8) 2014 m. spalio 28 d. Šiaulių apylinkės teismo pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, 214 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 5 dalies 1 punktu, bausmes subendrinus ir, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, šią bausmę subendrinus su Marijampolės rajono apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 13 d. nuosprendžiu, nustatyta galutinė subendrinta bausmė 9 m. laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos namuose, į bausmės laiką įskaityti iš dalies atliktą bausmę pagal 2013 m. lapkričio 13 d. Marijampolės rajono apylinkės teismo nuosprendį. Bausmę atlikęs, 2020 m. sausio 28 d. paleistas iš pataisos namų, teistumas neišnykęs

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

R. S. artimoje aplinkoje panaudojo fizinį smurtą, o būtent: 2021 m. birželio 30 d. apie 22.30 val., (duomenys neskelbtini), Jonavoje, apsvaigęs nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, tarpusavio konflikto dėl asmeninių nesutarimų su šeimos nare – kartu su juo gyvenančia buvusia sutuoktine J. S. metu, mažamečių vaikų M. R., gim. (duomenys neskelbtini), E. R., gim. (duomenys neskelbtini), E. R., gim. (duomenys neskelbtini), A. R., gim. (duomenys neskelbtini), G. M., gim. (duomenys neskelbtini), akivaizdoje, tyčia spyrė nukentėjusiajai J. S. du kartus į galvą, ir tuoj po to, dar du kartus į rankas, kuriomis nukentėjusioji dengėsi galvą – tuo sukėlė nukentėjusiajai J. S. fizinį skausmą.

Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis R. S. parodė, kad J. S. yra buvusi jo sutuoktinė, susituokė jam atliekant laisvės atėmimo bausmę, išsituokė - taip pat, todėl santuokos laikotarpiu kartu negyveno. 2021 m. gegužės mėnesio pabaigoje apsigyveno kartu kaip sugyventiniai nuomojamame dviejų kambarių bute (duomenys neskelbtini), Jonavoje. 2021 m. birželio 30 d. jis dirbo, į namus po darbo grįžo apie 17.00 val. Sugyventinei buvo išeiginė diena, ji su vaikais buvo namuose. Kiek vėliau jis nuėjo į parduotuvę, nusipirko penkias skardines alaus ir jas vartojo kambaryje. Tuo metu sugyventinė su vaikais buvo kitame kambaryje. Vartodamas alų, išgirdo, jog (duomenys neskelbtini)su kažkuo kalbasi telefonu. Jis - pavydus, todėl jam atrodė, jog ji kalbėjosi su kitais vyrais. Netrukus po pokalbio, kartu su savimi pasiėmusi du mažiausius vaikus, (duomenys neskelbtini)išėjo. Po kurio laiko jis jai paskambino. Telefonu (duomenys neskelbtini)paaiškino, kad leidžia laiką su draugais. Jį tai supykdė. Kai po kurio laiko (duomenys neskelbtini)grįžo į namus, jos neįleido. Tada (duomenys neskelbtini)jam paskambino ir paprašė, kad išleistų iš buto visus jos vaikus. Jis taip ir padarė. Kaip suprato, sugyventinė nuėjo pas vieną iš savo draugių, o kai grįžo, tarp jo ir (duomenys neskelbtini)kilo konfliktas. Grįžusi į namus su vaikais, (duomenys neskelbtini)kažką pasiėmė ir vėl susiruošė išeiti. Jiems išėjus iš laiptinės, jis per balkoną stebėjo kur jie eina, o tada ėmė (duomenys neskelbtini)šaukti, kad grįžtų namo. Supratęs, kad į jo šūksnius moteris nereaguoja, išbėgo iš buto, ketindamas pasivyti ir prašyti, kad sugrįžtų. (duomenys neskelbtini)su vaikais pasivijo žaidimų aikštelėje prie (duomenys neskelbtini)namo. Pasakius, kad eitų namo, moteris atsakė, kad jai neaiškintų - kur norės, ten ir eis. Dar labiau supykęs, jis spyrė (duomenys neskelbtini)ir kaire, ir dešine kojomis. Sudavė maždaug 4 smūgius į galvą, tačiau smūgių sudavimo metu moteris veidą dengėsi rankomis, todėl, spirdamas į galvą, įspyrė ir į veidą dengusias rankas. Suduodamas smūgius girdėjo, kad iš gretimo namo pro langą jam kažką šaukė vyras. Suprato, kad šaukė jam, jog nutrauktų smurtinius veiksmus. Supratęs, kad yra stebimas, atsitraukė ir grįžo namo. (duomenys neskelbtini)vaikai, suduodant jų motinai pirmą smūgį koja, tikrai buvo šalia, o po to nubėgo į netoliese augančius krūmus. Kadangi prieš sugyventinę jos mažamečių vaikų akivaizdoje panaudojo fizinį smurtą – sudavė jai keturis smūgius koja į galvos sritį ir rankas, kaltę pripažįsta, labai gailisi dėl šios nusikalstamos veikos padarymo. Po šio konflikto jis iš buto išsikėlė, gyvena atskirai nuo sugyventinės ir jos mažamečių vaikų. Sutinka, kad šis procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu. Dėl padarytos nusikalstamos veikos nuoširdžiai gailisi (b. l. 140-143).

Be kaltinamojo visiško prisipažinimo jo kaltė, padarius nusikalstamą veiką, kurios padarymu yra kaltinamas, visiškai įrodyta byloje surinktais ir sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka ištirtais įrodymais:

Nukentėjusiosios J. S. parodymais, kad R. S. yra jos buvęs sutuoktinis. Jie susituokė 2016 m., 2019 m. santuoką nutraukė. Per tris santuokos metus kartu visai negyveno, nes R. S. atlikinėjo terminuotą laisvės atėmimo bausmę. Iš įkalinimo įstaigos vyras grįžo 2020 metų pradžioje, išsinuomojo butą Jonavoje, todėl jie bendravo, o nuo 2021 m. gegužės pabaigos apsigyveno kartu kaip sugyventiniai. Ji turi penkis mažamečius vaikus: G. M., gim. (duomenys neskelbtini), A. R., gim. (duomenys neskelbtini), E. R., gim. (duomenys neskelbtini), E. R., gim. (duomenys neskelbtini), M. R., gim. (duomenys neskelbtini). Su R. S. bendrų vaikų neturi. Gyvena nuomojamame dviejų kambarių bute (duomenys neskelbtini), Jonavoje. Įvykio dieną R. S. dirbo iki 17.00 val. Sugrįžęs į namus, ėjo į parduotuvę nusipirkti alaus. Vakare ji su vaikais buvo jų kambaryje, o R. S. kitame kambaryje vartojo alkoholį. Maždaug 21.10 val. jis atėjo į kambarį, kuriame ji buvo su vaikais ir pareikalavo išeiti iš namų - pasakė „dink iš čia". Iš pradžių pasakė lyg ir ramiai, todėl nesureagavo, nusišypsojo. Bet iš karto po to jis tuos pačius žodžius pasakė agresyviai ir į ją pasižiūrėjo taip piktai, kad ji išsigando ir nieko nepasakiusi pasiėmė telefoną ir su vaikais išėjo iš buto. Kodėl sugyventinis ją varė lauk, nežino. Jokio konflikto prieš tai nebuvo. Išėjusi paskambino tėčiui, paaiškino kas nutiko, pasakė, kad konfliktuoti nenori, paprašė leisti pernakvoti jų namuose ir atvažiuoti jų pasiimti. Tėčio ketino laukti vaikų žaidimo aikštelėje prie namo, kiek toliau nuo (duomenys neskelbtini)namo trečiosios laiptinės. Netrukus, jai išėjus iš laiptinės ir su vaikais būnant ties trečia laiptine, iš antros laiptinės, mūvėdamas tik trumpikes, išbėgo R. S., juos pasivijo ir ėmė ją keikti necenzūriniais žodžiais, reikalavo grįžti namo. Jai atsisakius, R. S., stovėdamas priešais ją, vaikų akivaizdoje, sudavė jai ne mažiau kaip du smūgius koja į galvą. Pirmą smūgį sudavė į kaktos sritį, antrą - kažkur į kairę galvos pusę. Tada atsitraukė ir paklausė – „tai eisi namo?" Ji atsakė, kad tikrai neis. Po šių žodžių R. S. jai spyrė dar du kartus. Matyt ketino spirti į galvą, bet ji galvą užsidengė rankomis ir abu smūgiai kliuvo į rankas, dilbių sritis. Jis spyrė jai du kartus į galvą ir du kartus į galvą dengusias rankas – tuo sukėlė fizinį skausmą. Jos abiejų rankų dilbiuose yra kraujosruvų, tačiau jos nesusijusios su tiriamu įvykiu. Šias kraujosruvas pasidarė pati, darbo vietoje prieš kelias dienas. Smūgių vietose išryškėjo sumušimo žymės - patinimas virš kairio antakio, nubrozdinimai rankų srityse. Nors jai buvo įteikta užduotis atlikti teismo medicinos tyrimą, tačiau vykti pas teismo medicinos ekspertą atsisako, nes po apklausos privalo grįžti į darbą, be to, nemano, kad dėl kraujosruvų ir nubrozdinimų yra verta vykti pas teismo med. ekspertą. (b. l. 1-5, 43-47, 48-50).

2021 m. birželio 30 d. Kauno apskrities VPK Jonavos r. PK RS vyr. patrulio tarnybiniu pranešimu dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo, kuriame nurodyta, kad pareigūnams atvykus į įvykio vietą, J. S. paaiškino, kad 2021 m. birželio 30 d. vakare buvęs sutuoktinis R. S., apsvaigęs nuo alkoholio, išvarė ją iš namų. Jai išėjus, pasivijęs kieme, mažamečių vaikų akivaizdoje jai kelis kartus spyrė į galvą, po to grįžo į butą ir užsirakino. Užfiksuoti smurtą prieš nukentėjusiąją galintys rodyti požymiai – patinimas virš kairiojo antakio, kairės rankos odos nubrozdinimai. Smurtu įtariamas asmuo nesulaikytas (b. l. 26-29).

2021 m. birželio 30 d. įvykio vietos apžiūros protokolu, kuriame užfiksuota, kad apžiūrėtas Panerių g. namo Nr. (duomenys neskelbtini), Jonavoje, kiemas (b. l. 34-38).

2021 m. liepos 1 d. asmens apžiūros protokolu, kuriame nurodyta, kad nukentėjusiosios J. S. kaktos kairėje, virš kairiojo antakio matomas patinimas ir jo srityje - 25 mm ilgio odos nubrozdinimas. Kairio dilbio vidiniame paviršiuje matomas paviršinis odos nubrozdinimas 55 mm ilgio, 20 mm pločio, žemiau jo, arčiau alkūnės- 30x30 mm dydžio paviršinis odos nubrozdinimas. Ties alkūnės linkiu matoma 15x15 mm dydžio gelsvai rudos spalvos kraujosruva. Dešinio dilbio srityje arčiau alkūnės matomas 15x30 mm dydžio paviršinis odos nubrozdinimas. Dešinio dilbio srityje yra dvi gelsvos kraujosruvos. Apžiūros metu fotografuota (b. l. 73-81).

Alkoholio kiekio matuoklio panaudojimo registracijos žurnalo Nr. ARKB-0343 įrašais nustatyta, kad 2021 m. birželio 30 d. 23.08 val. atlikus asmens blaivumo testą J. S., ji buvo blaivi (0,00 ‰) (b. l. 30-33).

2021 m. liepos 7 d. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie SADM Kauno apskrities Vaiko teisių apsaugos skyriaus raštu Nr. 4 SD-3344, kuriame nurodyta, kad prijungimui prie ikiteisminio tyrimo bylos pateiktas pranešimas Jonavos r. Socialinių paslaugų centrui dėl socialinių paslaugų poreikio šeimai nustatymo ir teikimo bei informacijos apie gautą pranešimą apie galimą mažamečių vaikų teisių pažeidimą (b. l. 106-133).

Fizinio skausmo sukėlimas ar sveikatos sutrikdymas – tai neteisėtas tyčinis mechaninis, cheminis, terminis, biologinis ir bet koks kitoks fizinis poveikis kito žmogaus organizmui, sukėlęs nežymų žmogaus sužalojimą arba trumpą susargdinimą. Poveikis kito žmogaus organizmui turi pasireikšti mušimu ar kitokiu smurtavimu, siekiant sukelti fizinį skausmą ar kitokias fizines kančias. Šis nusikaltimas gali būti padarytas tik tyčiniais kaltininko veiksmais. Ištyręs byloje surinktus įrodymus, teismas daro išvadą, kad R. S. veiksmai tinkamai kvalifikuoti pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, kadangi jis tyčia tarpusavio konflikto dėl asmeninių nesutarimų su šeimos nare – kartu su juo gyvenančia buvusia sutuoktine J. S. metu, mažamečių vaikų akivaizdoje, spyrė nukentėjusiajai J. S. du kartus į galvą, ir tuoj po to, dar du kartus į rankas, kuriomis nukentėjusioji dengėsi galvą ir tuo sukėlė nukentėjusiajai J. S. fizinį skausmą. Kaltinamojo kaltę be jo paties prisipažinimo patvirtina nukentėjusiosios parodymai, asmens apžiūros protokolas bei kita bylos medžiaga.

Atsižvelgus į bylos duomenis, esant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 418 straipsnio 1 dalyje numatytiems pagrindams, darytina išvada, jog procesas gali būti baigiamas priimant baudžiamąjį įsakymą.

Kaltinamasis R. S. neprieštarauja prokurorės sprendimui, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, sutinka, prašo skirti laisvės apribojimo bausmę arba atidėti arešto bausmę, skiriant intensyvią priežiūrą, nes dirba nepilnus metus, nuomojasi butą ir nenori prarasti nei darbo, nei būsto (b. l. 190).

Nukentėjusioji informuota apie sprendimą užbaigti teismo procesą baudžiamuoju įsakymu (b. l. 192-193).

Nagrinėjamu atveju, teismas skirdamas bausmę atsižvelgia į tai, kad padaryta nesunki baigta nusikalstama veika. Kaltinamojo R. S. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi. Jo atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui bei tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistu. Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, charakterizuojančius kaltinamąjį. R. S. teisiamas 9 kartą ir šią nusikalstamą veiką padarė esant neišnykusiam teistumui (b. l. 152-162), baustas administracine tvarka (b. l. 184-185), dirbantis (b. l. 182). VŠĮ Jonavos Pirminės sveikatos priežiūros centro Psichikos sveikatos centre nesilankė, nesigydė (b. l. 180). Atsižvelgiant į nurodytų aplinkybių visumą, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, įvertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti jį, kad atlikęs bausmę asmuo laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimą, kaltinamajam R. S. skirtina sankcijoje numatyta bausmė – areštas, nustatant jos maksimalų dydį (BK 49 straipsnio 3 dalis).

Kadangi baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai, taikytinas BK 64¹ straipsnis, skirtiną bausmę kaltinamajam mažinant vienu trečdaliu.

Motyvuojamoji dalis

BK 75 straipsnis nustato, kad asmeniui, pirmą kartą nuteistam arešto bausme, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą, jeigu teismas nustato, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis teisiamas 9 kartą, praėjus vos pusmečiui po bausmės atlikimo laisvės atėmimo įstaigoje kaltinamasis pakartotinai nusikalto, padarydamas smurtinę veiką, teismas neturi pagrindo manyti, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktina galioti iki bausmės vykdymo pradžios, o pradėjus bausmės vykdymą – panaikintina.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, teismas

nusprendžia:

R. S. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam 90 (devyniasdešimties) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti R. S. 60 (šešiasdešimties) parų arešto bausmę.

Arešto bausmę paskirti atlikti pataisos įstaigoje.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo tos dienos, kai, R. S. faktiškai pradės atlikinėti arešto bausmę pagal įsiteisėjusį baudžiamąjį įsakymą dienos.

Išaiškinti R. S., kad ne vėliau kaip per 7 (septynias) dienas po baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo jis privalo (darbo dieną, įstaigos darbo metu), atvykti atlikti arešto bausmės į Kauno tardymo izoliatorių adresu: Kaunas, Technikos g. 34. Nuteistasis, dėl ligos ar kitų objektyvių priežasčių negalintis nustatytu laiku atvykti į arešto bausmės atlikimo vietą, privalo iki aukščiau nurodyto termino pabaigos apie tai pranešti pataisos įstaigos, kurioje jis turėtų atlikti arešto bausmę, administracijai ir susiderinti su ja atvykimo atlikti bausmės datą (elektroninis paštas info@kaunoti.lt, telefonas (8 37) 452 371).

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios, o pradėjus vykdyti bausmę – panaikinti.

Skirti R. S. baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose (BK 72² straipsnis), nustatant 6 (šešių) mėnesių laikotarpį šiam įpareigojimui įvykdyti.

Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per 14 dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo jam įteikimo dienos paduoti Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmams prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Tokiu atveju šis teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios.

Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, tai yra išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 dienų nuo jo įteikimo kaltinamajam dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.