- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2024-10-16
- Bylos Nr.
- 1-3231-1034/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-29743-2024-6
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Ramūnas Keidūnas
- Kaltinamasis
- R. P.
- Nukentėjusysis
- N. L.
- Advokatai
- Violeta Bazienė
viešajame teisiamajame posėdyje žodinio proceso ir sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje R. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), gyvenamosios vietos nedeklaravęs, (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) išsilavinimo, bedarbis, teistas:
1. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 1992 m. gruodžio 4 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) (galiojusio iki 2003 m. gegužės 1 d.) 147 straipsnio 3 dalį, 146 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 3 metams. Vadovaujantis BK 47¹ straipsniu, paskirtos bausmės vykdymas atidėtas 2 metams;
2. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 1994 m. gruodžio 29 d. nuosprendžiu pagal BK (galiojusio iki 2003 m. gegužės 1 d.) 112 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 1 metams;
3. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 1996 m. gegužės 22 d. nuosprendžiu pagal BK (galiojusio iki 2003 m. gegužės 1 d.) 250 straipsnį, 246 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 2 metams 2 mėnesiams;
4. Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 1998 m. vasario 24 d. nuosprendžiu pagal BK (galiojusio iki 2003 m. gegužės 1 d.) 271 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 2 metams;
5. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2000 m. spalio 5 d. nuosprendžiu pagal BK (galiojusio iki 2003 m. gegužės 1 d.) 232¹ straipsnio 1 dalį, 232¹ straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 1 metams 8 mėnesiams;
6. Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2003 m. spalio 24 d. nuosprendžiu pagal BK 180 straipsnio 1 dalį, 302 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 1 metams 9 mėnesiams;
7. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2006 m. gegužės 25 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, 302 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 1 metams 5 mėnesiams;
8. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2006 m. rugpjūčio 7 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 1 metams;
9. Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2008 m. rugsėjo 5 d. nuosprendžiu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 5 mėnesiams. Vadovaujantis BK 75 straipsniu, paskirtos bausmės vykdymas atidėtas 1 metams;
10. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2008 m. gruodžio 11 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 10 mėnesių;
11. Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2009 m sausio 9 d. nuosprendžiu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 180 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 1 metams 6 mėnesiams;
12. Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2009 m. kovo 18 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 1 metams 2 mėnesiams;
13. Utenos rajono apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 26 d. nuosprendžiu pagal BK 182 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 4 metams 9 mėnesiams;
14. Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2011 m. rugpjūčio 26 d. nuosprendžiu pagal BK 300 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 5 metams 3 mėnesiams;
15. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gegužės 21 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 8 mėnesiams;
16. Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 7 d. nuosprendžiu pagal BK 260 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 8 metams 6 mėnesiams;
17. Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2015 m. vasario 9 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 4 dalį laisvės atėmimu 8 metams 6 mėnesiams 20 dienų;
18. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 21 d. nuosprendžiu pagal BK 180 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 9 metams;
19. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. birželio 19 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį areštu 50 parų;
20. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. liepos 16 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 5 dalį areštu 28 paroms,
kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos BK 180 straipsnio 2 dalyje, padarymu.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Teismo nustatytos aplinkybės
R. P. panaudojęs daiktą, kuriuo galima žmogų žaloti pagrobė svetimą turtą, o būtent: jis 2024 m. rugpjūčio 1 d. apie 23.05 val., namo, esančio (duomenys neskelbtini), bendro naudojimo laiptinėje, pargriovė N. L. ant grindų, po ko, panaudodamas peilį, nupjovė nukentėjusiosios laikytos rankinės rankeną, įpjaudamas jos dešinės rankos alkūnę bei kairės rankos keturis pirštus, savo veiksmais padarydamas N. L. pjautines žaizdas dešinėje alkūnėje, kairės plaštakos I, III, IV, V-ame pirštuose, odos įbrėžimus dešiniame žande ir dešiniame žaste, poodinę kraujosruvą dešiniame žaste – nežymų sveikatos sutrikdymą, pagrobė nukentėjusiajai priklausantį bendros 377 Eur vertės turtą: 20 Eur vertės rankinę su joje buvusiu 250 Eur vertės mobiliojo ryšio telefonu „Redmi“, 10 Eur vertės skėčiu, 20 Eur vertės raudona pinigine su joje buvusiais 77 Eur grynųjų pinigų.
Šiais savo veiksmais R. P. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 180 straipsnio 2 dalyje.
II. Byloje surinkti įrodymai
Kaltinamasis R. P. teisiamajame posėdyje kaltę pripažino ir parodė, kad buvo priklausomas nuo narkotikų, todėl taip padarė. Pamatė iš autobuso išeinančią moterį ir ėjo paskui ją. Nežino, kurioje gatvėje pamatė, kaip moteris įėjo į laiptinę, bet jis ėjo iš paskos. Bandė ištraukti rankinę iš moters rankų, bet ji stipriai laikė, tada stipriai patraukė ir pabėgo. Pabėgo tuo pačiu keliu kaip ir atėjo. Visus nukentėjusios daiktus paliko prie turgelio, esančio šalia. Sužalojo moterį, bet nematė kaip tai įvyko. Per įvykį susižalojo ir pats. Nukentėjusioji galimai buvo sužalota nuo jo peilio. Peilį panaudojo tam, kad nupjauti rankinuko rankeną. Jo tikslas buvo pagrobti rankinuką, todėl panaudojo peilį. Pakeitė savo poziciją, nes tada buvo abstinencijos būsenoje. Anksčiau dirbo statybose neoficialiai ir turėjo peilį. Buvo įsidarbinęs oficialiai, bet jį apgavo statybos darbuose, todėl išėjo. Už pavogtus pinigus įsigijo karfentanilio ir maisto. Karfentanilį naudojo nuo 2023 m. spalio 21 d. Sutinka su nukentėjusiosios pareikštu civiliniu ieškiniu ir su ligonių kasos pareikštu civiliniu ieškiniu. Civilinius ieškinius atlygins, kai pradės dirbti. Nuo sulaikymo nevartoja narkotinių medžiagų. Tokį savo elgesį vertina blogai. Paskutinį kartą (duomenys neskelbtini). Labai gailisi dėl padaryto nusikaltimo, tai įvyko dėl priklausomybės, nori (duomenys neskelbtini).
Nukentėjusioji N. L. teisiamajame posėdyje parodė, kad byloje yra pareikštas civilinis ieškinys dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo. Kai pamatė peilį, labai išsigando, griūdama galėjo susitrenkti veidą, jai buvo šokas. Pergyveno, kad tokie žmonės vaikšto. Išliko baimė vaikščioti iki dabar. Dėl patirtų sužalojimų dvi savaites turėjo nedarbingumą, negalėjo lankstyti rankos. Dabar ranka jau užgijo. Prašo 400 Eur už nedirbtą laikotarpį ir kaip moralinės žalos atlyginimą.
Motyvuojamoji dalis
Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis R. P. savo kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos pripažino, padaryta veika nėra labai sunki, veikos padarymo aplinkybės aiškios, kaltinamasis sutiko duoti parodymus, o prokurorė ir gynėja neprieštaravo, byla, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsniu, teisiamajame posėdyje išnagrinėta atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą. Kiti bylos duomenys, teisiamajame posėdyje kaltinamajam ir kitiems proceso dalyviams pareiškus, kad jie yra susipažinę su bylos medžiaga ir nepageidauja, kad teisme būtų tiriama ir skelbiama, buvo išvardinti BPK 291 straipsnyje nustatyta tvarka.
Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaip įtariamasis R. P. parodė, kad savo kaltės nepripažįsta. Yra priklausomas nuo narkotinių ir psichotropinių medžiagų, vartoja apie pusę metų. 2024 m. rugpjūčio 1 d. apie 23 val., jis ėjo į (duomenys neskelbtini), į bendrabutį, kuris yra šalia „Maxima“ parduotuvės. Ėjo šalia minėtos „Maxima“ parduotuvės, kuri yra šalia pagrindinės (duomenys neskelbtini). Į šį bendrabutį jis ėjo įsigyti narkotikų, nusipirko 7 čekius už 40 Eur. Įsigijęs narkotinių medžiagų, maždaug po 10 min., ėjo atgal namo pro tą pačią vietą. Jis nesekė ir nestebėjo jokios moteriškės, jis tiesiog praėjo pro „Maxima“ parduotuvės šoną (pagrindines duris) ir nuėjo į minėtą bendrabutį. Jokios moters tą vakarą jis neapiplėšė ir toje vietoje nieko keisto ar įtartino jis nepastebėjo. Pragyvena dirbdamas atsitiktinius darbus, nuolatinio darbo neturi (2 t., b. l. 40-41). Ikiteisminio tyrimo metu papildomai apklaustas kaip įtariamasis R. P. parodė, kad savo kaltę pripažįsta visiškai, nuoširdžiai gailisi. 2024 m. rugpjūčio 1 d. apie 23.10 buvo šalia parduotuvės „Maxima“, esančios prie pagrindinio kelio, (duomenys neskelbtini), kitoje kelio pusėje yra „Lidl“ parduotuvė. Jam būnant šalia minėtos parduotuvės, jis pamatė moterį, kuri atvyko autobusu ir išlipo šalia minėtos „Maxima“ parduotuvės. Moteris buvo šviesiai apsirengusi, stambaus kūno sudėjimo, plaukų spalvos neatsimena, rankose turėjo rankinę, neatsimena kokios spalvos. Minėta moteris ėjo skersai per kelią, ne per perėją, o jis ėjo paskui ją. Tada minėta moteris perėjusi sankryžą praėjo turgelį, nedidelį, vietinį, tada pasuko link (duomenys neskelbtini), jis minėtą moterį sekė iš paskos. Priėjo namą, esantį (duomenys neskelbtini), tikslaus namo numerio nežino, bet matė, kad namas yra daugiabutis, atrodo, (duomenys neskelbtini) aukštų. Minėta moteris įėjusi į namo laiptinę bandė uždaryti daugiabučio namo duris, o jis greitai įbėgo paskui ją į laiptinę ir tada pagriebė jos rankinę, bandė ją pavogti. Moteris minėtą rankinę stipriai laikė savo rankose, tada jis iš kelnių kišenės išsitraukė peilį, kuris skirtas kartonui pjaustyti, jį tam ir turėjo su savimi. Peilis buvo išsistumiantis. Jis minėtu peiliu nupjovė moters rankinės rankeną ir tada pasišalino. Kai pjovė rankinės rankeną, moteris stipriai priešinosi, mano, kad ji buvo ranka pastvėrusi jo turėto peilio geležtę, kuri yra labai aštri, todėl moteris susipjaustė ranką ir pirštus. Išbėgęs iš namo laiptinės kartu su moters rankine, bėgo link turgaus, atgal. Netoli turgaus tvoros jis pradėjo kraustyti moters rankinę, kur iš piniginės išsitraukė 77 Eur grynųjų pinigų, kitų daiktų jis neėmė. Matė, kad rankinėje buvo dar mobiliojo ryšio telefonas, daugiau daiktų, kas buvo rankinėje, neatsimena. Moters rankinę jis išmetė šalia turgaus tvoros, o pats nuėjo link parduotuvės „Maxima“, prie tos pačios parduotuvės, kurią minėjo. Už pavogtus 77 Eur jis nusipirko narkotinių medžiagų. Šį nusikaltimą padarė, kadangi jam reikėjo grynųjų pinigų narkotinėms medžiagoms. Mano, kad jis pats susižalojo nusikaltimo metu ir todėl jo kraujas buvo rastas ant moters rankinės. Nuoširdžiai gailisi. Šiuo metu nuo narkotinių medžiagų (duomenys neskelbtini), savo blogą elgesį suprato, vertina jį blogai. Ateityje dės visas pastangas nenusikalsti ir nevartoti narkotinių medžiagų (2 t., b. l. 50-53).
Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji N. L. parodė, kad 2024 m. rugpjūčio 1 d. apie 23.10 val. ėjo namo po darbo. Tuo metu ji buvo apsirengusi tamsiais džinsais, balta su juodais dryžiais palaidine ir per petį turėjo užsidėjusi šviesų rankinuką. Iš darbo važiavo autobusu Nr. (duomenys neskelbtini), atvažiavusi į (duomenys neskelbtini), išlipo iš autobuso ir nuėjo link namų. Autobuse jokių įtartinų asmenų nematė, tačiau einant pro (duomenys neskelbtini) pastebėjo vyrą, kuris ėjo jai iš paskos nuo (duomenys neskelbtini). Vyras ėjo gan didesniu atstumu nuo jos. Einant ji vis atsisukdavo ir matė, kad jis eina ta pačia kryptimi link jos, jai iš paskos. Priėjusi prie savo namo laiptinės durų, užėjo į laiptinės vidų. Durys buvo atidarytos, kai ji užėjo į laiptinę. Užėjusi, ji norėjo jas uždaryti, kai staiga tas pats vyras pribėgo prie laiptinės ir užėjo jai iš paskos į laiptinę. Jam užėjus iš paskos, ji buvo atsisukusi į jį ir paklausė jo, ką čia daro. O jis jai atsakė: „štai ką“ ir staiga griebė jai už rankinės. Kuria ranka jis griebė už rankinės, nepamena, nes išsigando. Negali paaiškinti, kokiu būdu, bet pamena, kad ji nukrito ant grindų ir galvą susitrenkė į grindis. Ji tuo metu rankose laikė savo rankinuką už petnešų. Priėjęs vyras rankose turėjo peilį, 15 cm, juodos geležtės, kokios spalvos buvo rankena, ji nematė. Peilis nebuvo virtuvinis, tai buvo siauras, aštrios formos peilis. Minėtu peiliu vyras nupjovė jos rankinuko diržą. Pačiu peiliu vyras jai negrasino, jo niekaip nebuvo pridėjęs prie jos kūno ir nesakė, kad juo ją nori užmušti. Kaip viskas vyko toliau, ji pamena miglotai ir nelabai aiškiai. Ar ji priešinosi, nepamena, pamena tik tai, kad laikė savo rankinuką tol, kol jis jo nenupjovė ir pabėgo. Grumtynių metu vyras nieko nesakė, o ji šaukėsi pagalbos. Tuomet vyras nupjovęs rankinuką nubėgo link mokyklos. Vyras buvo lieso kūno sudėjimo, apie (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, apsirengęs sportiniu pilku megztiniu, su gaubtuvu, kokiomis kelnėmis jis buvo apsirengęs, ji nepamena. Vaikino veidą ji gerai įsidėmėjo ir jį atpažinti galėtų. Jo veidas buvo liesas, su įdubusiais žandais, vyras buvo be barzdos ir be akinių, ant veido nebuvo jokių randų ar apgamų, šviesių plaukų. Vyras buvo baltaodis, truputį įdegęs, bet ne romų tautybės ar kitatautis. Jo veidą galėtų atpažinti pagal jo veido formą, taip pat sudaryti fotorobotą. Su ja jis nekalbėjo, apart tos frazės, kurią pasakė užėjęs. Minėtą frazę jis pasakė rusų kalba. Iš tų dviejų žodžių suprato, kad jis rusų kalbą moka gerai. Jo balso atpažinti negalėtų. Jam pabėgus, prie jos priėjo kaimynai, nes jie girdėjo kaip ji šaukėsi pagalbos. Tada ji pamatė, kad jos dešinė ranka yra supjaustyta prie alkūnės ir kairės rankos keturi pirštai yra sužaloti. Vietose, kur ji yra susižalojusi, jaučia skausmą, taip pat jai ant galvos pakaušio yra guzas, kurį jai skauda. Užpuolimo metu nuo patirtų sužalojimų ji patyrė fizinį skausmą. Tuomet į laiptinę išėję kaimynai paklausė, kas nutiko, ir iškvietė policiją. Vienas iš kaimynų bandė vytis ją užpuolusį vaikiną, tačiau jo nepagavo. Iš jos buvo pavogta pilka rankinė, kurios vertė 20 Eur, mobiliojo ryšio telefonas „Redmi“, 250 Eur vertės, raudona piniginė, kurios vertė 20 Eur, su viduje buvusiais 77 Eur grynaisiais pinigais, skėtis, kuris vertas 10 Eur, raktai nuo namų ir kiti smulkūs daiktai, kurie neturi materialios vertės. Taip pat rankinuke buvo ir jos maistas, kurį nešėsi iš darbą. Viso jai padaryta 377 Eur turtinė žala. Plėšiko ankščiau nėra mačiusi (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 129-132). Ikiteisminio tyrimo metu papildomai apklausta nukentėjusioji N. L. parodė, kad 2024 m. rugpjūčio 1 d. ji buvo apsirengusi baltos spalvos marškinėlius su juodos spalvos dryžiais, rausvos spalvos batelius, tamsios spalvos džinsines kelnes, su savimi turėjo ant kairio peties užsidėjusi kakavinės spalvos odinį (natūralios odos) rankinuką, kuris yra su viena, jos manymu, stora petneša, skirta nešimui. Rankinuke buvo: trumpas pilkos spalvos skėtis, raudonos spalvos piniginė, kurioje buvo 77 Eur (50 Eur kupiūra, 20 Eur kupiūra ir 7 Eur monetomis), įvairių prekybos parduotuvių nuolaidų kortelės, „SEB“ banko kortelė, sūnaus ir dukros nuotraukos, taip pat rankinuke buvo raudonos spalvos plaukų šukos, baltos spalvos USB TYPE-C pakrovimo laidas, skirtas jos asmeniniam telefonui, baltos spalvos įkrovimo blokelis, skirtas pakrovimo laidui, 2 rankų ryšuliai su įvairiais raktais, raudonos spalvos kelnės, pilkai balti dryžuoti marškinėliai ir permatomame maišelyje buvo befstrogenas (patiekalas), rankinuke buvo ir jos išmanusis telefonas „REDMI“, mėlynos spalvos. Apie 23 valandą važiavo raudonos spalvos maršrutiniu autobusu, kurio maršrutinis numeris yra „(duomenys neskelbtini)“. Ji juo važinėja kiekvieną kartą, kai savo darbe dirba iki vėlumos. Atvažiavusi į stotelę „(duomenys neskelbtini)“ (kryptis link oro uosto), ji išlipo iš maršrutinio autobuso ir iš karto pradėjo eiti namų link, t. y. link (duomenys neskelbtini), pro parduotuvę „MAXIMA XX“. Praėjusi minėtą parduotuvę, priėjo sankryžą, kurioje kertasi (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) gatvės, kur yra reguliuojama pėsčiųjų perėja. Tuo metu degė draudžiamos spalvos (raudonos) šviesoforo signalas, ji sustojusi stovėjo prie jo ir laukė leistino signalo. Tuo metu aplink ją stovėjo dar žmonių, tačiau ji į juos nežiūrėjo ir neįsidėmėjo jų aprangų ar veidų. Užsidegus leistinam (žaliam) šviesoforo signalui, ji iš karto pradėjo eiti skersai minėtą sankryžą ir ėjo tiesiai link „Pizza Express“. Jai perėjus sankryžą, toliau ėjo (duomenys neskelbtini) (jai po kairę pusę buvo (duomenys neskelbtini), esanti (duomenys neskelbtini)), praėjus minėtą piceriją, toliau ėjo pro (duomenys neskelbtini) esantį turgų, kuris jai taip pat buvo po kairę pusę. Priėjusi turgų tuo momentu pasijautė nesaugiai, apėmė bloga nuojauta, todėl apsisuko. Apsisukusi pamatė už savęs per 15-20 metrų einantį vyriškį, kuris ėjo tokiu pačiu tempu kaip ir ji, išlaikydamas tokią pačią ėjimo trajektoriją, savo rankas laikė viršutinių drabužių kišenėse. Vyriškis buvo lieso kūno sudėjimo, apsirengęs tamsiai pilką užsegamą viršutinį drabužį (ar jis buvo jį užsisegęs, ar atsisegęs, dabar neatsimena), taip pat atsimena, kad jo kelnės buvo tamsesnės spalvos, kokios tiksliai, atsakyti negali, batai taip pat buvo tamsios spalvos, tačiau kaip jie tiksliai atrodė, neatsimena, ar jis buvo su kepure, ar be, neatsimena. Pirmoje savo apklausoje sakė, kad galbūt jis buvo šviesių plaukų, tačiau tikrai neatsimena, dabar pagalvojus jai atrodo, kad jis nebuvo šviesių plaukų, tačiau kokių tiksliai, neatsimena, daugiau jo požymių tuo metu žiūrėdama per atstumą nematė. Ji, praėjusi turgų, iš karto už jo pasuko į kairę pusę, tada pastebėjo, kad šalia mokyklos (palei mokyklą) eina vyriškis, kuris buvo apsirengęs kažkokį šviesų drabužį, nešėsi kažkokį krepšį užsidėjęs ant peties. Vyriškis atrodė labai jaunas, jai pasukus už turgaus, baltai apsirengęs vyriškis buvo priekyje jos ir ėjo tolyn nuo jos. Toliau ji įėjo į skersgatvį, kurio negali apibūdinti (tačiau galėtų jį nurodyti). Įėjusi į skersgatvį pamatė kažkurio namo pradarytas laiptinės duris, jas praėjusi sugalvojo atsisukti ir pasižiūrėti, ar laiptinėje kažkas yra. Atsisukusi, savo periferiniu vaizdu pamatė, kad prieš tai minėtas tamsiai apsirengęs vyras (tikrai tas pats, kurį matė ir prie turgaus) toliau eina paskui ją ir jau yra arti jos. Jai praėjus minėtą skersgatvį, atsidūrė gatvelėje, kurioje jau yra jos daugiabutis, esantis (duomenys neskelbtini). Kadangi daugiabutyje vyksta renovacija, pagrindinės įėjimo durys yra paremtos plyta ir visada būna atidarytos (taip pat ir įvykio metu). Einant link savo daugiabučio, jau iš toli matė, kad daugiabučio durys yra pradarytos, kai atėjo prie jų, pastebėjo, kad tas pats vyriškis, kuris buvo lieso kūno sudėjimo, apsirengęs tamsiai pilką užsegamą viršutinį drabužį, tamsios spalvos kelnes ir tamsius batus, neaukšto ūgio, ėjo link jos. Tuo metu jis buvo prie jos daugiabučio namo kampo, pagreitinęs savo žingsnį ir žiūrėjo į ją. Ji tuo metu koja nuspyrė plytą, kuri laikė atidarytas duris ir pradėjo savo ranka jas uždarinėti, tačiau nespėjo to padaryti ir vyriškis staigiai atsidūrė šalia jos. Taip gavosi, kad jie kartu stovėjo, viena koja vienoje pusėje (lauke), kita kitoje (viduje). Tuo metu ji jo rusų kalba paklausė: „O jūs čia kur?“, o jis tuo metu žiūrėdamas jai į akis rusų kalba atsakė: „Štai ko“. Ji tiksliai neatsimena, ar jis jai „pakišo“ koją, ar ją rankomis pastūmė, ir ji nuo jo tyčinio veiksmo pradėjo kristi link vidinių laiptų pusės. Nukritusi ant grindų nugarine kūno dalimi, ji stipriai trenkė savo galvos pakaušį į grindis ir patyrė stiprų fizinį skausmą ir dėl patirto skausmo liko ten gulėti. Tuo metu viskas vyko labai greitai, tačiau gulėdama ant grindų spėjo pastebėti, kad jos rankinuko rankena, kuri buvo už nugaros, yra nupjauta, bet ji savo rankinuką toliau laikė įsikibusi abiejomis rankomis (kaire ranka aukščiau, dešine žemiau) iš priekio pusės. Vyriškis, toliau bandydamas atimti rankinuką, buvo pasilenkęs arti jos, stovėjo prie jos, todėl ji jo veidą gerai įsidėmėjo. Gulėdama ir toliau laikydama rankinuką, pastebėjo jo dešinėje rankoje suspaustą tamsios spalvos peilį, kuris buvo su geležte iš abiejų pusių galimai peteliškės tipo, labai smailas. Vyriškis visą šį laiką neištarė daugiau nei žodžio, tik jai gulint ant žemės, pradėjo pjauti rankinuko rankeną, kuri buvo iš priekinės jos kūno pusės ir galimai priglausta prie jos kūno. Kai vyriškis pjovė rankinuko petnešą, tuo pačiu peiliu sužalojo jos dešinės rankos alkūnę (įpjovė), iš kurios stipriai kraujavo. Kol vyriškis pjovė jos rankinuko rankeną, ji, gulėdama ant grindų, apie 3-4 kartus rusų kalba garsiai surėkė: „padėkite“, tačiau tuo momentu, kol jis buvo prie jos, niekas iš pašalinių žmonių jų nematė ir nepriėjo. Vyriškis, nupjovęs rankeną, iš karto sugriebė jos rankinuką ir pabėgo į tą pačią pusę, iš kurios atėjo paskui ją. Dar gulėdama ant žemės, ji pasižiūrėjo į savo kairės rankos pirštus ir pamatė, kad jie yra sužaloti (iš jų bėgo kraujas), jai juos skaudėjo (nykštys, smilius, vidurinis ir mažasis). Tada prie jos priėjo kaimynai iš (duomenys neskelbtini) butų (visi vienu metu), pradėjo klausti, kas atsitiko, ji jiems viską paaiškino ir papasakojo, tada vaikinas iš (duomenys neskelbtini) buto sėdo į savo automobilį ir išvažiavo bandyti rasti jos užpuoliką (tačiau šio nepastebėjo), kiti kaimynai jai iškvietė policiją ir greitąją medicinos pagalbą, kurie atvyko greitai ir kol GMP jai teikė pirmąją pagalbą, policija ieškojo užpuoliko. Po kurio laiko pas ją atėjo policijos pareigūnai, kurie pasakė, kad rado jos rankinuką, kurio viduje nebebuvo visų pinigų, kurie buvo jos piniginėje, nebebuvo ir maišelio su maistu, taip pat rankinuke nerado savo įkroviklio, tačiau nėra įsitikinusi, ar šis tikrai dingo. Tuo metu, kai jos užpuolikas jai gulint ant žemės buvo pasilenkęs prie jos, ji gerai įsidėmėjo jo veidą (galėtų atlikti fotorobotą, atpažinti užpuoliką, jis atrodė apie (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, ant veido nebuvo kažkokių įsimintinų bruožų, jai jis iš karto iš veido atrodė kaip asmuo, kuris vartoja narkotines medžiagas, jo skruostai buvo įdubę, galimai ant veido buvo raukšlių, o tiksliau nosies-skruostų raukšlės, kurios buvo gilios, jo akys buvo tokios kaip jos – tamsios, galimai rudai žalios. Taip pat jo elgesys jai pasirodė įžūlus. Iš jos rankinės buvo pavogta AB „SEB“ banko kortelė, kuri neturi materialinės vertės, „Vilniečio“ pravažiavimo kortelė, kuri neturi materialinės vertės (1 t., b. l. 149-153, 154-155).
Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja T. S. parodė, kad 2024 m. rugpjūčio 1 d. apie 23.05 ji buvo savo namuose pažymoje nurodytu adresu, gulėjo lovoje ir išgirdo rėkimą, šaukimą, kuris sklido iš namo laiptinės, esančios pirmame aukšte. Moteris šaukė: „T., T. padėk“. Ji iš balso iškart suprato, kad šaukė jos kaimynė N. L. Ji tada atsakė: „N., ar tai tu?“, ši atsakė, kad „taip, mane apvogė“. Tada ji iškart išėjo į laiptinę ir pamatė savo kaimynę N., kuri stovėjo laiptinėje ir ranka laikė savo kitą ranką, iš kurios bėgo kraujas (prie alkūnės, tiksliai nematė, iš kur). N. aiškino, kad ją užpuolė narkomanas su peiliu, peilis buvo labai aštrus. N. aiškino, kad užpuolikas peiliu nupjovė jos rankinės rankeną bei sužalojo jos ranką peiliu ir tada pabėgo iš namo laiptinės. Įvykio metu ir iki šiol yra atliekama namo renovacija, todėl daugiabučio namo durys buvo neuždarytos, namo domofonas neveikė. N. minėjo, kad bandė šias duris uždaryti, bet jai nepavyko ir asmuo, kuris ją apiplėšė, taip ir pateko į daugiabučio namo vidų, laiptinę. N. buvo labai išsigandusi. Į daugiabučio namo laiptinę subėgo ir kiti kaimynai, bet nei vienas kaimynas, tarp jų ir ji, nematė įvykio, nematė užpuoliko. Ji tada paskambino bendruoju pagalbos telefonu 112 ir iškvietė policiją bei greitosios medicinos brigadą (1 t., b. l. 183-184).
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos nusikaltimų nuosavybei tyrimo valdybos 2-ojo skyriaus asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokole nurodyta, kad N. L. atpažino R. P. kaip asmenį, apie kurį buvo davusi parodymus, t. y. kuris 2024 m. rugpjūčio 1 d. apie 23.10 val. laiptinėje adresu (duomenys neskelbtini), ją apiplėšė. Asmenį atpažįsta pagal bendrus veido bruožus, įdubusius skruostus, gilias nosies burnos raukšles, apie kurias minėjo apklausoje (1 t., b. l. 156-163).
Valstybės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvada Nr. G 2421/2024 (01) nustatyta, kad N. L. nustatytos pjautinės žaizdos dešinėje alkūnėje, kairės plaštakos I, III, IV, V-ame pirštuose, odos įbrėžimai dešiniame žande ir dešiniame žaste, poodinė kraujosruva dešiniame žaste. Sužalojimai padaryti paveikus kietu buku daiktu ar, galimai, paviršiumi ir aštriais, pjaunančių savybių turinčiais daiktais, prieš kreipiantis medicinos pagalbos į VšĮ RVUL 2024 m. rugpjūčio 2 d. 00.39 val. Sužalojimai kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu, jie galėjo būti padaryti mažiausiai septyniais trauminiais poveikiais, galimai užduotyje nurodytomis aplinkybėmis. Poodinė kraujosruva dešiniame žaste padaryta paveikus kietu buku daiktu ar, galimai, paviršiumi. Tikėtina, kad šis sužalojimas galėjo būti padarytas ir nukentėjusiajai griūnant bei dešinio žasto sritimi kontaktuojant su kietu buku daiktu ar, galimai, paviršiumi. Odos įbrėžimai dešiniame žande ir dešiniame žaste galėjo būti padaryti tiek kietais bukais, riboto paviršiaus, daiktais, tiek ir aštriais, pjaunančių savybių turinčiais daiktais. Pjautinės žaizdos dešinėje alkūnėje ir kairėje plaštakoje padarytos aštriais, pjaunančių savybių turinčiais daiktais (1 t., b. l. 141-142).
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalistinių tyrimų skyriaus 2-ojo poskyrio įvykio vietos apžiūros protokolu apžiūrėta šviesios spalvos rankinė ir daiktai joje, kurie yra tarp medžių, prie pastato, esančio (duomenys neskelbtini). Už pastato yra pėsčiųjų takas, kurio abiejose pusėse yra metalinė tvora. Kairėje pusėje yra medžiai, prie kurių ir yra rankinė su daiktais. Prie moteriškos rankinės ant žemės yra mobiliojo ryšio telefonas „Redmi“, raudonos spalvos piniginė su banko ir parduotuvių kortelėmis, skėtis bei kiti daiktai. Nuo moteriškos rankinės užtrauktuko buvo paimta nuoplova su galimais biologinės kilmės pėdsakais. Ant rankinės yra raudonos spalvos skysčio dėmė, nuo kurios paimta nuoplova su galimais biologinės kilmės pėdsakais. Nuo raudonos spalvos piniginės užtrauktuko taip pat paimta nuoplova su galimais biologinės kilmės pėdsakais (1 t., b. l. 45-55).
Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Kriminalistinių tyrimų valdybos specialisto išvada nustatyta, kad ant tirti pateikto tampono, tiriant pažymėto Nr. 2, su nuoplova nuo dėmės ant rankinės, rasta vyro kraujo, tinkamo asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR (1 t., b. l. 62-66).
Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Kriminalistinių tyrimų valdybos rašte nurodyta, kad vyro kraujo, rasto ant tampono, tiriant pažymėto Nr. 2, su nuoplova nuo dėmės ant rankinės genotipas sutapo su genotipu asmens, kurio anketiniai duomenys DNR duomenų registre nurodyti: R. P., a. k. (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 67).
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo valdybos 7-ojo skyriaus kitų objektų apžiūros protokolu apžiūrėtas vaizdo stebėjimo kamerų įrašas, gautas iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato vaizdo stebėjimo kamerų, įrengtų automobilių sankryžoje, kurioje kertasi (duomenys neskelbtini) gatvės, parduotuvė „MAXIMA XX“, spaudos kioskelis (1 t., b. l. 102-115).
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo valdybos 7-ojo skyriaus kitų objektų apžiūros protokolu apžiūrėtas vaizdo stebėjimo kameros įrašas, kurį savanoriškai pateikė (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 118-126).
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo valdybos 7-ojo skyriaus daiktų apžiūros protokolu apžiūrėta R. P. kuprinė, kuri buvo paimta asmens kratos ir reikalavimų protokolais. R. P. buvo su minėta kuprine sulaikymo metu. Tyrėjo pastaba: minėta R. P. kuprinė pagal požymius atitinka R. P. kuprinę, su kuria jis buvo įvykio dieną, t. y. 2024 m. rugpjūčio 1 d., bei buvo nufilmuotas vaizdo stebėjimo kameromis. Apžiūrimi R. P. daiktai ir drabužiai, paimti asmens kratos ir reikalavimų protokolais. R. P. buvo apsirengęs minėtus drabužius bei turėjo prie savęs minėtus daiktus sulaikymo metu (2 t., b. l. 6-12).
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos nusikaltimų nuosavybei tyrimo valdybos 2-ojo skyriaus daiktų apžiūros protokolu apžiūrėta juodos spalvos kuprinė pavadinimu „SEB“, juodos spalvos beisbolo kepuraitė su emblema „RBD“, juodos spalvos marškiniai „PRIMARK“ su baltos spalvos palmėmis, pilkos spalvos kelnės „REEBOK“, juodos spalvos striukė išverčiama į dvi puses (viduje yra pilkos spalvos striukė), juodos spalvos sportiniai batai „ADIDAS“, iš išorinės pusės tris baltos juostelės, baltas padas, o iš vidinės pusės „ADIDAS“ emblema, mėlynos spalvos akiniai. Apžiūrėti daiktai yra nufotografuoti, detalesnė informacija foto lentelėje. Tyrėjo pastaba: minėti R. P. drabužiai ir daiktai pagal požymius visiškai atitinka R. P. drabužius, kuriais jis buvo apsirengęs įvykio dieną, t. y. 2024 m. rugpjūčio 1 d., bei buvo nufilmuotas vaizdo stebėjimo kameromis (2 t., b. l. 17-27).
III. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai
Pagal BK 180 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas panaudodamas fizinį smurtą ar grasindamas tuoj pat jį panaudoti arba kitaip atimdamas galimybę nukentėjusiam asmeniui priešintis pagrobė svetimą turtą. BK 180 straipsnio 2 dalyje yra numatyti keli alternatyvūs kvalifikuojantys nurodytą nusikalstamą veiką požymiai – kai plėšimas padaromas įsibrovus į patalpą arba panaudojus nešaunamąjį ginklą ar kitą daiktą, kuriuo galima žmogų žaloti, todėl bent vieno iš jų pakanka tam, kad plėšimas būtų kvalifikuotas pagal BK 180 straipsnio 2 dalį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 17 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-449/2009). Plėšimas padaromas tik tiesiogine tyčia. Teisės teorijoje ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra teigiama, kad kvalifikuojančių veiką požymių grupė, išskiriama pagal plėšiant naudojamus įrankius, plėšimą daro pavojingesne veika, nes kaltininkas pasitelkia papildomų priemonių nukentėjusiojo valiai palaužti. Tam tikromis savybėmis pasižyminčių daiktų panaudojimas prieš nukentėjusįjį gali itin susilpninti (palaužti) nukentėjusiojo galimybes gintis ir priešintis bei suponuoja pavojingesnio nusikaltimo darymą ir leidžia nusikaltėliui iki galo užbaigti nusikaltimą, sustiprina jo pozicijas, nepaisant nukentėjusiojo pasipriešinimo, nusikaltimo pavojingumas padidėja. Kai padarant plėšimą panaudojami žmogui žaloti pritaikyti daiktai, veika kvalifikuojama pagal BK 180 straipsnio 2 dalį. Daiktais, kuriais galima žmogų žaloti laikomi daiktai, kuriuos kaltininkas paruošia ar pritaiko šiam tikslui iš anksto arba plėšimo metu, taip pat daiktai, kurie nors ir nebuvo iš anksto paruošti, tačiau iš anksto parinkti ir pasiimti tais pačiais tikslais.
Teismas, išsamiai, kruopščiai ir nuosekliai įvertinęs byloje surinktų ir teismo posėdyje ištirtų įrodymų visumą, konstatuoja, jog kaltinamojo R. P. kaltė padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, yra visiškai įrodyta. Tokią išvadą teismas daro sugretinęs byloje surinktus ir teismo posėdyje ištirtus įrodymus, juos palyginęs tarpusavyje ir susiejęs į vieningą visumą.
Teisiamajame posėdyje kaltinamasis R. P. visiškai pripažino savo kaltę ir parodė, kad buvo priklausomas nuo narkotikų, todėl padarė nusikaltimą. Pamatė iš autobuso išeinančią moterį ir ėjo paskui ją. Nežino, kurioje gatvėje pamatė, kaip moteris įėjo į laiptinę, bet jis ėjo iš paskos. Bandė ištraukti rankinę iš moters rankų, bet ji stipriai laikė, tada stipriai patraukė ir pabėgo. Pabėgo tuo pačiu keliu kaip ir atėjo. Visus nukentėjusios daiktus paliko prie turgelio, esančio šalia. Sužalojo moterį, bet nematė kaip tai įvyko. Per įvykį susižalojo ir pats. Nukentėjusioji galimai buvo sužalota nuo jo peilio. Peilį panaudojo tam, kad nupjauti rankinuko rankeną. Jo tikslas buvo pagrobti rankinuką, todėl panaudojo peilį. Tokie kaltinamojo parodymai iš esmės atitinka jo ikiteisminio tyrimo metu papildomai duotus parodymus (2 t., b. l. 50-53), taip pat juos patvirtina ir kiti byloje surinkti bei ištirti duomenys, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais: nukentėjusiosios N. L., liudytojos T. S. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, apžiūros protokolai.
Teismas nustatė, kad R. P. su savimi turėjo peilį, kurį panaudojo užvaldant nukentėjusiosios rankinę. Kaip minėta, R. P. teisiamajame posėdyje nurodė, kad peilį panaudojo tam, kad nupjautų rankinuko rankeną. Taigi, peilio panaudojimas palengvino plėšimo padarymą, to neneigė ir pats kaltinamasis. Atsižvelgiant į tai, teismas vertina, kad peilio panaudojimas atitinka BK 180 straipsnio 2 dalies kvalifikuojantį požymį – kitą daiktą, kuriuo galima žmogų žaloti. Plėšimas yra tada, kai kaltininkas turtui pagrobti panaudoja fizinį smurtą prieš nukentėjusįjį, grasinimus ar kitaip atima galimybę nukentėjusiajam priešintis. Plėšimo metu panaudotas fizinis smurtas yra ne nusikalstamos veikos tikslas, o tik priemonė pagrobti svetimą turtą. Fizinio smurto padariniai gali būti fizinio skausmo sukėlimas, nežymus ar nesunkus sveikatos sutrikdymas. Šiuo atveju nustatyta, kad R. P. panaudojo fizinį smurtą ir sukėlė nukentėjusiajai nežymų sveikatos sutrikdymą.
Apibendrinant konstatuotina, kad pirmiau aptartų, teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų ir jų pagrindu nustatytų faktinių aplinkybių visuma leidžia spręsti, jog kaltinamasis R. P. 2024 m. rugpjūčio 1 d. apie 23.05 val., namo, esančio (duomenys neskelbtini), bendro naudojimo laiptinėje, pargriovė N. L. ant grindų, po ko, panaudodamas peilį, nupjovė nukentėjusiosios laikytos rankinės rankeną, įpjaudamas jos dešinės rankos alkūnę bei kairės rankos keturis pirštus, savo veiksmais padarydamas N. L. pjautines žaizdas dešinėje alkūnėje, kairės plaštakos I, III, IV, V-ame pirštuose, odos įbrėžimus dešiniame žande ir dešiniame žaste, poodinę kraujosruvą dešiniame žaste – nežymų sveikatos sutrikdymą, pagrobė nukentėjusiajai priklausantį bendros 377 Eur vertės turtą: 20 Eur vertės rankinę su joje buvusiu 250 Eur vertės mobiliojo ryšio telefonu „Redmi“, 10 Eur vertės skėčiu, 20 Eur vertės raudona pinigine su joje buvusiais 77 Eur grynųjų pinigų.
Taigi, kaltinamojo R. P. veika teisingai kvalifikuota pagal BK 180 straipsnio 2 dalį, nes jis, vykdydamas plėšimą, panaudojo kitą daiktą, kuriuo galima žmogų žaloti.
IV. Bausmės skyrimas
BK 180 straipsnio 2 dalyje numatyta vienintelė bausmės rūšis: laisvės atėmimas iki septynerių metų.
BK 41 straipsnio 2 dalis nustato, kad bausmės paskirtis yra 1) sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; 2) nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, 3) atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; 4) paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; 5) užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Bendruosius bausmės skyrimo pagrindus nustato BK 54 straipsnis. Teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų (BK 54 straipsnio 1 dalis). Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis). BK 61 straipsnio 2 dalis nustato teismui pareigą skiriant bausmę įvertinti ne tik atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, bet ir kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes.
Teismas, skirdamas bausmę R. P., atsižvelgia į padaryto nusikaltimo pobūdį ir pavojingumą, t. y. padarytas vienas sunkus tyčinis nusikaltimas nuosavybei, į tai, kad nėra kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių, jo atsakomybę sunkina tai, kad veiką padarė recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas), kitus kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis – (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, (duomenys neskelbtini) išsilavinimo, (duomenys neskelbtini), nedirbantis (2 t., b. l. 138-139), anksčiau 20 kartų teistas (2 t., b. l. 84-101, 102-112), baustas administracine tvarka (2 t., b. l. 113-132), negydytas VšĮ Vilniaus miesto psichikos sveikatos centre, VšĮ Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje (2 t., b. l. 75-76), (duomenys neskelbtini) (2 t., b. l. 77).
Nors kaltinamojo gynėja prašė pripažinti kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), su šiais argumentais sutikti negalima. Teismas pažymi, kad BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytos atsakomybę lengvinančios aplinkybės – kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi – egzistavimas konstatuojamas tik tuomet, kai nustatomos abi jos sudedamosios dalys: ir prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką, ir nuoširdus gailėjimasis. Kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką pagal susiformavusią teismų praktiką yra teismo vertinamas kaip atsakomybę lengvinanti aplinkybė tada, kai kaltininkas savanoriškai, t. y. savo noru, o ne dėl surinktų byloje įrodymų pripažįsta esmines jam inkriminuoto nusikalstamos veikos faktines aplinkybes ikiteisminio tyrimo ir teisminio bylos nagrinėjimo metu. Teismas nustatė, kad nors R. P. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką tiek papildomai apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylą nagrinėjant teisme, iš esmės jokių jo gailesčio apraiškų nematyti. Jis neatsiprašė nukentėjusiosios, nedėjo jokių pastangų atlyginti padarytą žalą, todėl tik formalus nurodymas, jog gailisi, nesudaro pakankamo pagrindo konstatuoti šios baudžiamąją atsakomybę lengvinančios aplinkybės buvimo. Taigi, nėra pakankamo pagrindo konstatuoti, jog egzistuoja jo atsakomybę lengvinti aplinkybė, numatyta BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte, nes R. P. nuoširdžiai nesigaili.
Įvertinęs visas paminėtas aplinkybes, teismas mano, kad R. P. antivisuomeninės nuostatos yra gana įsišaknijusios, anksčiau jam skirtos terminuoto laisvės atėmimo ir arešto bausmės bausmei keliamų tikslų nepasiekė, kaltinamasis nėra linkęs keisti savo nusikalstamo elgesio ir taisytis, laikytis įstatymų reikalavimų, todėl bausmės tikslai bus pasiekti R. P. už nusikalstamos veikos, numatytos BK 180 straipsnio 2 dalyje, padarymą paskyrus sankcijoje numatytą vienintelę bausmės rūšį – laisvės atėmimą. Nustatydamas bausmės dydį, skaičiuojant nuo jos vidurkio ir vadovaujantis BK 61 straipsnio 2 dalies nuostatomis, teismas įvertina tai, kad nėra kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių, yra viena jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, atsižvelgia į aplinkybes, apibūdinančias padarytos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį, kaltinamojo asmenybę, bei sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajam už padarytą nusikalstamą veiką paskyrus laisvės atėmimo bausmę, didesnę nei sankcijoje numatytos bausmės dydžio vidurkis.
Atsižvelgiant į tai, kad 2024 m. spalio 9 d. R. P. atžvilgiu priimtas teismo baudžiamasis įsakymas, tačiau jis nėra įsiteisėjęs, teismas šiuo nuosprendžiu skiriamos bausmės nebendrina su ankstesniais sprendimais, siekiant išvengti dvigubo bausmių bendrinimo.
Šioje byloje kaltinamajam R. P. buvo paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, kuri taikoma iki šiol. Teismo nuosprendžiu kaltinamajam paskirta reali laisvės atėmimo bausmė. Realiai gresianti griežta laisvės atėmimo bausmė, BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkto prasme, pripažįstama pagrindu taikyti suėmimą, nes tokioje situacijoje rizika, kad asmuo, būdamas laisvėje, vengs baudžiamojo persekiojimo, o šiuo atveju – nuosprendžio vykdymo, ir galimai bėgs (slėpsis), yra pagrįsta. Be kita ko, pratęsdamas suėmimo terminą R. P. teismas pažymėjo, kad egzistuoja BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytas pagrindas taikyti R. P. kardomąją priemonę – suėmimą, kadangi pagrįstai manoma, kad R. P. laisvėje gali daryti naujas nusikalstamas veikas. Atsižvelgiant į tai, siekiant užtikrinti nuosprendžio vykdymą ir eliminuoti galimą pasislėpimo nuo teismo ir nuosprendžio vykdymo riziką bei naujų nusikalstamų veikų darymą, R. P. iki šiol taikyta kardomoji priemonė – suėmimas – pratęstina iki įsiteisės nuosprendis (BPK 119 straipsnis, BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Vadovaujantis BK 66 straipsniu, R. P. laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas nuo 2024 m. rugpjūčio 2 d. 22.51 val. iki 2024 m. spalio 16 d. įskaitytinas į bausmės laiką (1 t., b. l. 195-196, 2 t., b. l. 65-70, 194-196).
V. Dėl civilinių ieškinių
Pagal BPK 109 straipsnio 1 dalį, asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį, o BPK 115 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta.
Baudžiamojoje byloje N. L. pareiškė civilinį ieškinį dėl 497 Eur turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo (1 t., b. l. 164-165). Vadovaujantis BPK 44 straipsnio 10 dalies reikalavimais, nukentėjusiaisiais pripažinti asmenys, turi teisę gauti dėl nusikalstamos veikos jiems padarytos žalos atlyginimą. Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis R. P. pripažįstamas kaltu dėl inkriminuotos nusikalstamos veikos ir jis pripažino pareikštą civilinį ieškinį, kuris yra pagrįstas objektyviais duomenimis, teismas daro išvadą, kad N. L. civilinis ieškinys dėl turtinės ir neturtinės žalos tenkintinas visiškai, priteisiant iš kaltinamojo N. L. naudai 497 Eur sumą.
Baudžiamojoje byloje yra pareikštas Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys dėl 194,16 Eur nukentėjusiosios gydymo išlaidų priteisimo ir pateikti patirtą žalą patvirtinantys dokumentai (1 t., b. l. 172-174). Teismas nustatė, kad kaltinamasis R. P. atsakingas už nukentėjusiajai N. L. padarytą nežymų sveikatos sutrikdymą, taigi kaltinamasis turi atlyginti civilinio ieškovo patirtą žalą. Teismo vertinimu, civiliniame ieškinyje nurodytos gydymo išlaidos atsirado dėl kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos, jos pagrįstos pridedamais įrodymais. Dėl to šis civilinis ieškinys tenkintinas visiškai.
VI. Dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo, kiti klausimai
Vilniaus miesto apylinkės teisme gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos (toliau – ir VGTPT) pažyma dėl 422,93 Eur dydžio antrinės teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių dėl kaltinamajam teiktos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos (3 t., b. l. 1-4). Nagrinėjamoje byloje gynėjo dalyvavimas pripažintas būtinu BPK 51 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu. Kaltinamasis yra šiuo metu suimtas. Nors prašoma priteisti nurodytų išlaidų suma už kaltinamajam R. P. suteiktą teisinę pagalbą yra reali ir pagrįsta, tačiau gali neigiamai paveikti kaltinamojo turtinę padėtį, kuri ir taip nėra gera, todėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimas šiuo atveju neatitiktų proporcingumo principo reikalavimų ir būtų neteisingas, todėl prašymas dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo iš kaltinamojo netenkintinas.
Vadovaujantis BPK 94 straipsniu, daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – dėžė su R. P. drabužiais, perduota saugojimui į Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyrių, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikintina (2 t., b. l. 28-30), o CD laikmena, saugoma prie antro bylos tomo viršelio, nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktina saugoti prie bylos.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303–305, 307 straipsniais,
nusprendžia:
R. P. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam laisvės atėmimą 5 (penkeriems) metams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti R. P. laisvės atėmimą 3 (trejiems) metams 4 (keturiems) mėnesiams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į bausmės atlikimo laiką įskaityti R. P. laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtą laiką nuo 2024 m. rugpjūčio 2 d. 22.51 val. iki šio nuosprendžio paskelbimo dienos.
R. P. paskirtą kardomąją priemonę – suėmimą iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistą, o, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.
Bausmės atlikimo pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos – 2024 m. spalio 16 d.
Visiškai tenkinti N. L. pareikštą civilinį ieškinį ir priteisti iš R. P. N. L. naudai 97 Eur (devyniasdešimt septynis eurus) turtinei žalai atlyginti ir 400 Eur (keturis šimtus eurų) neturtinei žalai atlyginti.
Visiškai tenkinti Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį ir priteisti iš R. P. Vilniaus teritorinei ligonių kasai 194,16 Eur (vieną šimtą devyniasdešimt keturis eurus ir šešiolika euro centų) nukentėjusiosios gydymo išlaidoms atlyginti ir 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo šios priteistos sumos, skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo iki visiško žalos atlyginimo.
Nepriteisti iš R. P. antrinės teisinės pagalbos išlaidų pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažymą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsniu, daiktus turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – dėžę su R. P. drabužiais, perduotą saugojimui į Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyrių, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti, o CD laikmeną, saugomą prie antro bylos tomo viršelio, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti prie bylos.
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Išaiškinti nagrinėjimo teisme dalyviams, kad byla apeliacine tvarka nagrinėjama tik esant apeliacinių skundų, paduotų nustatyta tvarka ir terminais. Apeliacinės instancijos teismas bylas nagrinėja žodinio proceso tvarka, išskyrus Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 325¹ straipsnyje nurodytus atvejus, kai byla apeliacine tvarka nagrinėjama rašytinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teisme byla negali būti nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, kai: 1) apeliacinis skundas paduotas nuteistojo, išteisintojo ar asmens, kuriam byla nutraukta, padėtį bloginančiais pagrindais; apeliacinis skundas paduotas dėl nuosprendyje išdėstytos teismo išvados neatitikimo bylos aplinkybių arba dėl nuosprendžio panaikinimo ir naujo nuosprendžio priėmimo arba tuo pagrindu, kad nuteistajam turėjo būti taikomos priverčiamosios medicinos prievartos priemonės; 2) proceso dalyvis prašo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka; 3) byloje būtina atlikti įrodymų tyrimą arba išklausyti žodinius proceso dalyvių paaiškinimus. Apeliaciniame skunde turi būti motyvuoti apelianto prašymai dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos.