- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2016-02-03
- Bylos Nr.
- A2.6.-460-899/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 4-70-3-00148-2016-6
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Bronius Vinciūnas
- Pažeidėjas
- R. D.
- Nukentėjusysis
- S. B.
- Kategorijos
- 2.1.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.1.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.7.4.7pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.14.3pavadinimo nepavyko patikrinti
išnagrinėjęs R. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), Šiaulių rajone, administracinio teisės pažeidimo bylą, iškeltą pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 127 straipsnio 2 dalį, 130 straipsnio 1 dalį,
Aprašomoji dalis
nustatė:
R. D. 2015 m. spalio 8 d. apie 10.00 val. Šiauliuose, J(duomenys neskelbtini), vairuodamas automobilį „Volvo FH12“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) su prikabinta priekaba „Krone“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), bei važiuodamas atbuline eiga, priekaba kliudė stovėjusį automobilį „Renault Laguna“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), bei jį apgadino. Be to, R. D. buvo kaltinamas tuo, kad po eismo įvykio iš eismo vietos pasišalino pažeidžiant Kelių eismo taisykles (toliau – KET).
Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo R. D. teisme pagal ATPK 127 str. 2 d. kaltu prisipažino visiškai, pagal ATPK 130 str. 1 d. kaltu neprisipažino. Parodė, kad spalio 8 d. apie 10.00 val. važiavo į B. gatvėje esančią „(duomenys neskelbtini)“ teritoriją paimti krovinio. Įvažiuojant į teritoriją dešinė pusė buvo užstatyta, teko važiuoti kaire puse. Per vartus išvažinėjo autobusas, jis mirksėjo su šviesomis „duok man kelią“, todėl turėjo stumtis atbulas. Stumiantis po kaire puse buvo aikštelė, pradėjo važiuoti automobiliai iš B. gatvės, jam užteko vietos. Pervažiavo per aikštelę, pažiūrėjo, kad užteks vietos apsisukti, važiavo per aikštelę, apsisuko ir išvažiavo į B. gatvę, nuvažiavo į kitą vietą krautis. Nepajuto, kad kliudė automobilį. Atlikus ekspertizę pagal dažus kitas automobilis kliudytas jo automobiliu. Jo vairavimo stažas 30 metų. Automobilį jaučia, bet automobilis kliudytas mažai, kampu, gal užsinešė ir kliuvo. Jo priekabos kliuvęs kampas, bet sukant prie rampų kartais užkliūva kampas. Tuo metu buvo blaivus, tai nustatė už valandos atvykę policijos pareigūnai. Automobilis „Volvo“ sveria 16 tonų. Jei būtų jutęs, būtų sustojęs ir ėjęs apžiūrėti. Išlipęs nebuvo, prie automobilio priėjęs nebuvo, nes nejuto. Buvo duobės, automobilis gal sulingavo. Radijo neklausė, nes iškvietimo adresas netiko, turėjo važiuoti į kitą vietą. Langas galėjo būti atidarytas, nepamena. Niekas gestais nerodė, kad kliudė. Labai gailisi dėl įvykusio. Per metus nuvažiuoja apie 100 000 km.
Nukentėjusysis S. B. teisme parodė, kad atvažiavo į darbą, pastatė automobilį ir nuėjo dirbti. Už pusvalandžio atėjo gamybos vadovas, kuris klausė kieno automobilis, kuris stovi gale. Atėjo prie automobilio ir rado jį apgadintą. Matė automobilio žymes, kuris pagal jas sukosi į kairę pusę. Iškvietė pareigūnus. Pats įvykio nematė. Ar kitas asmuo matė patį įvykį, negali pasakyti. Draudimo bendrovė žalą atlygino. Išlaidų buvo daug, yra nusivylęs draudimo skaičiavimais. Tiki, kad žmogus galėjo nejusti.
Liudytojas T. P. teisme parodė, kad išvažinėdamas iš teritorijos aikštelėje stumdėsi automobilis „Volvo“, numerio nepamena, tik ant stogo geltonas švyturėlis, mėlyna kabina. Stovėjo automobiliai. Tą automobilį apvažiavo. Po 10 minučių važiavo atgal ir automobilis „Renault Laguna“ buvo sudaužytas. Po to atvažiavo policija. Matė tik kad automobilis stūmėsi atbulas, pagalvojo, kad gal jis užkliudė. Konkrečių vairuotojo veiksmų nematė.
Liudytoja M. P. teisme parodė, kad eismo įvykyje dalyvavo lengvasis automobilis ir sunkvežimis, kiek pamena, sunkvežimis kliudė stovintį automobilį. Bendravo su abiejų automobilių vairuotojais. Apklausiant asmenį, jis sakė, kad galėjo nejusti. Mano, kad asmuo turėjo justi. Automobilio apgadinimai nemenki, išdaužtas vienas ar abu stiklai, prabrėžta aštriu kampu. Nepamena, ar buvo įvykio liudytojų. Vienas žmogus sakė, kad automobilis „Volvo“ sukinėjosi, bandė apsisukti ar išsukti.
Liudytojas M. T. teisme parodė, kad tyrė medžiagą dėl automobilio apgadinimo. Krovininio automobilio vairuotojas neprisipažino, kad galėjo kliudyti automobilį, todėl buvo paimti dažų mėginiai ir priimtas nutarimas skirti ekspertizę. Ekspertizė patvirtino, kad dažai, plastamasės atitinka automobilių kontaktą. Vairuotojas aiškino, kad nejuto. Mano, kad automobilis turėjo sujudėti. Neturėjo duomenų, kad asmuo buvo išlipęs, apžiūrėjo. Mano, kad dėl automobilių svorio skirtumo kontaktą vistiek turėjo justi.
Motyvuojamoji dalis
Teismas, įvertinęs bylos medžiagą, t. y. administracinio teisės pažeidimo protokolą, eismo įvykio vietos schemą, R. D., S. B., T. P. rašytinius paaiškinimus, policijos pareigūnų M. P., M. T. tarnybinius pranešimus, šių asmenų parodymus, duotus teisminio nagrinėjimo metu, transporto priemonės techninės apžiūros aktus, ekspertizės aktą – pripažįsta, kad R. D. 2015 m. spalio 8 d. apie 10.00 val. Šiauliuose, J. B. g. 105A, vairuodamas automobilį „Volvo FH12“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) su prikabinta priekaba „Krone“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), bei važiuodamas atbuline eiga, priekaba kliudė stovėjusį automobilį „Renault Laguna“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) bei jį apgadino, t. y. pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 9 p., 114 p., 126 p. reikalavimus.
ATPK 130 straipsnio 1 dalies dispozicija numato atsakomybę už pasitraukimą iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas susijęs, vietos, pažeidžiant Kelių eismo taisykles. KET 219 p. nurodyta, jog įvykus eismo įvykiui, kiekvienas su juo susijęs vairuotojas ar kitas eismo dalyvis privalo: nedelsdamas sustoti, nesukeldamas papildomo pavojaus eismui pažymėti eismo įvykio vietą nustatyta tvarka; pagal galimybes imtis visų reikiamų priemonių saugiam eismui užtikrinti eismo įvykio vietoje, o tais atvejais, kai į eismo įvykio vietą kviečiama policija, neleisti (kiek tai nekelia pavojaus eismui), kad pasikeistų eismo įvykio aplinkybės, taip pat saugoti eismo įvykio pėdsakus ir kt.
R. D. veika formaliai atitinka KET numatytą eismo įvykio sąvoką, tačiau tam, kad kiltų administracinė atsakomybė pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį, būtina nustatyti pažeidėjo tyčią jo veikoje.
Nešališkai įvertinus visą byloje esančią medžiagą, darytina išvada, jog R. D., 2015 m. spalio 8 d. apie 10.00 val. Šiauliuose, (duomenys neskelbtini), vairuodamas automobilį „Volvo FH12“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) su prikabinta priekaba „Krone“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), bei važiuodamas atbuline eiga, priekaba kliudė stovėjusį automobilį „Renault Laguna“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) tačiau jis nesuprato, kad tikrai apgadino kitam asmeniui priklausantį automobilį. Iš bylos medžiagos matyti, kad po automobilių kontakto R. D. iš automobilio išlipęs nebuvo; jis vairavo žymiai didesnių gabaritų ir svorio (jo teigimu, apie 16 tonų) transporto priemonę nei buvo sugadintas automobilis. Šios aplinkybės rodo, kad R. D. galėjo ir nesuprasti, kad jo vairuojamas automobilis tikrai atsitrenkė ir apgadino kitam asmeniui priklausantį automobilį. Tokios pačios nuomonės buvo ir nukentėjusysis S. B.. Įvykio metu R. D. buvo blaivus, jo automobilis draustas privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu. Visų šių aplinkybių visuma patvirtina faktą, jog R. D. veiksmuose nebuvo tyčios pasitraukti iš eismo įvykio vietos, t. y. R. D. nesuvokė, jog sukėlė eismo įvykį, todėl jo veiksmų negalima kvalifikuoti pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį, o administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį nutrauktina nesant administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties.
Skirdamas R. D. nuobaudą už padarytą pažeidimą, teismas atsižvelgia į ATPK 30 straipsnyje nurodytas nuobaudos už administracinį teisės pažeidimą skyrimo bendrąsias taisykles, t. y. į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, R. D. asmenybę, į atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.
R. D. dėl padaryto teisės pažeidimo kaltu prisipažino visiškai, kas yra jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė (ATPK 31 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Atsakomybę sunkinančių aplinkybių (ATPK 32 str.) nenustatyta.
Įvertinęs visas šias aplinkybes bei vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, teismas skiria R. D. už pažeidimo, numatyto ATPK 127 straipsnio 2 dalyje, padarymą administracinę nuobaudą – minimalaus dydžio baudą.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30 straipsniu, 281 straipsniu, 286-288 straipsniais, 291-293 straipsniais, teisėjas
nutarė:
R. D. už administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 2 dalyje, padarymą skirti 28 Eur (dvidešimt aštuonių eurų) dydžio baudą.
R. D. iškeltą administracinio teisės pažeidimo bylą pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 straipsnio 1 dalį nutraukti nesant administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties (ATPK 250 str. 1 d. 1 p.).
Nutarimas per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant Šiaulių apylinkės teisme.