Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis

2008-01-30 · Civilinė byla Nr. 3K-3-41/2008

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2008-01-30
Bylos Nr.
3K-3-41/2008
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Virgilijus Grabinskas, Pranas Žeimys, Sigitas Gurevičius
Ieškovas
O. B.
Atsakovas
Kauno apskrities viršininko administracijai, Prienų rajono savivaldybei, Birštono savivaldybei
Trečiasis asmuo
E. B., V. L.
Kategorijos
  • 30.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 3K-3-41/2008 Procesinio sprendimo kategorija 30.4 (S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2008 m. sausio 30 d.Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Prano Žeimio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Virgilijaus Grabinsko ir Sigito Gurevičiaus,

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės O. B. kasacinį skundą dėl Prienų rajono apylinkės teismo 2006 m. gruodžio 11 d. sprendimo ir Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 20 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės O. B. ieškinį atsakovams Kauno apskrities viršininko administracijai, Prienų rajono savivaldybei, Birštono savivaldybei, tretiesiems asmenims E. B. ir V. L. dėl pažeistų teisių gynimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovė O. B. prašė: 1) panaikinti Birštono apylinkės tarybos I šaukimo 22 sesijos 1993 m. gruodžio 22 d. sprendimo „Dėl asmeninio naudojimo žemės skyrimo“ dalį, kuria trečiajam asmeniui E. B. suteiktas naudojamas 0,53 ha žemės sklypas asmeniniam ūkiui, pripažinti negaliojančia 1996 m. gruodžio 31 d. šio valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį ir panaikinti nurodyto sklypo teisinę registraciją E. B. vardu; 2) panaikinti Prienų rajono Liaudies deputatų tarybos Vykdomojo komiteto 1990 m. vasario 22 d. sprendimo Nr. 27 dalį, kuria trečiajam asmeniui V. L. suteiktas 1,76 ha žemės sklypas valstiečio ūkiui steigti, pripažinti negaliojančia 1994 m. sausio 17 d. šio valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį ir panaikinti nurodyto sklypo teisinę registraciją V. L. vardu; 3) įpareigoti atsakovus – Prienų rajono ir Birštono savivaldybes – parengti naują žemės sklypo planą ir nustatyti naujas žemės sklypo ribas pagal nuosavybės teisių atkūrimo byloje esančius duomenis bei atsižvelgiant į jos (ieškovės) ir Birštono agrarinės reformos tarnybos 1997 m. vasario 12 d. valstybinės žemės nuomos žemės ūkio veiklai sutartimi Nr. 82 išnuomotos žemės ribas. Ieškovė mano, kad pažeista jos teisė atkurti nuosavybės teisę į jos tėvo P. B. iki nacionalizacijos nuosavybės teise valdytą 18,78 ha žemės sklypą ir 1 ha miško (duomenys neskelbtini), nes nuosavybės teisė į jai tenkančius 8,19 ha žemės ir 0,25 ha miško iki šiol neatkurta, nors prašymą Birštono agrarinės reformos tarnybai, pageidaudama susigrąžinti žemę buvusioje vietoje natūra, ji pateikė dar 1991 m. spalio 27 d., tuo tarpu ginčijamais sprendimais neteisėtai jos tėvo turėtos žemės ribose buvo suteiktas 0,53 ha žemės sklypas E. B. asmeniniam ūkiui ir 1,76 ha žemės sklypas V. L. valstiečio ūkiui steigti.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimo ir nutarties esmė

Prienų rajono apylinkės teismas 2006 m. gruodžio 11 d. sprendimu ieškinį atmetė. Spręsdamas dėl žemės E. B. asmeniniam ūkiui skyrimo, teismas konstatavo, kad, remiantis Vyriausybės 1993 m. spalio 29 d. nutarimo Nr. 816 „ Dėl žemės sklypų asmeniniam ūkiui bei tarnybinėms daloms suteikimo ir žemės ploto rezervo nustatymo tvarkos patvirtinimo“ 1.1.4, 3.2 ir 3.4 punktais, E. B., kuris žemės sklypo skyrimo metu gyveno kaimo vietovėje ir dirbo kaimo gyventojus aptarnaujančioje įmonėje, teisėtai gavo 0,53 ha žemės (duomenys neskelbtini) kaime. Teismas laikė, kad tokiomis aplinkybėmis E. B. interesai turi būti prioritetiškai ginami, o jam suteikta žemė laikytina valstybės išperkama ir negrąžintina pretendentams. Spręsdamas dėl žemės suteikimo V. L. valstiečio ūkiui steigti, teismas nustatė, kad V. L. atitiko 1989 m. liepos 4 d. įstatyme „Dėl Lietuvos Respublikos valstiečio ūkio nustatytus reikalavimus, keliamus asmenims, norintiems steigti valstiečio ūkį“, todėl Prienų rajono Liaudies deputatų tarybos Vykdomasis komitetas 1990 m. vasario 22 d. sprendimu Nr. 27 suteikė V. L. 11,06 ha žemės (duomenys neskelbtini) k. valstiečio ūkiui steigti, 1,76 ha žemės, į kurią pretenduoja ieškovė, paimdamas į valstiečių ūkiams steigti sudaromą žemės fondą; 1994 m. sausio 17 d. valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartimi V. L. nusipirko žemę, kuria įregistravo nekilnojamojo turto registro įstaigoje, yra įkūręs joje ir įregistravęs valstiečio ūkį, ją valdo, dirba ir prižiūri. Nustatęs, be to, ir tai, kad žemė V. L. buvo skirta ir pateko į valstiečių ūkiams steigti skirtą žemės fondą iki ieškovei pateikiant prašymą atkurti nuosavybės teises į šią žemę, teismas darė išvadą, kad ši savininkams negrąžintina natūra, nes yra išperkama valstybės. Tai konstatavęs, teismas sprendė, kad naikinti ginčijamų administracinių aktų dalis ir jų pagrindu sudarytas ginčo žemės sklypų pirkimo-pardavimo sutartis nėra teisinio pagrindo. Atmetęs šiuos ieškovės reikalavimus, teismas netenkino ir kitų, išvestinių iš pirmiau nurodytųjų, reikalavimų. Nustatęs, kad tiek žemės, į kiek natūra pretenduoja ieškovė, yra laisvos, teismas, pažymėdamas, kad, priimdamas sprendimą, remiasi teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (CK 1.5 straipsnio 4 dalis), sprendė, jog yra galimybė atkurti natūra ieškovei nuosavybės teises į jai tenkančią žemę, nepažeidžiant kitų asmenų nuosavybės teisių į jau jų turimą žemę.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2007 m. birželio 20 d. nutartimi Prienų rajono apylinkės teismo 2006 m. gruodžio 11 d. sprendimą paliko nepakeistą, ieškovės apeliacinį skundą atmetė. Dėl ieškovės teisės atkurti nuosavybės teises į tėvo žemę teisėjų kolegija pažymėjo, kad pagal tuo metu galiojusio įstatymo „Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų“ 9, 10 straipsnius teisė atkurti nuosavybės teisę į išlikusį nekilnojamąjį turtą atsirasdavo, kai kartu su prašymu asmuo pateikdavo nuosavybę patvirtinančius dokumentus. Įvertinusi tai, kad ieškovė prašymo pateikimo dieną visų dokumentų neturėjo, todėl kreipėsi į teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, ir toks faktas buvo nustatytas Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002 m. vasario 20 d. nutartimi, kuri įsiteisėjo 2002 m. spalio 7 d., teisėjų kolegija darė išvadą, kad teisę atkurti nuosavybę į tėvo turėtą žemę ieškovė įgijo tik nuo 2002 m. spalio 7 d. Spręsdama dėl žemės sklypo suteikimo E. B. asmeniniam ūkiui teisėtumo, teisėjų kolegija nustatė, kad Prienų rajono Birštono apylinkės tarybos I šaukimo 24 sesijos 1994 m. birželio 29 d. sprendimu E. B. buvo paskirtas 0,53 ha žemės sklypas (duomenys neskelbtini) vienkiemyje, 1994 m. lapkričio 10 d. potvarkiu Nr. 299V jam leista šį sklypą pirkti iš valstybės ir 1996 m. gruodžio 31 d. su juo sudaryta nurodyto žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartis. Teisėjų kolegija atkreipė dėmesį į tai, kad byloje nėra duomenų, jog iki 1994 m. balandžio 13 d., kai buvo įregistruotas Birštono apylinkės ūkinėse knygose, E. B. gyveno kaimo vietovėje, tačiau, atsižvelgdama į tai, kad nurodytų 1994 m. birželio 29 d. sprendimo ir 1994 m. lapkričio 10 d. potvarkio, kuriais E. B. buvo suteiktas ir leista pirkti asmeniniam ūkiui 0,53 ha žemės sklypą, teisėtumo ieškovė neginčijo, sprendė, kad ji neįrodė, jog sklypas E. B. buvo suteiktas neteisėtai. Spręsdama dėl žemės sklypo suteikimo V. L. valstiečio ūkiui steigti teisėtumo, teisėjų kolegija konstatavo, kad aktų (Prienų rajono Liaudies deputatų tarybos Vykdomojo komiteto 1990 m. vasario 22 d. sprendimo Nr. 27, kuriuo remiantis jam buvo išduotas valstybinis žemės nuosavybės aktas, Prienų rajono valdybos 1993 m. sausio 30 d. sprendimo ir 1994 m. sausio 17 d. valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties), kuriais V. L. suteiktas ir parduotas 1,76 ha žemės sklypas (duomenys neskelbtini) kaime, teisėtumas ir pagrįstumas nebuvo nuginčyti ir byloje nėra duomenų, kad juos būtų galima ginčyti. Kadangi žemės sklypų suteikimo ir pardavimo tretiesiems asmenims metu ieškovė dar nebuvo įgijusi teisės atkurti nuosavybę į tėvo turėtą žemę, tai, teisėjų kolegijos nuomone, negalima laikyti pažeista ir ginti teisę, kurios tuo metu dar nebuvo; be to, ieškovė turi galimybę atkurti nuosavybės teisę į jos tėvo nuosavybės teise valdytos 8,19 ha žemės bei 0,25 ha miško natūra ir taip įgyvendinti šią savo teisę ateityje.

III. Kasacinio skundo dalykas ir pagrindas, atsiliepimų į kasacinį skundą argumentai

Kasaciniu skundu ieškovė O. B. prašo panaikinti Prienų rajono apylinkės teismo 2006 m. gruodžio 11 d. sprendimą ir Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 20 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Bylą nagrinėję teismai, spręsdami dėl asmeninio ūkio žemės sklypo E. B. skyrimo teisėtumo, netinkamai taikė Žemės reformos ir Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo nuostatas. E. B. Birštono apylinkės tarybos I šaukimo 22 sesijos 1993 m. gruodžio 22 d. sprendimu jam suteikta žeme niekada faktiškai nesinaudojo ir jos nedirbo, nes ten yra miškas, niekada negyveno kaimo vietovėje. Be to, jam suteiktas sklypas negalėjo būti priskirtas valstybės išperkamai žemei, nes prašymą atkurti nuosavybės teises į šią žemę nustatytu laiku ir tvarka buvo pateikusi ji (kasatorė). Bylos duomenimis, E. B. suteiktas 0,53 ha žemės sklypas yra jai (kasatorei) grąžintino žemės sklypo viduryje. Toks sklypo suteikimas prieštarauja Žemės reformos įstatymo 19 straipsnio 6 dalies nuostatoms, kad žemėtvarkos projektuose žemės sklypai turi būti racionalių ribų, kurios leistų sudaryti palankias sąlygas naudoti žemės sklypą pagal paskirtį. Kadangi ieškinyje buvo pareikštas reikalavimas panaikinti Birštono apylinkės tarybos I šaukimo 22 sesijos 1993 m. gruodžio 22 d. sprendimo dalį dėl 0,53 ha žemės sklypo E. B. suteikimo, tai, nuginčijus ir pripažinus neteisėta šią sprendimo dalį, neteisėtais taptų ir kiti, panaikintosios sprendimo dalies pagrindu priimti, sprendimai bei sudaryti sandoriai, todėl jie turėtų būti panaikinti, net ir nepareiškus dėl to atskiro reikalavimo.

2. Teismų išvada dėl 1,76 ha žemės sklypo suteikimo V. L. valstiečio ūkiui steigti teisėtumo padaryta visapusiškai neišnagrinėjus nurodyto žemės sklypo suteikimo faktinių aplinkybių ir taip pažeidus CPK 185 straipsnį. Tuo metu galiojusio Valstiečio ūkio įstatymo 4 straipsnio 2 dalyje buvo nustatyta, kad valstiečio ūkis laikomas įsteigtu nuo valstybinio žemės nuosavybės akto išdavimo momento. Byloje nebuvo nustatyta, kad V. L. buvo išduotas toks aktas. Be to, įsigaliojus Žemės reformos įstatymui, nuo 1991 m. rugsėjo 1 d. buvo sustabdytas žemės pagal Valstiečio ūkio įstatymą skyrimas. Teismai netyrė šių aplinkybių, todėl padarė klaidingas išvadas.

3. Bylos duomenimis, ji (kasatorė) dar 1991 m. spalio 27 d. pateikė Birštono agrarinės reformos tarnybai prašymą atkurti nuosavybės teises į jos tėvo iki nacionalizacijos nuosavybės teise valdytą 13,60 ha žemės sklypą, todėl apeliacinės instancijos teismas padarė nepagrįstas išvadas, kad 1991 m. ieškovė nebuvo pretendentė į nuosavybės teisių atkūrimą ir kad ginčo žemės sklypai buvo laisva valstybinio žemės fondo žemė, nulėmusias klaidingą teismo poziciją dėl prioritetinio trečiųjų asmenų, kuriems žemė buvo suteikta asmeniniam ūkiui, nuosavybės teisių gynimo.

Atsiliepimas

Atsiliepimais į kasacinį skundą atsakovai Kauno apskrities viršininko administracija, Prienų rajono savivaldybė, Birštono savivaldybė, tretieji asmenys E. B. ir V. L. prašo ieškovės kasacinį skundą atmesti, skundžiamus teismų procesinius sprendimus palikti nepakeistus. Atsakovų atsiliepimuose nurodoma, kad bylą nagrinėję teismai visapusiškai ištyrė faktines ginčo aplinkybes ir į bylą pateiktus įrodymus bei padarė pagrįstas išvadas, kad žemė tretiesiems asmenims asmeniniam ūkiui ir valstiečio ūkiui steigti buvo suteikta teisėtai, nepažeidžiant tuo metu galiojusių teisės aktų. Atsakovo Kauno apskrities viršininko administracijos atsiliepime pažymima, kad iš byloje esančio (duomenys neskelbtini) kadastrinės vietovės projekto autoriaus paaiškinimo matyti, jog ieškovės tėvo nuosavybės teise valdytoje žemėje yra 10,84 ha galimos grąžinti natūra žemės, todėl ieškovė turi galimybę atkurti nuosavybės teisę į jai tenkančią žemės dalį (8,16 ha žemės ir 0,25 ha miško), grąžinant šią natūra. Tretieji asmenys atsiliepime taip pat nurodo, kad, byloje esančiais duomenimis, ieškovei tenkanti žemės nuosavybės dalis gali būti atkurta natūra, nepažeidžiant jų teisių. Be to, ieškovė klaidina teismą, nurodydama tikrovės neatitinkančias faktines aplinkybes. E. B. visada gyveno kaime ir žemės suteikimo jam metu dirbo kaimo gyventojus aptarnaujančioje įmonėje. 0,53 ha žemės sklypas niekada nebuvo ir nėra miškas, tai – dirbama žemė, šiuo metu yra ganykla. Iš 1997 m. vasario 12 d. valstybinės žemės nuomos žemės ūkio veiklai sutarties Nr. 82 matyti, kad ieškovei išnuomotas 8,13 ha žemės sklypas, esantis G. kaime, tuo tarpu tretiesiems asmenims žemės sklypai paskirti N. kaime.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Teismų nustatytos bylos aplinkybės

1991 m. spalio 27 d. ieškovė O. B. pateikė Birštono agrarinės reformos tarnybai prašymą atkurti nuosavybės teises į jos tėvo P. B. iki nacionalizacijos nuosavybės teise valdytą 13,60 ha žemės sklypą (duomenys neskelbtini), nurodydama, kad pageidauja susigrąžinti žemę buvusioje vietoje. 2001 m. lapkričio 27 d. ji pateikė pakartotinį prašymą, kuriame nurodė grąžintiną 19,78 ha žemės plotą (7,45 ha G. k. ir 12,33 ha N. k.) bei kitus pretendentus. Kadangi dokumentų, patvirtinančių P. B. valdymą nuosavybės teise viso nurodyto žemės ploto, nebuvo išlikę, tai 2001 m. birželio 15 d. ji kreipėsi į teismą dėl juridinio fakto nustatymo. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijai 2002 m. spalio 7 d. nutartimi palikus Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002 m. vasario 20 d. sprendimą nepakeistą, buvo nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, kad ieškovės tėvas nuosavybės teise valdė 7 ha žemės N., G. k. Išlikusių archyvinių dokumentų (5,33 ha žemės, iš jos 1 ha miško N. k. ir 7,45 ha G. k.) ir teismo procesinių sprendimų (7 ha N., G. k.) duomenimis, P. B. iki nacionalizacijos privačios nuosavybės teise valdė 18,78 ha žemės ir 1 ha miško (duomenys neskelbtini). Ieškovei iš šios žemės priklauso 8,19 ha žemės ir 0,25 ha miško. 1997 m. vasario 12 d. ieškovė sudarė su Birštono agrarinės reformos tarnyba valstybinės žemės nuomos žemės ūkio veiklai sutartį Nr. 82, pagal kurią, iki bus atkurta nuosavybės teisė, jai buvo išnuomotas 8,13 ha žemės sklypas G. k. Nuosavybės teisė į jai tenkančią žemės dalį ieškovei iki šiol neatkurta. 2005 m. rugpjūčio 23 d., pareikalavusi dokumentų, kuriais remiantis jos tėvui priklausiusi žemė buvo priskirta valstybės išperkamai žemei, ieškovė sužinojo, kad ginčijamais dokumentais 0,53 ha jos tėvo turėtos žemės paskirta ir parduota trečiajam asmeniui E. B. asmeniniam ūkiui, o 1,76 ha – trečiajam asmeniui V. L. valstiečio ūkiui steigti.

V. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Kasacinis teismas patikrina apskųstus sprendimus ir (ar) nutartis teisės taikymo aspektu, todėl pasisako tik dėl tų kasacinio skundo argumentų, kuriais keliami teisės klausimai (CPK 353 straipsnio 1 dalis).

Kasaciniame skunde keliami klausimai, ar teisėtai buvo suteiktas žemės sklypas trečiajam asmeniui V. L. valstiečio ūkiui steigti ir ar teisėtai buvo suteiktas žemės sklypas trečiajam asmeniui E. B. asmeniniam ūkiui, yra teisės klausimai, dėl kurių pasisako kasacinis teismas.

Dėl žemės sklypo suteikimo valstiečio ūkiui steigti teisėtumo

Žemės suteikimą valstiečio ūkiui steigti reglamentavo 1989 m. liepos 4 d. įstatymas „Dėl Lietuvos Respublikos valstiečio ūkio“. Prienų rajono Liaudies deputatų tarybos Vykdomasis komitetas, vadovaudamasis šio įstatymo nuostatomis, 1990 m. vasario 22 d. sprendimu Nr. 27 „Dėl žemės suteikimo valstiečių ūkiams steigti“ nusprendė paimti į valstiečių ūkiams steigti sudaromą žemės fondą Birštono kolūkio 11,06 ha žemės sklypą ir suteikė jį trečiajam asmeniui V. L. valstiečio ūkiui steigi. Vėliau paaiškėjo, kad 1,76 ha žemės, esančios N. kaime, į kurią pretenduoja ieškovė O. B., nurodytu vykdomojo komiteto sprendimu buvo paimta į V. L. suformuotą ir suteiktą 11,06 ha žemės sklypą. Pagal įstatymo „Dėl Lietuvos Respublikos valstiečio ūkio“ 4 straipsnio 2 dalį valstiečio ūkis buvo laikomas įsteigtu nuo valstybinio žemės nuosavybės akto išdavimo momento. Nagrinėjamos bylos duomenimis, Prienų rajono Liaudies deputatų tarybos Vykdomasis komitetas 1990 m. vasario 22 d. išdavė V. L. valstybinį žemės nuosavybės aktą Nr. 25 (T. 2, priedas „Prienų rajono Birštono apylinkės N. kaime (Birštono kol. ribose sklypo Nr. 3) ūkininkui V. L., P. s., žemės suteikimo dokumentacija“). Ši aplinkybė paneigia ieškovės kasacinio skundo argumentą, kad V. L. neįsteigė valstiečio ūkio, nes jam nebuvo išduotas valstybinis žemės nuosavybės aktas, bei ieškovės tvirtinimą, kad dėl šios priežasties jai turėtų būti atkurta nuosavybės teisė į 1,76 ha žemės, kurią V. L. neteisėtai nusipirko iš valstybės. Bylą nagrinėję teismai, nustatę, kad ginčo žemės sklypas V. L. valstiečio ūkiui steigti buvo suteiktas ir parduotas nuosavybėn teisėtai, pagrįstai sprendė, jog pagal 1991 m. birželio 18 d. įstatymą „Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų“ 12 straipsnio 2 dalies 3 punktą šis sklypas iš įstatymo 2 straipsnyje nurodytų asmenų yra išperkamas valstybės, taikant įstatymo 16 straipsnyje nustatytus išpirkimo būdus.

Dėl žemės sklypo suteikimo asmeniniam ūkiui teisėtumo

Ieškovė ginčija Birštono apylinkės tarybos I šaukimo 22 sesijos 1993 m. gruodžio 22 d. sprendimą „Dėl asmeninio naudojimo žemės skyrimo“, kuriuo trečiajam asmeniui E. B. asmeniniam ūkiui suteikta 0,53 ha žemės, kuri iki nacionalizacijos buvo jos tėvo P. B. nuosavybė. Žemės asmeniniam ūkiui suteikimą reglamentavo Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos 1990 m. liepos 26 d. nutarimas Nr. I-411 „Dėl kaimo gyventojų sodybinių sklypų išplėtimo“, Vyriausybės 1990 m. spalio 11 d. nutarimas Nr. 308 „Dėl žemės asmeniniam ūkiu suteikimo, įforminimo ir apskaitos tvarkos“ ir Vyriausybės 1993 m. spalio 29 d. nutarimu Nr. 816 patvirtinta Žemės sklypų asmeniniam ūkiui bei tarnybinėms daloms suteikimo ir žemės ploto rezervo nustatymo tvarka. Bylą nagrinėję teismai sprendė, kad trečiajam asmeniui E. B., dirbusiam kaimo gyventojus aptarnavusioje įmonėje ir gyvenusiam kaimo vietovėje, teisėtai Birštono apylinkės tarybos I šaukimo 22 sesijos 1993 m. gruodžio 22 d. sprendimu buvo suteikta 0,53 ha žemės asmeniniam ūkiui, o pagal 1991 m. birželio 18 d. įstatymą „Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų“ 12 straipsnio 2 dalies 3 punktą tokia žemė yra valstybės išperkama, taikant įstatymo 16 straipsnyje nustatytus išpirkimo būdus. Bylą nagrinėję teismai nustatė reikšmingą šios bylos teisingam išsprendimui faktinę aplinkybę, kad ieškovės tėvo nuosavybės teise valdytoje žemėje yra 10,84 ha laisvos žemės sklypas. Ieškovei nuosavybės teisės į jai tenkančią 8,16 ha žemės dalį galima atkurti natūra, nepažeidžiant trečiųjų asmenų V. L. ir E. B. teisių naudotis jiems teisėtai suteiktais ir nuosavybės teise priklausančiais ginčo žemės sklypais. Teisėjų kolegija sprendžia, kad, esant galimybei atkurti ieškovei nuosavybės teises į 8,16 ha žemės natūra, žemės suteikimas tretiesiems asmenims nepažeidžia ieškovės teisių, todėl ji neturi pagrindo ginčyti individualaus pobūdžio administracinių aktų dėl žemės suteikimo tretiesiems asmenims ir žemės pirkimo-pardavimo sutarčių. Kasaciniame skunde nurodyta aplinkybė, kad E. B. suformuoto sklypo ribos neracionalios, nes įsiterpia į ieškovei formuojamą žemės sklypą, nesudaro kasacijos pagrindo (CPK 346 straipsnio 2 dalis).

Kiti kasacinio skundo argumentai yra teisiškai nereikšmingi, todėl teisėjų kolegija jų neanalizuoja.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, konstatuoja, kad kasaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo naikinti skundžiamus teismų procesinius sprendimus (CPK 346 straipsnio 2 dalis).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 20 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai Pranas ŽeimysVirgilijus GrabinskasSigitas Gurevičius