- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-02-27
- Bylos Nr.
- e2S-182-794/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-26039-2017-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vaclovas Paulikas
- Ieškovas
- BTA Insurance Company SE
- Atsakovas
- D. K.
- Kategorijos
- 3.3.2.3Atskirojo skundo nagrinėjimas
- 3.3.2.4Apeliacinės instancijos teismo, išnagrinėjusio atskirąjį skundą, teisės
- 3.3.2.5Apeliacinės instancijos teismo nutartis dėl atskirojo skundo
- 3.2.6.6.3Pareiškimas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo ir šio pareiškimo nagrinėjimo tvarka
- 3.2.6.6.5Kiti su sprendimu už akių susiję klausimai
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Vaclovas Paulikas, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs atsakovo (apelianto) D. K. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 17 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal ieškovo BTA Insurance Company SE, veikiantį per AAS BTA Baltic Insurance Company filialą Lietuvoje, ieškinį atsakovui D. K. dėl skolos priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. spalio 5 d. priėmė sprendimą už akių, kuriuo visiškai tenkino ieškovo BTA Insurance Company SE ieškinį atsakovui D. K. ir priteisė ieškovei iš atsakovo 19 340,25 Eur draudiminės išmokos, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos, iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 435 Eur bylinėjimosi išlaidų.Atsakovas D. K. teismui pateikė pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo. Nurodė, kad ieškinio negavo, procesiniai dokumentai jam nebuvo tinkamai įteikti, draudimo sutartis yra be atsakovo parašo, atsakovas niekada draudimo sutarties nesudarinėjo, nėra transporto priemonės valdytojas, nebuvo įvykio kaltininku. Ieškovas pateikė atsiliepimą į pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, kurio prašė atsakovo pareiškimo netenkinti. Nurodė, kad atsakovui dokumentai įteikti tinkamai. Atsakovas kreipėsi į draudimo brokerį UADBB ,,Benefita draudimas“ norėdamas sudaryti draudimo sutartį, pateikė tarpininkui transporto priemonės registracijos liudijimą, suteikė informaciją, kada jis nusipirko šią transporto priemonę, sumokėjo draudimo įmoką už suteiktą draudimo apsaugą.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. lapkričio 17 d. nutartimi atsakovo pareiškimo netenkino. Teismas nesutiko su atsakovo argumentais, jog jam nebuvo įteikti procesiniai dokumentai, kadangi byloje esantys grįžę vokai rodo, jog atsakovui ieškinys buvo siųstas atsakovo deklaruotu gyvenamosios vietos adresu. Vokai grįžo 2017 m. liepos 13 d., 2017 m. liepos 26 d., 2017 m. rugsėjo 4 d. (laikytas 30 dienų), todėl atsakovui procesiniai dokumentai laikytini tinkamai įteiktais. Per teismo nustatytą terminą atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė, nepateikimo priežasčių atsakovas pareiškime nenurodė, todėl teismas sprendė, kad atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė, nesant svarbių ir objektyvių nuo atsakovo nepriklausančių priežasčių. Teismas taip pat pažymėjo, kad atsakovas nesutikimą su priimtu sprendimu už akių grindė tuo, kad jis nesudarė draudimo sutarties, nebuvo transporto priemonės valdytojas, nebuvo eismo įvykio kaltininkas, tačiau šių teiginių atsakovas nepagrindė jokiais leistinais rašytiniais įrodymais. Byloje esantys duomenys paneigia šiuos atsakovo teiginius, kadangi iš draudimo brokerio UADBB ,,Benefita draudimas“ direktoriaus paaiškinimų matyti, jog atsakovas kreipėsi į tarpininką dėl draudimo sutarties sudarymo, pateikė automobilio registracijos dokumentus, sumokėjo draudimo įmoką.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
Atsakovas D. K. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 17 d. nutartį. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:Sprendime už akių nurodoma, jog dokumentai atsakovui buvo įteikti tinkamai Lietuvos Respublikos civilinio proceso (toliau – CPK) 123 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka, o skundžiamoje nutartyje nurodyta, jog procesiniai dokumentai buvo įteikti CPK 123 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka ir laikytini tinkamai įteiktais. Atsakovas pareiškė teismui, kad nei tinkamai, nei netinkamai procesiniai dokumentai atsakovui įteikti nebuvo. Teismas nepasisakė apie įrodymus apie tinkamą dokumentų įteikimą atsakovui. Atsakovas gyvena vienas, todėl niekas kitas priimti procesinių dokumentų negalėjo. Šie argumentai nebuvo išnagrinėti ir tai daro teismo nutartį nemotyvuotą ir naikintiną CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punkto pagrindu. Atsakovas nėra sutartyje nurodytos transporto priemonės valdytojas. Jis sutarties nepasirašė, kas neatitinka Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) normų, reglamentuojančių draudimo sutarties sudarymą. Teismas nevertino ir nesiaiškino, ar sutartis turi galią ir nepažeidžia imperatyvių įstatymo normų. Atsakovas grąžino transporto priemonę prieš draudimo sutarties sudarymą. Be to teismas į bylą neįtraukė įvykio kaltininko G. B., nors šio asmens interesai yra liečiami. Teismas nurodė, kad atsakovas neįrodė CPK 288 straipsnio 4 dalyje numatytų sąlygų. Atsakovo nežinojimas apie procesą įrodinėjimas tuo, kad teismas pats painiojasi ar dokumentai buvo įteikti ar laikomi tinkamai įteiktais. Antra sąlyga, kad atsakovo nedalyvavimas procese lėmė neteisingo sprendimo priėmimą, tačiau atsakovo paaiškinimai laikytini įrodymais, kurių teismas negavo, be šių įrodymų procesas laikytinas šališku, pažeistas rungtyniškumo principas. Ieškovas BTA Insurance Company SE atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo skundo netenkinti. Atsiliepimą į atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:Teismas siuntė atsakovui procesinius dokumentus net tris kartus, tačiau vokai grįžo neįteikti, todėl teismas privalėjo taikyti CPK 123 straipsnio 3 dalies nuostatą, kai procesinis dokumentas laikomas įteiktu praėjus trisdešimt dienų nuo pranešimo apie įteiktinus procesinius dokumentus palikimo adresato deklaruotoje gyvenamojoje vietoje. Atsakovas nepateikė nei vieno argumento ir nepateikė jokio įrodymo, kurie galėtų būti pagrindu suabejoti sprendimo pagrįstumu Atsakovas teikia tik paaiškinimus, kurie prieštarauja byloje surinktiems įrodymams ir akivaizdžiai patvirtina atsakovo piktnaudžiavimą teise, teikiant melagingus pareiškimus.Byloje yra draudimo brokerio UADBB ,,Benefita draudimas“ rašytinis paaiškinimas dėl draudimo sutarties sudarymo aplinkybių, t. y. būtent atsakovas pateikė draudimo tarpininkui transporto priemonės registracijos liudijimą ir suteikė informaciją, kad jis nupirko šią transporto priemonę ir prašė sudaryti draudimo sutartį. Byloje esantis pinigų priėmimo kvitas Nr. 0198454 patvirtina, kad būtent atsakovas ir sumokėjo draudimo įmoką už suteiktą draudimo apsaugą. Kvite nurodytas draudimo liudijimo Nr. 7563069. Sumokėdamas draudimo įmoką, atsakovas akceptavo draudimo sutarties sudarymą. Atsakovui kyla atsakomybė už draudimo sutarties pažeidimą, todėl vairuotojas yra niekaip nesusijęs su nagrinėjama byla. Atsakovas apeliacinės instancijos teismui pateikė papildomus paaiškinimus bei įrodymus, kadangi jie iš esmės pagrindžia rašytinius paaiškinimus, kuriuos prašo prijungti prie bylos, nurodydamas, jog neturėjo galimybės jų anksčiau pateikti, nes buvo priimtas sprendimas už akių.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis).Absoliučių pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų ir pagrindo peržengti skundo ribas nagrinėjamoje byloje nenustatyta, todėl teismas pasisako dėl skundo faktinių bei teisinių pagrindų. Apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria teismas netenkino atsakovo pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. CPK įtvirtina ribotos apeliacijos modelį, pagal kurį ginčijamo teismo procesinio sprendimo teisėtumas tikrinamas pagal byloje esančius, ir tik išimtinais atvejais – pagal naujai pateiktus, įrodymus (CPK 314 straipsnis). Apeliacijos ribas apibrėžia atskirojo skundo teisinis ir faktinis pagrindas, kurį draudžiama keisti (pildyti) pasibaigus procesinio sprendimo apskundimo apeliacine tvarka terminui (CPK 323 straipsnis). Apelianto apeliacinės instancijos teismui pateiktas procesinis dokumentas, pavadintas rašytiniais paaiškinimais, pagal savo turinį yra atskirojo skundo papildymas, tuo tarpu terminas, per kurį galima keisti (pildyti) atskirąjį skundą, šio dokumento pateikimo teismui metu buvo pasibaigęs. Atsižvelgdamas į tai apeliacinės instancijos teismas apelianto pateiktų rašytinių paaiškinimų nepriima ir grąžina juos apeliantui (CPK 314 straipsnis, 323 straipsnis, 75 straipsnio 1 dalis).Minėtame CPK 314 straipsnyje yra nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Šiuo atveju apeliantas teismui pateikė naujus įrodymus, susijusius su transporto priemonės savininko duomenimis, apelianto darbingumo lygį pagrindžiančius dokumentus, susirašinėjimų su draudimo bendrovės darbuotojais kopijas. Teismas atsižvelgęs į pridedamus įrodymus, jų atsiradimo laikotarpį, sprendžia, kad šie įrodymai galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, o byloje nesant duomenų, kad teismas nepagrįstai atsisakė priimti šiuos įrodymus, apelianto pateiktų naujų įrodymų nepriima, jų nevertina ir dėl jų nepasisako (CPK 314 straipsnis). Sprendimo už akių priėmimas – tai specifinis ginčų civilinėje byloje sprendimo būdas, kai vienai iš proceso šalių be pateisinamų priežasčių procese elgiantis pasyviai, kitos šalies prašymu teismas priima sprendimą už akių byloje pateiktų įrodymų pagrindu. Sprendimo už akių instituto tikslas – išplėsti asmenų subjektinių teisių teisminės gynybos ir dispozityvumo principo ribas, taip pat užkirsti kelią galimam piktnaudžiavimui procesinėmis teisėmis bei nustatyti šalies pasyvaus elgesio civiliniame procese padarinius. Tuo siekiama skatinti šalis rūpintis proceso eiga, greitu ir ekonomišku bylos išnagrinėjimu, laiku ir rūpestingai pateikti savo poziciją teismui, sąžiningai naudotis procesinėmis teisėmis, nevilkinti proceso.Pagal CPK 288 straipsnio 4 dalį, teismas panaikina sprendimą už akių ir atnaujina bylos nagrinėjimą, jeigu konstatuoja bent vieną iš šių aplinkybių: 1) šalies pareiškime nurodyti įrodymai gali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui; 2) byloje negalėjo būti priimtas sprendimas už akių. Nagrinėjamu atveju apeliantas įrodinėja abi aplinkybes.Jeigu atsakovas be pateisinamos priežasties per nustatytą terminą nepateikia atsiliepimo į ieškinį, teismas turi teisę, jei yra ieškovo prašymas, priimti sprendimą už akių (CPK 142 straipsnio 4 dalies, 285 straipsnio 1 dalies). Apelianto teigimu, teismas jam nei netinkamai, nei tinkamai neįteikė procesinių dokumentų, todėl jis nepateikė atsiliepimo į ieškinį. Šie apelianto argumentai grindžiami tuo, jog 2017 m. spalio 5 d. sprendime už akių nurodoma, jog dokumentai atsakovui buvo įteikti tinkamai CPK 123 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka, o skundžiamoje nutartyje nurodyta, jog procesiniai dokumentai buvo įteikti CPK 123 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka ir laikytini tinkamai įteiktais. Taip pat nurodo, jog apie tinkamą įteikimą teismas nepasisakė, kas sudaro pagrindą teigti, jog pirmosios instancijos teismo nutartis yra nemotyvuota. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad teismui priėmus ieškinį, procesiniai dokumentai atsakovui buvo siunčiami tris kartus (2017 m. liepos 13 d., 2017 m. liepos 26 d., 2017 m. rugsėjo 4 d.) ieškinyje nurodytu adresu Pavasario g. 13-2, Vilnius, kuris sutampa su apelianto deklaruota gyvenamąja vieta. Pats apeliantas savo procesiniuose dokumentuose nurodo minėtą adresą kaip savo gyvenamąją vietą ir jokio kito adreso, kuriuo jam turėtų būti siunčiami teismo procesiniai dokumentai, nenurodo. Tais atvejais, kai fizinio asmens gyvenamosios vietos ar kitas nurodytas procesinių dokumentų įteikimo adresas sutampa su fizinio asmens deklaruotos gyvenamosios vietos adresu, procesiniai dokumentai įteikiami vieną kartą. Jeigu procesinis dokumentas negali būti fiziniam asmeniui įteiktas šioje dalyje nustatyta tvarka, jį pristatantis asmuo pranešimą apie įteiktinus procesinius dokumentus palieka adresato deklaruotoje gyvenamojoje vietoje ir tai nurodo teismui grąžintinoje pažymoje. Procesinis dokumentas šiuo atveju laikomas įteiktu praėjus trisdešimt dienų nuo pranešimo apie įteiktinus procesinius dokumentus palikimo adresato deklaruotoje gyvenamojoje vietoje (CPK 123 straipsnio 3 dalis). Nagrinėjamu atveju, paskutinis vokas siųstas atsakovui buvo saugojamas 30 dienų, tačiau grįžo į teismą, bet vadovaujantis anksčiau minėtu reglamentavimu laikytina, kad procesiniai dokumentai buvo atsakovui įteikti tinkamai. Šias aplinkybes nurodė ir pirmosios instancijos teismas, todėl laikytini nepagrįstais apelianto argumentai, jog teismas nepasisakė apie tinkamą įteikimą, todėl nėra pagrindo ir teigti, kad egzistuoja CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punkte nurodytas absoliutus teismo sprendimo negaliojimo pagrindas. Taip pat pažymėtina, kad vien tai, jog pirmosios instancijos teismas sprendime už akių padarė techninę klaidą, nurodydamas netinkamą CPK straipsnio dalį, nesudaro pagrindo teigti, jog procesiniai dokumentui buvo atsakovui įteikti netinkamai, kadangi byloje esanti medžiaga leidžia daryti priešingas išvadas – laikytina, jog procesiniai dokumentai atsakovui buvo įteikti tinkamai (CPK 123 straipsnio 3 dalis). Esant tokioms aplinkybėms bei atsižvelgiant į tai, kad atsakovas per teismo nustatytą terminą nepateikė atsiliepimo į ieškinį ir nepateikė prašymo pratęsti šį terminą, buvo pagrindas teismui priimti sprendimą už akių, t. y. nagrinėjamu atveju neegzistuoja CPK 288 straipsnio 4 dalies 2 punkte esanti sąlyga. Sprendžiant dėl priimto sprendimo už akių panaikinimo ir bylos nagrinėjamo atnaujinimo, svarbu įvertinti ir antrąją sąlygą – ar pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo nurodyti įrodymai gali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui.Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad CPK 288 straipsnio 4 dalyje numatyti bylos atnaujinimo pagrindai negali būti vertinami formaliai, o minėtos dalies 1 punkte nurodytas sprendimo už akių panaikinimo ir bylos nagrinėjimo atnaujinimo pagrindas (šalies pareiškime nurodyti argumentai, galintys turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui suprastinas nebūtinai kaip įrodymų pateikimas materialiąja prasme, bet ir kaip duomenų, galinčių turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui, nurodymas (CPK 287 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškiniu buvo prašoma priteisti iš atsakovo, kaip iš draudėjo pagal transporto priemonės draudimo sutartį, 19 340,25 Eur draudimo išmoką, kurią draudikas išmokėjo žalą patyrusiam asmeniui, kadangi atsakovas laiku nesumokėjo draudimo įmokos. Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau – TPVCAPDĮ) 9 straipsnio 1 dalyje (redakcija galiojusi iki 2016 m. sausio 31 d.) nustatyta, kad draudimo sutartis įsigalioja nuo sutartyje nurodytos datos. Draudimo sutartis, sudaryta pagal TPVCAPDĮ, yra rašytinė, terminuota ir konsensualinė. Pagal galiojusį teisinį reguliavimą, draudikas negali atsisakyti mokėti išmokos, jei draudžiamasis įvykis įvyko per laikotarpį, už kurį draudėjas draudimo sutartyje nustatytu laiku nesumokėjo draudimo įmokų, ar per laikotarpį, kai draudėjas buvo atleistas nuo draudimo įmokos mokėjimo (TPVCAPDĮ 11 straipsnio 6 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 21 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-524/2012). Kartu teisiniame reguliavime įtvirtinta, kad jeigu draudėjas draudimo sutartyje nustatytu laiku nesumokėjo draudimo įmokos už teikiamą pagal draudimo sutartį draudimo apsaugą ir per tą laikotarpį pagal šią draudimo sutartį apdrausta transporto priemone buvo padaryta žala arba žala buvo padaryta, kai draudėjas buvo atleistas nuo draudimo įmokos mokėjimo pagal TPVCAPDĮ 9 straipsnio 3 dalį, draudikas, išmokėjęs išmoką, turi teisę reikalauti iš draudėjo grąžinti dėl padarytos žalos draudiko išmokėtas sumas (TPVCAPDĮ 11 straipsnio 7 dalis).Tačiau pagal kasacinio teismo suformuotą praktiką, TPVCAPDĮ 11 straipsnio 7 dalyje įtvirtinta draudiko teisė reikalauti iš draudėjo grąžinti dėl padarytos žalos draudiko išmokėtas sumas nėra absoliuti, bet santykinė, aiškinama ir taikoma kartu su TPVCAPDĮ 22 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais grąžinamos sumos dydžio nustatymo kriterijais, taip pat kitais kriterijais, kuriuos pagal bylos aplinkybes reikšmingais pripažins teismas. Nurodytoje TPVCAPDĮ 22 straipsnio normoje inter alia nustatyta, kad jei draudėjas nevykdė ar netinkamai vykdė draudimo sutartyje nustatytas pareigas, draudikas turi teisę reikalauti, kad draudėjas grąžintų išmokėtą sumą ar jos dalį. Draudiko reikalaujamos grąžinti sumos dydis nustatomas atsižvelgiant į nustatytų pareigų pažeidimą, reikšmingas aplinkybes ir į Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytą žalos nustatymo ir išmokų mokėjimo tvarką. Grąžinamos sumos dydžio nustatymui gali turėti įtakos nesumokėtos sumos dydis, praleisto termino trukmė, termino praleidimo priežastys ir kitos aplinkybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 21 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-524/2012).Pagal TPVCAPDĮ 4 straipsnio 2 dalį, už draudimo sutarties sudarymą šio įstatymo 43 straipsnio nustatyta tvarka atsako transporto priemonės savininkas (toliau – atsakingas už draudimo sutarties sudarymą asmuo). Jeigu transporto priemonė naudojama asmens, kuris transporto priemonę naudoja pagal lizingo, išperkamosios nuomos ar pagal kitą panašaus pobūdžio sutartį už draudimo sutarties sudarymą yra atsakingas šis asmuo. Nagrinėjamu atveju iš bylos medžiagos matyti, kad draudėju draudikas įvardino atsakovą, kuris nebuvo transporto priemonės savininkas. VĮ ,,Regitra“ duomenimis, transporto priemonės CITROEN BERLINGO (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) savininkas buvo UAB ,,URBICO“, todėl lieka neaišku, kieno iš esmės vardu veikė atsakovas, t. y., ar jis sutartį sudarė kaip įgaliotinis, ar asmeniškai, kadangi, transporto priemonę naudojo pagal panaudos sutartį, kurią mini pareiškime, tačiau jos nepateikė. Be to, pažymėtina, kad iš UADBB ,,Benefita draudimas“ paaiškinimų matyti, kad atsakovas transporto priemonę žadėjo registruoti savo vardu, jam buvo paaiškintos pasekmės, jei tai nebus padaryta, t. y. kad bus sustabdytas draudimo sutarties galiojimas. Taigi, nagrinėjamu atveju, apskritai kyla abejonės ir dėl pačios draudimo sutarties galiojimo, jei ji buvo sudaryta asmeniškai atsakovo vardu. Taip pat, šiuo atveju sutiktina su apelianto argumentu, jog byloje dalyvauja tik ieškovas ir atsakovas, tačiau iš bylos medžiagos akivaizdu, kad egzistuoja ir daugiau trečiųjų asmenų, kurių teisėms ir pareigoms gali turėti įtakos priimtas 2017 m. spalio 5 d. teismo sprendimas už akių. Pažymėtina, kad tuo atveju, jei atsakovas atlygina draudimo išmokėtą išmoką, jis įgyja teisę regreso tvarka kreiptis į žalą padariusį asmenį, šiuo atveju – avarijos kaltininką G. B.. Kaip minėta, draudiko reikalaujamos grąžinti sumos dydis nustatomas atsižvelgiant į nustatytų pareigų pažeidimą, reikšmingas aplinkybes ir į Vyriausybės nustatytą žalos nustatymo ir išmokų mokėjimo tvarką. Nagrinėjamu atveju toks dydis nebuvo nustatomas, nevertinamos svarbios aplinkybės, turėjusios įtaką žalos atsiradimui, todėl už žalą atsakingas asmuo, kurio atžvilgiu bus pareikštas reikalavimas dėl žalos atlyginimo (avarijos kaltininkas), praras teisę ginčyti žalos dydį, kadangi šis dydis jau bus nustatytas įsiteisėjusiu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. spalio 5 d. sprendimu už akių. Minėta, kad sprendimo už akių institutas yra specifinis ginčų sprendimo būdas, susijęs su proceso koncentracija bei ekonomiškumu, tačiau prioritetas yra teikiamas teisingam bylos išnagrinėjimui. Tai reiškia, jog kilus abejonei dėl priimto sprendimo už akių teisėtumo ir pagrįstumo teismas privalo panaikinti tokį sprendimą ir atnaujinti bylos nagrinėjimą. Nagrinėjamu atveju, akivaizdu, kad kyla abejonės dėl draudimo sutarties šalies, pačios sutarties sudarymo, neaiški transporto priemonės, kuri buvo apdrausta, savininko pozicija, buvo sprendžiamas klausimas dėl žalos dydžio, kuris turės įtakos į bylą neįtrauktiems asmenims. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad atsakovo nurodytos aplinkybės ir byloje esantys įrodymai kelia pagrįstų abejonių dėl priimto sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo, o jas išsiaiškinti galima tik bylą nagrinėjant iš esmės. Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas neturi teisinio pagrindo iš esmės nagrinėti ginčą, nes tai pažeistų šalių teises į tinkamą procesą pirmosios instancijos teisme ir į teisę skųsti sprendimą apeliacine tvarka.Kiti atsakovo atskirojo skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi ir nedaro įtakos skundžiamo teismo sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui, todėl teismas atskirai dėl jų nepasisako. Nurodytos aplinkybės, galinčios turėti įtakos sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, sudaro pagrindą panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 17 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. spalio 5 d. sprendimą, priimtą už akių, ir atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 338 straipsniu, teismas
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 17 d. nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės – panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. spalio 5 d. sprendimą, priimtą už akių, ir atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės.